Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-208-799/2020

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00094-2020-4

Registro Nr. ROIK: 20112805203
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.3.3.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gegužės 11 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau- ANK) 506 straipsnio 4 dalį. 

Teismas

n u s t a t ė :

2020-03-24 apie 13 val. 24 min., apie 13 val. 42 min., 17 val. 24 min., gauti pranešimai, kad asmuo gyvena kartu su iš užsienio grįžusiu asmeniu ir nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų. Nustatyta, kad saviizoliuotis turėjo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), vyras V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), kuris nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.5. p. reikalavimo (asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatomis buvo įspėtas dėl atsakomybės už pareigūno reikalavimo nevykdymą ir šio buvo pareikalauta nutraukti daromus pažeidimus.

2020-03-27 apie 17 val. 54 min., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), V. B. nesilaiko saviizoliacijos sąlygų, vaikšto lauke, po kiemą, mišką, nors pagal saviizooliacijos sąlygas turėtų būti namuose. Tokiu savo elgesiu V. B., nors ir būdamas perspėtas dėl atsakomybės, nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo nutraukti daromus pažeidimus, jų nenutraukė ir toliau pažeidinėjo karantinavimo sąlygas. V. B. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti pažeidimus, tai yra būti saviizoliacijoje.

V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir paskirtą bylos nagrinėjimą informuotas telefonu.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame ANK straipsnyje, požymiai (sudėtis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė „inter alia“ kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsniai įtvirtinti ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad policijos pareigūnai 2020-03-24 apie 13 val. 24 min., apie 13 val. 42 min., 17 val. 24 min., gavo pranešimus, kad asmuo gyvena kartu su iš užsienio grįžusiu asmeniu, izoliuotis turėjo V. B., tačiau saviizoliacijos reikalavimų nesilaiko. 2020-03-27 pakartotinai gavo pranešimą nurodyto asmens atžvilgiu, kad V. B. nesilaiko saviizoliacijos, nors buvo dėl to įspėta.  

 Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nusižengimo objektas yra valdymo tvarkos pažeidimai, o tuo tarpu V. B. galimai padarytas nusižengimas atitinka ANK VIII skyriuje numatytus nusižengimus, kurių objektas – su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję pažeidimai.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 ir 6 straipsnyje nustatytus policijos uždavinius ir funkcijas, taip pat tai, kad būtent objektas apsprendžia straipsnio paskirtį, darytina išvada, kad protokole nurodyti V. B. neteisėti veiksmai, atitiko Lietuvos Respublikos 2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo koronaviruso (COVID-19)“ ir jį lydinčių teisės aktų pažeidimą už kurio netinkamą vykdymą atsiranda atsakomybė pagal ANK 45 straipsnį. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys policijos pareigūnų telefonu buvo įspėti laikytis saviizolaicijos (matomai jiems jau padarius kitą nusižengimą), ir nežinant ar šis įspėjimas buvo vykdomas iš karto, nes kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog toks nurodymas turi būti vykdomas nedelsiant, negalima laikyti, jog toks įspėjimas buvo koks tai teisėtas policijos pareigūno nurodymas susijęs su valdymo tvarkos pažeidimu. Dėl to administracinio nusižengimo teisena turi būti nutrauktina, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamų asmens veiksmuose ANK 506 straipsnio 4 dalyje, administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-309-361/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamų įvykių metu galiojusi ANK redakcija numatė, kad policijos pareigūnai neturi teisės tirti ir surašyti protokolus už administracinius nusižengimus numatytus ANK 45 straipsnyje. Tokią teisę pagal ANK 589 straipsnio 48 punktą, 82 punktą turi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių administracijų administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai, todėl atitinkamai tokia informacija turėtų būti perduota vienai iš minėtų institucijų dėl administracinės atsakomybės kylimo klausimo išnagrinėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 637 straipsnis,

n u t a r i a :

V. B. nutraukti pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Vida Butanavičiūtė