Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-05][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-758-513-2018].docx
Bylos nr.: e2S-758-513/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Lazija" 302767693 Ieškovas
"Registrų centras" Klaipėdos filialas 140042759 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 188710823 trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti
Laikinosios apsaugos priemonės

Pranešėja J

                                                                                       Civilinė byla Nr. e2S-758-513/2018

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01097-2018-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;             3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.12; 3.1.18.8                                                                                    

(S)

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 5 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. P. (A. P.), J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lazija“ ieškinį atsakovams A. P. (A. P.) ir J. P., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl pažeistų teisių gynimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė UAB „Lazija“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sugrąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį besiribojančią su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengimo: atkurti viršutinį žemės sluoksnį, atsodinti žolę, atstatyti medinės tvoros, stovinčios ant ieškovės ir atsakovų žemės sklypo ribos, dalį, kelio bortelį, komunikacijų ženklų stovus. Taip pat prašė uždrausti atsakovams be ieškovės leidimo (sutikimo) neatlygintinai naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacija – (duomenys neskelbtini)gatve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės prašymu ieškiniui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovams naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis iš (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
  2. Teismas nurodė, jog ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį ir yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus, galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas konstatavo, jog byloje pateikti duomenys, kad atsakovai, negavę ieškovės sutikimo ir leidimo, pradėjo ir atliko žemės kasimo, tvoros ardymo darbus, išgriovė gatvės bortą, komunikacijų ženklų stovus, nutiesė įvažiavimą ir juo naudojasi (galbūt naudosis ir ateityje, nes ketina statyti gyvenamąjį namą ir jame gyventi), naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, kad patektų į savo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Dėl tokių savavališkų atsakovų veiksmų nukenčia ieškovės nuosavybė, prastėja nuosavybės būklė.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

  1. Atskiruoju skundu atsakovai A. P. ir J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
    1. Argumentuoja, jog teismas nesigilino į situaciją, jų veiksmus (įvažiavimo įrengimą) įvertino kaip savavališkus, bloginančius ieškovės nuosavybės būklę ir tai nurodė kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.
    2. Nurodo, jog teismas taikė du draudimus: draudimą naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis iš (duomenys neskelbtini) gatvės bei draudimą naudotis įrengtu įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovų teigimu, tokia pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė savo apimtimi atitinka būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, nors, pagal teismų praktiką, taikant laikinąsias apsaugos priemones neturėtų būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turi būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, išskyrus prevencinio ieškinio atveju, kai iš dalies ar visiškai sutampa laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas. Argumentuoja, jog šiuo atveju ieškinys nelaikytinas prevenciniu, nes ieškovė prašo uždrausti be jos sutikimo naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančia susisiekimo komunikacija – (duomenys neskelbtini) gatve ne dėl to, kad galbūt ieškovei daroma žala, bet dėl to, kad tokia ieškovės, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkės, valia, t. y. reiškia negatorinį ieškinį ir iš esmės prašo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, tačiau neprašo priteisti galbūt padarytos žalos atlyginimo.
    3. Pažymi, jog ginčijama nutartimi ieškinio reikalavimas patenkintas netgi didesne apimtimi, nei jis yra suformuluotas pačiame ieškinyje. Ieškiniu prašoma uždrausti atsakovams naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konkrečiu tikslu, t. y. kad atsakovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu ginčijama nutartimi  iš viso yra uždrausta naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis iš (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog ginčijama nutartimi atsakovų teisės suvaržytos didesne apimtimi nei pareikštas ieškovės reikalavimas.
    4. Atsakovų teigimu, pritaikyti draudimai yra neproporcingi ir aiškiai nepagrįsti, nes teismas neanalizavo jų nuosavybės teisės turinio. Teigia, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – inžinerinei infrastruktūrai ir būtent dėl to visą šio žemės sklypo plotą užima susisiekimo komunikacijos, t. y. šiame sklype esančių (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpos. Klaipėdos apskrities viršininko 2003-07-04 įsakymu Nr. 13.6-2188 visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiajam daiktui yra nustatyti: kelio servitutas bei servitutas naudoti ir tiesti šiame sklype esančias požemines ir antžemines komunikacijas. Teismui uždraudus naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu yra uždrausta naudotis nustatytais servitutais. Teigia, jog būtent dėl to, kad jau yra nustatytas servitutas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-06 įsakymu Nr. AD1-83 patvirtintame žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte, kuriuo buvo naujai suformuoti du žemės sklypai, esantys Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) patikslinti šių žemės sklypų plotai, numatyta tik galimybė patekti į atsakovams priklausantį žemės sklypą iš ieškovei priklausančiame žemės sklype esančios (duomenys neskelbtini) gatvės.
    5. Atsakovai argumentuoja, jog galiojančiu administraciniu aktu esant nustatytam servitutui jiems nereikalingas ieškovės sutikimas naudotis susisiekimo komunikacijomis, todėl akivaizdu, jog ieškovės reikalavimas neturi perspektyvos būti patenkintas ir nėra CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo – tikėtino ieškinio pagrindimo.
    6. Atsakovai taip pat pažymi, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad gali būti bloginama ieškovei priklausančios gatvės būklė, todėl neaišku, kodėl uždrausta naudotis įrengtu įvažiavimu. Teigia, jog buvusios faktinės situacijos sugrąžinimas yra įmanomas nepriklausomai nuo to, ar jie naudosis įvažiavimu, ar ne. Dėl reikalavimo atstatyti išgriautos medinės tvoros dalį pažymi, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad tvora priklausytų jai. 
    7. Atsakovai pažymi, jog ginčo sklypo dalis yra (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa ir kelio apsaugos zona, kurios riba sutampa su jiems priklausančio sklypo riba. Suvestinis inžinerinių tinklų planas  yra sudėtinė vieno buto gyvenamojo namo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), statybos projekto dalis, pagal kurį įvažiavimas į jiems priklausantį sklypą numatytas būtent iš (duomenys neskelbtini) g., jiems 2017-10-13 išduotas leidimas statyti naują statinį Nr. LSNS-31-171013-00269, o tai reiškia, kad jie turi teisę įsirengti įvažiavimą į sklypą ir juo naudotis be atskiro ieškovės leidimo.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Lazija“ prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Ieškovė argumentuoja, jog reiškia negatorinį ieškinį ir gina savo nuosavybės teisę. Atsakovų teiginiai, kad žemės sklypas yra skirtas inžinerinei infrastruktūrai, jį sudaro tik gatvės ir dar 2003 m. yra nustatytas kelio servitutas, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nurodo, jog atsakovams buvo uždrausta naudotis žemės sklypu patekti į jiems priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t. y. naudotis įrengtu įvažiavimu, nes byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su tuo, jog atsakovai be ieškovės sutikimo iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įsirengė įvažiavimą į savo žemės sklypą, tuo pažeisdami ne tik ieškovės nuosavybės teises, bet ir imperatyvius statybos techninius ir kitus reikalavimus, pablogino ieškovės nuosavybės būklę ir, nors ieškiniu kol kas nereiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, tačiau iš pateiktų įrodymų darytina išvada, kad žala turtui buvo padaryta ir toliau daroma.
    2. Pažymi, jog atsakovai neginčija aplinkybės, kad įvažiavimą įrengė be ieškovės sutikimo. Teigia, jog statybos leidimas išduotas gyvenamojo namo statybai, bet ne įvažiavimo įrengimui, o tai, jog statinio projekte, taip pat ir 2017-01-06 įsakyme dėl žemės sklypo suformavimo buvo numatyta galimybė patekti, reiškia, jog tokia galimybė gali būti įgyvendinama tik įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat teigia, jog kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3547-639/2018 yra pareiškusi reikalavimą dėl 2017-10-13 statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.
    3. Ieškovė taip pat teigia, jog jos argumentas, kad toliau bloginama įvažiavimo būklė, yra pagrįstas, nes tai akivaizdu iš faktinių aplinkybių protokolo nuotraukų bei to fakto, kad atsakovai toliau vykdo gyvenamojo namo statybą.
    4. Ieškovė pripažįsta, kad neturi tvoros nuosavybės dokumentų, tačiau teigia, jog atsakovai ją  nugriovė net neįsitikinę ir nenustatę, kas yra šio statinio savininkas.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                           Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  4. Ieškiniu ieškovė prašo: 1) įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sugrąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, besiribojančią su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengimo: atkurti viršutinį žemės sluoksnį, atsodinti žolę, atstatyti medinės tvoros, stovinčios ant ieškovės ir atsakovų žemės sklypo ribos, dalį, kelio bortelį, komunikacijų ženklų stovus; 2) uždrausti atsakovams be ieškovės leidimo (sutikimo) neatlygintinai naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacija – (duomenys neskelbtini) gatve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
  5. Atsakovai argumentuoja, jog ieškovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra užimtas susisiekimo komunikacijomis, t. y. sklype yra (duomenys neskelbtini)gatvių atkarpos ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003-07-04 įsakymu Nr. 13.6-2188 visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, kaip tarnaujančiajam daiktui, yra nustatyti: kelio servitutas bei servitutas naudoti ir tiesti šiame sklype esančias požemines ir antžemines komunikacijas, todėl atskiro ieškovės sutikimo įrengti įvažiavimą nereikia.
  6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Pažymėtina, jog teismas tik preliminariai vertina pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  7. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Sklypui (tarnaujantysis daiktas) nustatyti servitutai – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas, teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas bei kelio servitutas (teisė praeiti, pravažiuoti). Nekilnojamasis daiktas, taip pat nuosavybės teise priklausantis ieškovei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra susisiekimo komunikacijos (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kelių (gatvių), ilgis 0,44915 km.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į  Nekilnojamojo turto registro duomenis, sutinka su atsakovų atskirojo skundo argumentais, jog gindamas ieškovės nuosavybės teisę ir tuo tikslu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovų nuosavybės teisės turinio. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ginčo sklypo patekimas į atsakovams nuosavybės teise priklausantį besiribojantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini)buvo apsunkintas, t. y. užtvertas tvora, įrengti gatvės borteliai ir pan., tačiau pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šių aplinkybių ir galimybės atsakovams kitu būdu patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas, visiškai uždraudęs atsakovams naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis iš (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nepagrindė tokios laikinosios apsaugos priemonės atitikties proporcingumo reikalavimui.
  9. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011, taip pat žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12). Taigi pagal ieškovės prašymą byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. jų teisinės ir faktinės padėties suvaržymas turi būti proporcingas.
  10. Ieškovei argumentuojant nuosavybės neliečiamumu, pažymėtina, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti ir nagrinėjamu atveju ypač turėjo būti vertinama tai, jog ieškovės žemės sklypui yra nustatyti servitutai, tarp jų ir kelio, ieškovės sklypas yra tarnaujantysis daiktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė kelia abejonių ieškinio reikalavimų pagrįstumu ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reikalauja detalesnės analizės.
  11. Iš ginčijamos nutarties turinio taip pat nėra aišku, kokių motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės teiginiais, jog atsakovai įrengė įvažiavimą negavę ieškovės sutikimo, ir atsakovų veiksmus vertino kaip savavališkus, nors ginčas tarp šalių ir kilo iš esmės dėl skirtingų šalių pozicijų dėl minėto ieškovės leidimo reikalingumo.
  12. Ieškovė, prašydama sugrąžinti buvusią sklypo faktinę padėtį, iš esmės prašo atsakovus įpareigoti pašalinti, jos teigimu, neteisėtos statybos padarinius. Tuo tarpu pati pripažįsta, jog tvoros, kurią taip pat prašo įpareigoti atstatyti, nuosavybės teisę ir pastatymo bei naudojimosi teisėtumą įrodančių dokumentų neturi. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertino šių aplinkybių, tačiau konstatavo, jog ieškovės nuosavybės teisė yra pažeidžiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo apimtimi atitinka būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, o tokia situacija negalima.
  13. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo atsakovų nurodytų aplinkybių, neišnagrinėjo Nekilnojamojo turto registro duomenų, aktualių nagrinėjamam klausimui, o ginčijamą nutartį priėmė išimtinai tik ieškovės prašymo motyvais.
  14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė, tinkamai ir iki galo neišsiaiškintos anksčiau nurodytos aplinkybės, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuos nustatytus pažeidimus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir šalių teisei į apeliaciją po to, kai klausimą iš esmės ir tinkamai išnagrinės pirmosios instancijos teismas.
  15. Iš naujo grąžinus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  16. Atsakovams prašant priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėtina, jog šis klausimas bus nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėja                                                                                                         Irma Čuchraj

 


Paminėta tekste:
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK
  • 2-1565/2010
  • 2-1218/2010
  • 2-2699/2011