Administracinė byla Nr. A-1312-756/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00597-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. R. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), kuriuo prašė jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė (taip pat teismo posėdžio metu paaiškino), kad nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. kovo 1 d. buvo laikomas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis: kamerose buvo prastas apšvietimas, langai neatsidarydavo, nebuvo ventiliacijos, kamerose trūko oro. Kameroje, kurioje gyveno pareiškėjas, buvo atliktas patalpų patikrinimas ir rastas pelėsis, drėgmės lygis viršijo leistiną normą. Dėl šių sąlygų jam prasidėjo sąnarių ligos. Kameroje trūko ploto, o tai apribojo judėjimo laisvę, pareiškėjas buvo priverstas sėdėti arba gulėti, pasivaikščiojimui trūko vietos. Sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų – jame buvo tik anga, patys nuteistieji turėjo ją dengti plėvele, kad ši šiek tiek sulaikytų iš sanitarinio mazgo sklindančią smarvę. Tokios sąlygos prilygo kankinimui. Be to, pasak pareiškėjo, mėnesiui laiko buvo duodamas tik 1 vienkartinis skutimosi peiliukas ir 1 ritinėlis tualetinio popieriaus. Nors jis ir prašydavo pareigūnų, kad jam duotų daugiau skutimosi peiliukų ir tualetinio popieriaus, jam būdavo paaiškinama, kad daugiau nepriklauso. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas nesiskusti. Pareiškėjas nežinojo, kad dėl papildomų peiliukų išdavimo buvo galima kreiptis raštu, to jam niekas nepaaiškino, todėl tik po tam tikro laiko jis išsiaiškino, kad buvo galima kas mėnesį gauti po 4 vienkartinius peiliukus. Dėl papildomų skutimosi peiliukų išdavimo pareiškėjas raštu nesikreipė, patikėjo žodiniu Šiaulių TI darbuotojų paaiškinimu. Dėl minėtų kalinimo sąlygų jam teko kreiptis į psichiatrą, jam buvo paskirti vaistai. Pareiškėjo teigimu, jis jautė psichologinį spaudimą, nuolatinę įtampą, depresiją, negalėjo laisvai judėti, be to, psichologiškai blogai jausdavosi ir dėl to, kad kameroje nebuvo jo amžiaus žmonių. Pareiškėjas paaiškino, kad kai pateko į kalėjimą, sveikatos sutrikimais nesiskundė, išskyrus ligas, kurios jam buvo nustatytos iki to ir dėl kurių jis jau naudojo reikalingus vaistus. Pirminės gydytojų apžiūros metu 2015 m. gegužės 27 d. pareiškėjas nurodė, kad serga epilepsija ir kraujo liga, kad patyrė galvos traumą. Jam buvo išrašyti medikamentai pagal Šiaulių TI galimybes. Pirmą mėnesį pareiškėjas tikėjosi, kad Šiaulių TI jam bus suteikta tinkama medicininė priežiūra, todėl atsisakė vykti į ligoninę. Tačiau pastebėjęs, kad sveikata blogėja, po trijų mėnesių važiavo į gydymo įstaigą. Būdamas laisvėje nesiskundė sąnarių skausmu, širdies veiklos sutrikimais. Mano, kad būtent nuo sėdėjimo, gulėjimo pablogėjo širdies veikla. Taigi, buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai, todėl prašo atlyginti patirtą žalą.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 95–103) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Teigė, kad pareiškėjo teisė į 3,6 m2 kameros plotą nebuvo pažeista. Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą.
Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 59 tikrino 2015 m. rugpjūčio 24 d. Nustatyta, kad yra pelėsio. Šiame patikrinimo akte taip pat nustatyta, kad laikino laikymo, paskirstymo kameros buvo išvalytos, išvėdintos, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję. Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 20 d. tikrino laikino sulaikymo kamerą Nr. PK-2. Nustatyta, kad oro temperatūra 13,4-16,3 C, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, dirbtinis apšvietimas 3-6 lx, reikalingas paprastasis remontas, kamera išvalyta, vėdinimas per langus galimas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą. Pagal HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Šiaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ši nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge, o teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų abstraktus ir nepakankamai detalizuotas.
Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 užfiksuota, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės labai nešvarios. 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 nustatyta, kad kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo švarios, sąlygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 užfiksuota, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. 2015 m. spalio 20 d. patikrinimo akte Nr. 460 pažeidimų neužfiksuota. Minėtų patikrinimų metu jokių esminių paminėto teisinio reglamentavimo dėl patalpų būklės pažeidimų, taip pat ir per žemos oro temperatūros ar per didelės drėgmės neužfiksuota. Be to, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala.
Šiaulių TI atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs. 2015 m. gegužės 27 d. pareiškėjas užpildė anketą, kurioje išreiškė pageidavimą būti kartu su rūkančiais kameroje. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl vienos valandos pasivaikščiojimo yra nepagrįstos. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o priešingai, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių TI pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pretenzijos dėl per trumpos pasivaikščiojimo trukmės ar dėl to, kad pasivaikščioti būdavo vedami visi vienoje kameroje laikomi asmenys, neturi jokio teisinio pagrindo.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. HN 76:2010 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Šiose normose numatyta asmens aprūpinimo higienos priemonėmis tvarka. Detalesnė higienos priemonių aprūpinimo tvarka nustatyta Šiaulių TI daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašu. Minėtos tvarkos 9 punkte nustatyta, kad „Suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui“. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe, jog tariamai jam išduodavo per mažai skutimosi peiliukų, t. y. pareiškėjas neginčija to fakto, kad skutimosi peiliukai jam nebuvo išduodami, jis tik skundžiasi per mažu jo kiekiu. Pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI direktorių dėl skutimosi peiliukų didesnio kiekio išdavimo. Pareiškėjui buvimo Šiaulių TI metu buvo išduodamos higienos priemonės pagal nustatytas higienos normas. Šiaulių TI pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos neturi pagrindo būti pripažintos pateisinamomis.
Atsakovas prašo teismo, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgti į tai, kas anksčiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių. Teisių pažeidimo pripažinimas, pasak atsakovo, šiuo atveju būtų pakankama satisfakcija.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu (b. l. 136–155) pareiškėjo V. R. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.
Byloje yra pateikta Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. kovo 5 d. pažyma Nr. 60/09-8391 „Dėl V. R.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. kovo 1 d. (254 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas visas 254 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, todėl Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, jog kamerose mažas apšvietimas, langai neatsidaro, nėra ventiliacijos, kamerose trūksta oro. Kameroje, kurioje gyveno, buvo atliktas patalpų patikrinimas ir nustatyta, kad buvo rastas pelėsis, drėgmės lygis daug didesnis nei leistina norma.
Pasisakydamas šiuo aspektu teismas nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 (patikrinimas atliktas 2015 m. rugpjūčio 24 d.) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 59, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. Nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas. Kameroje Nr. 59 ant lubų yra pelėsio. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad kamerų įrengimas rūsio patalpose, langų dydis, oro šalinimo iš sanitarinių mazgų sistemos įrengimas, kanalizacijos sistemos įrengimas nevertinti, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais arba reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 (patikrinimas atliktas 2015 m. liepos 24 d.) nurodyta, kad kamerų vėdinimas per langus yra galimas. Kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo švarios, sąlygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. Kratų atlikimo patalpą, inventorių valo ir dezinfekuoja ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Nebuvo nagrinėti pakartotinai minimi faktai (dušinėje slidi grindų danga, laikino sulaikymo, karantino kamerose blogas apšvietimas, sienų danga aštriabriaunė, nelygi, neatitverti sanitariniai mazgai, mikroklimatas; drausmės izoliatoriaus Nr. 2 bloga priežiūra, mikroklimatas, apšvietimas). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d.) nurodyta, kad valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka. Maitinimui naudojami metaliniai indai. HN 76:2010 nereglamentuoja, kokius indus turi naudoti suimtieji ir nuteistieji. Suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sąlygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o viršutinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė viešojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 (patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 4 d.) nurodyta, kad ventiliacinės sistemos įrengimas ir su juo susijęs oro judėjimo greitis, langų dydis ir nuo to priklausantis natūralus apšvietimas, jų įrengimo aukštis nevertinti, nes reikalavimai, susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi (HN 76:2010 1 skyrius 2 punktas). Aprūpinimas stalais ir kėdėmis nevertintas, nes baldų kiekio kamerose HN 76:2010 nereglamentuoja. Oro judėjimo greitis nematuotas, nes Šiaulių TI nėra įrengtos ventiliacinės sistemos. Šiaulių TI režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) turi. Gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų asmenų prašymu pagal nustatytą vidaus tvarką. Šiaulių TI maitinimas organizuojamas vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“. 2014 m. gruodžio 22 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikti paros raciono (pusryčių, pietų, vakarienės davinio) tyrimai. Nustatyta, kad bendra paros davinio energetinė vertė atitiko reglamentuojamas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d.) konstatuota, kad Šiaulių TI įrengtos 105 apgyvendinimo kameros, 5 drausmės izoliatoriai, 9 laikino sulaikymo kameros, 11 priėmimo paskirstymo kamerų, 2 ilgalaikių pasimatymų kambariai, trumpalaikių pasimatymų patalpa su pertvaromis, 21 pasivaikščiojimo kiemelis, išvykstančiųjų apžiūros patalpos. Veikia 2 dušo patalpos po 8 prausimosi vietas, 2 dezinfekcijos kameros, skalbykla, daiktų sandėlis, įrengta sporto salė, 2 mokymo klasės. Laikomiems asmenims pabūti gryname ore l val. per dieną sąlygos sudaromos, rekomendavus medikams 2 kartus po 1 val. – nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze, psoriaze (įrašoma asmens sveikatos kortelėje). Kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registracijos žurnalas). Sudaroma galimybė laikomiems asmenims mokytis pagal bendrojo lavinimo mokyklos programas. Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. Maistą tiekia UAB „Pontem“. Maistą į kameras išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Kamerose naudojami asmeniniai arba Šiaulių TI išduoti indai ir stalo įrankiai. Asmenų, sergančių plaučių tuberkulioze, indai dezinfekuojami biocidu „Haz tabs“. Nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, valo ir tvarko bendro naudojimo patalpas ir ten esantį inventorių, drausmės izoliatorius, laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kameras, sanitarinės švaryklos, skalbyklos patalpas. 2015 m. spalio 5 d. duomenimis, dirbančiųjų buvo 29. Jų sveikata dėl plaučių tuberkuliozės patikrinta, pateikti privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių pažymėjimai. Kirpykla neveikė. Gyvenamąsias patalpas valo ten laikomi asmenys, švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprūpinami. Gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo tvarkos aprašas parengtas (Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-205, 2015 m. rugsėjo 16 d.). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje (pagal nustatyta grafiką). Patalpų, įrangos dezinfekcijai naudojamų priemonių („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; dezinfekciją atliekanti darbuotoja asmens apsaugos priemones turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Kameros Nr. 33, Nr. 36 periodiškai privalomai dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2,5 proc. tirpalu (laikomi plaučių tuberkulioze sergantys asmenys). Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, dušinių kiemelių). Yra fiksuojami asmenų atsisakymai, kurie pageidauja kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ l proc. tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Dezinfekcijai naudojamas preparatas „Hit killer“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra (atliekama pagal asmenų prašymus). Profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija) atlieka darbuotoja, turinti atestacijos, kvalifikacijos pažymėjimus (UAB „Saugotyra“, 2011 m. išklausė 160 val. dezinfekuotojo programą). Minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra. Sanitarinėje švarykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110°C temperatūra išlaikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas vedamas. Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius buvo švarus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, švarūs, lovos skalbiniai išduodami atvykus, išduotas inventorius pažymimas Asmeninės sąskaitos kortelėje. Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis). Dušinių patalpų sienos ir grindys dengtos plytelėmis, nuolydis į vandens nutekėjimo angas yra, prausimosi vietose patiesti guminiai kilimėliai. Dušinių patalpose paviršiai lygūs, be plyšių, lengvai valomi, dezinfekuojami, pelėsio vizualiai nesimatė, įrengta ištraukiamoji ventiliacija patikrinimo metu įjungta nebuvo. Kasdien dušinių patalpos valomos ir paviršiai dezinfekuojami „Mikrobac forte“ 2 proc. tirpalu (vykdoma registracija). Daugkartinio naudojimo reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Laikomi asmenys naudoja individualias priemones ir reikmenis (plaušines, rankšluosčius, muilą).
Kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal finansines galimybes ir turimus žmogiškuosius išteklius. Šiaulių TI remonto darbai vykdomi pagal sudaryta planą 2015 metams.
Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. kovo 8 d. pažymoje Nr. 62/08-168 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje” nurodoma, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Paprastai šis aspektas vertinamas kitų kalinimo sąlygų kontekste.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį adm. byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį adm. byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį adm. byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovas šiuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, apšvietimo, ventiliacijos, drėgmės. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A-227-858/2016).
Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad pasivaikščioti buvo vedamas vieną kartą per dieną vienai valandai, tačiau pasivaikščioti normaliai negalėjo, nes kiemelyje gali pasivaikščioti tik 2-3 asmenys, o kiti turi stovėti ir žiūrėti, t. y. pasivaikščiojimui trūko ploto.
HN 76:2010 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 18, Nr. 20 virš durų yra nutrupėjusio tinko, plytų. Nesaugių byrančių ir krentančių plytų ar tinko tikrinimo metu nebuvo. Skunde nurodyto pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 22 nerasta, lydintis Šiaulių TI atstovas nurodė, kad tokio kiemelio nėra. Tikrinimo metu kiemeliai buvo švarūs. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 konstatuota, kad laikomiems asmenims pabūti gryname ore l val. per dieną sąlygos sudaromos, rekomendavus medikams 2 kartus po 1 val. – nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze, psoriaze (įrašoma asmens sveikatos kortelėje).
Nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ bei IV-ojo aukšto pasivaikščiojimo kiemelių schema.
Įvertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus, darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo vietos, ploto, asmenų skaičiaus atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad asmens ir daiktų apžiūrai būdavo vedamas į drėgnas, tamsias, be ventiliacijos karantino kameras, kur reikėdavo būti 5-6 valandas. Karantino kamerose tualetas neatitvertas, dėl to blogas kvapas, o gamtinius reikalus visi atlikdavo matant kitiems asmenims. Karantino kamerose nebūdavo stalo, todėl tokiomis sąlygomis turėdavo valgyti.
Kaip matyti iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. kovo 5 d. pažymos Nr. 60/09-8391 „Dėl V. R.“, pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje Nr. PK-2 (18,32 m2 ploto) buvo laikomas 2015 m. gegužės 26 d., PK-5 (18,46 m2 ploto) buvo laikomas 2015 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. lapkričio 17 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. vasario 23 d. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Teismui pateiktoje Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. kovo 8 d. pažymoje Nr. 62/08-168 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad dėl Šiaulių TI pastato įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės įdėti langus ar padidinti langų angas. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Vienvietėse trumpalaikio laikymo kamerose sanitarinių mazgų nėra. Kitose kamerose sanitariniai mazgai įrengti bendroje patalpoje, neatskirti. Kamerose yra tik metaliniai pritvirtinti prie grindų suoliukai. Priėmimo paskirstymo kamerose yra neatitverti sanitariniai mazgai. Vėdinamos per langus, mechaninės kamerų vėdinimo sistemos nėra. Kamerose yra tik metaliniai pritvirtinti prie grindų gultai.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 konstatuota, kad laikino laikymo, paskirstymo kameros buvo išvalytos, išvėdintos, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję. Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Laikino laikymo ir kratos kamerose bei paskirstymo kamerose oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitiko higienos normos reikalavimus. Laikino laikymo ir paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, veidrodžių nėra. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 (patikrinimas atliktas 2015 m. liepos 24 d.) nurodyta, kad nebuvo nagrinėti pakartotinai minimi faktai (dušinėje slidi grindų danga, laikino sulaikymo, stalų įrengimas karantino kamerose, karantino kamerose blogas apšvietimas, sienų danga aštriabriaunė, nelygi, neatitverti sanitariniai mazgai, mikroklimatas; drausmės izoliatoriaus Nr. 2 bloga priežiūra, mikroklimatas, apšvietimas).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d.) nurodyta, kad karantino kamerose Nr. 2, Nr. 5 (rūsyje) dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kamerose reikalingas paprastasis remontas. Karantino kameros Nr. 2, Nr. 5 išvalytos, vėdinimas per langus galimas. Karantino kameros Nr. 2, Nr. 5 sanitariniai mazgai įrengti be pertvarų. Karantino kameroje Nr. 6 oro temperatūra per žema, santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Dirbtinis apšvietimas paskirstymo kamerose Nr. 1, Nr. 2, karantino kameroje Nr. 4 neatitiko nustatytų reikalavimų. Karantino kameroje Nr. 6 vėdinimas per langus galimas. Vienam suimtajam nuteistajam asmeniui skirtas plotas kameroje HN 76:2010 nereglamentuojamas. Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad skunde minimi faktai dėl netinkamo tualetų įrengimo, ventiliacijos nebuvimo, natūralios apšvietos stokos yra nenagrinėtini, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010, 2 punktas).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 (patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 4 d.) nurodyta, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus. Oro temperatūra kameroje Nr. PK 4, Nr. PK 6 per žema, santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus. Kameroje Nr. PK 8 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus. Kamerose Nr. PK 4, Nr. PK 5, Nr. PK 6, Nr. PK 8 tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies. Kameroje Nr. PK 5 oro temperatūra per žema, dirbtinė apšvieta neatitinka nustatytų reikalavimų, tačiau santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus. Patikrinimo akte konstatuota, kad ventiliacinės sistemos įrengimas ir su tuo susijęs oro judėjimo greitis, langų dydis, jų įrengimo aukštis nevertinti, nes reikalavimai, kurie susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi ( HN 76:2010, I skyrius 2 punktas).
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ (toliau – ir HN 134:2015) 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „Sąvokos ir jų apibrėžtis“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Analogiška nuostata įtvirtinta ir HN 76:2010 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto neveikimo dėl ventiliacijos laikino sulaikymo kamerose nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI trumpalaikio paskirstymo (karantino) kamerose visada laikomasi HN 76:2010 reikalavimų, kurie galimai buvo ir pareiškėjo buvimo metu, tačiau tokiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas 6 kartus ir trumpus laiko tarpus.
Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitinka nustatytų reikalavimų – yra padaryta tik anga, patys užsitraukia plėvelę, kad šiek tiek sulaikytų sanitarinio mazgo smarvę.
HN 76:2010 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad HN 76:2010, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). LVAT praktikoje šio pobūdžio bylose (vertinant pareiškėjų statusą) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (LVAT 2013 m. vasario 7 d. sprendimas adm. byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-496/2013).
Šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant higienos normos 21 punktą.
Atsižvelgiant į LVAT praktiką, konstatuotina, kad dabartinė Šiaulių TI patalpų būklė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 p.). Taip pat pažymėtina, kad EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).
Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jam kiekvieną mėnesį buvo duodamas tik 1 vienkartinis skutimosi peiliukas ir 1 ritinėlis tualetinio popieriaus mėnesiui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus 1 mėnesiui bei iki 4 vienetų vienkartinių skustuvų. Iš pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 964 matyti, kad jam tualetinis popierius buvo išduotas kiekvieną mėnesį ir po vieną skutimosi peiliuką mėnesiui, ką pripažino pats pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentai dėl tualetinio popieriaus ir skutimosi peiliukų kiekio išdavimo atmestini kaip nepagrįsti. Kaip posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, dėl papildomo skutimosi peiliukų išdavimo raštu nesikreipė, nes nežinojo.
Kad gautų daugiau negu vieną skutimosi peiliuką per mėnesį, pareiškėjas raštu turi pateikti rašytinį prašymą Šiaulių TI direktoriui dėl didesnio skutimosi peiliukų kiekio išdavimo (žr. LVAT sprendimą adm. byloje Nr. A-697-624/2016). Tokį prašymą Šiaulių TI nagrinėja vadovaudamasis Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, kurio 9 punkte nustatyta, kad suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Kad pareiškėjas raštu kreipėsi dėl didesnio kiekio skutimosi peiliukų išdavimo, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad atvykus į Šiaulių TI, asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis: nusirengusiam reikia stovėti apie 10 minučių, kur būna šalta, drėgna, o daiktus dėti į nešvarias plastmasines dėžes, kol pareigūnai patikrindavo daiktus.
Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Instrukcijos 143, 144 p.). Pagal instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato HN 76:2010.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 konstatuota, kad kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo švarios, sąlygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. Kratų atlikimo patalpą, inventorių valo ir dezinfekuoja ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84, patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 4 d.) nurodoma, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė) – pažeidžiamas HN 76:2010 X skyriaus 54 punkto reikalavimas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 nurodoma, kad laikino laikymo, paskirstymo kameros buvo išvalytos, išvėdintos. Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d.) konstatuota, kad Šiaulių TI įrengtos 105 apgyvendinimo kameros, 5 drausmės izoliatoriai, 9 laikino sulaikymo kameros, 11 priėmimo paskirstymo kamerų, 2 ilgalaikių pasimatymų kambariai, trumpalaikių pasimatymų patalpa su pertvaromis, 21 pasivaikščiojimo kiemelis, išvykstančiųjų apžiūros patalpos. Veikia 2 dušo patalpos po 8 prausimosi vietas, 2 dezinfekcijos kameros, skalbykla, daiktų sandėlis, įrengta sporto salė, 2 mokymo klasės. Nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, valo ir tvarko bendro naudojimo patalpas ir ten esantį inventorių, drausmės izoliatorius, laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kameras, sanitarinės švaryklos, skalbyklos patalpas. 2015 m. spalio 5 d. duomenimis, dirbančiųjų buvo 29. Jų sveikata dėl plaučių tuberkuliozės patikrinta, pateikti privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių pažymėjimai. Patalpų, įrangos dezinfekcijai naudojamų priemonių („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; dezinfekciją atliekanti darbuotoja asmens apsaugos priemones turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Dezinfekcijai naudojamas preparatas „Hit killer“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra (atliekama pagal asmenų prašymus). Profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija) atlieka darbuotoja, turinti atestacijos, kvalifikacijos pažymėjimus (UAB „Saugotyra“, 2011 m. išklausė 160 val. dezinfekuotojo programą).
Iš turimų rašytinių įrodymų, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI visada laikosi HN 76:2010 reikalavimų dėl apžiūros (patikros) patalpų, tačiau nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI (ar atvežimo į Šiaulių TI) metu tokie pažeidimai būtų nustatyti. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi su nerūkančiaisiais. Posėdžio metu nurodė, kad 8 metus nerūko.
Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 konstatuota, kad Šiaulių TI rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų (suimtieji pildo prašymus).
Pareiškėjas 2015 m. gegužės 27 d. pildydamas Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, nurodė, kad sutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. LVAT savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A-442-1251/2013). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo su nerūkančiais būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją raštu.
Taigi, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis, ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šiaulių TI neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo kamerose drauge su rūkančiais asmenimis nenustatyta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, kas labai kenkia regėjimui. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais, darytina išvada, kad asmens sveikatos istorijose nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl regėjimo sutrikimų, akių ligų. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašo įrašais matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros metu 2015 m. gegužės 27 d. nustatyta, jog pareiškėjas skundėsi potraumine epilepsija, dešinės kirkšnies išvarža, trombocitopenija, turi invalidumą (60 procentų), nurodė turėtas traumas, operacijas, žalingus įpročius: alkoholį. Į visus pareiškėjo nusiskundimus buvo reaguojama, jam skiriami vaistai, siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (kai neatsisakydavo), gydytas nuo jau nustatytų ligų ir jų pasekmių, todėl negalima daryti išvados, jog Šiaulių TI pablogėjo pareiškėjo sveikata. Tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad jokių įrašų dėl dvasinių skausmų, depresijos, ką akcentavo pareiškėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Pažymėtina, kad nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe (gydymo nesuteikimo, vaistų neskyrimo ir kt.) Šiaulių TI. Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-338/2014; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį adm. byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).
Iš byloje esančios Šiaulių TI 2016 m. kovo 10 d. pažymos Nr. 61/04-583 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. kovo 21 d. su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių kreipėsi. Dėl neišrašytų vaistų pareiškėjas atsisakė savo skundo ir administracinė procedūra buvo nutraukta, taip pat pareiškėjas buvo paskelbęs bado akciją dėl Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymų pakeitimo priėmimo.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (pareiškėjas visas 254 dienas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos), intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus (atsakovo atstovui nepaneigus nurodytų higienos normų pažeidimų), kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo V. R. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 150 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III.
Pareiškėjas V. R. apeliaciniu skundu (b. l. 159) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas neprašė teismo remtis Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl teismas turėjo taikyti ne 3,6 kv. m, o 4 kv. m vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto standartą. Be to, apelianto manymu, teismo sprendimo dalis, kurioje jo skundas dėl skutimosi peiliukų bei kitų higienos priemonių neišdavimo, taip pat sveikatos būklės pablogėjimo atmestas, nemotyvuota. Taip pat teismas nepaaiškino, kodėl, vertindamas jam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsisakė vadovautis EŽTT praktika dėl priteistinų neturtinės žalos sumų.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 164?166) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas mano, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kurie jau buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo. Jis nepagrindė ir neindividualizavo jam kilusių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir neturtinės žalos. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė žalos dydį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atlyginimo pareiškėjui V. R. už kalinimą Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. kovo 1 d. (iš viso 254 paras, žr., b. l. 20?26) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Iš teismui pateikto skundo turinio bei pareiškėjo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad V. R. neturinę žalą kildino iš šių kalinimo Šiaulių TI sąlygų: to, kad jam teko mažesnis nei teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas; to, kad kamerose buvo netinkamas natūralus apšvietimas, jose buvo šalta, drėgna (pelėsis), nebuvo tinkamos ventiliacijos, kamerose buvo purvina, o sanitarinis mazgas netinkamai atskirtas nuo likusios kameros dalies (sklido nemalonus kvapas, privatumo stoka); to, kad pasivaikščioti jis buvo vedamas tik vieną valandą per dieną, o pasivaikščiojimo kiemeliai buvo itin maži; to, kad mėnesiui jam buvo išduodamas tik 1 rulonas tualetinio popieriaus ir 1 skustuvas; kratos buvo atliekamos šaltose rūsyje įrengtose patalpose, o dėžės daiktams sudėti – purvinos; to, kad laikino sulaikymo kamerose buvo šalta, drėgna, tualetas neatskirtas nuo likusios kamerose dalies, nebuvo stalo, ventiliacijos; taip pat iš to, kad pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad atsakovas šiuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, apšvietimo, ventiliacijos, drėgmės (teismas konstatavo, kad kameroje Nr. 59 ant lubų buvo pelėsio), todėl šiais aspektais konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas. Taip pat teismas nusprendė, kad iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI trumpalaikio paskirstymo (karantino) kamerose, kuriose per visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo šešis kartus (iki 5 val. per dieną – 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. lapkričio 17 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. vasario 23 d.) visada buvo laikomasi HN 76:2010 reikalavimų, todėl nustatė, jog pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidė tai, kad asmens ir daiktų apžiūra buvo atliekama drėgnose, tamsiose karantino patalpose, kuriose tualetas neatitvertas nuo likusios kameros dalies, dėl ko patalpoje buvo blogas kvapas, o gamtinius reikalus tekdavo atlikti matant kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad sanitarinis mazgas Šiaulių TI kamerose buvo netinkamai atskirtas nuo gyvenamosios kameros dalies, todėl šiuo aspektu buvo pažeistas pareiškėjo orumas. Pažymėtina, kad kitais pareiškėjo skunde nurodytais aspektais pirmosios instancijos teismas pažeidimų nekonstatavo.
Įvertinęs minėtas aplinkybes, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu V. R. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Prieš pasisakydama dėl apeliaciniu skundu skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d.
EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik abstrakčiai nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nekonstatuoti jo teisių pažeidimai, susiję su higienos priemonių išdavimu, sveikatos būklės pablogėjimu, tinkamo ploto kameroje užtikrinimu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi minėta LVAT ir EŽTT praktika, pritaria Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendime padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju nenustatyta pažeidimų, susijusių su pareiškėjo laikymu netinkamo ploto kamerose, laikymu kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, mažais pasivaikščiojimo kiemeliais, šaltomis, purvinomis kameromis, netinkamai išduodamomis higienos priemonėmis, kratų atlikimu šaltose patalpose, kuriose daiktai dedami į purvinas dėžes, tuo, kad laikino sulaikymo kamerose nėra tinkamos ventiliacijos. Taigi, teisėjų kolegija iš naujo nekartoja pirmosios instancijos teismo šiais aspektais išdėstytų argumentų.
Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys ir kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.
Papildydama Šiaulių apygardos administarcinio teismo sprendimą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pati įstaiga – Šiaulių TI, patalpų šildymo parametrų nereguliuoja, kadangi visos Šiaulių TI patalpos šildomos centralizuotai (žr., b. l. 27?28), todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad jis buvo laikomas šaltose kamerose, atmestas pagrįstai.
Kita vertus, teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo teises pažeidė laikymas kamerose, kuriose jam trūko natūralaus apšvietimo. Natūralus kameros apšvietinas priklauso nuo to, kokio dydžio langai yra įrengti įstaigoje. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti europietišką 4 kv. m gyvenamojo ploto normą vienam asmeniui ir į šią normą neįskaičiuoti baldų užimamo ploto, nepagrįstas. Pareiškėjas nenurodo, kokiu aktu toks standartas yra nustatytas. Pabrėžtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų kameros ploto turi tekti kaliniui (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus kameroje norma – 3,6 kv. m.
Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį adm. byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (minėtas įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
Kiek tai susiję su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis EŽTT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr. EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Cocchiarella prieš Italiją). Vadinasi, teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, pirmiausiai yra palikta teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus; esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą. Be kita ko, tai darydamas, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Šią poziciją pagrindžia ir EŽTT išaiškinimai, kad, visų pirma, nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr. EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Edificaciones March Gallego S. A. prieš Ispaniją), kad EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, o pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams. EŽTT jurisprudencijoje nėra įtvirtintas reikalavimas nacionaliniams teismams priteisti ekvivalentiškas sumas pareiškėjams, gyvenantiems skirtingose valstybėse narėse, o EŽTT žalą į jį besikreipusiems asmenims priteisia už Konvencijos pažeidimus. Nacionaliniai teismai žalą gali priteisti ir nenustatę Konvencijos pažeidimų, o konstatavę, jog buvo pažeisti nacionalinės teisės reikalavimai. Kartu EŽTT yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Scordino prieš Italiją (pareiškimo nr. 36813/97)).
Toks požiūris susijęs su aplinkybe, kad priteisiama neturtinė žala, kurią lemia asmens patirti išgyvenimai, o jie paprastai būna labai individualūs; tokia priteisiama žala yra siekiama kompensuoti patirtą neturtinę žalą. Nurodyti išaiškinimai, be kita ko, lemia, kad priteisdamas konkrečią neturtinę žalą teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. Šiuo atveju CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apibendrindama išvardintų nuostatų visumą, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas nagrinėjamu atveju priteisiamai neturtinei žalai nustatyti reikšmingas aplinkybes. Patikrinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, įvertinęs Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamame 2016 m. gegužės 9 d. sprendime priteisė pakankamą ir proporcingą jo patirtam diskomfortui neturtinės žalos sumą (150 Eur).
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė