Civilinė byla Nr. e2YT-1622-608/2019

    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30438-2018-8

   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

 (S)

dalyvaujant pareiškėjai A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos močiutė R. P. po savo tėvo A. V. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Nurodė, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jos močiutės R. P. palikimą sudarantį turtą, tame tarpe ir močiutės paveldėtą iš savo tėvo A. V.. Šiuo metu pareiškėja tvarko močiutės R. P. palikimą, Vilniaus rajono trečiajame notaro biure yra iškelta paveldėjimo byla. R. P. tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Vienintelis R. P. sūnus pareiškėjos tėvas E. P. 1993 m. lapkričio 9 d. pasikeitė pavardę į E. V.. Jis mirė (duomenys neskelbtini) A. V. 1993 metais, būdamas 88 metų amžiaus, pardavęs savo namus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, kur gyveno daugiau kaip 40 metų, grįžo gyventi į Lietuvą. A. V. sutuoktinė J. V. jau buvo mirusi (duomenys neskelbtini). A. V., atvykęs į Lietuvą, apsigyveno pas savo dukrą, pareiškėjos močiutę R. P. adresu (duomenys neskelbtini). A. V. gyvenamosios vietos Lietuvoje nebuvo deklaravęs, tačiau jo gyvenimo Lietuvoje faktą gali patvirtinti publikacijos spaudoje, taip pat liudytojų parodymai. Po A. V. mirties R. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini), liko visi A. V. daiktai. Pagrindinis turtas, kurį po mirties paliko A. V., yra jo paveikslai, vitražų projektai, nuotraukos. Po A. V. mirties jo meniniai darbai buvo skolinti Nacionaliniam Mokalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejui, kuriame buvo organizuota 100-mečio paroda. Minėti darbai taip pat buvo skolinti Vilniaus dailės muziejui, pvz. paroda „Dailės ir amatų mokykla Freiburge“, 2006 m. kuratorė D. R.. A. V. nebuvo sudaręs testamento. Tai, kad pareiškėjos močiutė R. P. disponavo A. V. meno kūriniais, po A. V. mirties skolindama juos įvairioms parodoms, patvirtina palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra atlikusi veiksmų A. V. palikimui priimti. Prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Kadangi suinteresuotam asmeniui pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), būdamas 89 metų amžiaus, mirė A. V. (e.b.l. 19). Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2018 m. lapkričio 21 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-8607 patvirtina, kad A. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., miręs (duomenys neskelbtini)., gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs, vienintelis jo vaikas – R. P., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). (e.b.l. 37). Duomenų apie A. V. sutuoktinę gyventojų registre nėra įregistruota. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos mirties įrašą liudijantis išrašas patvirtina, kad A. V. sutuoktinė J. V. mirė iki A. V. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 99). Todėl teismas sprendžia, jog vienintelė A. V. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą yra jo dukra R. P. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. V. taip pat nepaliko testamento, jo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, po A. V. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Minėtas aplinkybes patvirtina Kauno regioninio valstybės archyvo 2018 m. lapkričio 27 d. raštas dėl A. V. testamento ir pavedėjimo bylos (e.b.l. 97).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jo dukra R. P., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą – A. V. autorinius paveikslus ir kitus meno kūrinius. Tai liudija aplinkybės, jog A. V. iki mirties gyveno R. P. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Nors A. V. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau iš mirties liudijimo matyti, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo įregistruotas ir jo mirties faktas. Iki mirties buvusią A. V. gyvenamąją vietą patvirtina ir viešai skelbiami jo biografijos duomenys (e.b.l. 53-61).

Aplinkybę, kad visas A. V. turtas po jo mirties liko dukters R. P. gyvenamojoje vietoje, taip pat kad R. P. iš karto po tėvo mirties pradėjo valdyti A. V. turtą, patvirtina Lietuvos dailės muziejaus 2018 m. lapkričio 26 d. raštas dėl skolintų parodai kūrinių Nr. V.5-645, kuriame nurodyta, jog Lietuvos dailės muziejus 2006 m. liepos 3 d. eksponatų priėmimo – perdavimo laikinam saugojimui aktu Nr. 3 skolinosi iš R. P. ir A. P. 33 dailininko A. V. kūrinius ir 2 fotografijas parodai „Freiburgo dailės ir amatų mokykla. Dėstytojai ir mokiniai“, o po parodos kūriniai buvo grąžinti savininkėms 2006 m. gruodžio 19 d. (e.b.l. 44). Tai patvirtina ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailė muziejaus 2005 m. sausio 12 d. eksponatų laikinam saugojimui priėmimo aktas Nr. 1, kuriuo A. V. dukra R. P. perdavė A. V. 93 vnt. vitražo projektų, 14 vnt. tapybos darbų, 16 vnt. nuotraukų (e.b.l. 38). Tokios aplinkybės liudija, jog R. P. po jos tėvo A. V. mirties likusį turtą – meno kūrinius, valdė kaip nuosavus savo nuožiūra.

Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius R. P. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti A. V. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti savo tėvo palikimą. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuota prašomu nustatyti faktu, nes ji priėmė R. P. palikimą, kaip įstatyminė jos įpėdinė. Tai patvirtina Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaro T. P. V. 2018 m. rugpjūčio 6 d. liudijimas, notarinio registro Nr. TPV-7026 (e.b.l. 47). Todėl fakto, jog R. P. priėmė savo tėvo A. V. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, nustatymas įtakoja pareiškėjos kaip R. P. palikimą priėmusio įpėdinio paveldėjimo teisių apimtį.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis ar išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas A. V. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog R. P. priėmė bent vieną A. V. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis

Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas         

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti visiškai.        

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas R. P. palikimo priėmimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Lidija Valentukonytė