Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15978-957/2015
Proceso Nr. 4-68-3-15301-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3., 2.7.4.7.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2015 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,
sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
D. J. 2015 m. spalio 4 d., apie 0.02 val., Vilniuje, M. K. Čiurlionio gatvėje vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,44 promilių) neblaivumo laipsnis ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. J. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeisdama KET 226 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiama teisme D. J. kaltę pripažino ir parodė, kad išties nebuvo atlikta automobilio techninė apžiūra, kurią šiuo metu ji jau atliko. Dėl neblaivumo tai ji labai nustebo, teigė policijai, kad tai ne jos parodymai, nes ji negėrė ir apskritai nevartoja alkoholio, ten dar ir žmogus filmavo su kamera, tik po to važiuodama namo prisiminė, kad buvo su vaikais ir gėrė apynių girą, po to grįžo namo ir tuo metu kai buvo sustabdyta tiesiog vyko į parduotuvę nupirkti vaikams varškės. Girą gėrė biržų rajone, buvo grybauti, grįžo vėlai, jau parduotuvės buvo uždarytos ir vaikai tą girą gėrė ir kelionėje gėrė, gal 21 val. baigė gerti šią girą. Ji manė, kad ta gira be laipsnių, negalėjo patikėti. Išgėrus giros vairavo visą kelią, alkoholio nevartoja. Pareigūnai matė, kad ji buvo blaivi, pati taip pat manė, kad buvau visiškai blaivi, atsisakė pasirašyti, nes tikrai buvo įsitikinusi, kad yra blaivi, o apie girą pagalvojo tik jau važiuodama namo, manė, kad tai apskritai kažkoks pokštas buvo, jautėsi visiškai teisi toje situacijoje. Jos organizmas nelabai skaido alkoholį, todėl apskritai jo nevartoja, būdama savo suvokime nevartojo jokio alkoholio. Pareigūnams apie girą neaiškino, nes tuo metu buvo įsitikinusi, kad yra blaivi ir tik vėliau prisiminė apie girą. Supranta, kad policija atliko savo pareigą, tačiau ji buvo įsitikinusi savo teisumu, labai gaila, kad tokia situacija įvyko, turi kelis darbus, du vaikus, mokosi, todėl labai reikalingos teisės.
Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė ir už transporto priemonių vairavimą be valstybinės techninės apžiūros. Nors D. J. savo paaiškinime, užfiksuotame administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodė, jog pareigūnas neprisistatė, turėjo daug alkotesterių rankoje, bandė pripažinti, kad ji neblaivi (b. l. 1), tačiau apklausiama teisme ji pažeidimus iš esmės pripažino ir parodė, kad išties automobilis buvo be techninės apžiūros, o dėl alkoholio, tai labai nustebo, jog jai nustatytas neblaivumas, nes alkoholio apskritai nevartoja, kadangi jos organizmas nelabai skaido alkoholį. Taigi teigė policijai, kad tai ne jos parodymai, nes ji negėrė, tik po to važiuodama namo prisiminė, kad tą dieną buvo su vaikais grybauti Biržų rajone ir ten gėrė apynių girą, po to grįžo namo ir tuo metu kai buvo sustabdyta tiesiog vyko į parduotuvę nupirkti vaikams varškės, nes kitos parduotuvės nedirbo. Ir vaikai tą girą gėrė ir kelionėje gėrė, gal 21 val. baigė gerti šią girą. Ji manė, kad ta gira be laipsnių, negalėjo patikėti alkotesterio parodymais. Be D. J. prisipažinimo, jos kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad iš byloje esančio D. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jos padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1-2). Be to, iš 2015 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių Rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio P. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 4 d., dirbant kartu su specialistu R. Z., apie 0.02 val., Vilniuje, M. K. Čiurlionio gatvėje buvo sustabdytas automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilį vairavo pilietė D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pilietė paaiškino, kad alkoholio nevartojo, nors akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi. Pilietei D. J. nustatytas 0,44 promilių girtumo laipsnis. Patikrinus pagal CDB paaiškėjo, kad automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Pilietei D. J. surašytas ATP protokolas, kopija įteikta, teisės išaiškintos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. KD006828 sulaikytas ir išduotas laikinas leidimas vairuoti. Pilietė D. J. atsisakė pasirašyti blaivumo patikrinimo čekyje, dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Pilietė buvo nušalinta nuo vairavimo. Automobilis perduotas vairuotojui T. S. (b. l. 5). Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9) bei asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog D. J. 2015 m. spalio 4 d., 0.11 val. nustatytas 0,44 promilių neblaivumas, D. J. minėtą pažymą atsisakė pasirašyti (b. l. 6). Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0177357 patvirtina, jog šio prietaiso patikra galioja iki 2016 m. sausio 31 d., t. y. pažeidimo fiksavimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, alkotesterio galima paklaida 0,017 promilės (b. l. 6). Pirmiau nurodytų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad D. J. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl jos veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Tokio veikos kvalifikavimo nepaneigia ta aplinkybė, kad ji buvo apsvaigusi nuo apynių giros, o ne nuo kitos rūšies alkoholinio gėrimo, kadangi tai neturi esminės reikšmės veikai kvalifikuoti. Be to, D. J., pažeisdama KET 226 punkto reikalavimus, vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, todėl jos veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas D. J. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (vairavimas esant neblaiviam teismų praktikoje laikomas vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbanti, mokosi, turi šeimą, augina du vaikus, administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos nebegalioja, paskirtos baudos sumokėtos. D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji gailisi dėl pažeidimų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, D. J. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus, o pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirtinos sankcijoje numatyta pagrindinė nuobauda – bauda, kurios dydis taip pat nustatytinas minimalus. Spręsdamas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir už šį pažeidimą skirti švelnesnę papildomą nuobaudą, nei sankcijoje numatytas minimalus jos dydis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Šios bylos kontekste teismas spręsdamas dėl ATPK 301 straipsnio taikymo atsižvelgia į tai, kad jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog D. J. tuoj po neblaivumo nustatymo su alkotesterio rodikliais nesutiko, tačiau apklausiama teisme ji kaltę pripažino ir gailėjosi bei nurodė ankstesnio nesutikimo motyvus, t. y. kad buvo įsitikinusi jog jokio alkoholio nevartojo, tik vėliau prisiminė, kad buvo gėrusi apynių giros, tačiau matyt klaidingai manė, kad joje nėra alkoholio ir anksčiau apie ją nepagalvojo. Tokia jos pozicija iš esmės nuosekli ir byloje nepaneigta, apie tai leidžia spręsti ir nežymiai leistiną ribą viršijanti alkoholio koncentracija jos iškvepiamame ore (0,44 promilės, o įvertinus ± 0,017 promilės paklaidą: 0,423 promilės) bei tai, kad ji ir policijos pareigūnams tvirtino alkoholio nevartojusi. Kartu teismas įvertina ir tai, kad D. J. asmenybė yra teigiama, ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, administracinių teisės pažeidimų, susijusių su vairavimu esant neblaiviai praeityje nėra padariusi, dirba keliose darbovietėse, turi šeimą, augina du vaikus, be to dar ir mokosi. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. J. vairavo neblaivi būdama įsitikinusi, kad nevartojo alkoholio, kadangi buvo gėrusi tik girą, t. y. subjektyvioji jos pusė nebuvo nukreipta daryti tyčinį sąmoningą pažeidimą, ir mažina jos, kaip pažeidimą padariusio asmens pavojingumą, nepaisant to, kad ši aplinkybė nepaneigia kaltės pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. J. pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas bei už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant papildomą nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą mažesniam nei sankcijoje numatytas minimalus šios nuobaudos terminas, t. y. vienam mėnesiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio nuobaudos padės D. J. įvertinti savo rizikingą elgesį, pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui. Pažymėtina, kad toks sprendimas nenukrypsta ir nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3/2011).
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 301, 302 straipsniais, 126 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
D. J. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas skirti jai dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
D. J. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. J. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.
Teisėjas Marijus Kursevičius