Baudžiamoji byla Nr. 1-865-818/2016

Teisminio proceso (Nr. 1-01-1-68498-2015-6)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 1.2.4.8.;

2.1.10.1.; 2.3.4.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Joanai Krivaitei,

dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

kaltinamajam V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), išsituokęs, pensininkas, 9 klasių išsilavinimo, baustas administracine tvarka, teistas 2015-02-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. J. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:

jis, 2015-12-14, apie 11.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,48 promilių) konflikto su motina M. E. metu sugriebė jai už abiejų rankų riešų ir sudavė rankų delnais pastarajai per rankas, po ko spjovė daug kartu į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. E. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad yra neįgalus ir nedaug reikia, kad prisigertų. Įvykio dieną kaltinamasis V. J. turėjo vyno, buvo savo kambaryje. Motina buvo nervuota, ėmė už to vyno, kaltinamasis V. J. buvo prieš, todėl sudavė per rankas. Gali būti, kad spjovė į motiną. Senas žmogus, gal ir skaudėjo jai. Kaltinamasis V. J. labai gailisi. Ne nuolat, bet būna jam užgėrimai. Anksčiau prie sovietų gydėsi. Supranta, kad elgėsi negerai. Norėtų gydytis. Praeitą kartą buvo panaši situacija: kaltinamasis V. J. į namus atsivedė moterį, irgi taip išėjo. Praeitą kartą irgi buvo teistas už fizinio skausmo sukėlimą mamai.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo V. J. prisipažinimo jo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui visiškai įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. E. parodė, 2015-12-14 apie 11.00 val. į virtuvę atėjo sūnus V. J., jis ją pradėjo vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, rusiškai ją įžeidinėjo, taip pat rankomis du kartus sudavė jai per rankas, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Prašo ją apsaugoti nuo sūnaus V. J. smurto, jis ją nuolat įžeidinėja, vartoja fizinį smurtą. Šiandien sūnus smurtavo, jis buvo girtas. Po įvykio ji pas medikus nesikreipė, nes jai buvo tik sukeltas fizinis skausmas, jokių mušimo žymių nėra likę, pas teismo medicinos ekspertus ji nesikreips (b.l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai apklausta M. E., parodė, kad sūnus V. nuolat prieš ją smurtauja. Papildomai prie savo pirminių parodymų nurodo, kad 2015-12-14 apie 11.00 val. namo sugrįžo jos sūnus V. J., jis buvo neblaivus. Butas yra dviejų kambarių, priklauso jai. Ji gyvena jame kartu su savo sūnumi V. Kartais ateina jos prižiūrėti jos dukra V. Ž.. Ji buvo virtuvėje, o sūnus buvo savo kambaryje gėrė vyną. Paskui atbėgo į virtuvę, ji stovėjo prie viryklės, gamino valgyti, jis ne iš to sugriebė jai už abiejų rankų riešų ir sudavė savo abejomis rankomis jai per rankas, nuo ko jai skaudėjo, ji pajuto fizinį skausmą, nes jis sugriebė jai stipriai ir sudavė, jai daug nereikia. Ji neturi sveikatos. Paskui V. apvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jai spjovė daug kartų į veidą, kiek tiksliai neatsimena. Ji norėjo pabėgti iš virtuvės į kambarį, bet jis jai neleido išeiti. Namo grįžo dukra V., ji jau nuėjo į kambarį, jai pavyko išeiti iš virtuvės. Ji gulėjo lovoje, o dukra iškvietė policiją. Ji bijo savo sūnaus, prašo ją apsaugoti nuo sūnaus. Jis kai geria, tampa agresyvus, kai negeria būna normalus. Jeigu sūnus negertų, gal ji ir sutiktų, kad jis čia gyventų, bet ji žino, kad jis vis tiek gers, dėl to jo bijo. Ji į medikus ir į teismo medicinos ekspertus nesikreips, nes patyrė tik fizinį skausmą. Kai viskas vyko daugiau bute nieko nebuvo (b.l. 19-20).

2015-12-14 šioje baudžiamojoje byloje M. E. buvo pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. Ž. parodė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. ji buvo išėjusi į parduotuvę, brolio V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu nebuvo namie. Kai ji grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mama M. E., gim. (duomenys neskelbtini), rėkė, verkė, klykė. Ji paklausė mamos, kas atsitiko, į ką jai mama atsakė: „jog sūnus V. ją sumušė, tampė už rankų“. Jai skaudėjo. V. buvo tuo metu savo kambaryje, buvo neblaivus, jis jai pradėjo įrodinėti, jog nieko nedarė. Tačiau ji juo nepatikėjo, nes jis ne pirmą kartą sumuša motiną. Todėl ji tiki, jog jis sudavė mamai. Todėl ji paėmė ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji pati įvykio nematė, atėjo jau po visko. Ji nepastebėjo pas mamą mėlynių. Greitosios pagalbos nekvietė. Atvykę policijos pareigūnai, brolį sulaikė ir pristatė į 5 PK. Tarp jos brolio V. ir motinos M. nuolat vyksta konfliktai (b.l. 23).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. patruliuojant, apie 11:30 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog jos neblaivus brolis V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., konfliktuoja su savo motina M. E. gim. (duomenys neskelbtini) m. M. E. paaiškino, jog jos sūnus V. nuolat geria ir būdamas neblaivus apie 10.00 val. pradėjo ją įžeidinėti. Nukentėjusioji M. nurodė, jog sūnus spjovė kelis kartus jai į veidą, tampė, suko už rankos. Nukentėjusioji nurodė, kad sūnus jos atžvilgiu smurtauja jau nebe pirmą kartą ir anksčiau buvo kviesta policija. Pas nukentėjusiąją M. akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. V. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į 5 PK. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis elgėsi ramiai. Bute dar buvo nukentėjusiosios dukra V. Ž. (b.l. 25).

Išraše iš policijos registruojamų įvykių registro nurodyta, jog 2015-12-14 11.13 val. užregistruotas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) moterį muša neblaivus sūnus (b.l. 8).

Apžiūros protokole nurodyta, jog perklausytas garso įrašas, kuriame moteris prašo į (duomenys neskelbtini) atvykti policijos pareigūnus, nes jos brolis sumušė motiną (b.l. 11).

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nuvykusius į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus pasitiko V. Ž., kuri papasakojo apie įvykio aplinkybes (b.l. 13).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai vienas kitą papildančių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo V. J. kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kartą teistas (b.l. 55-56); anksčiau administracine tvarka baustas (b.l. 62-63); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 69); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1977-10-17 iki 1977-11-30, diagnozė: pastovus piktnaudžiavimas alkoholiu (b.l. 70); Vilniaus priklausomybės ligų centre per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.l. 68); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-22/2016 nurodyta, kad kaltinamajam V. J. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 72).

Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailisi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamajam V. J. 2015-12-14 12.11 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas (b.l. 26), todėl jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. J. skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš savo motiną, anksčiau baustas administracine tvarka), byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. J. skirtinos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 nutartimi kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. E. (b.l. 45-46) dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-12-16 (b.l. 45-46).

2015-12-16 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK KPS tyrėjos nutarimais kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 49-50).

Kaltinamasis V. J. vadovaujantis BPK 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2015-12-14 apie 11.30 val., o paleistas – 2015-12-16 11.00 val. (b.l. 28, 52).

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su garso įrašu (b.l. 12).

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, V. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-14 apie 11.30 val. iki 2015-12-16 11.00 val. (dvi paros) ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

CD laikmeną su garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su kita bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                          Miroslavas Gvozdovičius