Civilinė byla Nr. e2A-1292-553/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01510-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano aplinka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano aplinka“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Mano aplinka“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. A39-726/18(3.10.15-UK) priimtą sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymus I, II, III ir IV Pirkimo dalims ir grąžinti tiekėją į Pirkimo procedūrą bei nagrinėti jo pasiūlymus; panaikinus neteisėtus sprendimus, įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė UAB „Mano aplinka“, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų reikalavimais, pateikė pasiūlymą atsakovės atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 384045). Perkančioji organizacija 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. A39-726/18(3.10.15-UK) informavo ieškovę, jog jos pasiūlymas buvo atmestas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Perkančioji organizacija nurodė, kad neva tiekėjas su kitu Pirkime dalyvaujančiu tiekėju sudarė susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame Pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu atmesti ieškovės pasiūlymą, pateikė pretenziją. 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. A39-775/18(3.10.15-UK) „Dėl pretenzijos nagrinėjimo viešajame pirkime atviro konkurso būdu (tarptautinis pirkimas) „Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 384045) rezultatų“, kuriuo ieškovės pretenziją formaliai tenkino iš dalies: nurodė pasiūlymo atmetimo priežastis, tačiau sprendimo nepanaikino. Ieškovės teigimu, Perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo paremtas ne konkrečiais įrodytais faktais apie konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą, tačiau tik prielaidomis, įtarimais ir tam tikrais požymiais, nors perkančioji organizacija žinojo apie Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, kurioje buvo aiškiai nurodyta, jog netgi Konkurencijos tarybos specialistų nuomonė nėra pagrindas taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą atmetimo pagrindą. Perkančiosioms organizacijoms suteikus neribotos diskrecijos teisę savo nuožiūra konstatuoti konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą viešuosiuose pirkimuose, būtų suformuotas itin ydingas precedentas, kadangi pakaktų vien perkančiųjų organizacijų vertinimo, paremto galbūt net subjektyviais motyvais, ir toks tiekėjas būtų pašalinamas iš viešojo pirkimo, sudaroma sutartis su kitu subjektu, o vėliau panaikinus tokį sprendimą, tiekėjo, kurio pasiūlymas buvo atmestas, teisės liktų iš esmės nebeapginamos. Nesant jokių Konkurencijos tarnybos įsiteisėjusių sprendimų dėl tokių susitarimų sudarymo Pirkime, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas iš esmės yra negalimas. Atsakovė, nors nėra įgaliota nagrinėti ir konstatuoti konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymo faktų, iš esmės priėmė sprendimą, kuriuo, peržengdama savo įgaliojimus, pripažino tiekėją sudarius konkurenciją ribojančius susitarimus ir pritaikė už tai sankciją, numatytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Atsakovė sprendime taip pat nurodė, jog jos žiniomis, Konkurencijos taryba dėl galimo pažeidimo Pirkime yra pradėjusi tyrimą. Ieškovė neneigia šios aplinkybės, tačiau pabrėžia, jog vien tyrimo pradėjimas ir jo vykdymas jokiu būdu negali būti traktuojamas ir vertinamas kaip pažeidimo padarymas, t. y. konkurenciją ribojančio susitarimo padarymas. Vienintelis pagrindas pripažinti subjektą sudariusiu draudžiamus susitarimus, yra Konkurencijos tarybos, kaip kolegialaus sprendimų priėmimo organo, sprendimas. Tuo tarpu tokio sprendimo šiuo metu nėra, todėl tai yra dar vienas pagrindas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą.
3. Ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ kreipėsi su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu bei panaikinti 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus sprendimą Nr. A39-777/18(3.10.15-UK); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ kartu su UAB „Ecoservice“ pateikė pasiūlymus atsakovės atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugos“. 2018 m. liepos 31 d. perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų skyrius priėmė sprendimą Nr. A39-727/18(3.10.15-UK), kuriuo tiekėjų grupės – UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Ecoservice“ (toliau – Tiekėjų grupė), pasiūlymai buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad perkančioji organizacija turi įtikinamų duomenų, jog šiuo atveju su kitu tiekėju (UAB „Mano aplinka“) buvo sudaryti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo draudžiami susitarimai, kuriais siekta iškreipti konkurenciją Pirkime. Tiekėjų grupė, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė sprendimą panaikinti kaip nemotyvuotą, todėl nepagrįstą bei neteisėtą. 2018 m. rugpjūčio 10 d. perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų skyrius priėmė sprendimą Nr. A39-777/18(3.10.15-UK), kuriuo pretenziją patenkino tik iš dalies – pateikė pasiūlymų atmetimo motyvus, bet savo sprendimo iš esmės nepanaikino. Ieškovė teigė, kad Perkančioji organizacija tiek savo sprendimą atmesti pasiūlymus, tiek skundžiamą sprendimą atmesti pretenziją grindžia VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu. Pažymėjo, jog perkančioji organizacija šiuo atveju (Konkurencijos tarybai tebevykdant tyrimą ir nesant priimto nutarimo dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo) neturėjo teisės bei pakankamo pagrindo taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir atmesti ieškovės kartu su UAB „Ecoservice“ pateiktus pasiūlymus Pirkime. Tai sudaro savarankišką bei pakankamą pagrindą šiam ieškiniui tenkinti ir skundžiamam sprendimui panaikinti.
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė analogiško turinio atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniais nesutinka bei prašė juos atmesti.
6. Nurodė, kad perkančioji organizacija, remiantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, turi teisę pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Konkurencijos įstatymo pažeidimus nustato Konkurencijos taryba, tačiau tam, kad būtų galima vadovautis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Konkurencijos įstatymo pažeidimai neturi būti konstatuoti, tam užtenka kitų įrodymų, įtikinamų duomenų, kuriuos kiekvienu atveju reikia vertinti atskirai, ar jie leidžia daryti nedviprasmišką išvadą dėl draudžiamų susitarimų tarp tiekėjų. Perkančioji organizacija atsakymuose į tiekėjų pretenzijas išsamiai išdėstė visus motyvus ir argumentus, kuriais vadovaujantis buvo padaryta išvada dėl draudžiamo susitarimo tarp ieškovių UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“, dėl ko buvo pagrindas perkančiajai organizacijai remtis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu. Nagrinėjant pasiūlymus šie buvo atidžiai palyginami, kad būtų įsitikinta, ar pasiūlymą rengė ne tas pats asmuo, ar jie buvo parengti kartu. Palyginus pasiūlymus, pastebėti pirkimo dalyvių, t. y. UAB „Mano aplinka“ bei tiekėjų grupės: UAB „Naujininkų ūkis“; UAB „Ecoservice“ pasiūlymų panašumai, leidžiantys daryti pagrįstas išvadas dėl pasiūlymų derinimo, t. y. pasiūlymuose nurodytos klaidos (aritmetinės klaidos, neužpildyti laukeliai) yra tapačios, pirmose pasiūlymų formų lentelėse I, II ir III pirkimo objekto dalyse nurodyti įkainiai be PVM yra visiškai tapatūs, įkainių skirtumas yra tendencingas. Perkančioji organizacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir pateikė visą informaciją apie galimai suderintus tiekėjų pasiūlymus vykdomame Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų viešajame pirkime. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi dalyvių pateiktus pasiūlymus, taip pat patvirtino, jog buvo užfiksuoti skirtingų tiekėjų pasiūlymuose esantys vienodi kainų apskaičiavimai, tos pačios apskaičiavimo klaidos ir dėsningas pasiūlymo kainos prieaugis skirtingų įmonių pasiūlymų dokumentuose. Šie požymiai, anot Konkurencijos tarybos, rodo galimą tiekėjų konkurenciją ribojantį susitarimą. Perkančiosios organizacijos įsitikinimu, UAB „Mano aplinka“ bei tiekėjų grupės: UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Ecoservice“, pasiūlymai buvo derinami, t. y. tiekėjai atliko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto draudžiamus veiksmus, todėl jie negalėtų nei konkuruoti su kitais pasiūlymais šiame viešajame pirkime, nei tuo labiau būti pripažinti laimėjusiais. VPĮ 46 straipsnio4 dalies 1 punkto nuostatos taikymui nėra būtini kompetentingų institucijų galutiniai ir įsiteisėję sprendimai, kuriais tiekėjas būtų pripažintas, sudaręs susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją Pirkime. Kaip jau minėta, ieškovės atsisakė komentuoti atsakovės pateiktus įtikinamus duomenis, dėl jų visiškai nepasisakė, nurodytų sutapimų nepaaiškino, o bylą bando laimėti tik tuo aspektu, kad nėra Konkurencijos tarybos nutarimo. Darytina išvada, kad ieškovės nurodytų pasiūlymo tapatumo požymių neginčija, juos pripažįsta. Atsakovės nuomone, jeigu ieškovės tikrai būtų nekaltos ir sąžiningos, jos gebėtų paaiškinti nurodytus sutapimus, pateiktų racionalų jų vertinimą ar kitaip bandytų įrodyti savo sąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atmetė.
8. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų ieškovių pasiūlymų medžiagą, sutiko, kad atsakovės nurodytas pasiūlymų panašumas ir įkainių sutapimai egzistuoja. Teismas nesutiko su ieškovių pozicija, kad vieninteliu įrodymu, patikimai patvirtinančiu tiekėjų neteisėto susitarimo faktą, gali būti Konkurencijos tarybos išvada ir paaiškino, kad Perkančioji organizacija pati kompetentinga spręsti, ar yra patikimų duomenų apie tai, kad tiekėjai sudarė susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją; ginčas dėl tokio susitarimo sudarymo sprendžiamas VPĮ teisės normų kontekste, įeina į VPĮ reguliavimo sritį (CPK 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Viešojo pirkimo procedūros metu nėra teisiškai reikšminga ar tiekėjai padarė Konkurencijos įstatymo normų pažeidimą, VPĮ normos nenumato perkančiosios organizacijos pareigos kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl atitinkamo tyrimo atlikimo ir neįpareigoja perkančiąją organizaciją vadovautis išimtinai šios institucijos išvada. Nustatyta, kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi dalyvių pateiktus pasiūlymus, taip pat patvirtino, jog buvo užfiksuoti skirtingų tiekėjų pasiūlymuose esantys vienodi kainų apskaičiavimai, tos pačios apskaičiavimo klaidos ir dėsningas pasiūlymo kainos prieaugis skirtingų įmonių pasiūlymų dokumentuose. Šie požymiai, anot Konkurencijos tarybos, rodo galimą tiekėjų konkurenciją ribojantį susitarimą. Teismas nesutiko su ieškovių teiginiu, jog ši preliminari Konkurencijos tarybos išvada neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 išaiškinimais nurodė, kad valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, tačiau ir neturėtų būti vertinama kaip bereikšmis dokumentas, nes teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina, atsižvelgiant į visus bylos duomenis. Teismo vertinimu, ieškovių pasiūlymų panašumo, pasiūlymuose nurodytų atskirų įkainių tapatumo ir įkainių skirtumo tendencingumo faktas yra nustatytas, ieškovių nepaaiškintas ir nepaneigtas, o atsakovės pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovių pasiūlymų sutapimai ir kainų suderintas tendencingumas patvirtina susitarimo, nukreipto į nesąžiningos konkurencijos veiksmus viešojo pirkimo metu, sudarymo faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Mano aplinka“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su apeliantės ir kito pirkime dalyvavusio tiekėjo pasiūlymu.
9.2. Teismo išvada, kad įvertinus į bylą pateiktų ieškovių pasiūlymų medžiagą sutiktina, jog atsakovės nurodytas pasiūlymų panašumas ir įkainių sutapimai egzistuoja, paremta prielaidomis, susijusiomis su nepagrįstu apeliantės aiškinimu, neva Konkurencijos tarybos veiksmai, pradėti apeliantės atžvilgiu, patvirtina jo netinkamumą dalyvauti pirkime.
9.3. Tiek teismas, tiek ir atsakovė laikosi pozicijos, esą UAB „Mano aplinka“ bei tiekėjų grupės“ UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Ecoservice“, pasiūlymai buvo derinami, todėl jie negalėtų nei konkuruoti su kitais pasiūlymais šiame viešajame pirkime, nei tuo labiau būti pripažinti laimėjusiais. Tačiau toks vertinimas yra nepagrįstas jokiais įrodymais, kurie galėtų turėti įtakos tiek atsakovės sprendimams pirkime, tiek teismui priimant sprendimą šioje byloje.
9.4. Teismas neįvertino, kad atsakovė nėra įgaliota pati tirti, nagrinėti ir konstatuoti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, įskaitant susitarimų sudarymą. Tiksliau, ne atsakovė, bet Konkurencijos taryba šiuo atveju laikytina subjektu, kompetentingu nagrinėti bei konstatuoti Konkurencijos teisės pažeidimus. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 22 straipsnio 2 dalis, kur nustatyta, kad Konkurencijos taryba tiria konkurenciją ribojančius susitarimus ir tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos darbuotojai. Šiuo atveju Konkurencijos taryba yra pradėjusi tyrimą dėl draudžiamų susitarimų Pirkime sudarymo, tačiau joks nutarimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo iki šiol nėra priimtas.
9.5. Net neatlikusi jokio išsamesnio tyrimo, kurio metu būtų sudarytos galimybės tiekėjams pateikti savo poziciją dėl įtariamo konkurencijos teisės pažeidimo, atsakovė konstatavo esant pagrindą taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą, ką netinkamai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu buvo pažeistos tiek atitinkamų tiekėjų teisės, tiek ir peržengtos perkančiosios organizacijos įgaliojimų ribos.
9.6. Tiek atsakovės sprendimas atmesti pasiūlymus, tiek skundžiamas sprendimas atmesti pretenziją nebuvo tinkamai motyvuoti, o juose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymui. Nei atsakovė, nei teismas tinkamai nesivadovavo viešųjų pirkimų principais – nesąžiningai ir nepagrįstai, neturėdama tam įgaliojimų ir netgi nenustačiusi pakankamo faktinio pagrindo, konstatavo buvus sudarytą konkurenciją ribojantį susitarimą bei neteisėtai pritaikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
9.7. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-657-180/2018 nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata turėti „įtikinamų duomenų“ tam, kad pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, reikalauja ne abejotinų prielaidų, nuomonių, o aiškių ir konkrečių, teisingų duomenų, paneigiančių galimybę dviprasmiškai vertinti situaciją. Konkurencijos tarybos nuomonėje, išdėstytoje 2017 m. lapkričio 22 d. rašte, aiškiai nurodyta, kad šiame rašte patiekiama tik preliminari Konkurencijos tarybos specialistų nuomonė, kuri nebūtinai gali sutapti su Konkurencijos tarybos, kaip kolegialaus sprendimų priėmimo organo sprendimais, konkrečiose bylose taikant Konkurencijos įstatymo nuostatas. Taigi perkančioji organizacija neturėjo pagrindo prielaidų, nurodytų paminėtoje Konkurencijos tarybos nuomonėje, vertinti kaip įtikinamų duomenų, o imtis priemonių visapusiškai ištirti keliančią abejonių situaciją, net ir bendradarbiaujant su tiekėjais, prašant papildomų duomenų ir t.t. Nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti apelianto atžvilgiu VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos ir pašalinti jį iš pirkimo procedūros. Atsakovas netinkamai vykdė pirkimo procedūrą (VPĮ 45 straipsnis), pažeisdamas lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 17 straipsnis).
9.8. Atsakovė tiek sprendimą atmesti pasiūlymus, tiek skundžiamą sprendimą priėmė patikimai nenustačiusi, jog atitinkami tiekėjai iš tiesų sudarė konkurenciją pirkime ribojančius ir dėl to konkurencijos teisės draudžiamus susitarimus; nesudariusi galimybės atitinkamiems tiekėjams pateikti paaiškinimus dėl jiems reiškiamų kaltinimų dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimo; nelaukdama kompetentingos institucijos – Konkurencijos tarybos – atliekamo tyrimo rezultatų; peržengusi savo diskrecijos ribas ir savarankiškai, savavališkai bei deklaratyviai konstatavus buvus padarytą konkurencijos teisės pažeidimą.
9.9. Teismas turėjo akivaizdų pagrindą vadovautis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika suformuota jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-657-180/2018, tačiau teismas ne tik kad nesivadovavo šiuo precedentu, tačiau net ir nemotyvavo, dėl ko to nedaro. Tai sudaro pagrindą laikyti, jog teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos identiškoje byloje nagrinėtu klausimu.
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė siekia suklaidinti Lietuvos apeliacinį teismą teigdama, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Apeliantė nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose apskritai nepaaiškino, nenurodė jokių priežasčių, kodėl tiekėjų pasiūlymai panašūs ir įkainiai sutampa, nepateikė byloje jokių įrodymų. Netgi teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, apeliantė neatsakė į teismo pasiūlymą pateikti papildomus paaiškinimus. Atsakovė tuo tarpu ieškovams išsamiai paaiškino jų pasiūlymo atmetimo motyvus ir teismui pateikė visus turimus įrodymus, papildomus paaiškinimus.
10.2. Apeliantė neteisingai aiškina VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas: apeliantės pateikiama šios nuostatos interpretacija ne tik neatitinka įstatymo leidėjo valios, bet ir aktualios teismų praktikos. Paaiškina, kad įstatymas nesieja šios normos taikymo su priimtais ir įsiteisėjusiais Konkurencijos tarybos nutarimais ar išvadomis, svarbu, kad perkančiosios organizacijos sprendimas būtų paremtas įtikinamais duomenimis, paneigiančiais galimybę dviprasmiškai vertinti situaciją.
10.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 nurodyta, kad iš tiesų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo prasme perkančiosios organizacijos nėra įpareigojamos kreiptis į Konkurencijos tarybą, juolab kad konkrečiu atveju joms gali būti akivaizdu dėl pirmiau nurodytos nuostatos taikymo. Atsižvelgtina į tai, kad Konkurencijos taryba, priimdama sprendimą, kuriuo konstatuojamas draudžiamas ūkio subjektų susitarimas (suderinti veiksmai) ir paskiriama ekonominė sankcija, atlieka įstatymuose nustatytas formalias procedūras (įrodymų vertinimą, subjektų apklausą, susirašinėjimą ir pan.). Dėl to, jei būtų reikalaujama, kad ji po kiekvieno perkančiųjų organizacijų kreipimosi atliktų tokias procedūras, viešojo pirkimo procesas būtų užvilkintas, taip pat būtų apsunkinta ir pačios institucijos veikla.
10.4. Apeliantė nepagrįstai tapatina perkančiosios organizacijos sprendimą su Konkurencijos tarybos nutarimu, kuriame konstatuojami Konkurencijos įstatymo pažeidimai. Perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo, remiantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, ir Konkurencijos tarybos nutarimas, konstatuojantis Konkurencijos įstatymo pažeidimus, sukelia visiškai skirtingas teisines pasekmes, taip pat šių dviejų procesų eiga, procedūra ir t. t. yra skirtingos.
10.5. Pažymi, kad vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 4 dalimi, Konkurencijos taryba konsultuoja ir teikia metodologinę pagalbą perkančiosioms organizacijoms galimų tiekėjų susitarimų, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija, nustatymo klausimais.
10.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas yra neparemtas jokiais įrodymais: priimdamas sprendimą teismas įvertino į bylą pateiktą ieškovų pasiūlymų medžiagą, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, atsakovės papildomus rašytinius paaiškinimus, Konkurencijos tarybos 2018-07-31 raštą ir kt.
10.7. Tam, kad būtų galima taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą, užtenka įtikinamų duomenų visumos. Sąvoka „įtikinami duomenys“ VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese. Remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, perkančiosios organizacijos įtikinamais duomenimis turi laikyti ir vertinti bet kokią informaciją, kuri gali tiesiogiai ar, dažniausiai, netiesiogiai patvirtinti apsimestinį pirkimų dalyvių konkuravimą ir kurie sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai laikyti, kad konkurencija jos vykdomame pirkime yra iškreipiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018).
10.8. Taigi, nors perkančioji organizacija yra įsitikinusi savo teisumu, visgi akivaizdu, kad tokiose situacijose perkančiajai organizacijai nėra įmanoma pateikti tiesioginių įrodymų dėl draudžiamo susitarimo tarp ieškovų. Visgi šioje byloje yra pakankamai įtikinamų įrodymų įsitikinti ieškovų nesąžiningumu ir nesąžiningu konkuravimu viešajame pirkime.
10.9. Taip pat perkančioji organizacija, nagrinėdama tiekėjų pasiūlymus, inter alia vadovaujasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) kovos su pasiūlymų klastojimu viešųjų pirkimų konkursuose rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos viešai prieinamomis rekomendacijomis. Rekomendacijose yra nurodoma, kad slaptus susitarimus dėl pasiūlymų klastojimo išduodančių ženklų galima rasti įvairiuose dokumentuose, kuriuos pateikia įmonės. Nors įmonės, slapto susitarimo dalyvės, slaptą susitarimą stengsis laikyti paslaptyje, kai kurių dalyvių neatsargumas gali padėti demaskuoti slaptą susitarimą. Pirmiausia siūloma atidžiai palyginti visus dokumentus, siekiant įsitikinti, ar pasiūlymą rengė tas pats asmuo, ar pasiūlymai buvo parengti kartu. Vienodos klaidos (rašybos ar pan.) pasiūlymo dokumente ar skirtingų įmonių pateiktuose laiškuose, skirtingų įmonių pasiūlymuose panašūs įrašai, daryti ranka ar panašiu šriftu, skirtingų įmonių pasiūlymuose esančios tos pačios apskaičiavimo klaidos, vienodi tam tikrų prekių kainų apskaičiavimai ir t. t. – visa tai požymiai, liudijantys apie slaptus susitarimus tarp tiekėjų. Nagrinėjamu atveju lyginant abiejų tiekėjų pasiūlymus buvo nustatytos pasiūlymuose tapačios klaidos, o įkainių skirtumas tendencingas.
10.10. Priešingai nei teigia apeliantė, Konkurencijos tarybos nuomonė nebuvo suabsoliutinta ir tai buvo tik vienas iš daugelio įrodymų byloje. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
10.11. Atsakovės nuomone, šiuo atveju perkančioji organizacija nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų ir tinkamai informavo ieškoves bei niekaip nepažeidė jų teisių į teisminę gynybą. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad jai neva nebuvo sudaryta pateikti paaiškinimus dėl reiškiamų kaltinimų, tačiau su tokia apeliantės pozicija atsakovė visiškai nesutinka. Paaiškina, kad būtent ieškovai nevykdė šalių įrodinėjimo pareigos ir piktybiškai neteikė jokių paaiškinimų nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Netgi teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir pasiūlius šalims pateikti papildomus paaiškinimus, ieškovės tokį teismo siūlymą tiesiog ignoravo ir papildomus paaiškinimus pateikė tik atsakovė.
10.12. Pažymi, kad apeliantei pretenzijoje nurodžius, kad jai nėra aiškūs pašalinimo iš pirkimo procedūros motyvai, perkančioji organizacija atsižvelgė į tiekėjo pretenziją ir sutiko su dalyvės teiginiais iš dalies bei pateikė itin išsamius pasiūlymų atmetimo motyvus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kažkaip buvo apsunkintos ieškovo teisės į gynybą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
14. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiekėjo pašalinimui iš konkurso VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu nebūtina Konkurencijos tarybos išvada dėl neteisėto tiekėjų susitarimo.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. A39-726/18(3.10.15-UK) priimtą sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymus I, II, III ir IV Pirkimo dalims ir grąžinti tiekėją į Pirkimo procedūrą bei nagrinėti jo pasiūlymus; panaikinus neteisėtus sprendimus, įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedūras. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog Perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo paremtas ne konkrečiais įrodytais faktais apie konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą, tačiau tik prielaidomis, įtarimais ir tam tikrais požymiais. Ieškovės teigimu, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas galimas tik esant Konkurencijos tarybos išvadai dėl faktiškai sudarytų susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės teiginius, jog VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas negalimas, nesant Konkurencijos tarybos išvados. Teismas sprendė, jog perkančioji organizacija pati kompetentinga spręsti, ar yra patikimų duomenų apie tai, kad tiekėjai sudarė susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją. Nurodė, kad viešojo pirkimo procedūros metu nėra teisiškai reikšminga, ar tiekėjai padarė KĮ normų pažeidimą, o VPĮ normos nenumato perkančiosios organizacijos pareigos kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl atitinkamo tyrimo atlikimo ir neįpareigoja perkančiąją organizaciją vadovautis išimtinai šios institucijos išvada.
19. Apeliantė skundu kvestionuoja teismo sprendimą atmesti apeliantės ieškinį ir laikosi pozicijos, kad atsakovė skundžiamą sprendimą atmesti apeliantės pasiūlymą priėmė patikimai nenustačiusi, jog atitinkami tiekėjai iš tiesų sudarė konkurenciją pirkime ribojančius ir dėl to konkurencijos teisės draudžiamus susitarimus; nesudariusi galimybės atitinkamiems tiekėjams pateikti paaiškinimus dėl jiems reiškiamų kaltinimų bei VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimo; nelaukdama kompetentingos institucijos – Konkurencijos tarybos – atliekamo tyrimo rezultatų ir peržengusi savo diskrecijos ribas ir savarankiškai, savavališkai bei deklaratyviai konstatavusi buvus padarytą konkurencijos teisės pažeidimą, t. y. draudžiamo susitarimo sudarymo faktą.
20. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 išaiškino, kad įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese. Dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos) ir neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) ar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo (47 p.). Kartu kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog tai, kad vienintelė aplinkybė, jog Konkurencijos tarybos rašte buvo nurodyta, kad ji pateikia tik preliminarią specialistų išvadą, per se (savaime) nereiškia, kad šios specializuotos institucijos išreikšta pozicija yra teisiškai nesvarbi ir nepatenka į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo sritį. Tai, kad Konkurencijos tarybos raštas nėra įpareigojantis, jame nenustatyta privalomojo pobūdžio įpareigojimų, nekonstatuota draudžiamų ūkio subjektų suderintų veiksmų, reikšminga tik jo teisinės galios prasme. Bet kokiu atveju, jei perkančioji organizacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, gavusi jos vertinimą, ji negali jo ignoruoti (dėl to bus pasisakoma vėliau) (48 p.). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad duomenys, gauti po pirminio Konkurso dalyvių vertinimo, taip pat vėliau gauta Konkurencijos tarybos pozicija kvalifikuotini kaip įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 21 punkte nurodytą naujausią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad apeliantės skundo argumentai, jog VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas galimas tik esant Konkurencijos tarybos išvadai dėl draudžiamo susitarimo sudarymo, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kovos su pasiūlymų klastojimu viešųjų pirkimų konkursuose rekomendacijomis ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos viešai prieinamomis rekomendacijomis įvertino tiekėjų UAB „Mano aplinka“ ir tiekėjų grupės - UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Ecoservice“ pasiūlymus. Įvertinęs tiekėjų pasiūlymus nustatė, kad abiejų tiekėjų pasiūlymuose nurodytos klaidos (aritmetinės klaidos, neužpildyti laukeliai) yra tapačios, pirmose pasiūlymų formų lentelėse I, II ir III pirkimo objekto dalyse nurodyti įkainiai be PVM yra visiškai tapatūs, įkainių skirtumas yra tendencingas. Pastebėjusi šiuos sutapimus perkančioji organizacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Konkurencijos taryba 2018 m. liepos 31 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad analizuojamo pirkimo atveju Konkurencijos tarybos turima informacija apie tiekėjų pasiūlymuose esančius sutapimus, vienodus akivaizdžius skaičiavimo netikslumus leidžia įtarti, jog dalyvaudami pirkime UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ ir UAB „Mano aplinka“ galėjo tarpusavyje derinti pirkimui teikiamus pasiūlymus bei savo veiksmus, susijusius su dalyvavimu viešajame pirkime, ir taip numatyti pirkimo laimėtojus bei atlikti kitus konkurenciją ribojančius veiksmus, kurie pažeidžia KĮ 5 straipsnio reikalavimus. Taigi, akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos turimi duomenys pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip įtikinami, nes padaryti, vadovaujantis teisės aktais įvertinant faktines aplinkybes bei kreipiantis nuomonės į kompetentingą instituciją, todėl tokie duomenys taip pat pagrįstai laikytini leidžiančiais perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, nei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojus šalis pateikti paaiškinimus dėl atsakovės nustatytų tiekėjų pasiūlymų sutapimų ir galu gale nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų dėl atsakovės nustatytų tiekėjų pasiūlymų sutapimų, kurie leistų vertinti, kad perkančiosios organizacijos nustatyti tiekėjų pasiūlymų sutapimai yra nepagrįsti ar abejotini ir dėl kurių perkančioji organizacija turėjo pareigą atlikti detalesnį tyrimą.
23. Apeliantė skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-657-180/2018 išaiškinimais, jog „VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata turėti „įtikinamų duomenų“ tam, kad pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, reikalauja ne abejotinų prielaidų, nuomonių, o aiškių ir konkrečių, teisingų duomenų, paneigiančių galimybę dviprasmiškai vertinti situaciją. <...> Taigi perkančioji organizacija neturėjo pagrindo prielaidų, nurodytų paminėtoje Konkurencijos tarybos nuomonėje, vertinti kaip įtikinamų duomenų, o imtis priemonių visapusiškai ištirti keliančią abejonių situaciją, net ir bendradarbiaujant su tiekėjais, prašant papildomų duomenų ir t.t.“. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-657-180/2018, sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pernelyg griežtai ir siaurai aiškino sąvoką „įtikinami duomenys“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018). Nors iš esmės kasacinis teismas paliko Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą nepakeistą, tačiau kitais teisiniais argumentais, kurie jau nurodyti šios nutarties 21 punkte.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė