Baudžiamoji byla Nr. PK-166-966/2016

            Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00102-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.4.8.2; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5;

1.2.10.1.; 2.3.6.4.4.; 2.9.1.; 2.9.4.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Aidai Gaučinei, Ingridai Pikusau,

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir kaltinamajam V. N., jo atstovui ir gynėjui advokatui V. M.,

privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir kaltinamajam H. A. V., jo atstovui ir gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju redaktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

H. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, našlys, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 165 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

  V. N. 2015-01-23, apie 9.30 val. gatvėje priešais savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš balionėlio papurkšdamas nukentėjusiajam Henrikui A. V. į akis dujų sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

  H. A. V. priešpriešiniu skundu buvo kaltinamas tuo, kad 2015-01-23 apie 9.30 val. neteisėtai su agresyviu šunimi įsiveržė į V. N. nuosavybės teise priklausantį, saugomą, t. y. tvora aptvertą, gyvenamojo namo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei V. N. pareikalavus, iš kiemo nepasišalino, siundė ant V. N. savo šunį, grasino, kad paleis šunį nuo pavadėlio, ir pasišalino tik V. N. panaudojus dujų balionėlį, tuo neteisėtai pažeidė V. N. būsto neliečiamumą.

K. V. N. po visų proceso dalyvių apklausos parodė, kad kaltu neprisipažįsta, nesutinka su jam pareikštu kaltinimu. Jis prisipažįsta, kad papurškė dujų H. A. V. į veidą, tačiau tai padarė gindamas save bei savo būsto neliečiamumą. Įvykio rytą jis savo kieme stumdė sniegą. Į jo kiemą įsiveržė kaimynas H. A. V., ėmė jam priekaištauti, plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais jį ir jo sutuoktinę, siundė ant jų šunį. Jis perspėjo H. A. V., kad išeitų iš kiemo ir išsivestų šunį, tačiau H. A. V. toliau plūdosi. Šalia buvo jo žmona, kuri laukėsi kūdikio, buvo išgąsdinta, kūdikiui ir mamai iškilo grėsmė dėl gyvybės.  Jie ėmėsi tik pačių minimalių gynybos veiksmų, nes H. A. V. yra agresyvus, nestabilios psichikos žmogus, nuolat užgaulioja, gąsdina, ir nežinia, ką gali padaryti, visada plūstasi, mėto replikas, kad uždarys įvažiavimą, negalės naudotis tuo keliu, nors jis turi servitutą naudotis tuo keliu, turi pasirašę su  H. A. V. susitarimą, kad gali naudotis tuo keliu. Čia buvo eilinė ataka, nors H. A. V. buvo tris kartus oficialiai perspėtas, tačiau toliau siundė šunį, kuris gal ir ramus, bet vykdydamas šeimininko komandą, jis loja, urzgia ir gali kąsti. Jis iškvietė apsaugos darbuotoją A. R., kad šis padėtų jam išprašyti H. A. V. iš kiemo. Tačiau nesulaukęs apsaugininko, paprašė sutuoktinės atnešti dujų balionėlį iš namo, o jai atnešus papurškė H. A. V. į veidą dujų. Tik po to H. A. V. iš kiemo pasišalino. Palaiko civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuris yra kaip prevencinė priemonė H. A. V., nes jis taip pat patyrė papildomas išlaidas dėl žmonos operacijos, kuriai dėl patirto streso ir išgąsčio teko daryti cezario pjūvį, žmona liko visam gyvenimui traumuota.

K. H. A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-01-23 ryte jis V. N. kieme nebuvo ir nepjudė jo šunimi. Jis buvo ant keliuko savo teritorijoje, už V. N. sklypo vartų, šuo buvo su pavadėliu, į V. N. kiemą  taip pat nebuvo įėjęs. V. N. jam nesakė pasišalinti, pasakė pasiimti šunį ir apspjovė jį, jam nusiėmus akinius ir valantis veidą, papurškė dujų. Pašalinių žmonių aplink nebuvo, šio incidento niekas nematė. Grįžęs namo ir uždaręs į voljerą šunį, iškvietė policiją. Palaiko civilinį ieškinį 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią sudaro jo patirti skausmai bei pažeminimas.

N. H. A. V. paaiškino, kad V. N. gyvena kaimynystėje, iki 2011-08-01 jų santykiai buvo geri. Nesutarimai prasidėjo po 2011-08-01, kai buvo nušauti gandrai. Dėl to jis buvo apkaltintas šmeižimu, bet buvo išteisintas. 2015-01-23 apie 9.30 val. jis vedžiojo su pavadėliu savo šunį. Ėjo pro V. N. namą ir pamatė, kad  V. N. iš savo namo teritorijos stumia sniegą skersai kelio į jo teritoriją. Sustojęs prieš jo namo kiemo vartus papriekaištavo, kad taip nesielgtų, nestumtų sniego į jo teritoriją, nes vėliau tirpdamas sniegas užtvindo jo žemės sklypą. Be to, mano, kad V. N. iš viso neturi teisės naudotis tuo keliuku. Jis į V. N. kiemą nebuvo įėjęs. Jo šuo buvo laikomas ant ilgo pavadžio, apėjo apie V. N.. Tuomet V. N. priėjęs prie jo pasakė pasiimti šunį ir spjovė jam ant veido. Jam besivalant veidą, V. N., išsitraukęs dujų balionėlį, papurškė dujų jam į akis. Aplinkui žmonių nebuvo, šio incidento niekas nematė. Jam labai graužė akis, sukėlė fizinį skausmą. Išsikvietė policiją, kuri atvažiavusi iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba, pirko vaistų. Nurodė, kad jis negrasino ir neįžeidinėjo V. N., su šuniu nepjudė. Jo šuo iš viso nepuola žmonių, yra senas, 15 metų. Pripažįsta, kad tuo metu šuo buvo neskiepytas. Keliukui, kuris yra prie V. N. namo, yra nustatytas servitutas ir yra nurodyti gyventojai, kuriems leidžiama važinėti tuo keliuku. Jis 2004-02-09 davė V. N. sutikimą naudotis keliuku ir 2004-03-11 pasirašė sutartį dėl žemės sklypo ribų plano, nes tada buvo geri jų santykiai. Jis keliuką nusivalo tiek, kiek jam priklauso iki V. N. vartų, sniegą stumia į savo sklypą, o V. N. prie savo vartų nusivalo pats. Įvykio rytą V. N. sniegą stūmė į tą pačią vietą, kur jis visada stumia – į jo sklypo teritoriją.

N. V. N. paaiškino, kad įvykio rytą jam valant savo namo kieme sniegą, įsiveržė H. A. V. ir pradėjo siundyti ant jo šunį, kėsinosi į jo gyvybę, mosikavosi kumščiais į veidą, spardė jo rankose laikytą kastuvą. Išgirdusi triukšmą išėjo žmona, ji jį ramino, prašė išeiti iš jų teritorijos, H. A. V. atkirto, kad tai viskas jo, viską užtvers. Jis H. A. V. įspėjo du kartus išeiti iš jo kiemo, bet jis neišėjo, ragino savo šunį pulti, tuomet jis H. A. V. į akinius papurškė dujų, kurių balionėlį jam atnešė žmona. Jam įspėjant H. A. V., pastarasis matė, kad jis turi dujų balionėlį, bet į įspėjimus nereagavo ir pasakė neišeis. Žmona tuo metu stovėjo jam už nugaros. Dujas papurškė savigynos tikslais, gynėsi nuo H. A. V. agresijos ir jo šuns. Jeigu nebūtų panaudojęs dujų, H. A. V. šunį būtų paleidęs, šuo neskiepytas. H. A. V. dėl to buvo nubaustas. Jis iš karto po įvykio paskambino apylinkės inspektoriui T. P., o pareiškimą parašė po mėnesio – 2015-02-25, prašė įspėti H. A. V. už chuliganiškus veiksmus.

Liudytojas, apylinkės inspektorius, T. P. parodė, kad jis tyrė V. N. 2014-11-14 ir H. A. V. 2015-01-26 pareiškimus. 2015-01-23 V. N. jam skambino į tarnybinį mobilų telefoną ir pranešė apie šį įvykį, skambutis policijoje nebuvo užregistruotas, nes jis suprato skambutį kaip skirtą jam asmeniškai dėl susitarimo susitikimo datos, tokių skambučių jis sulaukia daug. 2015-01-26 gautas H. A. V. pareiškimas, kad vedžiojant šunį V. N. jam apspjovė veidą, išsitraukė kažkokį daiktą, papurškė į akis. Apklaustas pareiškėjas nurodė, kad į V. N. kiemą nebuvo įėjęs, o tik pamatęs, kad pastarasis kasa sniegą ir veža ant jo privačios žemės, sudrausmino jį, tada priėjęs V. N., išsitraukė kažkokį daiktą ir papurškė jam į akis, nuo ko akis perštėjo, grįžęs namo iškvietė policiją, kuri iškvietė greitąją ir jį išvežė į ligoninę. Jis patyrė fizinį skausmą, sužalojimų jam nebuvo padaryta. Apklaustas V. N. neneigė papurškęs dujų H. A. V., bet teigė tai padarė gindamasis, nes H. A. V. užėjo su šunimi į jo kiemą, šuo buvo be antsnukio. Įvykio liudytojų nebuvo nurodyta ir nustatyta. H. A. V. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir taip pat buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas H. A. V., nes jis neturėjo šuns dokumentų, jam buvo taikytas įspėjimas. Jam žinoma iš kitų pareiškimų, kad H. A. V. ir V. N. konfliktuoja seniai.

Liudytojas, policijos pareigūnas, E. M. parodė, kad H. A. V. ir V. N. jam žinomi iš tarnybinės veiklos, nes konfliktuoja seniai, o 2015-01-23 įvykio jis netyrė, apie jį nieko nežino. Jis yra skyręs H. A. V. įspėjimą, jo charakterizuoti negali. Jam neteko nagrinėti klausimo, kam priklauso prie jų namų esantis keliukas, kokios ten yra jų teisės, tik pasidomėjus dėl to keliuko apsaugos zonų, buvo minima miglotai, kontekste užsiminta dėl nuosavybės, kad H. A. V. neleidžia V. N. naudotis žeme. Mano, kad minimas kelias arba valstybinis, arba nustatytas servitutas, o konkrečiai šiuo atveju kaip yra nežino. Jeigu žmogus pasielgė ne pagal visuomenės normas, jie kaip pareigūnai turi įspėti, išaiškinti atsakomybę. Buvo atvejis, kad H. A. V. šiek tiek išplūdo V. N., H. A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 19 str., buvo oficialiai įspėtas, kas yra išimtinai prevencinio pobūdžio. Oficialūs įspėjimai yra dažnai daromi, jeigu žmogaus elgesys netoleruotinas, tačiau neužtraukia administracinės atsakomybės.

Liudytojas A. R. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, kad apie šį įvykį žino iš savo darbdavio V. N. pasakojimo. 2015-01-23 apie 8 val., jam grįžus iš darbo po naktinės pamainos, paskambino V. N. ir paprašė atvažiuoti, sakė, kad į jo kiemą įsiveržė H. A. V. su šuniu, kurį H. A. V. siundė, trukdė dirbti, neleido kiemo valyti ir prašė padėti jį išprašyti iš kiemo. Jis važiavo, nes kaip apsaugos darbuotojas turi tokią teisę ir norėjo padėti šeimininkui. Įvažiavęs į gatvelę, einančią link V. N. namo, daugmaž pusantro šimto metrų atstumu, pamatė H. A. V., išeinantį su šuniu pro V. N. kiemo vartus ir nueinantį link savo namų. Kaip H. A. V. buvo apsirengęs tiksliai pasakyti negali, matė jį iš nugaros, lyg tai dėvėjo pilkas kelnes, švarkelį, buvo užsidėjęs kepurę, šunį (baltas juodomis dėmėmis, kurį matė daug kartų) vedėsi su ilgu pavadėliu. Jis įvykio nematė, nes pavėlavo atvažiuoti. Kieme buvo V. N. ir jo žmona. V. N. pasakė, kad V. papurškė dujų ir šis išėjo. Jo žmona buvo išsigandusi, tuo metu laukėsi kūdikio. V. N. toliau valė sniegą, o jis išvažiavo namo.

Liudytoja  A. N. parodė, kad jos ir sutuoktinio V. N. santykiai su kaimynu H. A. V. konfliktiški. 2015-01-23 apie 9 val. vyras kieme kasė sniegą, ji tokiu metu visada būna pasiruošusi stebėti per langą, nes visada sulaukia savo kaimyno H. A. V., kuris nuolat priekaištauja dėl sniego kasimo. H. A. V. vedžiojo šunį ir grįždamas pradėjo pyktis su vyru, ji išėjo į kiemą, bandė raminti, išsakytų savo žodžių neatsimena. H. A. V. vyrą plūdo dėl sniego stumdymo, pasileido šunį ant ilgesnio pavadžio, kad V. N. prie jo neitų, siundė šunį, sakydamas „tu toks, anoks, tavo įmonė, girtuoklis“, visų išsakytų necenzūrinių žodžių neatsimena. Vyras sniegą stūmė į kelio pakraštį, o ne į kaimyno sklypą. Jie turi teisę naudotis tuo keliu. Ji išsigando, nes šuo lojo ir šiepė nasrus. V. N. kaimyną perspėjo, kad jis išeitų iš kiemo, nes bus panaudotas dujų balionėlis, paprašė jos atnešti dujų balionėlį. Jai atnešus balionėlį, V. N. dar kartą kaimyną įspėjo, o jam neišėjus, vyras papurškė jam dujų ir tuomet jis išėjo. V. N. iškvietė apsaugos darbuotoją A. R., jis atvažiavo, bet tuo metu H. A. V. jau buvo beišeidinėjantis. Vyras apie įvykį pranešė apylinkės inspektoriui T. P.. Po įvykio jai pasidarė blogai, sumažėjo vaisiaus judesiai ir 27 dieną jai buvo nustatyta atšokusi placenta, todėl buvo padarytas cezario pjūvis. Ji ir dabar su vaiku bijo išeiti į gatvę.

Iš ambulatorinės H. A. V. sveikatos istorijos matyti, kad jis 2015-01-23 kreipėsi į Kauno klinikas, skundėsi akių perštėjimu, nurodė, kad 2015-01-23 9.30 val. kaimynas jam į veidą papurškė dujų. Nustatytas ragenos ir junginės maišelio nudegimas – T.26.1 (I t., b. l. 4-5, 79-82);

Iš 2015-02-03 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos matyti, kad 2015-01-26 gautas H. A. V. pareiškimas, jog 2015-01-23 ryte vedžiojant šunį pro V. N. namą, pastarasis apspjovė jam veidą ir, iš kišenės išsitraukęs kažkokį daiktą, papurškė tiesiai į akis rudos spalvos skysčiu, nuo kurio labai degino. Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminių tyrimas, kadangi H. A. V. atžvilgiu padaryta veika atitinka BK 140 str. 1 d. požymius, todėl ikiteisminis tyrimas neatliekamas (BPK 407 str.) (I t., b. l. 7-8, prie bylos prijungtos medžiagos – nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-At-00133-15 dėl dujų papurškimo į akis pagal BK 140 str. 1 d.);

Iš 2015-01-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 24N-25087289-15 matyti, kad H. A. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 110 str. (gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas) už tai, kad jis 2015 m. sausio 29 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose laiko mišrios veislės šunį, neturėdamas jo registracijos ir skiepijimo pažymėjimų, tokiais savo veiksmais pažeidė gyvūnų laikymo Kauno mieste taisykles, ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, taip pat įpareigotas paskiepyti ir užregistruoti savo šunį.

Kaip matyti iš 2015-03-25 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Viešosios policijos skyriaus Šilainių PN nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, dėl kaimyno elgesio, medžiagos, 2015-02-25 buvo registruotas V. N. pranešimas apie tai, kad 2015-01-23 H. A. V. su savo šunimi įsiveržė į V. N. kiemą ir siundė ant jo savo augintinį, kuris tuo metu buvo be antsnukio, tik panaudojus dujų balionėlį pavyko atremti H. A. V. puolimą ir apsiginti. H. A. V. pateikė reikalingus laikomo šuns dokumentus, todėl dėl to paties fakto asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn du kartus, taip pat jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. sudėties, nes 2015-01-23 įvykio metu tarp V. N. ir  H. A. V. kilo asmeninio pobūdžio žodinis konfliktas, kurio metu V. N. papurškė dujų H. A. V. (I. t., b. l. prie bylos prijungtos nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, dėl kaimyno elgesio Nr. 121 medžiaga).

2004-02-09 sutikimas, 2004-03-11 sutartis, Nekilnojamojo turto registro išrašai, žemės sklypo planas patvirtina, kad kelias, esantis (duomenys neskelbtini) sklype, yra servitutinis (I t., b. l. 26-27, 159-161, 181, 183, II t., b. l. 11-13).

Iš Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos pažymos bei šuns psichikos įvertinimo matyti, kad H. A. V. šuo yra 15 metų, nėra pavojingos veislės arba pavojingos veislės mišrūnas, socialus, į aplinką ir žmones reaguoja draugiškai, negali būti užsiundytas ant žmonių (I t., b. l. 167, 168, 171).

Veikų kvalifikavimas,

BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.

BK 165 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Šis nesutikimas turi būti išreikštas žodžiais ar kitokio pobūdžio veiksmais ir kaltininkas turi suvokti šį nesutikimą. Būtent tai, kad į patalpą įsibraunama prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, t. y. kai tai daroma nesutinkant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, ir yra pagrindinis BK 165 str. esančio nusikaltimo skiriamasis bruožas.

BK 165 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka į kito žmogaus būstą, tokio būsto priklausinį ar saugomą būsto teritoriją. Nusikaltimo subjektyvioji pusė yra tyčia. Tai reiškia, jog patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn galima tik konstatavus, jog asmuo suvokė, jog savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ir nori tai daryti.

Kadangi kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra glaudžiai susijusios tarpusavy, apie jas šiame nuosprendyje teismas pasisako bendrai. 

Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog V. N. 2015-01-23 apie 9.30 val., gatvėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia papurškė H. A. V. dujų į akis, tuo sukėlė nukentėjusiajam H. A. V. fizinį skausmą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

V. N. kaltė, padarius nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d., pilnai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, H. A. V. tiek kreipęsis į policiją 2015-01-23, tiek teismo posėdyje parodė, kad V. N., gatvėje prieš savo namą papurkšdamas dujų jam į akis sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2015-01-23 apie 9.30 val. jis vedžiodamas su pavadėliu savo šunį bei eidamas pro V. N. namą, pamatė, kad  V. N. iš savo namo teritorijos stumia sniegą skersai kelio į jo teritoriją. Sustojęs prieš jo namo kiemo vartus, papriekaištavo, kad taip nesielgtų – nestumtų sniego į jo teritoriją, nes vėliau tirpdamas sniegas užtvindo jo žemės sklypą. Jis į V. N. kiemą nebuvo įėjęs. Jo šuo, laikomas ant ilgo pavadžio, apėjo apie V. N.. Tuomet V. N., priėjęs prie jo, liepė pasiimti šunį ir spjovė jam ant veido. H. A. V. besivalant veidą, V. N., išsitraukęs dujų balionėlį, papurškė dujų jam į akis. Aplinkui žmonių nebuvo, šio incidento niekas nematė. Akija jam labai graužė, tai sukėlė fizinį skausmą. Iškvietė policiją, kuri atvažiavusi – greitąją medicinos pagalbą. Buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba.

H. A. V. parodymai tyrimo pagal jo pareiškimą metu ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. Jo nurodytas aplinkybes apie fizinio skausmo sukėlimą patvirtina objektyvus įrodymas – išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad 2015-01-23 jam nustatytas ragenos ir junginės maišelio nudegimas. Kad nukentėjusiajam papurškė į akis dujų būtent kaltinamasis V. N., patvirtina ir kaltinamojo V. N. parodymai, kuriais jis pripažino, kad, naudodamas dujų balionėlį, papurškė juo H. A. V. į veidą. Šiuo atveju sukelto fizinio skausmo faktą nukentėjusysis patvirtino teisiamajame posėdyje. Kad jam buvo sukeltas skausmas, nukentėjusysis nurodė ir teikdamas 201501-23 pareiškimą policijai, kur nurodė, kad dėl papurškimo į akis labai degino, bei apklausiamas liudytoju 2015-01-29 tikslinant jo pareiškime nurodytas aplinkybes (I t., b. l. 2, 6, prie bylos prijungtos medžiagos – nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-At-00133-15 dėl dujų papurškimo į akis pagal BK 140 str. 1 d.). Iš pateiktų medicininių dokumentų, t. y. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, matyti, kad objektyviai įvertinus paciento H. A. V. būklę, nustatytas patirtas skausmas (b. l. 4). Taigi, įvertinus šiuos aukščiau išdėstytus duomenis, teismas konstatuoja, kad  fizinio skausmo sukėlimo faktas nustatytas. Nors kaltinamasis nurodė, kad papurškė dujų nukentėjusiajam į akinius, todėl nukentėjusiajam negalėjo skaudėti, tačiau šiuos kaltinamojo argumentus paneigia nukentėjusiojo parodymai bei objektyvūs įrodymai – aukščiau minėti medicininiai dokumentai, kuriais nustatytas nukentėjusiajam padarytas ragenos ir junginės maišelio nudegimas.

K. V. N. priešpriešiniu skundu neigė nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad smurtas H. A. V. atžvilgiu buvo naudojamas gatvėje, o įvykio aplinkybes aiškino kitaip, t. y. kad dujas H. A. V. atžvilgiu naudojo gindamas save ir savo būsto neliečiamybę, kadangi H. A. V. neteisėtai be leidimo įsibrovė į jo gyvenamojo namo kiemą, siundė ant jo ir jo sutuoktinės agresyvų šunį. Vertinant kaltinamojo bei nukentėjusiojo V. N. parodymus dėl H. A. V. sveikatos sutrikdymo, pažymėtina, kad tam tikros teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo nurodytos aplinkybės prieštarauja jo nurodytoms aplinkybėms priešpriešiniame skunde bei aiškinantis pateiktą pirminį H. A. V. pareiškimą policijai. Priešpriešiniame skunde V. N. parodė, kad jam savo namo kieme kasant sniegą,  H. A. V., nusiteikęs konfliktiškai, įsiveržė į jo šeimos kiemą ir pradėjo siundyti šunį, kuris nuolat ant jo lojo, jis nedelsdamas paprašė H. A. V. išeiti iš kiemo. Tuo metu į kiemą išėjo jo sutuoktinė A. N., ant kurios H. A. V. taip pat užsiundė šunį. Kadangi vėl raginamas išeiti iš kiemo H. A. V. to nepadarė, jis paprašė sutuoktinės atnešti iš namų dujų balionėlį, ir, H. A. V. vėl neklausant jo nurodymų pasišalinti iš jo kiemo, gindamasis pats, gindamas savo sutuoktinę nuo gręsiančio pavojaus, kad bus paleistas nuo pavadžio agresyvus, neskiepytas šuo, papurškė H. A. V. į akis dujų. Teisiamojo posėdžio metu V. N. nurodė, kad jis įvykio dieną stumdė sniegą gatvėje ir kieme. Jam stumdant sniegą atėjo H. A. V., kuris pradėjo grasinti, kad iš viso neleis išvažiuoti į kelią, pradėjo kelti isteriją. Jis pasitraukė nuo H. A. V. į savo kiemą ir toliau tvarkėsi kieme. H. A. V. tuomet su šuniu, kuris buvo be antsnukio, įėjo į kiemą  ir ėmė siundyti šunį ant jo. Tai pamačiusi, į lauką išėjo jo sutuoktinė A. N., kuri paprašė H. A. V. išeiti iš kiemo, tačiau šis keikė sutuoktinę necenzūriniais žodžiais. Jis pasakė, kad iškvies apsaugą, paskambino apsaugos darbuotojui A. R., kad šis atvažiuotų. Kadangi H. A. V. iš kiemo neišėjo, jis paprašė sutuoktinės, kad ši paduotų dujų balionėlį, H. A. V. tai matė, turėjo suprasti, kad tuoj gaus dujų, tada jis papurškė dujomis H. A. V. į akinius. Tik tada H. A. V. išėjo iš kiemo, o neužilgo atvažiavo A. R.. Be to, V. N. nurodė, kad H. A. V. spardė jo kastuvą, kėsinosi į jo gyvybę, mosikavosi kumščiais į veidą (I t., b. l. 192, II t., b. l. 30). Taigi V. N. nurodomos įvykio aplinkybės dėl konflikto pradžios vietos, dėl apsaugos darbuotojo kvietimo aplinkybių nesutampa. Tikslinant H. A. V. pareiškimo policijai aplinkybes, V. N. aplinkybių, kad H. A. V. spardė kastuvą, mosikavo į veidą kumščiais, kad siundė šunį ant jo sutuoktinės ir plūdo ją necenzūriniais žodžiais, kad jis būtent sutuoktinės prašė atnešti dujų balionėlį, kad kvietė į pagalbą apsaugos darbuotoją, iš viso nenurodė (prie bylos prijungtos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-At-00133-15 dėl dujų papurškimo į akis pagal BK 140 str. 1 d. medžiagos b. l. 7). Minėtų aplinkybių V. N. nenurodė ir kreipdamasis su pareiškimu dėl H. A. V. nubaudimo už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus (prie bylos prijungtos nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, dėl kaimyno elgesio Nr. 121 medžiagos b. l. 3). Pažymėtina ir tai, kad nei į policiją nei į teismą V. N. dėl neteisėto būsto neliečiamumo pažeidimo iš viso nesikreipė, 2015-02-23 pareiškime policijai skundėsi tik dėl Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pažeidimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. N. versija, kad H. A. V. be leidimo įsibrovė į jo kiemą, vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už H. A. V. sukeltą fizinį skausmą.

Nors aukščiau nurodytas V. N. teisiamajame posėdyje išdėstytas aplinkybes, t. y. kad H. A. V. buvo neteisėtai įsibrovęs į kiemą, patvirtino liudytoja A. N., o liudytojas A. R. patvirtino gavęs V. N. skambutį, kad yra įsibrauta į kiemą, bei teigė matęs H. A. V. išeinantį iš V. N. kiemo, tačiau teismas vertina šių liudytojų parodymus kaip prieštaringus, neobjektyvius, šališkus ir jais nesivadovauja. A. N. yra V. N. sutuoktinė, jų šeimos nuolatiniai konfliktai su H. A. V. tęsiasi jau keletą metų, ką patvirtino proceso dalyvių parodymai, pačios liudytojos parodymai, prijungtų prie bylos administracinių teisės pažeidimų procesų medžiagos. Be to, liudytojos teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nesutampa su įvykio aplinkybėmis, kurias ji nurodė teikdama paaiškinimą pagal jos ir V. N. pareiškimą dėl H. A. V. galimai padarytų gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų, kadangi teisme liudytoja nurodė, kad 2015-01-23 ryte jos sutuoktinis kasė  sniegą, o ji laukė  prie lango ateinančio H. A. V., kuris nuolat juos užsipuola dėl sniego kasimo. H. A. V. atėjus, ir pradėjus pyktis su vyru, ji išėjo į kiemą, kur H. A. V. pradėjo plūsti jos sutuoktinį ir ją, siundė šunį, kuris buvo be antsnukio ir kurį buvo paleidęs ant ilgo pavadžio, kad V. N. negalėtų prieiti, ji sutuoktinio prašymu atnešė iš namų dujų balionėlį, ir V. N. juo papurškė H. A. V.; tuomet V. N. paskambino A. R., kad šis atvažiuotų, šis atvažiavo, bet H. A. V. jau buvo beišeidinėjantis per vartus (I t., b. l. 28-29). Minėtame pareiškime A. N. nurodė, kad pamatė H. A. V. savo kieme tik išėjusi į kiemą, aplinkybių, kad šuo buvo siundomas, nenurodė, tik nurodė, kad šuo buvo be antsnukio ir tuo kėlė jiems pavojų, taip pat jokių aplinkybių dėl apsaugos darbuotojo kvietimo tuo metu liudytoja nenurodė (prie bylos prijungtos nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, dėl kaimyno elgesio Nr. 121 medžiagos b. l. 15). Liudytoja teisiamojo posėdžio metu taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad H. A. V. spardė kastuvą, kumščiais mosavo V. N. į veidą, priešingai – nurodė, kad H. A. V. paleido šunį ant ilgesnio pavadžio, kad V. N. negalėtų jo pasiekti, kas prieštarauja V. N. parodymams. Liudytojas A. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, kaltinamasis V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei vyriausiasis redaktorius. Liudytojas nurodė, kad V. N. yra jo darbdavys, jis pagal darbo pobūdį yra pavaldus kaltinamajam, vykdo ne tik kaltinamojo darbinius pavedimus, bet, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, gali vykdyti ir kaltinamojo asmeninius pavedimus, tokius kaip esant reikalui atvykti į pagalbą ne į darbovietę, o į namus. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu taip pat vadino V. N. viršininku, šeimininku, kas rodo jo priklausomumą nuo kaltinamojo V. N.. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų A. N. bei A. R. parodymai yra prieštaringi tarpusavyje. Liudytoja A. N. nurodė, kad kai A. R. atvažiavo, H. A. V. buvo beišeinantis iš kiemo per vartus, o liudytojas A. R. parodė, kad matė per vartus išeinantį H. A. V. ne privažiavęs prie V. N. kiemo, o tik įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvelę, maždaug pusantro šimto metrų atstumu nuo V. N. vartų (I t., b. l. 196).  Liudytojo parodymų, kad V. N. jam skambino, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai (II t., b. l. 24).

Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis H. A. V. nurodė, kad jam gatvėje aiškinantis su V. N. dėl sniego kasimo, jo šuo, kuris buvo pririštas ant pavadžio, buvo apėjęs aplink V. N., V. N. nurodė patraukti šunį, tačiau jokių duomenų apie tai, kad žmonėms konfliktuojant, šuo elgtųsi agresyviai, pultų, būtų siundomas nėra. Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos pažyma bei šuns psichikos įvertinimas patvirtina, kad H. A. V. šuo yra 15 metų, nėra pavojingos veislės arba pavojingos veislės mišrūnas, socialus, į aplinką ir žmones reaguoja draugiškai, negali būti užsiundytas ant žmonių. Netikėti šiais duomenimis nėra pagrindo, pažymos pateiktos kompetentingų specialistų, turinčių teisę vertinti šuns pavojingumą, psichikos būklę (I t., b. l. 171). Šios pažymos paneigia ir kaltinamojo poziciją, kad H. A. V. šuo buvo siundomas, puolė, buvo agresyvus bei kėlė pavojų būti užpultais.

Byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad H. A. V. neteisėtai įsibrovė į V. N. kiemą, nėra. Liudytojai T. P. bei E. M. įvykio aplinkybių nematė. Kaltinamojo V. N. pateiktos nuotraukos, pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos, nepatvirtina, kad H. A. V. su šuniu buvo įėjęs į kiemą, kadangi iš nuotraukų matyti, kad šuns pėdos nufotografuotos už V. N. kiemo vartų, gatvės pusėje (nuotraukos Nr. 1, 2, 4, 5, 6), o kaip matyti iš nuotraukų, kuriose užfiksuotas V. N. kiemas (nuotraukos Nr. 3, 8), nei šuns, nei žmonių pėdsakų kieme nematyti, nors sniego buvo ir kieme. Tai tik patvirtina, kad konfliktas tarp V. N. bei H. A. V. vyko gatvėje. V. N. pateiktas ir teisiamojo posėdžio metu paržiūrėtas vaizdo įrašas V. N. įvykių versijos nepatvirtino, kadangi vaizdo įrašas darytas 2012-12-14 ir patvirtino tik tai, kad  tarp proceso dalyvių jau keli metai vyksta konfliktai dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) gatvele. Konfliktinius nukentėjusiojo H. A. V. bei kaltinamojo V. N. santykius patvirtina ir išreikalautų administracinės teisės pažeidimo dėl H. A. V. netinkamo elgesio dokumentų Nr. 468 medžiaga bei nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-At-01570-14 medžiaga, tačiau šie duomenys niekaip neįrodo V. N. nurodytų aplinkybių, kad  H. A. V. įsibrovė į jo kiemą 2015-01-23.

Kaip minėta aukščiau, BK 165 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Tai reiškia, jog patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn galima tik konstatavus, jog asmuo suvokė, jog savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ir nori tai daryti. Todėl, vertinant priešpriešinio V. N. skundo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teisiamajame posėdyje apklaustų H. A. V., V. N. parodymų matyti, kad H. A. V. susitikimo su V. N. tikslas buvo ne įsibrauti į jo gyvenamojo namo kiemą, o išreikšti pretenzijas dėl, H. A. V. manymu, netinkamai kasamo sniego (duomenys neskelbtini) gatvėje ties V. N. priklausančiu sklypu. Pažymėtina, jog tiek H. A. V., tiek V. N. neginčijo, jog tarp jų įvyko konfliktas, todėl, nesant jokio išankstinio neteisėto tikslo patekti į V. N. kiemą, H. A. V. ar jo šuns galimas priartėjimas prie V. N. kiemo vartų negali būti laikomas aktyviu veiksmu, siekiant patekti į kiemą prieš savininko valią, tuo labiau įvertinant tai, kad byloje neįrodyta, jog H. A. V. kokiu nors būdu puolė V. N., siundė ant jo šunį. Todėl V. N. veika negali būti laikoma kaip leistina įstatymo savigyna, galinti pašalinti jo baudžiamąją atsakomybę. Abi konflikto pusės pripažįsta, kad tiriamas įvykis nėra pirmasis jų bandymas išsiaiškinti santykius, konfliktai tarp kaimynų tęsiasi kelerius metus, nesantaikos priežastis yra ankstesnis įvykis dėl gandrų šaudymo, su tuo susijusių baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, naudojimosi (duomenys neskelbtini) gatve klausimai, tačiau net ir esant įtemptiems, priešiškiems santykiams, savo emocijų nesuvaldymas ir fizinio smurto naudojimas kito asmens atžvilgiu nėra pateisinamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad H. A. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu H. A. V. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, V. N. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kiek, kuriam laikui buvo sutrikusi nukentėjusiojo H. A. V. sveikata, o trumpą susargdinimą galėtų pagrįsti tik rašytiniai įrodymai, tokie kaip specialisto išvados, medicininiai dokumentai, tačiau nukentėjusysis į medikus dėl sveikatos sutrikdymo masto nesikreipė, trumpo susargdinimo faktas nebuvo nustatytas, todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamojo V. N. veiksmais nukentėjusysis buvo trumpam susargdintas. Be to, patikslinta nusikalstamos veikos padarymo vieta - gatvėje priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne prieš namą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip buvo nurodyta skunde privataus kaltinimo tvarka. Šią aplinkybę patikslino privatus kaltintojas H. A. V. teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis V. N. patvirtino, kad jo adresas yra (duomenys neskelbtini). Tokia kaltinimo korekcija įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kaltinamojo teisių nesuvaržo.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

V. N. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 140 str. 1 d.), tiesiogine tyčia (purkšdamas dujų suvokė, kad elgiasi pavojingai, numatė, kad H. A. V. bus sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo bei siekė). Kaltinamasis V. N. neteistas (I t., b. l. 66), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t., b. l. 69), dirba, charakterizuojamas iš esmės teigiamai (I t., b. l. 173-180, II t., b. l. 14-22), psichiatrijos ligoninėje negydytas, priklausomybės ligų centre neregistruotas (I t., b. l. 72, 76). Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. N. skyrus artimą minimaliai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimą (BK 48 str. 6 d. 1 p.).

Dėl H. A. V. civilinio ieškinio.

Iš bylos duomenų matyti, kad H. A. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš V. N. 700 Eur neturtinės žalos (I t., b. l. 112-113). Teisminio nagrinėjimo metu H. A. V. paaiškino, jog 700 Lt žalą sudaro neturtinė žala, kurią jis patyrė dėl sukelto skausmo ir pažeminimo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Nustatant H. A. V. priteistinos žalos dydį atsižvelgtina, į tai, jog H. A. V. fizinis skausmas buvo padarytas V. N. tyčiniais veiksmais, tačiau jokių sužalojimų, ilgesnio neigiamo poveikio sveikatai, liekamųjų neigiamų reiškinių nėra nustatyta, tačiau dėl įvykio jis jaučiasi pažemintas, darytina išvada, jog 700 Eur neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 300 Eur (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

H. A. V. pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 300 eurų atstovavimo išlaidų (I t., b. l. 114). Atsižvelgiant į advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjant bylą teisme bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, H. A. V. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, priteisiant iš V. N. 300 eurų bylinėjimosi išlaidų (BPK 106 str. 2 d.). 

V. N. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

• USB atmintinė, grąžintina V. N. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.)
• fotonuotraukos paliktinos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Kardomosios priemonės nebuvo skirtos, laikinas sulaikymas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

                     Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 str.,  307-308 str., 313 str., 414 str.,

n u s p r e n d ž i a :

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. V. N., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. 

H. A. V. pagal BK 165 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. H. A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. N. 300 eurų (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo H. A. V. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

V. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš V. N. 300 Eur (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų H. A. V. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: USB atmintinę grąžinti V. N.,  fotonuotraukas palikti saugoti byloje.

Administracinės teisės pažeidimo dėl H. A. V. netinkamo elgesio dokumentų Nr. 468 medžiagą, nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, dėl kaimyno elgesio Nr. 121 medžiagą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK Šilainių nuovadai.

Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-At-01570-14 medžiagą, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-At-00133-15 dėl dujų papurškimo į akis pagal BK 140 str. 1 d. medžiagą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                              Jurga Vasiliauskienė