VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Pilių baldai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Pilių baldai“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P. ir 

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą – 2 275,85 Eur, 6 proc. priteistos sumos dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas su ieškovu 2019-08-02 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5589747 (toliau – draudimo sutartis), pagal kurią laikotarpiu nuo 2019-08-11 iki 2020-08-10 apdrausta transporto priemonės MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo įmoka turėjo būti sumokėta per du kartus: pirmoji 146,36 Eur įmoka – iki 2019-08-11, antroji 144,77 Eur – iki 2020-02-11. Nurodoma, kad pirmoji 146,36 Eur įmoka sumokėta 2019-09-26, likusios mokėti draudimo įmokos dalies atsakovas nesumokėjo. 

3. 2019-09-26 Hamburge, Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ir apgadino transporto priemonę MINI ONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykusio eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje transporto priemonės MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas pripažino, kad yra atsakingas už eismo įvykio metu kilusią žalą. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau ir TPVCAPDĮ) atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 2 275,85 Eur draudimo išmoką ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas laiku nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos, kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 11 str. 7 p. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p.). Tačiau atsakovas negrąžino draudimo išmokos.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sukelta žala, įvyko 2019-10-08 po pirmos draudimo įmokos sumokėjimo 2019-09-26, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos trečiajam asmeniui susigrąžinimo iš atsakovo. Tai yra draudimo sutartis buvo sudaryta 2019-08-02, įsigaliojo 2019-08-11, draudimo įmoka sumokėta 2019-09-26, eismo įvykis įvyko 2019-10-08. Taigi, atsakovas tinkamai ir laiku buvo sumokėjęs draudimo įmoką, todėl eismo įvykio metu neturėjo vykdytinų ir neįvykdytų įsipareigojimų ieškovui. 

5. Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti. Papildomai nurodė, kad aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko 2019-09-26, patvirtina kartu su ieškiniu pateikti dokumentai: žalos vertinimo dokumentai, kuriuose nurodoma, jog eismo įvykis įvyko 2019-09-26, o užsakymas įvertinti žalos dydį padarytas 2019-10-08, taip pat regresinė pretenzija, kuri buvo įteikta atsakovui, joje nurodoma, jog eismo įvykio data yra 2019-09-26. Dėl byloje buvusios skirtingos informacijos apie eismo įvykio datą (žalos vertinimo dokumentuose nurodyta, jog žala padaryta 2019-09-26, kai tuo tarpu eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2019-10-08), ieškovas papildomai tikslinosi, kokia yra tiksli eismo įvykio data. Ieškovo partneriai patvirtino, kad eismo įvykio data yra 2019-09-26. Dėl kokių priežasčių pildant eismo įvykio deklaraciją buvo nurodyta neteisinga eismo įvykio data, ieškovui nėra žinoma.

6. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepimo argumentus. 

7. Trečiasis asmuo A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime sutiko su atsakovo pateiktais argumentais. Papildomai nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiojo transporto priemonė, įvyko 2019-10-08. Pažymėjo, kad eismo įvykio deklaracija pasirašyta ne tik atsakovo, bet ir nukentėjusio asmens, kurio automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas ir kuris nesuinteresuotas įvykio datos pakeitimu (bylos baigtimi) asmuo. Būtent eismo įvykio deklaracija yra dokumentas, įrodantis tikrąją eismo įvykio datą. Nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateiktu 2019-09-26 raštu, kad eismo įvykis tariamai įvyko 2019-09-26. Šis raštas yra parengtas vokiečių kalba, tuo tarpu trečiasis asmuo neturi net minimalių vokiečių kalbos žinių, pasirašė šį raštą 2019-10-08 nekreipdamas dėmesio į jame esančias datas, nes to prašė nukentėjusioji. Be to, šį raštą paneigia įvykio deklaracijoje nurodyta data. Tuo tarpu draudimo įmoka buvo sumokėta 2019-09-26. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. 

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovas draudimo įmoką sumokėjo 2019-09-26. Ginčas kilo dėl to, kada įvyko eismo įvykis Hamburge, Vokietijoje. Ieškovas teigia, kad eismo įvykis įvyko 2019-09-26 (12.32 val.), atsakovas sumokėjo draudimo įmoką po įvykusio eismo įvykio. Atsakovo teigimu, eismo įvykis įvyko 2019-10-08 18 val., ką pagrindžia objektyvūs dokumentai, kurių turinys nuo atsakovo nepriklauso: eismo įvykio deklaracija, pasirašyta nukentėjusiojo, 2020-10-13 pranešimas apie draudimo išmokos išmokėjimą. 

10. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog eismo įvykis įvyko 2019-09-26 (CPK 185 straipsnis). Draudimo įmoka sumokėta 2019-09-26. Nors nagrinėjama byla priskiriama nedispozityvių bylų kategorijai, teismas negalėjo būti tik pasyvus stebėtojas, todėl 2021-12-20 protokoline nutartimi pasiūlė atsakovui pateikti detalesnį draudimo įmokos pagal draudimo sutartį apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo pavedimo išrašą. Atsakovas, vykdydamas teismo nurodymą, pateikė 2022-01-03 AB SEB banko raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovas 2019-09-26 atliko mokėjimą ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, suma 146,36 Eur bei pažymėjo, kad pateikti mokėjimo nurodymo kopijos su nurodytu laiku (valandomis ir sekundėmis) neturi galimybės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodinėjo laiko, kada buvo sumokėta draudimo įmoka. Dėl to byla išnagrinėta, neperžengiant bylos ir joje suformuluotų reikalavimų bei atsikirtimų į juos ribų. 

11. Sprendimą priėmęs teismas, išnagrinėjęs bylą, priėjo išvadą, kad ieškovas sąžiningai ir tinkamai vykdė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir garantavo dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusiojo ir patyrusio žalą trečiojo asmens nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma. Nustatė, kad prisiimdamas draudimo sutarties pareigas, ieškovas priėmė atsakovo pavėluotai sumokėtą draudimo įmoką. Atsakovo pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos priėmimas neriboja ieškovo teisės reikalauti draudimo išmokų grąžinimo TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies tvarka ir ieškovas nėra saistomas pareigos nepriimti ar grąžinti draudėjo pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos dalį, nes iki tol šalių draudimo teisiniai santykiai nebuvo nutrūkę. Draudėjui nemokant draudimo įmokų, draudimo sutartis išlieka galiojanti, jai ir toliau yra teikiamos vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugos, tačiau šiuo atveju, vykdant nenutrauktą draudimo sutartį, draudikui išliko teisė reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos gražinimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo atmesti ieškinį vien todėl, kad sumokėta draudimo įmoka buvo priimta. 

12. Pirmosios instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl grąžintinos sumos dydžio svarbu atsižvelgti į šias aplinkybes: draudimo įmokos sumokėjimas vėlavo – atsakovas draudimo įmoką sumokėjo praleidęs terminą pusantro mėnesio. Draudimo įmokos suma yra 146,36 Eur, kuri nelaikytina didele juridiniam asmeniui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė įrodymų, pagrindžiančių svarbias įmokos sumokėjimo termino praleidimo priežastis (pvz., kad tuo metu jo turtinė būklė buvo sunki, kad draudimo įmokos suma jam buvo reikšminga ar pan.). Be to, atsakovas galėjo kreiptis į ieškovą, prašydamas atidėti įmokos mokėjimą, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam yra ar turi būti suprantamos sutarties sudarymo, vykdymo, netinkamo vykdymo pasekmės. Tuo labiau, kad minėta transporto priemonė dalyvavo eisme užsienio valstybėje, todėl atsakovas, netinkamai vykdydamas sutartinę prievolę nustatytu laiku sumokėti draudimo įmoką, prisiėmė ir su tuo susijusią galimą riziką. Tuo tarpu ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, įstatyme numatyta galimybė draudikui imtis aktyvių veiksmų, draudėjui praleidus prievolę sumokėti draudimo įmoką. Tokių ieškovo veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Taigi abi šalys, vykdydamos sutartį, nepakankamai bendradarbiavo. Kita vertus, pripažinus, kad draudėjo pareigos nevykdymas sumokėti draudimo įmoką nekeičia draudiko pareigos patirti visus draudžiamojo įvykio, įvykusio draudimo įmokos nesumokėjimo laikotarpiu, kaštus, būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti, tai neskatintų draudėjo laikytis draudimo sutarties ir apskritai mokėti draudimo įmokas. 

13. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 25 proc. išmokos grąžinimas būtų proporcingas ir adekvatus atsakovo atsakomybės už padarytą draudimo sutarties pažeidimą rezultatas ir atitiktų šių draudimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteisė 568,96 Eur (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

14. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas. 

15. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio tikroji data buvo nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, kuri laikytina pirminiu ir pagrindiniu šaltiniu, tiriant eismo įvykio aplinkybes. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog eismo įvykis įvyko 2019-10-08, o ne 2019- 09-26. Todėl, draudimo įmoką atsakovui sumokėjus 2019 metų rugsėjo mėnesį (t. y. kur kas anksčiau, nei įvyko eismo įvykis), ieškovas neturėjo teisės reikšti atsakovui regresinio reikalavimo dėl nukentėjusiajai atlygintos žalos. 

16. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykio data yra tokia, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, o taip pat atsakovas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad 2019-09-26 surašytas raštas, pažymintis eismo įvykio datą, laiką ir aplinkybes, nėra tinkamas įrodymas byloje, kuriuo būtų patikslinamos tam tikros aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu. Atsakovas net nebandė šio rašto nuginčyti. Trečiasis asmuo pripažino, kad šį raštą pasirašė, tačiau nurodė, jog rašto turinio nesuprato. To paties posėdžio metu trečiasis asmuo aiškino, kad kažkiek vokiečių kalbą supranta, bei kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją jam padėjo liudytojas Yury Geleta. Ieškovas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vidutiniškai atidus ir rūpestingas asmuo nesuteiktų asmeninės informacijos, surašant jam nesuprantamą dokumentą ir nepasirašytų tokio dokumento. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Apeliacinis skundas atmestinas. 

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų apeliacinio skundo riboms peržengti. 

19. Šalių ginčas kilo dėl to, kada įvyko eismo įvykis Hamburge, Vokietijoje. Ieškovas teigia, kad eismo įvykis įvyko 2019-06-26 (12.32 val.), tad atsakovas sumokėjo draudimo įmoką po įvykusio eismo įvykio. Atsakovas tvirtina, kad, eismo įvykis įvyko 2019-10-08, 18 val.

20. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta įvykio data 2019-10-08 18.00 val., vieta: Hein-Hoyer-Str. 10, 20359 Hamburg, Vokietija, eismo įvykio kaltininkas – vairuotojas A. P., nukentėjusioji Y. N.. Be minėtos eismo įvykio deklaracijos šalys pateikė ir kitus įrodymus, kurie pagrindžia jų pozicijas.

21. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją (jo, kaip kaltininko, atsakomybę), eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas. Kita vertus, toks teisinis reguliavimas neatleidžia draudiko nuo pareigos rūpestingai ir atsakingai ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Tuo atveju, kai tarp draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, ir draudimo išmoką turinčio teisę gauti asmens iškyla ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo, šios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos, remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

22. Apeliantas daug dėmesio skyrė tam tikrų byloje esančių duomenų šališkumui, dėl kurio, apelianto vertinimu, šiais duomenimis negalima vadovautis. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog eismo įvykis įvyko 2019-09-26. Šią aplinkybę patvirtina Vokietijos institucijų raštuose nurodyta eismo įvykio data (ieškinio priedai 0_035 ir vertimas, 0_036 ir vertimas). Vokietijos institucijos nėra suinteresuotos ieškovo galimybe susigrąžinti draudimo išmoką, todėl jų raštuose nurodyta eismo įvykio data teisinga. Pažymėtina ir tai, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykio data yra tokia, kokia nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, o taip pat atsakovas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad 2019-09-26 surašytas raštas, pažymintis eismo įvykio datą, laiką ir aplinkybes, nėra tinkamas įrodymas, kuriuo būtų patikslinamos tam tikros aplinkybės, susijusios su įvykusiu eismo įvykiu. Nors deklaracijoje data yra aiškiai įrašyta, bet nėra žinomos aplinkybės, kuriomis ši data buvo įrašyta. Eismo įvykis įvyko Vokietijoje, kita eismo įvykio dalyvė galėjo į deklaraciją neįrašyti datos (susijaudinimas, neatidumas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiai aplinkybei patikslinti pasirėmė kitais bylos dokumentais. Prieitina prie išvados, kad atsakovas neįrodė savo pozicijos, jog eismo įvykis įvyko 2019-10-08. 

23. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

24. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016, 27 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo, tirdamas ir vertindamas visus byloje esančius įrodymus ir eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes įvertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino eismo įvykio deklaracijos teisinę reikšmę bei tinkamai taikė ir aiškino transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų teiginių ir argumentų nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovui nepriteistinos.

28. Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme – 605 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 605 Eur. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, j. a. k. 10017013, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288 iš atsakovo UAB „Pilių baldai“, j. a. k. 125751657, bylinėjimosi išlaidas – 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.