Civilinė byla Nr. e2-3468-588/2020
Teisminio proceso numeris 2-10-3-00546-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.6.1.3.6;2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 12 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei J. J. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. J. 21,68 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui padarytą žalą. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovei J. J. 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo suteiktos ir PSDF lėšomis apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 21,68 Eur. Atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu buvo drausta iki 2019 m. liepos 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2019 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo sumokėta.
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nustatyta, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė J. J. sumokėjo arba už ją būtų sumokėta privalomojo sveikatos draudimo įmoka už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kai atsakovei buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėtos iš PSDF biudžeto, todėl nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nutrūko ir už paslaugas, suteiktas 2019 m. rugpjūčio mėnesį, atsakovė turi atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 21,68 Eur padarytą žalą.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Atsakovė J. J. neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išlaidų (Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų paslaugų kaina – 21,68 Eur sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, atlyginęs kito padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove tinkamai atsiskaitė, t. y. būtų grąžinusi 21,68 Eur.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo ir jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kadangi už atsakovei suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės J. J. priteistinas 21,68 Eur žalos atlyginimas.
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės J. J. valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį visiškai tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. J., 21,68 Eur (dvidešimt vieno euro, 68 ct) žalos atlyginimą ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, žalą atlyginant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovės J. J. 15,00 Eur (penkiolika eurų, 00 ct) žyminį mokestį valstybei.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja Diana Vercinskė