Pavadinimas: [2019-12-09][nuasmeninta nutartis byloje][2S-1993-779-2019].docx
Bylos nr.: 2S-1993-779/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
Saulės sonata	252059030	pareiškėjas
VEIKMĖS STATYBA	300510465	suinteresuotas asmuo

Kategorijos:

Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr. 2S-1993-779/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27988-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) UAB „Saulės sonata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis E. S., UAB „Veikmės statyba“, ir

n u s t at ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Saulės sonata“ pateikė skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, kuriame prašė pripažinti antstolio veiksmus, priimant 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymus Nr. S16-67241, S-19-190-4078, S16-67243, S16-67244, S16-67245, S16-67247, S16-67248, S16-67249, S-19-190-4077, neteisėtais ir nurodytus antstolio patvarkymus panaikinti.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu paštu gavo antstolio E. S. 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymus Nr. S16-67241, Nr. S-19-190-4078, Nr. S16-67243, Nr. S16-67244, Nr. S16-67245, Nr. S16-67247, Nr. S16-67248, Nr. S16-67249, Nr. S-19-190-4077, iš kurių turinio pareiškėjai UAB „Saulės sonata“ tapo žinoma, kad antstolis pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0190/19/01160, net neišsiuntęs raginimo pareiškėjai ir nesudaręs galimybių geruoju įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-33585-631/2018. Antstolis pirmiausiai turėjo priimti ir išsiųsti skolininkei (pareiškėjai) raginimą įvykdyti sprendimą ir tik per nustatytą terminą pareiškėjai neįvykdžius tokio sprendimo, imtis priverstinio vykdymo veiksmų.

3. Pareiškėja dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymų Nr. S16-67244 ir Nr. S16-67241 nurodė, kad tokiais antstolio veiksmais susidarė situacija, jog pareiškėja dėl areštuotų lėšų negali atsiskaityti su valstybe, o valstybinė institucija negali panaudoti pareiškėjos susidariusių permokų pareiškėjos įsipareigojimams valstybės biudžetui padengti. 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S16-67241 areštavus visas turimas pareiškėjos lėšas bei uždraudus jomis disponuoti, atlikti bet kokio pobūdžio mokėjimus, yra užkirstas kelias pareiškėjai atsiskaityti su darbuotojais, kitais kreditoriais, tiekėjais, vykdyti normalią ūkinę veiklą.

4. Pareiškėja dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymo Nr. S16-67243 nurodė, kad antstolio nurodymai – kiekvieną mėnesį fiziškai pristatyti į jo kontorą pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentus – yra aiškiai pertekliniai, neatitinkantys proceso principų dėl skolininko ir išieškotojo lygiateisiškumo bei vykdymo proceso ekonomiškumo, taip pat ir bendrųjų teisės principų – protingumo ir sąžiningumo. Anot pareiškėjos, šiuo atveju pakanka minėtus duomenis pateikti elektronine forma.

5. Dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. Turto arešto akto Nr. S16-67245 nurodė, kad antstolis, areštuodamas visą pareiškėjai priklausantį turtą ir nesiimdamas veiksmų to turto faktinei vertei nustatyti, akivaizdžiai pažeidė pareiškėjos interesus, o taip pat norminius teisės aktus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis), draudžiančius areštuoti ir aprašyti daugiau turto, nei jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

6. Pareiškėja dėl vykdymo išlaidų nurodė, kad nesiunčiant raginimo pareiškėjai ir nesuteikus jai galimybės per raginime nustatytą terminą atsiskaityti su išieškotoja, yra atimama galimybė pareiškėjai sutaupyti vykdymo išlaidas ir tokiu būdu pažeidžiami pareiškėjos interesai.

7. Antstolis E. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. S16-69581 pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-33585-631/2018 dėl 397 720,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Saulės sonata“ trečios eilės išieškotojos UAB „Veikmės statyba“ naudai.

9. Antstolis dėl raginimo įvykdyti sprendimą (jo nebuvimo) nurodė, kad priėmęs vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-33585-631/2018 ir nustatęs, kad vykdomasis dokumentas yra išduotas teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagrindu ir kurioje yra aiškiai įtvirtinti atsiskaitymo terminai ir tvarka, tinkamai taikė CPK 655 ir 661 straipsnių nuostatas, t. y. pagrįstai nesiuntė pareiškėjai raginimo ir iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.

10. Antstolis dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkei priklausančias pinigines lėšas/turtines teises nurodė, kad kol skolininko atžvilgiu nėra pradėtas priverstinis vykdymo procesas, įmokos skirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsniu, o prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimo procesui privaloma vadovautis CPK 754 straipsnio nuostatomis. Anot antstolio, vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokių išimčių, pagal kurias skolininkas juridinis asmuo įgytų teisę vykdymo procese atsiskaityti su darbuotojais, valstybės biudžetu ar kitais kreditoriais. Esamas teisinis reglamentavimas nurodo, kad pirmiausiai turi būti tenkinami kreditorių reikalavimai priverstinio vykdymo procese pagal antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus; taip pat nenustatyta jokių išimčių ar prioritetų valstybei.

11. Antstolis dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymo Nr. S16-67243 nurodė, kad minėtame patvarkyme nėra nurodyta, jog dokumentai turi būti pateikiami fiziškai į antstolio kontorą. Pažymi, kad patvarkyme yra aiškiai nurodyta, jog dokumentai turi būti pateikti antstoliui, tačiau visa informacija gali būti teikiama ir elektroniniu formatu.

12. Antstolis dėl turto arešto masto nurodė, kad taikydamas areštą visam skolininkės turtui atsižvelgė į tai, jog visas nekilnojamas turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui, o turto realizavimas, nesant kreditoriaus sutikimo, vykdant išieškojimą trečios eilės kreditoriaus reikalavimui padengti, nėra galimas. Pareiškėja neturi jokio registruoto nesuvaržyto turto. Anot antstolio, šiuo atveju turto areštas atlieka tik prevencinę funkciją, nes šiai dienai nėra galimybių pradėti skolininkei priklausančių nekilnojamojo turto objektų realizavimo procedūrų. Teigia, kad skolininkei visiškai įvykdžius kredito sutartis ar hipotekos kreditoriui davus leidimą realizuoti įkeistą turtą, vykdomojoje byloje būtų pradėtos procedūros areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, nes šiuo metu toks įvertinimas tik sąlygotų papildomų išlaidų šalims didėjimą.

13. Antstolis dėl vykdymo išlaidų nurodė, kad vykdant tokio pobūdžio bylas, t. y. vykdant vykdomąjį raštą, išduotą pagal nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei nesiunčiamas, o antstolis iš karto atlieka priverstinio vykdymo veiksmus. Be to, teisės aktuose nėra reglamentuoti jokie apribojimai dėl antstolio atlygio skaičiavimo tokiais atvejais. Anot antstolio, skolininkės nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktas nagrinėjamu atveju netaikomas.

14. Suinteresuotas asmuo UAB „Veikmės statyba“ (išieškotoja) atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

16. Teismas nurodė, kad vykdomajame rašte, kuris išduodamas tik dėl neįvykdytos šalių sudarytos (taikos) sutarties dalies, tuo atveju, jeigu tos visos neįvykdytos prievolės dalies įvykdymo terminas jau yra suėjęs, nebėra jokios būtinybės nurodyti jau suėjusio prievolės įvykdymo termino. Aplinkybė, kad prievolės įvykdymo terminas – 2019 m. kovo 22 d. – nebuvo perkeltas į 2019 m. rugpjūčio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą, teismo nuomone, niekaip negali pakeisti pačios skolininkės taikos sutartimi prisiimtos ir 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi įtvirtintos pareigos įvykdyti prievolę kreditorei iki 2019 m. kovo 22 d.

17. Teismas sprendė, kad antstolis nagrinėjamu atveju turėjo teisę vadovautis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti skolininkei (pareiškėjai) raginimo įvykdyti prievolę, todėl konstatavo, jog antstolis nepažeidė proceso teisės normų, neįteikęs raginimo skolininkei ir iš karto pradėjęs priverstinio vykdymo veiksmus.

18. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo 397 720,28 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „Saulės sonata“ trečios eilės išieškotojos UAB „Veikmės statyba“ naudai. Patvarkymais antstolis pagrįstai ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad jo vykdomas vykdomasis raštas būtų kuo greičiau įvykdytas, t. y. įpareigojant pareiškėją pateikti informaciją apie savo turtą ir jos turtą areštuojant (įskaitant ir pareiškėjos turimas mokestines permokas). Vien pareiškėjos nurodomos aplinkybes, kad dėl taikyto arešto pareiškėja galimai susiduria su tam tikrais nepatogumais/apribojimais (kurių, be kita ko, pareiškėja ir neįrodė/neįrodinėjo), savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl antstolio veiksmų neteisėtumo.

19. Teismas sprendė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. Turto arešto aktas Nr. S16-67245 (dalyje dėl įkeisto turto arešto) iš esmės atlieka prevencinę funkciją, t. y. apribojus skolininkės disponavimą areštuotu turtu, užtikrinama, kad skolininkė turto neperleis ir gautų lėšų nepanaudos kitiems tikslams, nes šiai dienai nėra galimybių pradėti skolininkei priklausančių nekilnojamojo turto objektų realizavimo procedūrų.

20. Teismas vertino, kad antstolio atliktame vykdymo išlaidų paskaičiavime šios išlaidos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nurodytus vykdymo išlaidų dydžius; tuo labiau pareiškėja konkretaus vykdymo išlaidų dydžio ir neginčijo.

21. Teismas pažymėjo, kad byla yra jau išnagrinėta iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų šia nutartimi atmestas, konstatavus skundo nepagrįstumą, todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti dėl minėtos pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas.

III. Atskirojo skundo argumentai

22. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-14 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – UAB „Saulės sonata“ skundą patenkinti; 2) taikyti laikinąją apsaugos priemonę - stabdyti 2019-08-20 patvarkymo Nr. S16-67243 ir kitų veiksmų, kurių pasėkoje gali būti atskleista konfidenciali Pareiškėjo informacija, vykdymą; 3) priteisti UAB „Saulės sonata“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Šalių pasirašyta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, tačiau tai nėra vykdomasis dokumentas ir, norint pradėti priverstinį vykdymą pagal teismo patvirtintas taikos sutartis, būtina išsiimti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą. Aukštesnės instancijos teismui pripažinus, kad antstolis, nesiųsdamas raginimo pareiškėjui, pažeidė teisės aktų reikalavimus, atitinkamai naikintini visi antstolio priimti patvarkymai.

22.2. 2019-08-20 surašytas Turto arešto aktas Nr. S16-67245, kuriuo areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas, tačiau nenurodyta jo vertė. Net ir pateikus antstoliui pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertę, aukščiau nurodytas Turto arešto aktas nebuvo nei pakeistas, nei papildytas. Pagal pareiškėjos antstoliui pateiktą 2019-08-27 pažymą matyti, kad vien areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra beveik 8 mln. eurų, tuo tarpu išieškoma skola kartu su antstolio paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis tesudaro 413 879,30 Eur, t. y. beveik 20 kartų mažesnė suma. Tai, kad turtas yra įkeistas sutartine hipoteka, nereiškia, kad šis turtas neturi vertės ar yra nelikvidus, ar kad antstolis yra atleidžiamas nuo pareigos nustatyti areštuoto turto vertę.

23. Antstolis E. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Sprendimo vykdymo terminu laikytinas ne vykdomajame rašte nurodyta sprendimo įsiteisėjimo data, o konkretūs atsiskaitymo terminai, kurie yra įtvirtinti pačioje taikos sutartyje. Antstolis, nesiųsdamas raginimo, vadovavosi taikos sutartyje nurodytais atsiskaitymo terminais. Antstolio siunčiamas raginimas nustatytu terminu įvykdyti teismo sprendimą būtų perteklinis veiksmas.

23.2. Antstolis, surašydamas turto arešto aktą, įvertino pareiškėjos turtinę padėtį bei galimybes realizuoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą. Tapo aišku, kad nepriklausomai nuo turto vertės, nesant hipotekos kreditoriaus sutikimo, antstolis negalės pradėti priverstinio turto realizavimo proceso.

23.3. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad dėl antstolio taikyto turto arešto buvo paralyžiuota pareiškėjos komercinė veikla, kadangi iki antstoliui taikant pareiškėjos turto arešto, šis pareiškėjos turtas buvo areštuotas teismo pareiškėjo bankroto byloje.

23.4. Šalims bendradarbiaujant antstolis neužkerta kelio areštuoto pareiškėjos turto pardavimui, jei turto pardavimo sandoriai sudaromi su sąlyga, kad iš pardavimo gautos lėšos bus skiriamos atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi bei dalis lėšų skiriama įsiskolinimo dengimui vykdomojoje byloje, dėl ko nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad pareiškėja patiria žalą, negalėdamas parduoti įkeisto turto ir atsiskaityti su banku.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

25. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis E. S. vykdomojoje byloje Nr. 0190/19/01160 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-33585-631/2018, dėl 397 720,28 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ kreditorės UAB „Veikmės statyba“ naudai pagal teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

Dėl raginimo nesiuntimo pagrįstumo

27. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtais antstolio veiksmus, kuriais antstolis pradėjo išieškojimo veiksmus iš pareiškėjos, prieš tai nesikreipęs į pareiškėją su raginimu.

28. Vadovaujantis CPK 655 straipsnio 1 dalimi, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Dėl to, šalims tokioje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustačius konkrečius skolininko prievolės įvykdymo terminus, antstolis turi teisę remtis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti papildomo raginimo skolininkui įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010). Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje kitų Lietuvos teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2243-794/2018).

30. Remiantis išdėstytu, pareiškėjos argumentas dėl raginimo nesiuntimo, kaip antstolio neteisėto veiksmo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turto arešto masto

31. Pareiškėjos teigimu, antstolis areštavo neproporcingai didelės vertės pareiškėjos turtą, siekiant užtikrinti 397 720,28 Eur skolos išieškojimo užtikrinimą.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-08-20 Turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausančius 86 nekilnojamojo turto objektus, nurodydamas, kad arešto mastas - 413 879,30 Eur.

33. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

34. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010).

35. Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 2 dalimi, antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

36. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad iš esmės visas minėtu turto arešto aktu areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamas turtas yra įkeistas.

37. Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, antstoliui 2019-08-20 Turto arešto aktu aprašius hipoteka įkeistą pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, jeigu išieškojimas iš šio turto besąlygiškai priklausytų nuo kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Tuo atveju, jeigu hipotekos kreditorius nesutiktų, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima (CPK 746 str. 3 d.).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien vertingo nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į jo apsunkinimus, kreditorių teisių į šį turtą apimtį, kitas svarbias aplinkybes, turėjimas skolininko nuosavybėje negali būti laikomas absoliučiu pagrindu, užkertančiu kelią antstoliui tuo pačiu turto arešto aktu aprašyti turtą, kurio vertė viršija išieškotiną sumą. Įkeisto turto, kurio vertė viršija išieškotinos sumos mastą, areštas nelaikytinas neteisėtu, jeigu areštuotas turtas jau iki priimant turto areštą yra įkeistas užtikrinant kitų skolininko piniginių įsipareigojimų įvykdymą. Lietuvos teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad antstolis gali aprašyti (areštuoti) iš esmės didesnės vertės turtą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ar skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka kreditoriaus reikalavimui užtikrinti, arba šis turtas yra nelikvidus, o hipoteka įkeisto turto, viršijančio skolos dydį, aprašymas nelaikomas skolininko teisių pažeidimu, kadangi priešingu atveju būtų paneigta hipotekos instituto reikšmė kreditoriui (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1922-123/2014).

39. Nagrinėjamu atveju, egzistavo faktinė situacija (pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo įkeistas hipotekos kreditorių naudai, taigi nelikvidus), dėl kurios antstolis turėjo teisę areštuoti pareiškėjos turtą, kurio vertė viršijo išieškotinos skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, priimdamas 2019-08-20 Turto arešto aktą, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, ėmėsi veiksmų išieškojimui užtikrinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties išvada, kad antstolis, priimdamas 2019-08-20 Turto arešto aktu, neatliko neteisėtų veiksmų, pripažintina pagrįsta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

40. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje netaikė laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo veiksmų sustabdymo), kadangi priimdamas skundžiamą nutartį be pagrindo nustatė, kad byla jau yra išnagrinėta ir konstatavus skundo nepagrįstumą, laikinosios apsaugos priemonės netaikytos.

41. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra aplinkybė, jog atlikus prima facie skundo argumentų patikrinimą, nustatoma, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

43. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino pareiškėjos skundo nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos. Kadangi pirmosios instancijos teisėta ir pagrįsta nutartimi nustatytas pareiškėjos skundo nepagrįstumas, pripažintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neegzistuoja būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (skundo tikėtinas pagrįstumas) ir jų netaikė.

44. Kitų pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentų ir išvadų pareiškėja neskundė, jų nepagrįstumo nepagrindė, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitas nutarties dalis pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis.

45. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

46. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).