Civilinė byla Nr. 2S-113-587/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16682-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.4.5.11
(S)
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. H. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25696-959/2020 pagal ieškovo S. H. F. ieškinį atsakovei 138-ajai butų savininkų bendrijai dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo, bendrijos pirmininko nušalinimo nuo pareigų ir administratoriaus paskyrimo, nuostolių priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei 138-ajai butų savininkų bendrijai, kuriuo prašo: 1) nustatyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendrąja nuosavybe tvarką, nušalinti bendrijos pirmininką ir paskirti administratorių, 2) priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl netinkamo bendrijos pirmininko veiksmų, 3) nutraukti atlyginimo mokėjimą bendrijos pirmininkui. Ieškiniu prašoma nušalinti pirmininką nuo pareigų ir paskirti administratorių, kol bus išspręstas ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. 2020 m. spalio 26 nutartimi teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad:
2.1. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. O bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNKPPSBĮ) 14 straipsnio 2 dalyje.
2.2. Teisės aktai nenustato teismui įgaliojimų spręsti dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės – bendrojo naudojimo objektų – valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymo, dėl atlyginimo bendrijos pirmininkui mokėjimo nutraukimo. Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra neaiškus, nenurodyta prašoma priteisti suma, nekonkretizuojami bendrijos pirmininko neteisėti veiksmai, nenurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo nuostolių faktą, dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių.
2.3. Teismas konstatavo, kad pareikšti reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
2.4. Byloje nesant duomenų apie tai, kad dėl daugiabučio namo valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendrąja nuosavybe būtų priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, o ieškovas būtų kreipęsis į bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją arba ginčus nagrinėjantį asmenį, teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas S. H. F. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. apeliantas ieškinį teismui pateikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsniu, su šiuo straipsniu susietu CPK 13 straipsniu ir CK 4.75 straipsniu.
3.2. Kadangi nėra bendraturčių sutarimo, apeliantas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, pateikdamas skundą dėl egzistuojančios 138-oje butų savininkų bendrijoje betvarkės ir lėšų ne pagal paskirtį švaistymo. Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos atliktu neplaniniu 138-osios butų savininkų bendrijos veiklos patikrinimo išvada, jog 138-tos bendrijos pirmininkas savo pareigas atliko netinkamai, yra pagrindas paskirti administratorių kol bus išspręstas ginčas teisme.
3.3. Pateiktame Kauno apylinkės teismui ieškinyje apeliantas pateikė įrodymus, kad 138-osios butų savininkų bendrijos pirmininkas E. M. pažeidė DNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
4. 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas iš dalies sutiko su ieškovo atskiruoju skundu, panaikino 2020 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo S. H. F. ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Kitą 2020 m. lapkričio 9 d. atskirojo skundo dalį nutarė priimti ir siųsti jį Kauno apygardos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Pirmosios instancijos teismui iš dalies panaikinus skundžiamą nutartį atsisakyti priimti ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl 2020 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pagrįstumo atsisakyti priimti nagrinėti teisme ieškinio reikalavimus: 1) nustatyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendrąja nuosavybe tvarką, nušalinti bendrijos pirmininką ir paskirti administratorių, 2) nutraukti atlyginimo mokėjimą bendrijos pirmininkui.
7. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie ieškovo reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, todėl juos atsisakė priimti nagrinėti teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį nagrinėti teisme ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi nėra duomenų apie tai, kad dėl daugiabučio namo valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendrąja nuosavybe buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, o ieškovas kreipėsi į bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją arba ginčus nagrinėjantį asmenį.
8. Įvertinus ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir administravimo. Apelianto teigimu, bendrijos pirmininkas netinkamai administruoja bendrąją dalinę nuosavybę, dėl ko bendrija patiria nuostolių. Savo esme tai yra ginčas tarp bendrijos nario ir bendrijos valdymo organo.
9. DNKPPSBĮ 23 straipsnio 1–2 dalys numato, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
10. Minėta, kad savo esme tai yra ginčas tarp bendrijos nario ir bendrijos valdymo organo, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 9 punkte aptartu teisiniu reglamentavimu, pagrįstai tikrino, ar apeliantas pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
11. Teismui pateiktame ieškinyje apeliantas nurodė kartu su ieškiniu teismui pateikiamų dokumentų sąrašą: 1) sąskaita faktūra Nr. TVB 00365, 2) SEB mokėjimo nurodymas, 3) sąskaita už teisines paslaugas Nr. 71/2020, 4) Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 216412, 5) Kauno miesto savivaldybės raštas Nr. 53-5-428. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė visus šiuos dokumentus. Kitų dokumentų apeliantas kartu su ieškiniu ir su atskiruoju skundu nepateikė.
12. Nustatyta, kad minėtu Kauno miesto savivaldybės raštu Nr. 53-5-428 apeliantui, kaip asmeniui dėl kurio skundo Kauno miesto savivaldybė atliko neplaninį 138-osios butų savininkų bendrijos patikrinimą, pranešta apie atlikto patikrinimo rezultatus. Šiame atsakyme nenurodyta jokių aplinkybių apie tai, ar bendrijoje yra / nėra sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija. Kiti apelianto su ieškiniu ir atskiruoju skundu pateikti dokumentai yra susiję su apelianto išlaidomis už procesinių dokumentų rengimą.
13. Atskirajame skunde apelianto nurodyta aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija kaip 138-osios butų savininkų bendrijos pirmininko veiklos trūkumą konstatavo aplinkybę, kad bendrijoje nesudaryta ginčų nagrinėjimo komisija, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie nustatytą bendrijos pirmininko veiklos trūkumą nevertintinos pakankamomis paneigti apelianto pareigą ir galimybę pasinaudoti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas pasinaudojo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, pagrįsta. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, jog tokia tvarka pasinaudoti jis objektyviai neturėjo galimybės.
14. DNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi (Kito asmens turto administravimas). Šio įstatymo 14 straipsnio 10 dalis numato, kad kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių.
15. DNKPPSBĮ 20 straipsnio 1–2 dalys numato, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui.
16. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti dėl daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkų bendrijos pirmininko rinkimo, jo įgaliojimų nutraukimo ar jo nušalinimo, nesuteikia teisės kontroliuoti bendrijos pirmininko veiklos. Spręsti dėl bendrijos pirmininko išrinkimo ir jo atšaukimo iš pareigų, darbo užmokesčio jam nustatymo yra išskirtinė bendrijos narių visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) teisė. O bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės (DNKPPSBĮ 20 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nurodytos aplinkybės apie Kauno miesto savivaldybės administracijos atliktą neplaninį 138-osios butų savininkų bendrijos veiklos patikrinimą yra pagrindas pasinaudoti DNKPPSBĮ bendrijos nariams suteiktomis teisėmis ir visuotiniame susirinkime spręsti dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo. Tokio patikrinimo išvada teismui nesuteikia teisės spręsti dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir administravimo tvarkos nustatymo bei administratoriaus skyrimo.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimai nustatyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendrąja nuosavybe tvarką, nušalinti bendrijos pirmininką ir paskirti administratorių, nutraukti atlyginimo mokėjimą bendrijos pirmininkui nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
18. Apeliantas teigia, kad ieškinį teismui pateikė vadovaudamasis CPK 5 straipsniu (teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos) ir CK 4.75 straipsniu, reglamentuojančiu bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.75 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti bendrosios nuosavybės (bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės) įgyvendinimą. Ši ir kitos bendrosios normos bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą reglamentuoja tiek, kiek šio teisinio santykio nereglamentuoja specialiosios teisės normos. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuoja specialiosios CK normos – CK 4.81–4.85 straipsniai. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime arba nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-297-403/2019).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
22. Aplinkybė, jog asmuo turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jo pažeistus interesus savaime neužtikrina, jog teisme bus priimtas nagrinėti bet kuris teismui pateiktas reikalavimas. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą nepanaikina asmens pareigos šią teisę įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama 2020 m. spalio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė