Civilinė byla Nr. e2A-654-866/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28551-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.4; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lengvas būdas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BMK Leidykla“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lengvas būdas“ patikslintą ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Novelita“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BMK Leidykla“ ir V. Ž. dėl autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Lengvas būdas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų kompensaciją už autorinių teisių pažeidimą: iš UAB „BMK Leidykla“ – 12 000 Eur ir 6 proc. metines palūkanas, iš UAB „Novelita“ – 12 000 Eur ir 6 proc. metines palūkanas, iš V. Ž. – 2 000 Eur ir 5 proc. metines palūkanas; taip pat prašė priteisti iš visų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė su Jungtinės Karalystės bendrove Allen Carr‘s Easyway (International) limited sudarytų sutarčių pagrindu Lietuvos Respublikoje platina į lietuvių kalbą išverstas knygas ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ (toliau – kūriniai). Nurodytomis sutartimis ieškovei suteikta išimtinė teisė išversti, spausdinti, išleisti ir pardavinėti kūrinius lietuvių kalba; ieškovė šių kūrinių atžvilgiu, yra išimtinių licencijų licenciatas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo prasme bei šio įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje numatytas subjektas, galintis reikalauti kompensacijos už autoriaus turtinių teisių pažeidimą.

3.       Ieškovė teigia, kad atsakovai neteisėtai atgamino nurodytus kūrinius bei platinimo, todėl turi atlyginti ieškovei padarytą žalą.

4.       Atsakovė UAB „BMK Leidykla“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog V. Ž. 2016 m. lapkričio mėnesį, kaip ieškovės vadovas, kreipėsi į atsakovę ir užsakė pagaminti po 50 vienetų knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas mesti alkoholį“ bei pateikė dokumentus patvirtinančius UAB „Lengvas būdas“ teises į ginčo knygas. Užsakymas buvo priimtas. V. Ž. nurodė, jog ieškovė ir UAB „Novelita“ vykdo bendrus projektus, todėl už šį konkretų užsakymą mokės UAB „Novelita“. Taigi atsakovė sąskaitą išrašė ir pateikė apmokėti UAB „Novelita“, kuri už atliktus spausdinimo darbus atsiskaitė.

5.       Pažymėjo, jog V. Ž. buvo ieškovės vadovas nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d., ieškovo vadovų pasikeitimas buvo išviešintas tik 2016 m. gruodžio 8 d.; V. Ž. vienu metu dirbo keliose bendrovėse, kurios buvo atsakovės klientėmis, t. y. buvo susiklostę ilgalaikiai santykiai tarp bendrovių, kuriose dirbo V. Ž., ir atsakovės. Pabrėžė, jog komerciniai santykiai tarp šių subjektų prasidėjo nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Taigi, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti V. Ž. teiginiais, todėl nematė pagrindo kiekvieno užsakymo pateikimo metu tikrinti, ar jis vis dar atstovauja atitinkamiems subjektams.

6.       Pažymėjo, kad atsakovė bylos faktinių aplinkybių kontekste vykdė spaustuvės veiklą, t. y. grynai techninio pobūdžio spausdinimo darbus, atsakovė neužsiėmė leidybos veikla. Pasak atsakovės, ji neatliko kūrinio naudojimo veiksmų, patenkančių į kokios nors autorių išimtinės turtinės teisės turinį, ypač kai bylos kontekste aktuali yra tik viena autoriaus turtinė teisė – kūrinio išleidimo teisė. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, kūrinio išleidimu knyga užsiėmė atsakovai UAB „Novelita“ ir V. Ž., todėl jie laikomi kūrinio naudotojais išleidimo, kaip autorių turtinės teisės, prasme; jie pripažintini kūrinio naudotojais. Nurodė, kad kūrinio atgaminimo veiksmai, kaip kūrinio naudojimo būdas, patenkantis į autoriaus turtinės atgaminimo teisės turinį, yra tuomet, kai atgaminami yra jau išleisti ar viešai paskelbti kūriniai (jų egzemplioriai ar kopijos). Tuo tarpu bylos kontekste, kūrinys buvo išleidžiamas knyga, t. y. pirmiausiai turėjo būti pagaminta knyga. Šie pagaminimo (spausdinimo) darbai, kaip techninio pobūdžio darbai, buvo užsakyti atskiros sutarties pagrindu (rangos darbų pagrindu) pas atsakovą, kuris atlikdamas spausdinimo darbus, neatliko kūrinio išleidimo. Pažymėjo, kad autorių teisių turėtojai turtines teises išleisti ir atgaminti kūrinį suteikia leidykloms, o ne spaustuvėms.

7.       Atsakovas BUAB „Novelita“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas V. Ž. teismo nustatytu termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovės UAB „Lengvas būdas“ naudai iš atsakovės UAB „BMK Leidykla“ 4 000 Eur kompensacijos, procesines palūkanas ir 819,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės BUAB „Novelita“ – 1 000 Eur kompensacijos, procesines palūkanas ir 422 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo V. Ž. – 2 000 Eur kompensacijos, procesines palūkanas ir 1 241 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“ atsakovės UAB „BMK Leidykla“, naudai 1 675 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovų BUAB „Novelita“, V. Ž. ir UAB „BMK Leidykla“ lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 40,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

9.       Sprendžiant dėl atsakovės UAB „BMK Leidykla“ atsakomybės, teismas pažymėjo, kad UAB „BMK leidykla“ veiklos sritys yra – gamyba, spauda, laikraščiai, žurnalai, spaustuvės ir leidyba, taigi atsakovas yra ne tik spaustuvė, bet ir leidykla. Leidykla turi pareigą įsitikinti, ar kūrinį pateikusiam asmeniui priklauso autoriaus ar leidybos teisės, nes kiekvienas, kuris naudojasi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2009).

10.       Teismas sprendė, kad atsakovei, kaip leidyklai kilo pareiga prieš atliekant užsakymą įsitikinti, ar V. Ž., kuris pateikė ginčo kūrinius spausdinimui, buvo suteiktos leidybos teisės; taip pat atsakovas turėjo pareigą įsitikinti ar atsakovui UAB „Novelita“ buvo perduotos leidybos teisės.

11.       Teismas įvertinęs, byloje pateiktos 2014 m. balandžio 9 d. Bendradarbiavimo sutarties tarp UAB „Novelita“ ir UAB „BMK Leidykla“, turinį sprendė, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad ginčo knygų spausdinimas vertintinas tik kaip rangos darbų atlikimas ir tai neįpareigojo jos užtikrinti, jog prašomi atspausdinti ginčo kūriniai gauti teisėtai, vertinti kaip siekis išvengti atsakomybės ir prieštaraujantys pačios atsakovės veiklos tikslams.

12.       Atsakovės UAB „BMK Leidykla“ teiginius, jog jis neatliko kūrinio naudojimo veiksmų, patenkančių į autorių išimtinės turtinės teisės turinį, nes kūrinių išleidimu užsiėmė atsakovai UAB „Novelita“ ir V. Ž., kurie laikytini kūrinio naudotojais, teismas vertino kaip prieštaraujančius kasacinio teismo praktikai suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011.

13.       Sprendžiant dėl atsakovų BUAB „Novelita“ ir V. Ž. atsakomybės, teismas pažymėjo, kad V. Ž. tuo metu, kai kreipėsi į atsakovą UAB „BMK Leidykla“ dėl ginčo kūrinių spausdinimo, jau veikė ne kaip ieškovo atstovas ir jis tai žinojo. Taigi, V. Ž. organizavo ginčo kūrinių spausdinimą, neturėdamas tam įgaliojimų ir veikdamas, kaip UAB „Novelita“ projektų vadovas, o nuo 2017 m. liepos 31 d. kaip UAB „Novelita“ vadovas. Atsakovui UAB „Novelita“ taip pat nebuvo suteiktos teisės į ginčo kūrinių spausdinimą ar atgaminimą. Todėl teismas sprendė, kad tiek V. Ž., tiek UAB „Novelita“, pateikdami užsakymą dėl ginčo kūrinių spausdinimo, veikė neteisėtai – neturėdami tam įgaliojimų. Teismas įvertino ir tai, kad V. Ž., kuris šešis metus buvo ieškovo vadovu, neabejotinai žinojo, jog išimtinės teisės spausdinti ginčo kūrinius priklauso tik ieškovui.

14.       Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio ir jo nustatymo kriterijų aiškinimo bei taikymo, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-916/2018, pateiktais išaiškinimais, detalizavo kiekvieno iš atsakovų kaltės laipsnį, pažeidimo trukmę ir padarinius, atsakovų turtinę padėtį, paties kreditoriaus veiksmus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15.       Ieškovė UAB „Lengvas būdas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą 2019 m. spalio 19 d. pakeisti dalyje, kuria ieškovės naudai iš atsakovės BUAB „Novelita“ buvo priteista 1 000 Eur kompensacija, ir ieškovės ieškinio reikalavimą iš atsakovės BUAB „Novelita“ priteisti 12 000 Eur dydžio kompensaciją, tenkinti pilna apimtimi.

16.       Ieškovė teigia, kad teismas spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės ir nustatydamas kompensacijos dydį netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.

17.       Atsakovė UAB „BMK Leidykla“ atsiliepimu su ieškovės apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti.

18.       Atsakovė UAB „BMK Leidykla“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo, 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovės UAB „Lengvas būdas“ patikslintą ieškinį dėl kompensacijos priteisimo dalyje dėl reikalavimų atsakovei UAB „BMK Leidykla“ atmesti.

19.       Anot atsakovės, teismas netinkamai interpretavo 2014 m. balandžio 9 d. UAB „Novelita“ ir UAB „BMK Leidykla“ Bendradarbiavimo sutartį, nes sutartyje „Leidykla“ yra vadinama UAB „Novelita“, ne UAB „BMK Leidykla“. UAB „Novelita“ veikė kaip leidykla ir būtent UAB „Novelita“ Sutarties 3.5 punktu įsipareigojo užtikrinti, kad leidiniai yra gauti teisėtai ir nepažeidžia autoriaus turtinių ir neturtinių teisių bei prisiėmė visą atsakomybę už autorinių teisių pažeidimus. Sutarties 3.4. punktas nustatė, kad būtent UAB „Novelita“ sudaro sutartis tiesiogiai su kūrinių autoriais, kad visi mokėtini autoriniai atlyginimai yra mokami tiesiogiai autoriui, o UAB „Novelita“ turi autorinę turtinę teisę atgaminti kūrinį.

20.       Atsakovė teigia, kad teismas klaidingai konstatavo faktinę aplinkybę, jog UAB „BMK Leidykla“ 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesio pradžioje, kai pirmą kartą V. Ž., atstovaudamas ieškovei, kreipėsi į UAB „BMK Leidykla“ dėl ginčo kūrinių spausdinimo, neįsitikino V. Ž. įgaliojimais atstovauti ieškovę. Tokia teismo išvada, atsakovės vertinimu, neatitinka tikrovės, kadangi V. Ž. atliekant pirmuosius ginčo knygų užsakymus – 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2016 m. gruodžio 6 d. – V. Ž., kaip ieškovės vadovo, įgaliojimų pabaiga nebuvo išviešinta juridinių asmenų registre (toliau – JAR) iki 2016 m. gruodžio 8 d. Pažymi, kad UAB „BMK Leidykla“ įsitikino, kad V. Ž. yra įgaliotas ieškovės atstovas ir kadangi tarp šalių buvo nusistovėję ilgalaikiai, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti verslo santykiai, UAB „BMK Leidykla“ neturėjo jokio pagrindo įtarinėti ar nuspėti, jog vieši JAR duomenys neatspindi faktinės tikrovės.

21.       Todėl, teismas pasisakydamas dėl kaltės laipsnio, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog UAB „BMK Leidykla“ elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, kadangi, priimdama knygas spausdinti, UAB „BMK Leidykla“ įsitikino ir V. Ž. įgaliojimais ir tuo, kad perduodami kūriniai spausdinimui nepažeis autoriaus turtinių ir neturtinių teisių.

22.       Skunde pažymima, kad ginčo knygų metrikose „Spindulio spaustuvė“ buvo nurodyta, jog UAB „BMK Leidykla“ vykdė išskirtinai techninio pobūdžio spausdinimo darbus, t. y. nekeitė kūrinio turinio ar jo elementų, nes atliko techninius knygos gaminimo, t. y. rangos darbus. Spaustuvės (įskaitant ir UAB „BMK Leidykla“), vykdydamos klientų nurodymus, teikia spausdinimo, surišimo ir pan. paslaugas. Tokių paslaugų teikimo metu spaustuvė gavusi elektroninį maketą iš užsakovo ir juo vadovaujantis jį atspausdina bei atitinkamai sukarpo lapus ir juos suriša. Viso šio proceso metu spaustuvė vadovaujasi kliento nurodymais ir pati savarankiškai neatlieka jokių modifikacijų. Be to, spaustuvės spausdina kūrinius (pagamina knygas), be siekio juos platinti neapibrėžtam asmenų ratui, negali savarankiškai spręsti kaip įgyvendinti autorių turtinę išleidimo teisę, taip pat į tai, kad spausdinimo veiksmus atlieka leidyklos naudai, laikytina, kad spaustuvė neužsiima nei išleidimu, nei jau esančių egzempliorių ar kopijų atgaminimu. Pastaruosius veiksmus atlieka tik leidykla. Teisės aktai nenumato pareigos spaustuvei tikrinti kiekvieno spausdinamo kūrinio, taip pat pareigos identifikuoti kūrinio spausdinimą atlikusio subjekto.

23.       Teismas nepagrįstai rėmėsi internetinės svetainės Rekvizitai.Lt duomenimis, kurioje nurodyta, jog UAB „BMK leidykla“ veiklos sritys yra: gamyba, spauda, laikraščiai, žurnalai, spaustuvės ir leidyba, bei iš to padarė klaidingą išvadą, jog šie duomenys neabejotinai suponuoja išvadą, jog atsakovas (UAB „BMK leidykla“) pagal teisinį statusą yra ne tik spaustuvė, bet ir leidykla. Be to, sprendime išdėstyta nuomonė, jog UAB „BMK leidykla“ pavadinimas sudaro faktinį pagrindą spręsti, jog UAB „BMK leidykla“ yra ne tik spaustuvė, bet ir leidykla yra teisiškai ydinga ir netiksli.

24.       Atsakovė pažymi, kad UAB „BMK Leidykla“ atspausdinus 610 vienetų ginčo knygų gavo vos 1 323,92 Eur pajamų, kurių didžiąją dalį sudarė spausdinimo darbų savikaina, UAB „BMK Leidykos“ atveju pelnas buvo minimalus. Pardavus ginčo knygas už didmeninę kainą, V. Ž. kontroliuojamos UAB „Lengvas būdas“ ir/arba UAB „Novelita“, gavo 2 277,57 Eur (3601,50 Eur - 1323,92 Eur = 2277,57 Eur) pelno. Teismas sprendime spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio visiškai neatsižvelgė į tai, jog UAB „BMK Leidykla“ atliko tik techninio pobūdžio, nedidelės vertės spausdinimo darbus bei į tai, jog galimus autorių turtinių ir neturtinių teisių pažeidimus atliko kiti atsakovai, kurie veikė tyčia, gavo didžiausią turtinę naudą.

25.       Be to, byloje nenustatytas ieškovės patirtos tiesioginės turtinės žalos dydis, kadangi V. Ž. užsakė pagaminti ginčo knygas ieškovės vardu, dėl to tikėtina, kad ieškovė taip pat gavo pajamų iš parduotų ginčo knygų. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokią realią tiesioginę turtinę žalą patyrė ieškovė, kadangi sprendime tiesioginės turtinės žalos dydis (3 601,50 Eur = (490 vnt. x 5,79 Eur) + (120 vnt. x 6,37 Eur)) nustatomas pagal UAB „BMK Leidykla“ išrašytas sąskaitas – faktūras, laikant, kad visos 610 vnt. ginčo knygų buvo parduotos už konkrečią, sprendime nustatytą didmeninę ginčo knygų kainą (atitinkamai 5,79 Eur ir 6,37 Eur). Atsakovė pabrėžia, kad neatmestina galimybė, jog pajamas iš ginčo knygų, kurias V. Ž. užsakė 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovės vardu, t. y. 100 vienetų knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir 50 vienetų knygų „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“, realizavo ir pelną gavo pati ieškovė. Dėl to tikėtina, kad ieškovė tiesioginės turtinės žalos apskritai nepatyrė, arba ji patirta gerokai mažesnė nei, ieškovės prašoma priteisti ir sprendime priteista kompensacija.

26.       Atsakovė nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teigia, kad pirmos instancijos teisme UAB „BMK Leidykla“ patyrė 5 124,88 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau teismas sprendime konstatavo, kad šios išlaidos yra neprotingai didelės, bei sumažino iki 2 500 Eur. Anot atsakovės, teismas spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, neatsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą: į UAB „BMK Leidykla“ suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, į specifinį ginčo objektą, t. y. autorių teisių dalyką. Atsakovės vertinimu, byloje nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

27.       Ieškovė atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje pateiktą atsakovių UAB „Novelita“ ir UAB „BMK Leidykla“ 2014 m. balandžio 9 d. Bendradarbiavimo sutartį, bei įvertinęs šios sutarties nuostatas, kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai sprendė, kad atsakovė veikė būtent kaip leidėjas, o ne kaip spaustuvė. Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad pagal Sutartį būtent atsakovė atliko leidybos veiksmus, t. y. gavus autoriaus turtinių teisių turėtojo (UAB „Novelita“) leidimą atsakovas atgamino ir platino kūrinius bei mokėjo mokesčius autoriaus turtinių teisių turėtojui (UAB „Novelita“) nuo parduotų kūrinių.

28.       Atsakovės teiginius, anot ieškovės, paneigia iš atsakovės viešai skelbiamas įmonės veiklos apibūdinimas atsakovės internetiniame tinklalapyje http://bmkleidykla.lt, kuriame aiškiai nurodyta įmonė užsiima ir leidyba. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovė užsiima ne tik spausdinimo, bet ir leidybos veikla.

29.       Ieškovė nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas tariamai buvo rūpestinga ir apdairi, įsitikino V. Ž. įgaliojimais atstovauti ieškovei bei tuo, kad atsakovė teisėtai gavo ginčo knygas, t. y. įsitikino, kad perduodami kūriniai spausdinimui nepažeis autoriaus turtinių ir neturtinių teisių.

30.       Ieškovė pažymi, kad pateikdamas užsakymus atsakovei, V. Ž. jau nebebuvo ieškovės direktorius, bei pagal 2016 m. lapkričio 18 d. ieškovės dokumentacijos ir turto perdavimo aktą V. Ž. jau buvo perdavęs visas sutartis, patvirtinančias ieškovės teisę į ginčo kūrinius, naujajam direktoriui J. M.. Šios aplinkybės reiškia, kad ginčo knygų užsakymų pateikimo atsakovei metu V. Ž. jau neturėjo net fizinės galimybės pateikti atsakovei kokių nors įrodymų, kuriais remiantis atsakovė būtų galėjusi įsitikinti, kad ginčo kūrinių atgaminimu nebus pažeidžiamos ieškovės autoriaus turtinės teisės.

31.       Vien tai, kad pirmųjų dviejų užsakymų atsakovei pateikimo metu V. Ž. buvo registruotas ieškovo vadovas VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre, nereiškia, kad atsakovė tinkamai įsitikino V. Ž. įgaliojimais atstovauti ieškovę. Bylos duomenys rodo, kad atsakovės ir ieškovės nesiejo jokie sutartiniai ar kitokie prievoliniai ar komerciniai santykiai.

32.       Atsakovės nurodytas aplinkybę, apie tai, kad ginčo knygų metrikose „Spindulio spaustuvė“ buvo nurodyta, nes atsakovė vykdė išskirtinai techninio pobūdžio spausdinimo darbus, nieko nekoregavo užsakovo pateiktuose kūriniuose, ieškovė vertina kaip absoliutų abejingumą tam, ką atsakovė spausdino (atgamino), net netikrindama pateiktų atgaminti ginčo knygų maketų metrikų, kuriose pagal įprastą knygų leidybos ir spausdinimo paprotį bei nusistovėjusią sąžiningą dalykinę praktiką (CK 6.158 straipsnis) visada yra nurodoma knygą išspausdinusios spaustuvės pavadinimas.

33.       Pažymi, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis), o jeigu kliento nurodymai (pvz., šiuo atveju neva buvęs V. Ž. nurodymas išspausdinti ginčo knygas netgi nekeičiant jų metrikų duomenų ir paliekant klaidinančią informaciją neva šias knygas spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“) prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai, tai paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir tokią paslaugų sutartį nutraukti (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Tačiau, atsakovė tokių reikalavimų sau nekėlė, t. y. arba ji tokiu būdu tiesiog elgėsi akivaizdžiai neatidžiai ir nerūpestingai, arba tyčia paliko nepakeistus ginčo knygų metrikos duomenis siekdamas nuslėpti daromą autorių teisių pažeidimą.

34.       Nesutikdama su atsakovės skundo argumentais, dėl teismo priteistos kompensacijos dydžio, ieškovė visų pirma nurodo, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme atsikirsdama į ieškinio reikalavimus nesirėmė argumentais dėl tariamo pačios ieškovės galėjimo realizuoti ginčo knygas, dėl ko ieškovė galėjo nepatirti turtinės žalos, todėl šie argumentai turėtų būti atmesti, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neleidžiančiomis apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

35.       Ieškovė pažymi, kad patikslintu ieškiniu prašė priteisti kompensaciją pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Jeigu nustatant priteistinos kompensacijos dydį būtų atsižvelgiama tik į ieškovės patirtos turtinės žalos dydį, būtų iškraipyta kompensacijos instituto esmė ir paskirtis. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tiek į kasacinės instancijos teismo praktiką, tiek į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nustatė pagrįstą kompensacijos dydį.

36.       Anot ieškovės, nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad pagal kasacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, nors ieškovei ir nebuvo priteista visa reikalaujama kompensacijos suma, tačiau bendrąja bylos baigties prasme ieškovė laimėjo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

38.       Minėta, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje, padidinant iš BUAB „Novelita“ priteistinos kompensacijos dydį nuo 1 000 Eur iki 12 000 Eur.

39.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byloje buvo pateikta 2019 m. liepos 31 d. taikos sutartis sudaryta tarp ieškovės UAB „Lengvas būdas“ ir atsakovės BUAB „Novelita“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, ieškovės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė, išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė skundžiamą 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

40.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – patvirtinta 2019 m. liepos 31 d. ieškovės UAB „Lengvas būdas“ su atsakove UAB „Novelita“ sudaryta taikos sutartis. Taip pat, civilinė byla Nr. e2- 1437-845/2019, dalyje dėl pareikštų reikalavimų atsakovei UAB „Novelita“ nutraukta.

41.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas dalyje, kuria ieškovei iš atsakovės BUAB „Novelita“ priteista 1 000 Eur kompensacijos, 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 422 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad atsakovė BUAB „Novelita“, yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83, 96 straipsniai).

42.       Šalims sudarius taikos sutartį, teismui ją patvirtinus, bei panaikinus teismo sprendimą šioje dalyje, apeliacinis procesas pradėtas pagal ieškovės apeliacinį skundą nutrauktinas, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnis).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo 

43.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „BMK Leidykla“ nagrinėjamu atveju veikė ne kaip spaustuvė, atlikusi vien tik techninio pobūdžio spausdinimo veiksmus pagal BUAB „Novelita“ užsakymą, bet kaip leidėja.

44.       Tokią išvadą teismas grindė įvertinęs tarp šalių UAB „BMK Leidykla“ ir BUAB „Novelita“ sudarytą 2014 m. balandžio 9 d. Bendradarbiavimo sutartį; Juridinių asmenų registro ir internetinėje svetainėje Rekvizitai.Lt nurodytus įmonės veiklos tikslus, tarp kurių ir leidyba; bei įmonės pavadinimą. Šie įrodymai, teismo vertinimu, neabejotinai suponuoja išvadą, jog atsakovas pagal teisinį statusą yra ne tik spaustuvė, bet ir leidykla. Atitinkamai, spręsdamas dėl atsakovės, kaip leidėjos atsakomybės, teismas rėmėsi kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, dėl leidėjo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2009).  

45.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad vien tik įmonės pavadinimas ir/ar deklaruoti veiklos tikslai, savaime negali lemti išvados dėl jos prisiimtų teisių ir pareigų konkrečiame teisniame santykyje. Neginčytina, kad viena iš atsakovės deklaruojamų veiklų yra nurodyta leidyba, tačiau pati savaime ši aplinkybė nelemia išvados, kad atsakovei nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla kaip leidėjai.

46.       Pagal byloje pateiktą, UAB „BMK Leidykla“ ir UAB „Novelita“ (leidyklos) sudarytą 2014 m. balandžio 9 d. Bendradarbiavimo sutartį, šalys susitarė bendradarbiauti spausdinant autorinės teisės objektus – kūrinius, tai yra knygas, brošiūras ir kitus leidinius, kurie nurodyti šios sutarties priede (Sutarties 1.1. punktas). Nurodyta, kad leidykla (UAB „Novelita“ ) – užsiima knygų ir kitų leidinių leidyba, tiesiogiai sudaro sutartis su autoriais ir užsakovais (Sutarties 1.2. punktas), o UAB „BMK Leidykla“ – užsiima knygų ir kitų leidinių spausdinimu mažesniais tiražais ir jų realizacija pagal vienetinius užsakymus. Šalys susitarė bendradarbiauti ir siekti ekonominės naudos bei dėl kiekvieno kūrinio (knygos ar kitokio leidinio) pasirašyti atskirą sutarties priedą (Sutarties 1.4.-1.5. punktai).

47.       Šalys taip pat susitarė, kad UAB „Novelita“ tiesiogiai sudaro sutartis su kūrinių autoriais ir  užtikrina, kad perduodamo leidinio versija yra gauta teisėtai ir nepažeis autoriaus turtinių ir neturtinių teisių (Sutarties 3.4.-3.5. punktai).

48.       Aptardamos šalių teises ir pareigas, bei atsiskaitymo tvarką, šalys iš esmės susitarė, kad UAB „BMK Leidykla“ turi teisę atgaminti kūrinį, pagal atskirai pasirašytą priedą ir įsipareigoja sumokėti priede nustatytą atlyginimą UAB „Novelita“. Pagal pateiktus Sutarties priedus matyti, kad kiekvienu atveju susitarta, jog UAB „Novelita“ bus mokamas mokestis už vieno vieneto kūrinio atgaminimą 40 proc. nuo egzemplioriaus pardavimo kainos be PVM.

49.       Aptariamos sutarties turinys liudija tarp šalių susiklosčius leidybos teisiniams santykiams. Pagal ATGTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti.

50.       Taigi, aptarta atsakovių bendradarbiavimo sutartis, iš esmės paneigia atsakovės UAB „BMK Leidykla“ argumentą, kad apskritai ir/ar atskirais atvejais (taip pat ir šio ginčo atveju), bendradarbiaujant su UAB „Novelita“ veikdavo tik kaip spaustuvė. Šios išvados nekeičia ir atsakovės nurodyti argumentai, kad Sutarties įžanginėje dalyje yra nurodyta, kad UAB „Novelita“ yra leidėjas ir numatyta, kad būtent ji sudaro tiesiogines sutartis su autoriais ir yra už tai atsakinga, nes Sutarties turinys ir pateikti priedai liudija, kad buvo užsakomos ne išimtinai spausdinimo paslaugos, o sulygta dėl bendradarbiavimo atgaminant kūrinius ir atitinkamos naudos siekimo, būtent atgaminant kūrinius. Todėl, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad vertindamas šią sutartį pirmosios instancijos teismas padarė fakto klaidą, vertindamas  UAB „BMK Leidykla“ kaip leidėją.

51.       Pažymėtina, kad net jeigu ir būtų laikoma, kad atsakovė atlikto užduotis išimtinai pagal užsakovo nurodymus, tai nepaneigtų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo jos atžvilgiu, nes už neteisėtą kūrinių atgaminimą atsako asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai tokius veiksmus atlieka. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.

52.       Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „BMK Leidykla“ būtų egzistavę kokie nors sutartiniai santykiai. Atgaminus knygas, jos buvo perduotos BUAB „Novelita“ ir gautas atlyginimas. Byloje esantis ieškovės vadovo ir atsakovės darbuotojos pokalbis, liudija apie tai, kad užsakymas buvo pateiktas būtent BUAB „Novelita“ vardu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad užsakymas buvo teikiamas būtent BUAB „Novelita“ vardu, o ne ieškovės vardu. Atsakovės teiginiai, kad V. Ž. veikė ieškovės vardu ir pateikė dokumentus patvirtinančius ieškovės teises į kūrinių atgaminimą, bei tai, kad pagal ieškovės ir atsakovės BUAB „Novelita“ susitarimą, apmokės būtent pastaroji įmonė, nepaneigia nurodytų rašytinių įrodymų, dėl užsakymą pateikusio subjekto, nes šių atsakovės nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie įrodymai. Taigi, iš esmės nesant objektyvių įrodymų, kad užsakymas apskritai buvo teikiamas ieškovės vardu, teisiškai nereikšmingais tampa atsakovės atsikirtimai, kad ji nežinojo ar neturėjo žinoti, kad atsakovas V. Ž. neveikia, kaip teisėtas ieškovės atstovas. Kita vertus, net ir laikant teisingais atsakovės teiginius, kad užsakymas buvo pateiktas būtent ieškovės vardu, tai byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovė pareikalavo ar jai buvo realiai pateikti duomenys patvirtinantys ir ieškovės teisių turėjimą.

53.       Taigi, atsakovės elgesys, kaip kad ji pati teigia, kuomet ji neva tik atlieka spausdinimo darbus ir nesurūpina ar veikdama savo veiklos srityje ji veikia teisėtai, rodo akivaizdų nerūpestingumą, žinant ir suvokiant savo neteisėtų veiksmų galimas pasekmes.

54.       Byloje nustatyta, kad neteisėtai atgamintose knygų metrikose leidėjas nurodytas UAB „Lengvas būdas“, o spaustuvė UAB „Spindulio spaustuvė“. Atsakovė tvirtino, kad faktinių duomenų neatitinkantys duomenys neva buvo dėl to, kad ji atliko tik techninę spausdinimo užduotį. Tokie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomi objektyviai pagrįstais, viena vertus nenustačius byloje, kad atsakovės veikdavo išimtinai kaip spaustuvė, kita vertus, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad tai iš esmės nesuderinama su įprastais knygų leidybos ir spausdinimo papročiais bei nusistovėjusia sąžininga dalykine praktika, pagal kurią įprastai išleidžiant knygą yra  nurodomas ne tik knygos leidėjas, bet spaustuvė. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip verslo subjektas veikiantis atitinkamoje srityje, gana ilgą laiką, neabejotinai žinojo tiek apie nusistovėjusią praktiką, tiek suvokė, kad kūrinio atgaminimas nepatikrinus atitinkamų duomenų gali būti neteisėtas.

55.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, kad pagal jos ir BUAB „Novelita“ bendradarbiavimo sutartį, visą atsakomybę už autorių teisių pažeidimą prisiėmė būtent BUAB „Novelita“, nes kaip minėta byloje nėra objektyvių įrodymų pagrindžiančių, kad neteisėtas ginčo kūrinių atgaminimas buvo atliktas būtent pagal aptartą bendradarbiavimo sutartį.

56.       Dėl kitų teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, atsakovė apeliaciniame skunde prieštaravimų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja.

Dėl kompensacijos dydžio

57.       ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

58.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinį grindė ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „BMK Leidykla“ 12 000 Eur kompensacijos, teismas ieškinį tenkino iš dalies  priteisdamas 4 000 Eur.

59.       Nukentėjusysis turi pasirinkimo teisę – pats pasirenka, reikalauti jam faktiškai atsiradusios žalos atlyginimo arba kompensacijos, arba licencinio atlyginimo sumokėjimo. Šio pasirinkimo jis neprivalo argumentuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia (be kita ko), pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-335-916/2018, 33, 35 punktus ir juose nurodytą praktiką).

60.       Taikant kompensacijos institutą Lietuvoje, ieškovas neturi įrodinėti konkretaus dėl teisės pažeidimo atsiradusios žalos dydžio, tačiau žalos atsiradimo faktas turi būti nustatytas. Žalos atsiradimo faktą praktiškai patvirtina jau pats teisių pažeidimas, jeigu jį galima laikyti bent mažiausiai tikėtina galimų nuostolių atsiradimo priežastimi. Konkrečią priteistiną sumą nurodo ieškovas, bet galutinį jos dydį nustato teismas, remdamasis įstatyme pateiktais kriterijais: pažeidėjo kalte, jo turtine padėtimi, neteisėtų veiksmų priežastimi ir kitomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Ieškovas nėra visiškai atleidžiamas nuo padarytos žalos dydžio įrodinėjimo, nes nuo jos gali priklausyti priteisiamos kompensacijos dydis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio už autorių teisių pažeidimą, turi būti atsižvelgiama į visus (bet ne į vieną ar keletą jų) nurodytus kriterijus, įskaitant pažeidėjo kaltę, numanomą žalą (tiek, kiek ją galima nustatyti), pažeidėjo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visais atvejais turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno iš tiesiogiai teisiniame reglamentavime įtvirtintų kriterijų ir kitų kompensacijos dydžiui nustatyti konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, inter alia, ir CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, taikymo (netaikymo) atsakovui (atsakovams), ir, atsižvelgdamas į tai, pateikti atitinkamą kompensacijos dydžio nustatymo pagrindimą ir argumentaciją pagal individualias konkrečios bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-335-916/2018, 37-40 punktus).

61.       Atsakovė nesutikdama su teismo priteistu kompensacijos dydžiu, visų pirma apeliuoja į tai, kad būtent iš jos nepagrįstai priteista didžiausia kompensacija, nors ji iš esmės atliko tik spausdinimo darbus. Minėta, kad teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji turėtų būti atleidžiama nuo atsakomybės, ar ji mažinama, nurodytu pagrindu, nes ji kaip ir kiti du atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to jai kyla deliktinė atsakomybė. Kaip nurodyta aukščiau, byla dalyje dėl pareikštų reikalavimų atsakovei BUAB „Novelita“ nutraukta sudarius taikos sutartį, kuria be kita ko šalys sulygo dėl 6 000 Eur kompensacijos, o ieškiniu ieškovė reikalavo tiek iš UAB „BMK Leidykla“, tiek iš BUAB  „Novelita“ priteisti po 12 000 Eur kompensacijos. Todėl, apeliantės argumentai, dėl jai tenkančios didžiausios kompensacijos, laikyti nepagrįstais.

62.       Apeliantės vertinimu, kompensacijos dydis nelaikytinas pagrįstu atsižvelgiant į tai, kad jos pelnas iš spausdinimo buvo minimalus, naudos iš knygų realizavimo galėjo gauti ir ieškovė, nenustatytas tiesioginės turtinės žalos dydis.  Su šiais argumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

63.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atlyginti ne faktiškai patirtą žalą, bet priteisti kompensaciją. Kaip nurodyta aukščiau, vienas iš kompensacijos dydžio nustatymo kriterijų yra numanoma žala, o ne reali žala. Spręsdamas dėl numanomos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad  ji gali būti vertinama pagal didmeninę ginčo knygų kainą (3 601,50 Eur), kuri kaip numanomos žalos kriterijus taikytinas atsakovių UAB „BMK Leidykla“ ir BUAB „Novelita“ atžvilgiu.

64.       Pažymėtina, kad numanoma žala yra tik vienas iš kriterijų nustatant kompensacijos dydį, o teismas spręsdamas dėl konkretaus priteistino dydžio privalo įvertinti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. galutinė kompensacija gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė už numanomą padarytą žalą.

65.       Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme aplinkybe, kad galimai ieškovė galėjo realizuoti ginčo knygas ir dėl to nepatirti turtinės žalos, todėl šie argumentai atmestini vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neleidžiančiomis apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

66.       Nustatydamas kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė ir dėl kitų kriterijų (neteisėtų veiksmų, kaltės laipsnio, pažeidimo trukmės, atsakovės turtinės padėties). Teismas nustatė, kad atsakovė prieš atliekant užsakymą neįsitikino ar V. Ž. ir/ar UAB „Novelita“ suteiktos leidybos teisės, t. y. neįsitikino, kad asmenys, prašantys atlikti spausdinimo darbus, veikė teisėtai.  Teismas sprendė, kad atsakovės kaltės forma pasireiškė neatsargumu. Įvertino klaidingos informacijos pateikimą ginčo knygose, pažeidimo trukmę (10 mėnesių), ieškovo pajamų praradimą neteisėtai platinus ginčo knygas, atsakovės turtinę padėtį, ieškovės veiksmus galimiems jo teisių pažeidimams pašalinti. Nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė kad 4 000 Eur kompensacija proporcinga padarytam pažeidimui.

67.       Su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nustatytu kompensacijos dydžiu, kuri iš esmės neženkliai viršija ieškovės apskaičiuotą numanomą žalą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka ir sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokioms išvadoms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

68.       Atsakovė teigia, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo sumažino atsakovės UAB „BMK Leidykla“ patirtas 5 124,88 Eur atstovavimo išlaidas iki 2 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašoma priteisti 5 124,88 Eur atstovavimo išlaidų suma yra neprotingai didelė, todėl ją sumažino iki 2 500 Eur, ir atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (67 proc.), atsakovei UAB „BMK Leidykla“ iš ieškovės priteisė 1 675 Eur atstovavimo išlaidų.

69.       CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, pagal kurią yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas ( CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be kita ko atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bei  Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, patvirtintus teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu.  Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti 5 124,88 Eur atstovavimo išlaidas yra neprotingai didelės ir jas sumažino iki 2 500 Eur.

71.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad nors ir buvo sumažintas ieškiniu prašomos kompensacijos dydis, tačiau bendrąja bylos baigties prasme, ieškovė yra bylą laimėjusi šalis, o atsakovė bylą pralaimėjusi šalis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, neatsižvelgiant į šias aplinkybes ir jas paskirstant remiantis sumažintos kompensacijos proporcija, iš esmės ieškovės interesas gauti kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimą būtų neįgyvendinta, nes galutinė materialinė nauda siektų tik 567 Eur.

72.       Atsakovės nurodytas argumentas, kad nagrinėjamu atveju, atstovavimo išlaidoms neviršijant Rekomendacijose nustatytų dydžių, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėjo būti atliktas nuo prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos jos nemažinant, nelaikytinas teisiškai pagrįstu, nes kaip minėta bendrąja bylos baigties prasme atsakovė yra bylą pralaimėjusi šalis.

Dėl procesinės bylos baigties ir patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

73.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovei ir atsakovei BUAB „Novelita“ sudarius taikos sutartį, bei šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą panaikinus, apeliacinis procesas pradėtas pagal ieškovės apeliacinį skundą nutrauktinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

74.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „BMK Leidykla“ yra parlaimėjusi šalis, jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo surašymą, atsiliepimų į ieškovės apeliacinio bei atskirojo skundo surašymą, nepriteisiamos (CPK 93, 94, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo BUAB „Novelita“, į. k. 302720170, ieškovo UAB „Lengvas būdas“, į. k. 300905761, naudai priteista 1000 Eur kompensacijos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 422 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai, panaikinti.

Apeliacinį procesą pradėtą pagal ieškovės UAB „Lengvas būdas“, į. k. 300905761, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, nutraukti.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.