Civilinė byla Nr. eA2-2-933/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00294-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.4.2.8; 3.3.4.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KASDAIRAS“ ieškinį atsakovams K. K. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Atsakovas D. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 ir 9 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi: priėmė atsakovo D. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo dalį, kuri grindžiama CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t. y. dėl neteisėtos Lietuvos apeliacinio teismo sudėties; atsakovo D. K. prašymo atnaujinti procesą dalį, kuri grindžiama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktais, atsisakė priimti; išaiškino, kad atsakovas D. K. turi teisę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų pagrindais pirmosios instancijos teismui.
3. Atsakovas D. K., grįsdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu – bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas – pažymėjo kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2A-688-934/2022, buvo neteisėtos sudėties, nes teisėjas Ž. T. negalėjo išlikti nešališkas, kadangi nagrinėjo civilinę bylą Nr. eA2-1583-934/2020, kurioje atsisakė atnaujinti procesą ir nustatyti tikrąjį BUAB „KASDAIRAS“ nemokumo momentą. Atsakovas mano, kad teisėjas Ž. T. privalėjo nusišalinti, nes Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 nustatė tikrąjį nemokumo momentą (2017 m. balandžio 12 d.), remdamasis surinktais rašytiniais įrodymais, o tai buvo pakankamas pagrindas atnaujinti civilinę bylą Nr. eA2-1583-934/2020 ir panaikinti teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį.
4. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „KASDAIRAS“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti atsakovo D. K. prašymo atnaujinti procesą. Nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, jame nenurodyti konkretūs ir(ar) objektyvūs faktiniai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys proceso atnaujinimą, taip pat neva neteisėtą teismo sudėtį, prašyme neteisingai interpretuojamos teisės normos, faktinės aplinkybės, be to, prašyme nurodytose bylose, kurias nagrinėjo teisėjas Ž. T., buvo nagrinėjami skirtingi ginčai. Minimus klausimus atsakovai turėjo kelti D. K. prašyme nurodytų bylų nagrinėjimo metu.
5. Atsakovas K. K. atsiliepime prašo: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 (e2A-688-934/2022); palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022. Nurodo, kad įmonė nemokia tapo tik 2017 m. balandžio 12 d., tai buvo ištirta civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino BUAB „KASDAIRAS“ nemokumo momentą įrodančius dokumentus, nes manė, kad jų nėra, nepagrįstai manė, jog yra tik suvestinės, be pradinės informacijos šaltinių. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1583-934/2020, kuria atsisakyta atnaujinti BUAB „KASDAIRAS“ tyčinio bankroto bylą ir nustatyti tikrąjį nemokumo momentą, teisėjas Ž. T. išreiškė savo nuomonę, kad reikia ginti teisinių santykių stabilumą, o ne teisėtų interesų pažeidimą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 nustatė tikrąjį BUAB „KASDAIRAS“ nemokumo momentą (2017 m. balandžio 12 d.). Tiek civilinėje byloje Nr. e2-1253-262/2019, tiek civilinėje byloje Nr. eA2-1583-934/2020 klaidingai manyta, jog BUAB „KASDAIRAS“ nemokumas atsirado 2016 metais. Teisėjas Ž. T. privalėjo nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-682-912/2022 nagrinėjimo, nes byloje nepastebėjęs daugybės dokumentų ir dėl to panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 faktiškai legitimizavo savo 2020 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1583-934/2020.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl nustatytų esminių aplinkybių
6. Ieškovė BUAB „KASDAIRAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovų K. K. ir D. K. solidariai priteisti 197 555,63 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 ieškovės BUAB „KASDAIRAS“ ieškinį atmetė; priteisė atsakovui K. K. iš ieškovei administruoti skirtų lėšų 2 147,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovui D. K. iš ieškovei administruoti skirtų lėšų 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo K. K. ieškovei BUAB „KASDAIRAS“ 114 669,05 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 139,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisė iš ieškovės BUAB „KASDAIRAS“ atsakovui K. K. 1 053,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisė iš ieškovės BUAB „KASDAIRAS“ atsakovui D. K. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisė iš atsakovo K. K. ieškovei BUAB „KASDAIRAS“ 1 404,57 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
9. Atsakovai D. K. ir K. K. pateikė kasacinį skundą, kuriame prašė visa apimtimi panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022. Kasaciniame skunde nurodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. K. K. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą civilinėje byloje Nr. eA2-1583-934/2020 dėl BUAB „KASDAIRAS“ tyčinio bankroto bylos atnaujinimo, kurią nagrinėjo teisėjas Ž. T. Teisėjas Ž. T. atsisakė atnaujinti tyčinio bankroto bylos nagrinėjimą ir nustatyti nemokumo momentą pagal faktus. Tas pats teisėjas Ž. B. negalėjo nagrinėti apeliacinio skundo dėl 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 apeliacinės instancijos teisme, nes jau prieš tai buvo atsisakęs atnaujinti procesą byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ištirti realų BUAB „KASDAIRAS“ nemokumo momentą. Kasatoriai manė, kad apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, juolab dar buvo teisėjų, kurie nebuvo sprendę klausimo dėl BUAB „KASDAIRAS“ nemokumo momento.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. vasario 20 d. nutartimi Nr. DOK-432 kasacinį skundą atsisakyta priimti.
11. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, turi patikrinti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino prašymui atnaujinti procesą paduoti, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar jis yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo bylą nagrinėjant CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
13. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
14. Atsakovas D. K. prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad neteisėtos sudėties teismo ir akivaizdžios klaidos terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 20 d., kai kasacinis teismas atsisakė priimti kasacinį skundą dėl 2022 m. spalio 20 d. sprendimo panaikinimo, todėl sueina 2023 m. gegužės 22 d.
15. Kaip jau minėta pirmiau, Lietuvos apeliaciniame teisme D. K. prašymas yra nagrinėjamas tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. CPK 366 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.
16. Aptariamu atveju susiklostė situacija, kad: atsakovas D. K. prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t. y. dėl neteisėtos sudėties teismo; atsakovai D. K. ir K. K., teikdami kasacinį skundą, jame taip pat dėstė aplinkybes apie neteisėtos sudėties Lietuvos apeliacinį teismą, tačiau kasacinio teismo atrankos kolegija kasacinį skundą 2023 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti. Kasacinio teismo atrankos kolegijos nutartis kasatoriams buvo išsiųsta 2023 m. vasario 22 d. Esant paminėtai situacijai darytina išvada, kad terminas teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris siejamas su CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t. y. dėl neteisėtos sudėties teismo, pradėtinas skaičiuoti nuo 2023 m. vasario 24 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).
17. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui per Elektroninių paslaugų portalą pateiktas 2023 m. gegužės 22 d. 23:44:37 val., todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nėra praleistas.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto, kaip proceso atnaujinimo pagrindo
18. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).
19. Tinkamą teismo procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad civilinė byla būtų išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas, atsižvelgiant į Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus reikalavimus teismo sudėčiai. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, reiškiantis, jog tinkamo proceso atitinkamos instancijos teisme (teisme, kuris išnagrinėjo bylą būdamas neteisėtos sudėties) nebuvo. Toks pažeidimas gali būti pašalintas tik pakartojus atitinkamos instancijos teismo procesą teisėta teismo sudėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015; 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016 22 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 20 punktas ir kt.).
20. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame teisme (CPK 366 straipsnio 2 dalis).
21. Sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant civilinę bylą nebūtų pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla būtų išnagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio (-ios) įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021 30 punktas).
22. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 21 straipsnis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą ir jo egzistavimą ar nebuvimą galima patikrinti įvairiais būdais. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).
23. Taikant subjektyvųjį testą, nešališkumas patikrinamas, atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečiu atveju turėjo išankstinį nusistatymą, ar buvo tendencingas. Asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas tol, kol nėra įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, p. 74).
24. Taikant objektyvųjį testą, siekiama nustatyti, ar pats teismas ir, be kita ko, jo sudėtis suteikė pakankamai garantijų, kad būtų išvengta bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Kalbant apie objektyvųjį testą, reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra faktų, galinčių sukelti abejonių teisėjo nešališkumu. Nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją).
25. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.
26. Atsakovas D. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo teisiniu pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir teigė, kad bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėjo ir sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022 priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes teisėjas Ž. B. negalėjo išlikti nešališkas, kadangi nagrinėjo civilinę bylą Nr. eA2-1583-934/2020, kurioje atsisakė atnaujinti procesą ir nustatyti tikrąjį BUAB „KASDAIRAS“ nemokumo momentą. Atsakovo vertinimu, teisėjas Ž. B. privalėjo nusišalinti, nes Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 nustatė tikrąjį nemokumo momentą (2017 m. balandžio 12 d.), remdamasis surinktais rašytiniais įrodymais, o tai buvo pakankamas pagrindas atnaujinti civilinę bylą Nr. eA2-1583-934/2020 ir panaikinti 2020 m. sausio 10 d. nutartį.
27. Viena iš konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą užtikrinančių garantijų yra reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šio reikalavimo turinį sudaro įstatyme įsakmiai išvardyti atvejai, kai teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja pagrindas nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo (CPK 64–66 straipsniai), taip pat nuostata, kad bylą nagrinėjantis asmuo turėtų tam įgaliojimus, t. y. kad jam būtų įstatymo nustatyta tvarka suteikti atitinkami teisėjo įgaliojimai ir kad tie įgaliojimai nebūtų pasibaigę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2010).
28. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 nurodė, kad:
28.1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi patenkino ieškovės bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ pareiškimą ir pripažino ieškovės bankrotą tyčiniu. Atsakovo K. K. advokatas 2018 m. birželio 18 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties (18 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. netenkino K. K. prašymo ir neatnaujino proceso byloje, kurioje ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį (19 punktas).
28.2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. K. prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį (20 punktas).
28.3. <...> 2017 m. balandžio 12 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo 1/2 dalį turto (35 385,33 + 5 242,39) > 35 995,50). Tai yra aiškus ieškovės nemokumo momentas, kurį galima konkrečiai nustatyti iš į nagrinėjamą bylą pateiktų duomenų. Taip pat darytina išvada, kad ieškovė ir 2016 metais turėjo didelių finansinių sunkumų, nes 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 1 742 Eur lėšų, o įsipareigojimai kreditoriams buvo lygūs 121 464 Eur. Vis dėlto nėra galimybės nustatyti, kiek iš nurodytų įsipareigojimų buvo pradelsti, tad nėra galimybės nustatyti konkretaus ieškovės nemokumo momento 2016 metais (32 punktas).
28.4. <…> įvertinęs pirmiau šiame sprendime aptartų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje paneigė priežastinio ryšio prezumpciją. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės vadovo veiksmus, kurie nustatyti teismui pripažinus ieškovės bankrotą tyčiniu, sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys su nepatenkintais kreditorių reikalavimais ir bankroto proceso metu patirtomis administravimo išlaidomis (CK 6.247 straipsnis) (40 punktas).
29. Civilinę bylą Nr. e2A-688-934/2022 pagal ieškovės BUAB „KASDAIRAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „KASDAIRAS“ ieškinį atsakovams K. K. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjo teisėjų kolegija, kurios pirmininkas ir pranešėjas buvo teisėjas Ž. T. Sprendime nurodyta, kad:
29.1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 nutarė pripažinti UAB „KASDAIRAS“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad K. K., UAB „KASDAIRAS“ esant nemokiai, sąmoningai neinicijavo bankroto bylos bendrovei iškėlimo, per tą laiką dar didino nemokios įmonės skolas ir mažino jos turtą, jį perleisdamas susijusiems asmenims. Taigi, šiuo atveju vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, yra nustatytos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi dėl tyčinio bankroto, todėl, atsižvelgiant į tai, jog šios civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos prejudicinių faktų forma, jos pakartotinai neperžiūrimos ir neanalizuojamos (žr. 21 punktą), o teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl argumentų, kuriais atsakovai kvestionuoja faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu. Priešingas aiškinimas reikštų res judicata principo pažeidimą. Kitos dvi civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, yra preziumuojamos, tačiau atsakovų gali būti paneigtos. Todėl nagrinėjamoje byloje plačiau pasisakytina dėl priežastinio ryšio prezumpcijos, kurią siekia paneigti atsakovai (23 punktas).
29.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 12 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo 1/2 dalį turto, o tai yra aiškus ieškovės nemokumo momentas, kurį galima konkrečiai nustatyti iš į nagrinėjamą bylą pateiktų duomenų. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir papildomai pažymi, kad nors įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais konstatuota, jog įmonė 2016 m. buvo nemoki, tačiau, įvertinusi atsakovo D. K. nurodytas aplinkybes dėl jo nedalyvavimo tyčinio bankroto byloje, teisėjų kolegija pasisakys dėl įmonės nemokumo momento (25 punktas).
29.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien atsakovo vienašališkai sudarytos ir pateiktos UAB „KASDAIRAS“ nemokumo momento nustatymo suvestinės bei diagramos, nepateikiant jų sudarymą pagrindžiančių įrodymų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent 2017 m. balandžio 12 d. bendrovė tapo nemoki bei nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista, konstatuotos aplinkybės, jog bendrovė buvo nemoki 2016 m. (26 punktas). <...> aplinkybę, kad įmonė jau 2016 m. buvo nemoki, pagrindžia ir ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00595-18 pateikta specialisto išvada, jog bendrovė jau 2016 m. ir 2017 m. liepos 27 d. neturėjo galimybių savo turtu padengti savo įsipareigojimų ir jos veikla buvo nuostolinga ir pagal mokumo rodiklių reikšmes bendrovė nuo 2015 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės statusą (27 punktas). <...> turimi įsipareigojimai bendrovės objektyviai turimo turto vertę 2016 m. viršijo 1,80 karto (28 punktas). Taigi, nors pagal byloje esančius duomenis negalima nustatyti 2016 m. pradelstų įsipareigojimų konkretaus dydžio, tačiau įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą (žr. 26-30 punktus), o būtent tai, kad dėl įmonės vadovo nusikalstamos veikos nebuvo galima nustatyti UAB „KASDAIRAS“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d., 2016 m. įmonės finansiniai įsipareigojimai 1,8 karto viršijo turto vertę, įmonė turėjo 1 742 Eur lėšų, kai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 121 464 Eur, taip pat tai, kad 2016 m. įmonė veikė nuostolingai, teisėjų kolegija sprendžia, jog įmonė nuo 2016 m. sausio 1 d. atitiko nemokios įmonės statusą (CPK 176 straipsnis) (31 punktas).
29.4. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad priežastinis ryšys tarp žalos, kurią šiuo atveju sudaro kreditorių finansiniai reikalavimai 114 669,05 Eur apimtyje, ir atliktų neteisėtų veiksmų, nurodytų konstatuojant bendrovės tyčinį bankrotą, yra nustatytas ir atsakovų nepaneigtas (38 punktas).
30. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teisėjas Ž. T. nagrinėjo civilinę bylą Nr. eA2-1583-934/2020 pagal K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1253-262/2019, kurioje buvo tenkintas bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ prašymas pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys K. K., D. K., D. K., BUAB „KASDAIRAS“ bankroto administratorius UAB „Bankrotas“. Toje nutartyje nurodyta, kad:
30.1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi pripažino UAB „KASDAIRAS“ bankrotą tyčiniu. Nutartyje teismas nurodė, kad atsakovė jau 2016 metais buvo nemoki, todėl jos vadovas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau ne tik to nepadarė, tačiau ir toliau didino UAB „KASDAIRAS“ įsipareigojimus (3 punktas).
30.2. Kreditorius K. K. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjant bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu ir grąžinti jo nagrinėjimą į priėmimo stadiją. Nurodė, jog procesas turėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktų pagrindais. Prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas, kaip kreditorius, nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kreditoriams nebuvo parnešta apie teismo posėdį bei apie priimtą nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, bankroto administratorius neatliko pareigų, kurias numato ĮBĮ. Bankroto administratorius suklaidino dėl nemokumo atsiradimo momento, tikrasis bankroto bylos iškėlimo iniciatorius D. K., kuris yra kreditorius, o ne skolininkas, D. K. seniausia kreditorė, o ne skolininkė, teismai netinkamai vertino 2015 m. kovo 16 d. pavedime nurodytos mokėjimo paskirties, mainų sutartį, antstolio veiksmų, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (5 punktas).
30.3. <...> aptartų aplinkybių visuma, o būtent tai, kad pareiškėją, D. K., K. K. ir D. K. sieja giminystės ryšiai, jų gyvenamoji vieta sutampa, pareiškėjo buvo prašoma pateikti duomenis, reikšmingus bankroto procesui, be to, apie tai, jog bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apie aplinkybes, kuriomis sieja proceso atnaujinimą, pareiškėjui buvo žinoma arba turėjo sužinoma dar iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pripažino BUAB „KASDAIRAS“ bankrotą tyčiniu, priėmimo, o ne nuo 2019 m. spalio 19 d. Todėl laikytina, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Net ir tuo atveju, jeigu skaičiuoti terminą nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties priėmimo, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo taip pat būtų praleistas. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog terminas praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, pareiškėjas nepateikė (22 punktas).
30.4. <...> pareiškėjas iš esmės apsiribojo subjektyviu situacijos ir teismo nustatytų aplinkybių vertinimu dėl nemokumo fakto nustatymo, sudarytų sandorių naudingumu, automobilių pardavimu, BUAB „KASDAIRAS“ kreditoriais ir skolininkais, nesutinkant su teismo padarytomis išvadomis. Tačiau objektyvių duomenų, jog teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, pasisakė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, iš esmės nepateikė, o aplinkybės, kuriomis sudaro civilinių bylų (Nr. eA2-4325-614/2019 ir Nr. eA2-4478-431/2019) atnaujinimo pagrindą, nenagrinėtinos šioje byloje (27 punktas). <...> pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju. Vien tai, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti procesą (30 punktas). <...> pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų žinomai melagingų šalies ar trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, žinomai melagingos eksperto išvados, žinomai neteisingo vertimo, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (34 punktas).
30.5. Taip pat pareiškėjas nenurodė naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Prašymo dėl proceso atnaujinimo skyriuje (dalyje) „Esminės (naujos) faktinės aplinkybės“ pareiškėjas iš esmės dėsto aplinkybes dėl tariamai neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, pateikė savo subjektyvų situacijos vertinimą, nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis, tačiau naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kurios turėtų esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės nepateikė. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4325-614/2019 ir 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4478-431/2019 netenkino prašymų dėl proceso atnaujinimo, o aplinkybės, kurios sudaro minėtų bylų atnaujinimo pagrindą, nenagrinėtos šioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje pripažinti bankrotą tyčiniu (žr., 27 punktą) (35 punktas).
31. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-518-585/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą.
32. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktas).
33. CPK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti absoliutūs teismo nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo pats nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Šis sąrašas nėra baigtinis, pagal CPK 66 straipsnį nušalinimo pagrindu gali būti ir kitos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Absoliutus pagrindas pareikšti teisėjo nušalinimą yra ir tais atvejais, kai nesilaikoma CPK 71 straipsnyje nustatyto draudimo dalyvauti tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėjant bylą bei CPK 370 straipsnio 5 dalyje nustatyto draudimo dalyvauti teisėjui nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir(ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 20 punktas).
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, pasisakydama dėl atsakovo D. K. prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, pažymi, kad: i) atsakovo D. K. nurodytos aplinkybės neribojo galimybės teisėjui Ž. T. nagrinėti civilinę bylą Nr. e2A-688-934/2022; ii) atsakovas D. K., žinodamas aplinkybę, kad teisėjas Ž. T. nagrinėjo civilinę bylą Nr. eA2-1583-934/2020, nereiškė nušalinimo teisėjui šiam nagrinėjant ir civilinę bylą Nr. e2A-688-934/2022; iii) civilinę bylą Nr. eA2-1583-934/2020 nagrinėjęs teisėjas Ž. T. apskritai neatnaujino proceso dėl tyčinio bankroto, pažymėjęs, jog: pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (žr. nutarties 31.3 punktą); pareiškėjas neįrodė pagrindų atnaujinti procesą (žr. nutarties 31.4 – 31.5 punktus). Šiame etape teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, tik patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Tokio etapo metu tiriami ir vertinami tik proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo bylą nagrinėjant CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas D. K. nepagrindė prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto pagrindo, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
atsisakyti atnaujinti procesą pagal atsakovo D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KASDAIRAS“ ieškinį atsakovams K. K. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Irmantas Šulcas