Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-565-657-2015].docx
Bylos nr.: 2S-565-657/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl dovanojimo
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
BYLOS DĖL PAVELDĖJIMO
Bylos dėl paveldėjimo pagal įstatymą
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Atskirieji skundai:
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-565-657/2015

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01208-2014-0

                            Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

110.4.; 121.14.; 122.1.; 122.2.; 122.4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. vasario 10 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. R. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-73-939/2015, kuria buvo tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. M. ir R. M. kreipėsi į teismą prašydami paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė visą palikimą po A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė, pradėdami faktiškai turtą valdyti; pripažinti negaliojančiais Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. atsakovei P. P. išduotus 2006 m. kovo 16 d. Nr. 1864 ir 2006 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 6150 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus į (duomenys neskelbtini) mirusios A. M. turtą bei panaikinti teisinę jų registraciją; pripažinti negaliojančia tarp P. P. ir N. R. 2011 m. lapkričio 17 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. GP-7037 ir taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-15). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei N. R. priklausantį turtą – gyvenamąjį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą  (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad siekia įgyti palikimą, o atsakovė N. R. ieškovams pateiktame įspėjime nurodė, kad ateityje ji ketina prašomą areštuoti turtą parduoti, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino (b.l. 28-29). Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Jų taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors šalies veiksmų ar neveikimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.) ir atsižvelgdamas į ieškovų keliamų reikalavimų pobūdį, sprendė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimais, atitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principus, o tuo atveju, jei būtų pagrindas tenkinti ieškinį, teismo sprendimo vykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas – būtų užkirstas kelias išspręsti ieškinio reikalavimą, susijusį su restitucijos taikymu, nes atsakovė N. R. gali perleisti prašomą areštuoti turtą tretiesiems asmenims. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas prašymą tenkino (CPK 145 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė N. R. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį pakeisti – panaikinti turto areštą žemės sklypui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-33). Nurodė, kad žemės sklypas nėra ginčo objektas, kadangi šį žemės sklypą P. P. įgijo atkūrus jai nuosavybės teises į žemę pagal Kauno apskrities viršininko 2000-06-26 sprendimą Nr. 69/9615 ir tos pačios dienos įsakymą Nr. 02-07-4879 ir yra asmeninė nuosavybė.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t.y. bylos aplinkybės. CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos galimos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš esmės nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas tokias priemones taikyti, atsižvelgdamas į prašomo užtikrinti ieškinio reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turi būti taikomos tokios laikinosios priemonės, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovai pareikštu ieškiniu siekia ne tik nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po velionės A. M. mirties priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti bet ir pripažinti negaliojančiais paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus bei dovanojimo sutartį, todėl ieškinio reikalavimams užtikrinti, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi šį prašymą tenkino, remdamasis tuo, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju (jeigu ieškovų ieškinys būtų tenkinamas), teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, o teisminė gynyba negali prarasti savo veiksmingumo.

Apeliantė nesutikdama su teismo nutartimi nurodo, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė P. P. nuosavybė. Apeliantė tvirtindama, kad žemės sklypas nepriklauso paveldimam turtui nepateikia į bylą jokių rašytinių įrodymų savo argumentams pagrįsti.

Iš byloje esančio pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, matyti, kad 2002-02-01 juridinis 1,00 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas P. P. vardu yra Kauno apskrities viršininko 2000-06-26 sprendimas Nr. 69/9615 ir tos pačios dienos įsakymas Nr. 02-07-4879, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog šis turtas nepriklausė po A. M. mirties atsiradusiam palikimui, nėra ir nebuvo įtrauktas į ginčijamus paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus, nebuvo atlikta kitokių korekcijų ar pataisymų Nekilnojamojo turto duomenų registre nuo 2002 metų, juolab, kad iš žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos matyti, jog nurodyto žemės sklypo mokesčio mokėtoja yra O. M..

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su jos šioje byloje pareikštu reikalavimu ir jo įgyvendinimo galimybėmis. Kaip jau minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi užtikrinti, jog bylos nagrinėjimo metu išliks ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovų kreipimosi į teismą dienos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepažeidė proporcingumo principo reikalavimų ir tinkamai įvertino galimas pasekmes, kurios kiltų šalims tiek pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsisakius jas taikyti.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei reikia teisėtam tikslui pasiekti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai susijęs su atitinkamų neigiamų padarinių kilimu. Šiuo atveju taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pagrįstai.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas 

n u t a r i a:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                    Žibutė Budžienė


Paminėta tekste:
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK
  • 2-1565/2010
  • CPK 336 str. Atskirojo skundo nagrinėjimas