Civilinė byla Nr. e2A-619-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00942-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.35
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų verslo idėjos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3666-392/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų verslo idėjos“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pakeisti sprendimą dėl konkurso laimėtojo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Idėja miestui“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pramogų verslo idėjos“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti konkurso rezultatus dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) išnuomojimo bei „Naktinio Vilniaus Avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu (toliau – ir Konkursas) negaliojančiais ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti sprendimą dėl Konkurso laimėtojo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1995 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu“. 2019 m. gegužės 22 d. 9 val. 10 min. ieškovė pateikė planuojamos veiklos laisvos formos aprašymą ir gavo patalpų nuomos konkurso dalyvio registracijos pažymėjimą Nr. 1. 2019 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) „Naktinio Vilniaus avilio“ nuomos viešo konkurso laimėtojams atrinkti darbo grupės posėdžio protokole, apskaičiavus darbo grupės narių vertinimus, buvo nustatyta Konkurso laimėtoja – viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Idėja miestui“.
3. Ieškovės teigimu, 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1995 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu“ neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1778 (toliau – ir Aprašas) 14 punkto, pagal kurį vienintelis turto nuomos konkurso laimėjimo kriterijus yra kaina. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 1-1995 nurodė nuomojamų patalpų kainą bei nustatė kitą Konkurso nugalėjimo kriterijų – įveiklinimo idėją. Paskelbusi Konkursą bei nustačiusi neatitinkančias Aprašo Konkurso laimėjimo taisykles, atsakovė neužtikrino, kad, nustatant Konkurso laimėtoją, būtų laikomasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus, kadangi turto nuomos kaina buvo paskelbta iš anksto, o „varžybos“ vyko tik dėl patalpų įveiklinimo idėjos.
4. Ieškovė UAB „Pramogų verslo idėjos“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-1995 negaliojančiu arba pripažinti Konkurso rezultatus dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus Avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu negaliojančiais ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti sprendimą dėl Konkurso laimėtojo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškovė tvirtino, kad Apraše nėra numatyta jokių išimčių dėl naujų sprendimų priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai atliekant savo funkcijas. Aprašo tikslas – įtvirtinti nuomojamo turto nuomos tvarką ir sąlygas, o 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 1-1995 tikslas turėtų būti ne tvarkos ir sąlygų nustatymas, bet paties nuomojamo turto įvardijimas, detalus aprašymas bei kitų techninių kriterijų nurodymas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, nurodė, jog šį sprendimą priima vadovaudamasi Aprašu, taip sutikdama, jog Aprašo nuostatos privalo būti taikomos ginčo Konkursui, tačiau jomis nesivadovavo. Be to, ieškovės teigimu, darbo grupės narių balų paskirstymas tarp ieškovės ir trečiojo asmens dėl Konkurso sąlygų įgyvendinimo yra visiškai neobjektyvus, neparemtas jokiomis logika paaiškinamomis priežastimis ir teisiniais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinio netenkino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 1-1995 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu“ yra pagrįstas ir teisėtas.
8. Įvertinęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalį bei 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 12 straipsnį bei 15 straipsnio 8 dalį ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1778 patvirtinto Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo nuostatas, teismas nenustatė, kad minėtame Apraše ar įstatymuose būtų įtvirtintas draudimas savivaldybės tarybai atskiru sprendimu nustatyti kitokius nei Apraše numatytus kriterijus konkretaus turto nuomai viešo konkurso būdu.
9. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba viešo konkurso būdu nuomojamame ginčo turte ketina įkurti visuomenės poreikiams tenkinti skirtą viešą erdvę „Naktinis Vilniaus avilys“, kurioje bus įgyvendinamos narkotikų, tabako, alkoholio prevencijos, žalos mažinimo priemonės, įrengta gyvos muzikos zona ir neribojamas prieinamumas asmenims pagal poreikį. Teismo vertinimu, tam, kad būtų atrinktas Konkurso laimėtojas, kuris sugebėtų geriausiai įgyvendinti viešos erdvės „Naktinis Vilniaus avilys“ projektą, buvo būtina tarybai atskiru sprendimu nustatyti, jog Konkurso laimėtojas bus atrinktas ne pagal apraše nurodytą kainos kriterijų, o pagal įveiklinimo idėjos vertinimo kriterijus, kadangi, vertinant tik nuomos kainą, nustatyti geriausią pasiūlymą būtų neįmanoma.
10. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors ieškovė ir buvo iš anksto informuota apie 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-1995, tačiau tokio sprendimo teisėtumo neginčijo, o pateikė pasiūlymą Konkursui pagal sprendime nurodytus vertinimo kriterijus, tokiu būdu sutikdama su sprendimu ir jame nuodytomis Konkurso sąlygomis.
11. Susipažinęs su ieškovės ir trečiojo asmens konkursui pateiktais pasiūlymais, teismas nurodė, kad neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su kompetentingos darbo grupės, kurią sudarė aštuoni nariai, pateiktu vertinimu ir pasiūlymams skirtais balais. Teismo nuomone, vertindama Konkursui pateiktus pasiūlymus, komisija pagrįstai prioritetą teikė ne pasiūlymuose nurodytų veiklų, partnerių kiekiui, tačiau jų turiniui, buvo orientuojamasi į kokybines charakteristikas, nes tai atitinka Konkurso tikslą – įkurti visuomenės poreikiams tenkinti skirtą viešą erdvę „Naktinis Vilniaus avilys“.
12. Taip pat teismas nurodė, kad nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti Konkurso laimėtojui išrinkti sudarytos darbo grupės 2019 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolo atitikimu tikrovei. Darbo grupės narių užpildyti vertinimo lapai yra šių asmenų asmeniškai pasirašyti, byloje nėra duomenų, kad grupės narių vertinimai būtų kitokie nei nurodyta protokole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Pramogų verslo idėjos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Konkursą negaliojančiu ab initio (nuo pardžių); pripažinti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesilaikė paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos, organizuodama viešą konkursą dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atrankos; priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turtinės žalos, kurios dydis yra apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos ta dalimi, kuria yra viršijami 2019 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyti koeficientai, atlyginimą; priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pažeidė savo pačios 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1778 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“, patvirtintą Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, kuriame nenumatyta galimybė atrinkti Konkurso nugalėtoją nevertinant pasiūlymų pagal kainą. Tokiu būdu atsakovė pažeidė imperatyvią teisės normą, įtvirtintą VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punkte. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, Konkursas turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Norėdama vykdyti Konkursą tokiu būdu, kokiu jis buvo vykdomas, savivaldybė privalėjo pirmiausia pakeisti bendrąją tvarką ir tik tada priimti sprendimą dėl Konkurso skelbimo. Tai patvirtina ir faktas, kad, jau vykstant teisminiam ginčui dėl Konkurso, atsakovė inicijavo bendrosios tvarkos keitimą, numatant joje galimybę viešame nuomos konkurse nustatyti fiksuotą kainą.
13.2. Laimėtoju buvo pripažintas Konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas neatitiko nustatytų kvalifikacinių reikalavimų dėl gyvos muzikos zonos įrengimo, žalos mažinimo priemonių vykdymo bei subnuomininkų rašytinių sutikimų. Tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais, dėl ko atsakovei turi kilti civilinė atsakomybė.
13.3. Minėti atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei žalą, kuri pasireiškė tuo, kad ieškovei teko kreiptis į advokatų profesinės bendrijos „Deloitte Legal“ advokatus teisinės pagalbos ginant pažeistas teises ir interesus teisme. Ieškovės patirtos turtinės žalos dydį sudaro nuostoliai, t. y. bylinėjimosi išlaidos ta dalimi, kuria yra viršijami 2019 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyti koeficientai. Teisiniu požiūriu ši turtinė žala yra ieškovės negautos pajamos CK 6.952 straipsnio 1 dalies prasme.
13.4. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. neteisėtas Konkurso paskelbimas, neteisėtas trečiojo asmens pateikto planuojamos veiklos aprašymo vertinimas, neteisėtas trečiojo asmens pateikto pasiūlymo pripažinimas laimėtoju, lėmė turtinės žalos ieškovei susidarymą, t. y. nuostolius – išlaidas teisinėms paslaugoms, todėl darytina išvada, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos turtinės žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų.
13.5. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Remiantis minėta CK nuostata, atsakovė laikytina atsakinga už ieškovei sukeltą žalą ir privalo ją atlyginti.
13.6. Pagal CK 6.952 straipsnio 1 dalį, pažeidusi Konkurso įvertinimo tvarką, atsakovė privalo atlyginti ieškovei nuostolius bei neturtinę žalą, kurios dydį šiuo atveju yra sunku ir(ar) neįmanoma apskaičiuoti, todėl prašoma priteisti 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris ieškovei bus pakankama satisfakcija.
14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė buvo suformulavusi tokius alternatyvius reikalavimus: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-1995 pripažinti negaliojančiu arba Konkurso rezultatus pripažinti negaliojančiais ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti sprendimą dėl Konkurso laimėtojo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde prašoma Konkursą pripažinti negaliojančiu ab initio, pripažinti, kad atsakovė nesilaikė Konkurso vertinimo tvarkos ir priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Minėti reikalavimai bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje nebuvo pareikšti, todėl jie bei juos tariamai pagrindžiantys argumentai apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti nagrinėjami.
14.2. Vertindama Konkursui pateiktus pasiūlymus, komisija pagrįstai prioritetą teikė ne pasiūlymuose nurodytų veiklų, partnerių kiekiui, tačiau jų turiniui, buvo orientuojamasi į kokybines charakteristikas, nes tai atitinka Konkurso tikslą – įkurti visuomenės poreikiams tenkinti skirtą viešą erdvę „Naktinis Vilniaus avilys“. Apeliantės argumentas, kad komisija buvo neobjektyvi, stokoja pagrįstumo.
14.3. Nors bendrąja prasme viešojo konkurso tikslas yra gauti didžiausią naudą iš sudaromo sandorio, tačiau didžiausia nauda negali būti siejama vien tik su finansiniu (didžiausios kainos) aspektu, o savivaldybės turto valdymas, naudojimas bei disponavimas yra matuojamas ne tik pinigine išraiška, tačiau ir visuomeninių interesų patenkinimu, kylančiu iš rūpestingo, racionalaus bei efektyvaus turto naudojimo, todėl savivaldybės turto valdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios savivaldybę orientuotis į vienintelį turto naudojimo rezultatą – kuo didesnės nuomos kainos gavimą.
14.4. Aprašas nagrinėjamu atveju neturi aukštesnės teisinės galios nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 1-1995, kuriame įtvirtintos specialios, individualiai ginčo patalpoms taikytinos nuostatos. Jokiame įstatyme apribojimų savivaldybės tarybai nustatyti turto nuomos sąlygas atskiru sprendimu nėra nustatyta. Taip pat ir jokiame teisės akte nėra apibrėžta, kad savivaldybės turto nuomos tvarka ir sąlygos galėtų būti įtvirtintos tik Apraše.
15. Trečiasis asmuo VšĮ „Idėja miestui“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Faktas, kad ieškovės pasiūlymas buvo prastesnis nei trečiojo asmens ir todėl buvo įvertintas žemesniais balais, ieškovės teisių niekaip nepažeidė. Ieškovei buvo žinomi pasiūlymų vertinimo kriterijai ir ji turėjo galimybę parengti pasiūlymą savo nuožiūra. Kiekviename konkurse yra nugalėtojas ir pralaimėtojas, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad tokiu būdu pažeidžiamos pralaimėjusiųjų teisės.
15.2. Ieškovė niekaip nepagrindžia, kodėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1-1778 ji suteikia aukštesnę teisinę galią nei 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtam sprendimui Nr. 1-1995.
15.3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 1-1995 priimtas neviršijant tarybos kompetencijos, todėl pagrįstai buvo juo vadovaujamasi. Be to, minėtas sprendimas visiškai atitinka CK 6.947 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad konkursu pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Specialusis teisės aktas, specialiai reglamentuojantis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimą ir „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atranką viešo konkurso būdu, yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 1-1995 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu“, kuris buvo priimtas vėliau, todėl juo ir turėjo būti vadovaujamasi. Ieškovė sutiko su Konkurso sąlygomis ir pateikė pasiūlymą pagal ginčijamame sprendime nurodytus vertinimo kriterijus, todėl šiuo metu nebeturi teisės kvestionuoti jų teisėtumo.
15.4. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme taip pat apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai (neatitinkantys patikslintų ieškinio reikalavimų) ir aplinkybės (pvz., dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos) nenagrinėtini.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
17. Apeliantė skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkami neišnagrinėjo ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, žodinio bylos nagrinėjimo metu būtų geriau atskleistos ir visapusiškai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
18. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis).
19. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatyme įtvirtinta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Bet kuriuo atveju išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui, todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; kt.).
20. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąja prasme – aukštesnės instancijos teismas), siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, No. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).
21. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškovė taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Vien prašyme nurodoma aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu būtų geriau atskleistos bylai reikšmingos aplinkybės, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jeigu, kaip tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ar neatskleidė bylos esmės, tai sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą ar jos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau niekaip negali patvirtini išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme,
22. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, bei į tai, kad apeliantė nenurodė jokių svarių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
23. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Įveiklinimo idėjos tvarkos aprašo projektą, 2020 m. vasario 27 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rašto Nr. S-672-(2.5) „Dėl Jūsų 2020-01-28 prašymo“ kopiją. Prašyme nurodė, kad šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi teikiami dokumentai priimti jau po skundžiamo sprendimo priėmimo.
24. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės prašymo priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašymu priimti naujus rašytinius įrodymus, kadangi jie nesusiję su nagrinėjama byla.
25. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teikiami nauji rašytiniai nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu ir neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumą, todėl juos atsisakoma priimti. Taip pat nepriimami ir atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai, kurie buvo pateikti kaip atsiliepimas į ieškovės prašymą priimti naujus įrodymus.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
27. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinių suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
29. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurį ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 1-1995 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus Avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu“ buvo nuspręsta išnuomoti penkeriems metams viešo konkurso būdu. 2020 m. gegužės 31 d. Protokole Nr. A16-458/19(2.1.28E-TR) Konkurso laimėtoju paskelbtas trečiasis asmuo VšĮ „Idėja miestui“. 2020 m. kovo 2 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens VšĮ „Idėja miestui“ buvo sudaryta ginčo turto nuomos sutartis Nr. A466-23/20.
30. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimų pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-1995 negaliojančiu arba pripažinti Konkurso rezultatus dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus Avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu negaliojančiais ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti sprendimą dėl Konkurso laimėtojo. Nors teismas ieškinio reikalavimų ir netenkino, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pasisakydamas dėl ieškinyje suformuluotų reikalavimų, iš esmės sprendė ne tik dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri organizavo ginčo Konkursą, tačiau ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai ginčo turtas priklauso nuosavybės teise ir kuri vėliau su Konkurso laimėtoja sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį, teisių ir pareigų. Pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jeigu Konkurso rezultatai būtų pripažinti neteisėtais, turėtų būti sprendžiamas šio Konkurso sukeltų padarinių – 2020 m. kovo 2 d. nuomos sutarties Nr. A466-23/20, kurios viena iš šalių yra būtent Vilniaus miesto savivaldybė, galiojimo klausimas, kas suponuoja išvadą, kad tokiu sprendimu būtų pasisakyta ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės teisių bei pareigų.
31. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.35 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės yra juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybė – tai įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Savivaldybės vadovas yra meras (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
32. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, t. y. viena iš institucijų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisė ir kuri, be kita ko, turi herbinį antspaudą ir sąskaitų bankuose. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).
33. Taigi tiek savivaldybė, tiek savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, turintys savo atskirus juridinių asmenų kodus bei atskiras sąskaitas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29, 30 straipsniuose nenumatyta, kad savivaldybės administracija ar jos direktorius pagal įstatymą atstovauja savivaldybei teisme. Dėl savivaldybės ir savivaldybės administracijos kaip dviejų juridinių asmenų atribojimo yra pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020 37 punktą). Nors nagrinėjamos bylos ir minėtos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau vien tam tikri faktinių aplinkybių skirtumai nesudaro pagrindo nesiremti bendro pobūdžio kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).
34. Nagrinėjamu atveju byloje atsakove dalyvavo tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Vilniaus miesto savivaldybė šioje byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išskirtinė pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali išnagrinėti bylos iš esmės.
35. Pripažinus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
36. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto savivaldybės. Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, apeliantei už apeliacinį skundą grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, apeliantei UAB „Pramogų verslo idėjos“ grąžinamas 75 Eur žyminis mokestis.
38. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, visos bylinėjimosi įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pramogų verslo idėjos“ (juridinio asmens kodas 300067653) grąžinti 2019 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. 107563) už apeliacinį skundą sumokėtą 75 (septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė