Administracinė byla Nr. eAS-618-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04233-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 24S175986 nenagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio E. A. paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini), negalėtų dalyvauti teismo posėdžiuose, nebūtų įmanoma tinkamai išnagrinėti skundo. Išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo nuomone, kiltų realus pavojus sveikatai ar net gyvybei bei laisvei, būtų pažeistos teisės ir pagrindinės laisvės. Pareiškėjo vertinimu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, nebūtų pažeistas nei proporcingumo principas, nei viešasis interesas.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir  netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir nurodė, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pareiškėjo teiginius ir argumentus, kuriais prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas laikė abstrakčiais, nesudarančiais pagrindo ją taikyti. Teismas akcentavo, kad teismo posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu per ZOOM pokalbių programą, todėl juose dalyvauti negyvenant Lietuvos Respublikoje nebūtų problemų. Teismas pastebėjo ir tai, kad 2023 m. kovo 21 d. prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas ir yra įsiteisėjęs.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pripažino, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį, kuria nepritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo Lietuvos Respublikoje (išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.       Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumas iš esmės grindžiamas tuo, kad: 1) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, apskundus šiuo metu priimtą Sprendimą, pirminio sprendimo vykdymas, kuriuo nuspręsta asmenį išsiųsti į jo kilmės valstybę, nėra automatiškai sustabdomas; 2) nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tikėtina, kad pareiškėjas dar bylos nagrinėjimo teisme metu, esant galiojančiam sprendimui asmenį išsiųsti, bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą; be to, teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą ir panaikinus atsakovo Sprendimą bei įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, asmenį jau išsiuntus į (duomenys neskelbtini), tokio Sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas.

2.       Iš pareiškėjo atimama teisė pateikti paaiškinimus/kontrargumentus dėl bylos nagrinėjimo dalyko, tokiu būdu apribojant jo teises dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis, o paskyrus posėdį ir pripažinus jo dalyvavimą jame būtinu ir jam neatvykus – skundas paliekamas nenagrinėtu. Net ir nepripažinus pareiškėjo dalyvavimo būtinu, pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti ir valstybės garantuojamą pagalbą teikiančio advokato pagalba teismo posėdyje, kadangi asmeniui nesant Lietuvoje, šios paslaugos neužsakomos. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėją atstovauja ne jo pasirinktas konkretus advokatas, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kurie paslaugas gali teikti tik tuomet, kai yra gaunamas užsakymas dėl konkrečių paslaugų teikimo iš Migracijos departamento. Pareiškėjas, būdamas savo kilmės valstybėje, nebūtinai turėtų galimybę prisijungti ir naudotis ZOOM platforma, nebūtinai turėtų prieigą prie kompiuterio ir interneto.

3.       Teismui ginčijamą Sprendimą panaikinus ir pripažinus Sprendimą nesuteikti tarptautinės apsaugos neteisėtu, jo iš (duomenys neskelbtini) niekas negrąžins atgal į Lietuvą tikslu tęsti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, jam nesant Lietuvoje, būtų nutrauktas. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus sprendimo vykdymas ir žalos atitaisymas (jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas nurodo, kad jam gresia persekiojimo veiksmai) pasidarytų neįmanomas.

4.       Vien tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Sprendimas, kuriame išsiuntimo klausimas nebesprendžiamas (ginčijamame Sprendime nurodoma, kad išsiuntimo klausimas todėl ir nesprendžiamas, kadangi jau yra priimtas ankstesnis sprendimas asmenį išsiųsti ir jis yra vykdytinas), nereiškia, kad teismas negali stabdyti sprendimo išsiųsti asmenį vykdymo.

5.       Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius sprendimo vykdymą, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas, t. y. pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala ir bus užtikrinta galimybė pareiškėjui realizuoti savo teises, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus, kadangi, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, Sprendimo vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo pirminį prieglobsčio prašymą 2023 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 23S215522 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2024 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4558-484/2024 atmetė pareiškėjo skundą. LVAT 2024 m. gegužės 29 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1576-520/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2024 m. gegužės 9 d. informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas pasišalino iš Centro. Nustačius jo buvimo Lietuvos Respublikoje vietą, 2024 m. liepos 7 d. jis buvo sulaikytas, o 2024 m. liepos 18 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Kadangi pareiškėjas su paskesniu prašymu nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Migracijos departamento jau padarytoms išvadoms bei sąlygotų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

3. Bylos nagrinėjamas teisme yra vykdomas nuotoliniu būdu. Pareiškėjas nenurodė svarių įrodymų ir argumentų, kodėl jis negalėtų dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, be to, pareiškėjas turi teisinį atstovą. Tuo metu pareiškėjo dalyvavimas teisme nėra pripažintas būtinu. Be to, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad jis negalės pasinaudoti ar neturės prieigos prie ZOOM platformos, todėl jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, akcentavo, kad nepritaikius nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, atimta teisė realizuoti teisę į gynybą. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus sprendimo vykdymas ir žalos atitaisymas (jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjui gresia persekiojimo veiksmai) pasidarytų neįmanomas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020; 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-475-815/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pareiškėjo yra priimtas ir įsiteisėjęs Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 23S215522 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kuriuo, be kita ko, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjas Migracijos departamentui yra pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.  Šioje byloje skundžiamas būtent Migracijos departamento 2024 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 24S175986 nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžintas, be to, bus suvaržyta jo teisė į teisminę gynybą (be kita ko, pasinaudoti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato paslaugomis), savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai, ir neproporcingai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).

Kaip minėta, ankstesnis atsakovo sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio buvo ginčijamas teisme, tačiau ir pirmosios instancijos teismas, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą. Taigi, šiuo metu nesant įrodymų, patvirtinančių apie realų pareiškėjo persekiojimą, nėra pagrindo pripažinti, kad jam gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. 

Argumentai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo galbūt pažeistų teisių teisme, nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Taigi, šiuo atveju nepaneigta galimybė pareiškėjui asmeniškai duoti paaiškinimus teismo posėdyje, net ir tuo atveju, jei jis nebūtų Lietuvoje.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad, būdamas savo kilmės valstybėje, nebūtinai turėtų galimybę prisijungti ir naudotis ZOOM platforma, nebūtinai turėtų prieigą prie kompiuterio ir interneto, tačiau šie jo teiginiai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis