LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Slovakijos bendrovės FC ecom, s. r. o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės A. Z. firmos ieškinį atsakovei Slovakijos bendrovei FC ecom, s. r. o. dėl reikalavimo nutraukti teisių į prekių ženklus pažeidimą, nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė individuali įmonė (toliau – ir IĮ) A. Z. firma (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) uždrausti atsakovei Slovakijos bendrovei FC ecom, s. r. o. (toliau – ir atsakovė) komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „batų kalnas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą „Google Ads“ reklamos platinimo sistemoje, taip pat bet kokį kitą naudojimą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 244 769,50 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą turtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad yra daugiau nei 20 metų Lietuvoje veikianti įmonė, valdanti avalynės parduotuvių tinklą „Batų kalnas“, turintį 12 parduotuvių didžiausiuose Lietuvos miestuose, taip pat veikianti interneto svetainėje, adresu https://batukalnas.lt/. Įmonei priklauso Lietuvoje registruoti žodinis bei grafinis prekių ženklai „Batų kalnas“: prekės ženklas Reg. Nr. 55609 (toliau – ir prekių ženklas Nr. 1) bei prekės ženklas Reg. Nr. 44356 (toliau – ir prekių ženklas Nr. 2). Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė nuo 2020 m. balandžio 3 d. neteisėtai naudojasi ieškovės prekės ženklu, kadangi paieškos sistemoje www.google.lt įvedus paieškos žodžius „batų kalnas“ pateikiama atsakovės interneto svetainės https://lt.factcool.com/ reklama. Be to, minėtoje reklamoje neteisėtai naudojamas ieškovės prekių ženklas. Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo nutraukti neteisėtą prekių ženklo „batų kalnas“ naudojimą. Atsakydama į ieškovės pretenziją, atsakovė visų pirma nurodė, kad nesinaudoja ieškovės prekių ženklu, galiausiai teigė, jog tokio naudojimo nelaiko pažeidimu ir nepašalino reklamos iš „Google Ads“ reklamos sistemos. Ieškovė 2020 m. balandžio 27 d. atsakovei pateikė dar vieną pretenziją, kuria pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti žalą, tačiau į pastarąją pretenziją atsakovė neatsakė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovės prekių ženklu „batų kalnas“, ir, nepaisant ieškovės geranoriško bendradarbiavimo, susiklosčiusios situacijos nesiekia spręsti, o tokie atsakovės veiksmai ieškovei sukelia žalą. Atsakovė naudojasi tapačiu į ieškovės prekių ženklą raktažodžiu. Be to, atsakovė reklamuoja prekes ar paslaugas, tapačias toms, kurioms įregistruotas ieškovės prekių ženklas, kadangi iš atsakovės internetinio tinklapio www.factcool.com matyti, jog atsakovė iš esmės teikia tapačias paslaugas kaip ir ieškovė, t. y. prekiauja avalyne. Ieškovės prekių ženklai Nr. 1 ir Nr. 2 yra įregistruoti 35 klasės paslaugoms. Atsakovės naudojimasis tapačiu raktažodžiu į ieškovės prekių ženklus, pažeidžia prekių ženklų funkcijas, o būtent: atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės prekių ženklo kilmės funkciją, kadangi suvedus raktažodį „Batų kalnas“ į www.google.lt paieškos sistemą, pirmasis paieškos rezultatas yra atsakovės reklama, kurioje naudojamas ieškovės prekių ženklas, tokiu būdu iš reklaminio turinio nėra aišku, ar ieškovė su atsakove nėra susiję ekonominiai vienetai; atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės prekių ženklo reklamos funkciją, nors praktika ir nedraudžia subjektui naudoti jo konkurentų raktažodį, tačiau tik tuo atveju, jei tokia reklama siekiama pasiūlyti vartotojams alternatyvą prekių ženklo savininko prekėms ir paslaugos, o šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė reklaminiu skelbimu „Google Ads“ reklamos sistemoje siekia ne pasiūlyti alternatyvių prekių ieškovės tiekiamoms prekėms, tačiau pasinaudodama ieškovės prekių ženklo žinomumu bei reputacija, siekia klaidinti vartotojus, jog turi ekonominį ryšį su ieškove ir taip pervilioti ieškovės esamus bei potencialius klientus; atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės prekių ženklo investicinę funkciją, nes praktikoje pripažįstama, jog investicinė funkcija pažeidžiama, jei trečiasis asmuo naudoja šiam prekių ženklui tapatų žymenį tapačioms prekėms ir paslaugoms bei tai kenkia šios reputacijai ir dėl to kyla jos praradimo pavojus. Šiuo atveju atsakovės veiksmai sudaro dideles kliūtis ieškovei naudotis savo prekių ženklu, išsaugoti turimą reputaciją bei pritraukti naujus vartotojus, be to, suklaidinti vartotojai įsigyja prekes ne iš ieškovės, bet iš atsakovės, tokiu būdu ieškovė negali užtikrinti tinkamos prekių kokybės, tad neabejotinai kyla ieškovės prekių ženklo sukurtos reputacijos praradimo pavojus.

3.       Pasisakydama dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, ieškovė nurodė, kad atsakovės atliekami veiksmai visiškai atitinka tiek Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tiek 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą nesąžiningos konkurencijos veiksmų sudėtį. Aptariamu atveju kyla rizika vartotojams likti suklaidintiems tarp www.google.lt pateiktų rezultatų, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė užsiima iš esmės tapačia veikla, o paieškos rezultatuose dominuoja vienodi raktiniai žodžiai (pavyzdžiui „avalynė“, „batai“). Šios aplinkybės lemia ne tik tai, kad ieškovė praranda potencialius klientus, bet ir tai, jog pakenkiama ieškovės ir jai priklausančio prekių ženklo „batų kalnas“ reputacijai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovės prekių ženklu, tokiu būdu egzistuoja pagrindas pripažinti neteisėtus veiksmus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis.

4.       Ieškovė nurodė, kad nuostoliais laikytina atsakovės gauta nauda neteisėtai naudojantis ieškovės prekių ženklu, t. y. grynasis pelnas, kurį atsakovė gavo per reklaminę nuorodą neteisėtai naudojantis prekių ženklu „batų kalnas“. Ieškovė naudojasi „Google Ads“ reklamos sistema, reklamuodama savo internetinį tinklapį www.batukalnas.lt bei skirdama tam investicijas, tačiau dėl atsakovės veiksmų šios ieškovės investicijos nepasiekia tikrųjų tikslų, t. y. vartotojai yra nukreipiami į atsakovės, o ne ieškovės tinklalapį. Per paskutinius trejus metus ieškovė atliko šias investicijas prekių ženklo „Batų kalnas“ žinomumui didinti: reklamos išlaidos parduotuvių apipavidalinimui,
t. y. įvaizdiniai, sezoniniai, išpardavimų plakatai – 40 372,03 Eur + PVM; reklamos išlaidos televizijoje, radijuje, spaudoje – 321 164 Eur + PVM; reklama „Google Ads“ reklamos sistemoje – 11 600 Eur + PVM; parduotuvių reklaminės iškabos – 29 231 Eur + PVM, kas sudaro
402 367,03 Eur + PVM dydžio investicijas į prekių ženklą „Batų kalnas“. Ieškovės reklamai patirtos išlaidos laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė neteisėtai naudojasi prekių ženklu sąlyginai trumpą laiką, prašė atlyginti pusę šių nuostolių, t. y.
243 432,05 Eur + PVM. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, paaiškėjo, jog atsakovė iš neteisėtų veiksmų gavo 1 337,45 Eur dydžio grynąjį pelną, todėl ieškovė atitinkamai pakoregavo prašomos priteisti žalos sumą, nurodydama, kad pridėjus atsakovės gautą grynąjį pelną, priteistinos žalos suma sudaro
244 769,50 Eur. Būtent dėl atsakovės neteisėto naudojimosi ieškovės prekių ženklu ieškovė patiria bei patirs nuostolius, t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto veikimo ir ieškovės patirtų nuostolių dėl išlaidų prekių ženklo reklamai. Atsakovės kaltė yra preziumuojama. Kartu ieškovė pažymėjo, kad atsakovė tyčiniais veiksmais sukėlė ieškovei žalą, o ieškovei veiklą Lietuvoje vykdant jau daugiau nei 18 metų, akivaizdu, jog atsakovė būtent dėl to ir pasirinko ieškovės prekių ženklą naudoti kaip raktažodį, kadangi ieškovės vardas neabejotinai pritraukia daug vartotojų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – uždraudė atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „batų kalnas“, įskaitant, bet neapsiribojant šio žymens naudojimą „Google Ads“ reklamos platinimo sistemoje, taip pat bet kokį kitą naudojimą; priteisė ieškovei iš atsakovės 8 335,45 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m.
birželio 4 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 5 211,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas sprendė, kad „Google“ paieškos rezultatai šiuo atveju gali turėti įtakos protingai pastabaus interneto vartotojo gebėjimui tinkamai identifikuoti prekių bei paslaugų kilmę, tačiau vien „Google“ paieškos rezultatų sugretinimas negali būti vienintelė priežastis, dėl kurios pripažįstamas prekių ženklo kilmės funkcijos pažeidimas. Teismo vertinimu, reikšminga atsižvelgti į tai, kad ieškovės ir atsakovės reklaminių skelbimų ryšio stiprumo įspūdį sustiprina ir tai, kad stebint „Google“ paieškos rezultatus matomas abiejuose – tiek ieškovės, tiek atsakovės – reklaminiuose skelbimuose naudojamas žodžių junginys „batų kalnas“, naudojamas kaip skelbimo pirminiai žodžiai, o būtent: ieškovės skelbime – „batų kalnas – visada išsirinksi | batukalnas.com“, atsakovės skelbime – „Batų kalnas | „Factcool“: elegantiška mada | factcool.com“. Teismas pripažino, kad atsakovės skelbimas, taip, kaip jis buvo pateikiamas „Google“ paieškos sistemoje, komplikuoja gebėjimą atskirti, ar prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininkės (ieškovės) ar atsakovės, kaip konkuruojančio rinkoje subjekto, todėl sprendė, jog atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės prekių ženklo „batų kalnas“ kilmės funkciją, todėl egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, reikalavimą dėl jos prašomo teisių gynimo būdo taikymo, uždraudžiant atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „batų kalnas“.

7.       Spręsdamas dėl reklamos funkcijos, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju itin reikšminga atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus, jog natūralių rezultatų išdėstymo tvarka priklauso nuo atitinkamų tinklaviečių sąsajos su interneto vartotojo įvestu paieškos žodžiu, be to, reikšminga aplinkybė, kad paieškos sistemos operatorius neprašo jokio atlygio už šių rezultatų rodymą. ESTT pripažino, kad toks rezultatų rodymas, kuris yra nemokamas, užtikrina, jog prekių ženklo savininko prekes ir paslaugas matytų interneto vartotojas, neatsižvelgiant į tai, ar šis prekių ženklo savininkas pasiekia, kad ir skelbimas būtų rodomas vienoje iš pirmųjų rubrikos „rėmėjų nuorodos“ eilučių. ESTT pažymėjo, kad kitam asmeniui priklausančio prekių ženklui tapataus žymens pasirinkimas pagal „AdWords“ požymių turinčią nuorodų teikimo sistemą neatima iš šio prekių ženklo savininko galimybės veiksmingai pasinaudoti savo ženklu informuojant ir įtikinėjant vartotojus, todėl pripažino, jog nepažeidžiama prekių ženklo reklaminė funkcija. Teismo vertinimu, byloje nagrinėjama situacija atitinka ESTT išaiškinimuose aptariamą atvejį, kadangi šioje byloje nustatyta, kad atsakovė naudojo ieškovės prekių ženklui tapatų žymenį ,,AdWords“ skelbimų reklamos sistemoje, atsižvelgiant į tai, tikslinga vadovautis aukščiau nurodytu ESTT išaiškinimu ir konstatuoti, jog aptariamu atveju reklamos funkcija negali būti laikoma pažeista.

8.       Spręsdamas dėl prekių ženklo investicinės funkcijos, teismas pažymėjo, jog pagal aktualų ESTT išaiškinimą, toks pažeidimas pripažįstamas tada, kai trečiasis asmuo, kaip antai prekių ženklo savininko konkurentas, naudoja šiam ženklui tapatų žymenį prekėms ar paslaugoms, tapačioms toms, kurioms įregistruotas prekių ženklas, ir tai smarkiai riboja savininko galimybes naudotis savo prekių ženklu, kuriant naujiems ir ištikimiems klientams pritraukti reikalingą reputaciją ar ją išsaugant. Reikia manyti, kad toks naudojimas pažeidžia prekių ženklo investicinę funkciją. Siekiant konstatuoti investicinės prekių ženklo funkcijos pažeidimą būtina nustatyti, kad atitinkami atsakovės veiksmai sudaro dideles kliūtis prekių ženklo savininkui naudotis savo prekių ženklu įgyjant ir išsaugant reputaciją naujiems ir ištikimiems vartotojams pritraukti. Pasisakydamas dėl gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko teisės uždrausti konkurentui reklamuotis, pasinaudojant šiam prekių ženklui tapačiu raktažodžiu, ESTT yra pažymėjęs, kad savininkai turi teisę uždrausti tretiesiems asmenims komerciniais tikslais naudoti jų prekių ženklams tapačius ar į juos panašius žymenis be jų sutikimo ir tinkamos priežasties, jei taip naudojant nesąžiningai pelnomasi iš prekių ženklų skiriamojo požymio arba gero vardo, arba daroma žala skiriamajam požymiui ar geram vardui. Žala prekių ženklo skiriamajam požymiui, dar vadinama jo „silpninimu“, yra padaryta nuo to momento, kai susilpnėja prekių ženklo tinkamumas identifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, o žala prekių ženklo geram vardui, dar vadinama „juodinimu“, atsiranda tada, kai prekes ar paslaugas, kurioms trečiasis asmuo naudoja tapatų ar panašų žymenį, visuomenė gali vertinti taip, kad dėl to sumažėtų prekių ženklo patrauklumas. Formuluote „nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo privalumais (nesąžiningai pelnomasi iš skiriamojo požymio arba gero vardo)“, dar vadinama „parazitavimu“, nurodoma ne žala prekių ženklui, bet nauda, kurią trečiasis asmuo gauna naudodamas tapatų ar panašų žymenį. Ji apima, be kita ko, atvejus, kai prekių ženklo įvaizdį ar su juo siejamas charakteristikas perkeliant tapačiu ar panašiu žymeniu žymimoms prekėms akivaizdžiai naudojamasi gerą vardą turinčio prekių ženklo sėkme.

9.       Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad dėl susiklosčiusios situacijos jai tapo sunku išsaugoti turimą reputaciją bei pritraukti naujus vartotojus, be to, suklaidinti vartotojai įsigyja prekes ne iš ieškovės, bet iš atsakovės, atsakovės neteisėtas naudojimasis ieškovės prekių ženklu vyko karantino laikotarpiu, t. y. kai ieškovės fizinės parduotuvės nedirbo, todėl tiek nuolatiniai, ištikimi klientai, tiek nauji klientai, siekdami įsigyti ieškovės prekių, tai galėjo atlikti tik internetu. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija dėl prekių ženklo investicinės funkcijos pažeidimo, kadangi ieškovė tik nurodė teiginius, jog buvo padaryta žala jos reputacijai, suklaidinti esami ir nauji (potencialūs) ieškovės klientai (vartotojai), tačiau išskyrus deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus apie galimą poveikį ieškovės reputacijai ir apyvartos kitimą, kuris susijęs daugiausiai su pasaulinės koronaviruso (COVID-19) pandemijos ir jos nulemtų ribojimų pradžia, ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių galimą kenkimą reputacijai ir naudojimuisi prekių ženklu pritraukiant ir išsaugant klientus, į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginiai dėl galimai prastos atsakovės reputacijos ir pateikti atsiliepimai iš atsakovės internetinės parduotuvės nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti prekių ženklo investicinės funkcijos pažeidimą, kadangi ieškovei neįrodžius kenkimo jos reputacijai ir naudojimosi prekių ženklu apsunkinimo, pateikti duomenys apie galimai prastą atsakovės prekių ir paslaugų teikimą neturi jokių sąsajų su įrodinėjimo dalyku, t. y. investicinės prekių ženklo funkcijos pažeidimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovės investicinė prekių ženklo funkcija nebuvo pažeista.

10.       Vertindamas ieškovės patirtą žalą, teismas akcentavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir Prekių ženklų įstatymas) 75 straipsnio 5 dalis numato, jog pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ar gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises. Byloje nustatyta, kad atsakovė, naudodama raktažodžius, sudarytus iš prekių ženklo „batų kalnas“ iš viso gavo 1 671,22 Eur pajamų, iš kurių 333,77 Eur atsakovė sumokėjo „Google“ už suteiktas reklamos paslaugas, todėl atsakovės grynasis pelnas, gautas naudojantis ieškovės prekių ženklu, yra 1 337,45 Eur. Teismas vertino, kad reikalavimas šioje dalyje atitinka Prekių ženklų įstatymo 75 straipsnio 5 dalies nuostatą, todėl pripažino, kad ieškovė dėl atsakovės padaryto pažeidimo patyrė žalą.

11.       Pasisakydamas dėl likusios ieškovės deklaruojamos žalos, t. y. 243 432,05 Eur + PVM, kurią sudaro reklamos išlaidos parduotuvių apipavidalinimui, reklamos išlaidos televizijoje, radijuje, spaudoje, reklama „Google Ads“ reklamos sistemoje, parduotuvių reklaminės iškabos, teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kuris atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Požymiai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl patirtos žalos – priteistinų išlaidų atlyginimo – pagrįstumo, yra jų būtinumas, t. y. jos turi būti realiai patirtos ir adekvačios. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti žala iš esmės yra susijusi su reklamos išlaidomis (išlaidos parduotuvių apipavidalinimui, išlaidos televizijoje, radijuje, spaudoje, parduotuvių reklaminės iškabos ir kita), kurios, kaip nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, yra ir ieškovės investicijos į jai priklausantį prekių ženklą „batų kalnas“ bei jo populiarinimą, sklaidą, įvaizdį. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad nebuvo pažeista prekių ženklo reklaminė funkcija, todėl nesant minėto pažeidimo, ieškovės žala, susijusi su prekių ženklo reklama ir investicija į ją, nelaikytina atitinkančia realiai patirtos žalos kriterijaus. Be to, ESTT, aiškindamas reklamos funkcijos pažeidimą, savo praktikoje pripažįsta, kad kitam asmeniui priklausančiam prekių ženklui tapataus žymens pasirinkimas pagal „AdWords“ požymių turinčią nuorodų teikimo sistemą, neatima iš šio prekių ženklo savininko galimybės veiksmingai pasinaudoti savo ženklu informuojant ir įtikinėjant vartotojus. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma žala, kurią sudaro reklamos išlaidos parduotuvių apipavidalinimui, reklamos išlaidos televizijoje, radijuje, spaudoje, parduotuvių reklaminės iškabos, šiuo atveju negali būti laikoma realiai patirta žala ir, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, laikytina tik ieškovės investicijomis į verslą, todėl jos priteisimas iš atsakovės ieškovės naudai leistų ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ir tokiu atveju būtų pažeidžiami tinkamos žalos atlyginimo principai.

12.       Kita vertus, teismas sprendė, kad šiuo atveju reikšminga atskirai pasisakyti dėl reklamos išlaidų „Google Ads“ reklamos sistemoje, kaip ieškovės patirtos žalos, pagrįstumo. Bylos duomenimis ieškovės išlaidos reklamai „Google Ads“ reklamos sistemoje laikotarpiu nuo 2017 m.
gegužės 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 11 600 Eur + PVM. Teismo vertinimu, šios ieškovės išlaidos priskirtinos prie patirtos žalos, kadangi nustatyto pažeidimo esmė yra susijusi su ieškovės prekių ženklo kilmės funkcijos pažeidimu „Google Ads“ sistemoje. Aptariamu atveju ieškovės investicijos į „Google Ads“ sistemą laikytinos tiesioginiais ieškovės nuostoliais.

13.       Spręsdamas dėl priežastinio ryšio, teismas konstatavo, kad šiuo atveju priežastinį ryšį visų pirma pagrindžia tai, jog atsakovės nauda buvo gauta, pasinaudojus ieškovės prekių ženklu. Tuo tarpu sąsają su ieškovės nuostoliais, patirtais dėl išlaidų „Google Ads“ sistemai, pagrindžia ta aplinkybė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovės prekių ženklo naudojimu, minėtos ieškovės investicijos į „Google Ads“ reklamos sistemą, esant prekių ženklo kilmės funkcijos pažeidimui, pasireiškiančiam vartotojo klaidinimu dėl prekių ir paslaugų kilmės, prisideda, be kita ko, ir prie atsakovės veiklos reklamavimo ir populiarinimo, tokiu būdu sukeliant žalą ieškovei. Spręsdamas dėl atsakovės kaltės, teismas pripažino, kad asmenys turi pareigą domėtis prekių ženklų savininkų teisių registravimu, o tokios pareigos nevykdymas leidžia konstatuoti kaltę. Tai iš esmės atitinka ir CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kaltės sampratą, pagal kurią kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

14.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė veiklą vykdo keliolikoje skirtingų valstybių, tame tarpe ir Lietuvoje, tačiau atsakovės rinkodaros specialistai, kurie atsakingi ir už atsakovės reklamos sklaidą, naudojant „Google Ads“ sistemą, dirba Slovakijoje ir yra slovakų tautybės, todėl iš tiesų galėjo nežinoti ar objektyviai nesuvokti, kad naudodami raktažodžius su ieškovės prekių ženklu „batų kalnas“ atlieka tam tikrą pažeidimą. Teismo vertinimu, šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad vos tik sužinoję apie teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, atsakovės darbuotojai nedelsiant ėmė šalinti pažeidimą, be to, pažeidimo pilna apimtimi nepašalino atsitiktinai, kadangi nepastebėjo raktažodžio „batų kalnas“ su lietuviška „ų“ raide. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja, kad atsakovės padarytas pažeidimas, nors ir negali būti laikomas tyčiniu, tačiau pripažintinas, jog padarytas dėl neatsargumo.

15.       Apibendrindamas teismas nusprendė, kad pripažinus visas civilines atsakomybės sąlygas, įvertinus faktines bylos aplinkybes, atsakovės kaltės laipsnį padaryto pažeidimo atžvilgiu, yra pagrindas išvadai, jog ieškovė turi teisę į patirtos žalos atlyginimą, kurį sudaro atsakovės gautas grynasis pelnas ir ieškovės investicijos į „Google Ads“ reklamos sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pažeidimą sąlygojo neatsargumas bei į tai, jog ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimą, prašė priteisti pusę patirtų išlaidų, reikalavimą dalyje dėl 11 600 Eur + PVM atlyginimo teismas sumažintino iki 5 800 Eur + PVM (7 018 Eur), todėl iš viso ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 8 335,45 Eur (1 337,45 Eur + 7 018 Eur) žalos atlyginimą.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė Slovakijos bendrovė FC ecom, s. r. o. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Jeigu byloje ir būtų pripažintas ieškovės prekių ženklo pažeidimas (neteisėti veiksmai), tai maksimali žala, kurią teismas galėtų priteisti ieškovei pagal byloje pateiktus duomenis – 1 337,45 Eur, nes tokią sumą sudaro grynoji nauda, kurią atsakovė gavo iš ginčo raktažodžių naudojimo. Papildomai reikalaudama priteisti investicijas į verslą, ieškovė iš tiesų reikalauja ne žalos atlyginimo, o siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė prašo priteisti išlaidas už 2017–2019 metus. Ieškovė įrodinėja investicijas į verslą apskritai, o ne į prekių ženklą. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad tariamai būtų sumažėjęs (ar apskritai prarastas) prekių ženklo „Batų kalnas“ žinomumas. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovės išlaidos (investicijos), kurias ši atliko 2017–2019 metais, būtų nepasiekusios tikslo ar neturėjusios ekonominės naudos. Nors su šiais atsakovės argumentais iš principo sutiko ir pats teismas skundžiamame sprendime, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas pripažino žala konkrečią kategoriją ieškovės investicijų – 11 600 Eur + PVM išlaidas reklamai „Google Ads“ sistemoje 2017–2019 metais. Šiai investicijų kategorijai galioja lygiai tokie patys argumentai (motyvai) kaip ir likusioms ieškovės investicijoms į verslą (t. y. neįrodytas žalos faktas ir priežastinis ryšys). Ieškovės išlaidas „Google Ads“ reklamos sistemoje išskirdamas iš kitų išlaidų, teismas prieštaravo savo paties logikai. Teismas priteisė žalą, nors ieškovė neįrodė žalos fakto: investicijų (išlaidų) faktas nėra tapatus žalos (praradimų) faktui. Ieškovė apskritai neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, kaip kito srautas ieškovės internetiniame tinklapyje (ieškovė naudojasi „Google Ads“ sistema ir turėjo visas galimybes pateikti duomenis iš savo „Google Ads“ paskyros, kurie iliustruotų ieškovės tariamus praradimus).

16.2.                      Uždrausti atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Batų kalnas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą „Google Ads“ reklamos platinimo sistemoje, taip pat bet kokį kitą naudojimą, neatitinka ESTT praktikos, pagal kurią prekių ženklo savininkas negali prieštarauti prekių ženklui tapataus žymens naudojimui, jei šiuo naudojimu nedaroma žala prekių ženklo funkcijoms (tiek kilmės, tiek ir kitoms funkcijoms). Toks prekių ženklo naudojimas, kuomet šiam prekių ženklui (jo funkcijoms) nėra daroma žala, yra galimas. Teismas neproporcingai susiaurino atsakovės teises, nepagrįstai spręsdamas, kad bet koks naudojimas a priori (liet. iš anksto, nepatikrinus faktų) laikomas neteisėtu (draudžiamu) naudojimu. Reklamuotojai gali naudoti kitiems asmenims priklausančius prekių ženklus kaip raktažodžius, jei toks naudojimas nepažeidžia prekių ženklo funkcijų. Skirtumas nagrinėjamu atveju yra tas, kad ieškovės prekės ženklas atsidūrė atsakovės reklamos tekste, o ne tik kaip raktinis žodis „Google Ads“ sistemoje. Tačiau jeigu jis būtų tik kaip raktinis žodis „Google Ads“ sistemoje, remiantis pačios „Google“ politika ir ESTT praktika – toks naudojimas būtų visiškai teisėtas ir jo uždrausti niekas negali. Teismas galėjo uždrausti tik tokį naudojimą, koks buvo nagrinėjamas šioje byloje (prekių ženklo naudojimas, kai „Google Ads“ raktažodis, sutampantis su ieškovės prekių ženklu, atsispindi reklamos tekste), arba uždrausti tokį naudojimą, kuris pažeidžia ieškovo prekių ženklo funkcijas, arba uždrausti naudojimą kaip tai numato Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 
2 bei 3 dalys, tačiau teismas negalėjo priimti tokio plataus sprendimo, kokį priėmė – t. y. negalėjo absoliučiai uždrausti bet kokį naudojimą bet kokiu būdu ir forma.

16.3.                      Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti patį skelbimo turinį „Google“ paieškos sistemoje ir tuomet spręsti, ar skelbimas yra klaidinantis, keliantis painiavą ar pažeidžiantis prekių ženklo funkcijas. Pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas galėjo lengvai atskirti ieškovės ir atsakovės skelbimus. Tai, kad atsakovės skelbime buvo rodomas ieškovės prekių ženklas, nesukėlė jokios painiavos vartotojams. Palyginus ieškovės ir atsakovės skelbimus, matyti, kad jie ryškiai skiriasi tiek vizualiai, tiek semantiškai, joks pakankamai informuotas ir protingai pastabus interneto vartotojas negalėtų suklysti vertindamas ieškovės ir atsakovės skelbimus. Pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas iš atsakovės reklaminės nuorodos, prie jos pridėto komercinio aprašymo bei interneto puslapio adreso galėjo lengvai suprasti, jog reklamuotoja (atsakovė) yra nesusijusi su prekių ženklo savininku.

16.4.                      Spręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nusprendė, kad šalių bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai yra vienodai susijusios tiek su neturtinio, tiek su turtinio pobūdžio reikalavimais. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (neadekvatus proporcijų priskyrimas) iškreipia realų reikalavimų santykinį svorį ir lemia nepagrįstai didelę bylinėjimosi išlaidų naštą atsakovei (51,71% bylinėjimosi išlaidų, nors sprendimu patenkinta viso labo 1,71% ieškinio vertės). Skirstant bylinėjimosi išlaidas būtina įvertinti realią situaciją nagrinėjamoje byloje: įvertinti žyminio mokesčio proporciją, šalių procesinį elgesį (pastangas, argumentus, skirtus vienam ir kitam reikalavimui), taip pat į paties teismo sprendimą (jame skirtą dėmesį abiem reikalavimams). Įvertinus šias aplinkybes tampa akivaizdu – nagrinėjamoje byloje turtinis reikalavimas yra visomis prasmėmis žymiai reikšmingesnis nei neturtinis reikalavimas ir jam turi būti priskirta žymiai didesnė proporcija bylinėjimosi išlaidų skirstyme.

17.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė IĮ A. Z. firma prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Atsakovė pažeidė ieškovės prekių ženklo kilmės funkciją, kadangi naudojasi „Google Ads“ reklamos sistema, reklamuodama savo internetinį tinklapį www.batukalnas.lt bei skirdama tam didžiules investicijas, dėl atsakovės neteisėto naudojimosi prekių ženklu „Batų kalnas“ „Google Ads“ reklamos sistemoje, šios ieškovės investicijos nepasiekė tikrųjų tikslų, t. y. vartotojai buvo nukreipiami į atsakovės, o ne ieškovės tinklapį. Tokios ieškovės išlaidos, priešingai nei teigia atsakovė, yra ne verslo išlaidos, o ieškovės patirti tiesioginiai nuostoliai. Tai, kad kitų atsakovės nurodytų išlaidų ieškovės prekių ženklo populiarinimui teismas nepriteisė, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovei išlaidas, patirtas „Google Ads“ sistemoje.

17.2.                      Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, kadangi ieškovė žalos nebūtų patyrusi, jei atsakovė neteisėtai, pažeisdama ieškovės prekių ženklo funkciją, nebūtų „Google Ads“ sistemoje naudojusi ieškovės prekių ženklo. Atsakovės teiginiai, kad neva atsakovė faktiškai negavo tos naudos, kurią „pirko“ ieškovė išlaidomis „Google Ads“ sistemoje, yra atmestini kaip nepagrindžiantys priežastinio ryšio neegzistavimo, kadangi jie niekaip nepaneigia nei ieškovės prekių ženklo kilmės funkcijos pažeidimo, nei kad atsakovė neklaidino vartotojų, ko pasėkoje šie prekes pirko ne iš ieškovės, o iš atsakovės, o ieškovės patirtos išlaidos „Google Ads“ sistemoje nepasiekė tikrojo tikslo.

17.3.                      Teismas nenukrypo nei nuo ESTT, nei nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos, nei nuo susiklosčiusios verslo praktikos, uždrausdamas atsakovei komercinėje veikloje naudoti ieškovės prekių ženklą. Be to, atsakovė šių argumentų nenaudojo pirmosios instancijos teisme. Galima sutikti su atsakove, kad prekių ženklo savininkas negali prieštarauti prekių ženklui tapataus žymens naudojimui, jei šiuo naudojimu nepadaroma žala prekių ženklo funkcijoms. Visgi, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime – atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovės prekių ženklo kilmės funkciją. Atsakovės pateikiami ieškovės konkurentų skelbimai, kai šie nepažeidžia ieškovės prekių ženklo funkcijų, nėra ir negali būti laikomi kaip pažeidžiantys ieškovės teises. Bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog atsakovė ieškovės prekių ženklą naudojo pačioje „Google“ reklamoje, t. y.

17.4.                      Priešingai nei teigia atsakovė, pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas, iš atsakovės reklaminės nuorodos, prie jos pridėto komercinio aprašymo bei interneto puslapio adreso, negali lengvai suprasti, jog reklamuotoja (atsakovė) yra trečiasis asmuo prekių ženklo savininko atžvilgiu (t. y. nesusijusi su ieškove). Nagrinėjamu atveju suvedus raktažodį „Batų kalnas“ į www.google.lt paieškos sistemą, pirmasis paieškos rezultatas buvo atsakovės reklama, kurioje naudojamas ieškovės prekių ženklas, t. y. pačiame skelbime yra naudojamas raktažodis „batų kalnas“. Vien tai, jog atsakovė reklaminiame skelbime papildomai pateikė savo prekės ženklą, niekaip nepanaikina sukuriamo įspūdžio, jog atsakovė ir ieškovė yra susijusios ekonominiais ryšiais, kadangi atsakovė savo skelbime naudojo pačios ieškovės prekių ženklą bei taip klaidino vartotojus.

17.5.                      CPK 92 straipsnio 2 dalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą sieja išimtinai su teismo patenkintų reikalavimų dalimi. Nagrinėjamu atveju teismas vieną iš reikalavimų patenkino visa apimtimi, o kitą reikalavimą iš dalies. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog neturtinis reikalavimas sudaro 50 proc., o turtinis – 1,71 proc., taigi, tinkamai įvertino priteistos ir prašytos priteisti žalos santykį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl prekių ženklų pažeidimo

19.       Ginčo laikotarpiu stebint „Google“ paieškos rezultatus tiek ieškovės, tiek atsakovės reklaminiuose skelbimuose naudojamas žodžių junginys „Batų kalnas“. Žodžių junginys ,,Batų kalnas“  naudojamas kaip skelbimo raktiniai žodžiai: ieškovės skelbime – „Batų kalnas – visada išsirinksi | batukalnas.com“, atsakovės skelbime – „Batų kalnas | „Factcool“: elegantiška mada | factcool.com“. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovės ,,Google Ads“ sistemoje naudojamo ieškovės Lietuvoje registruotų žodinių bei grafinių prekių ženklų „Batų kalnas“ (Reg. Nr. 55609 ir Reg.
Nr. 44356) naudojimo teisėtumo.

20.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės skelbimas taip, kaip jis buvo pateikiamas „Google“ paieškos sistemoje, komplikuoja gebėjimą atskirti, ar prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininkės (ieškovės) ar atsakovės, kaip konkuruojančio rinkoje subjekto, todėl nusprendė, jog atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės prekių ženklo „Batų kalnas“ kilmės funkciją, dėl ko egzistuoja pagrindas ginti ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises, uždraudžiant atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Batų kalnas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą „Google Ads“ reklamos platinimo sistemoje, taip pat bet kokį kitą naudojimą.

21.       Apeliantė tvirtina, kad toks teismo nustatytas draudimas yra neproporcingas ir neatitinka ESTT praktikos, pagal kurią prekių ženklo savininkas negali prieštarauti prekių ženklui tapataus žymens naudojimui, jei šiuo naudojimu nedaroma žala prekių ženklo funkcijoms (tiek kilmės, tiek ir kitoms funkcijoms). Pasak apeliantės, toks prekių ženklo naudojimas, kuomet šiam prekių ženklui
(jo funkcijoms) nėra daroma žala, yra galimas.

22.       Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu.

23.       ESTT praktikoje akcentuojama, kad reklamuotojas, pasirinkdamas prekių ženklui tapatų raktinį žodį, iš esmės siekia, kad būtų rodoma reklaminė nuoroda į tinklavietę, kur reklamuotojas siūlo įsigyti jo prekių ar paslaugų. Tokiu atveju žymuo, kurį reklamuotojas pasirinko kaip raktinį žodį iš nuorodų paslaugą teikiančio subjekto, yra priemonė, kurią reklamuotojas naudoja norėdamas, kad jo reklaminis skelbimas būtų rodomas, todėl naudoja jį „komercinėje veikloje“ (ESTT 2010 m.
kovo 23 d. sprendimas Google France ir Google sujungtose bylose Nr. C-236/08, C- 237/08 ir
C-238/08).

24.       Be to, ESTT yra išaiškinęs, kad savaime tokio naudojimo atvejai nesuteikia prekių ženklo savininkui teisės reikalauti nenaudoti ženklui tapataus žymens kaip raktinio žodžio, ir, atitinkamai, uždrausti tokį naudojimą prekių ženklo savininkas gali tik tuo atveju, jeigu naudojimasis gali padaryti žalos vienai iš prekių ženklo funkcijų (ESTT 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Interflora ir Interflora British Unit, Nr. C 323/09).

25.       Esminė prekių ženklo paskirtis yra garantuoti vartotojui ar galutiniam naudotojui ženklu pažymėtos prekės ar paslaugos kilmės tapatumą, leidžiant jam nesunkiai atskirti šią prekę ir paslaugą nuo kitos kilmės prekės ar paslaugos (Europos Bendrijos Teisingumo Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas Arsenal Football Club Plc v. Matthew Reed C-206/01). Pasak ESTT, atsakymas į klausimą, ar daroma žala prekių ženklo kilmės funkcijai, kai interneto vartotojams, pasinaudojant prekių ženklui tapačiu raktiniu žodžiu, rodomas trečiojo asmens, šio prekių ženklo savininko konkurento, skelbimas, labai priklauso nuo to, kaip yra pateikiamas toks skelbimas. Žala prekių ženklo kilmės nurodymo funkcijai daroma, kai iš skelbimo pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas negali ar sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytos prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, yra kilusios iš trečiojo asmens. Kai iš trečiojo asmens skelbimo matyti, kad tarp trečiojo asmens ir prekių ženklo savininko egzistuoja ekonominis ryšys, darytina išvada, jog yra daroma žala kilmės nurodymo funkcijai. Žala kilmės nurodymo funkcijai daroma ir tais atvejais, kai iš skelbimo nematyti, kad egzistuoja ekonominis ryšys, tačiau skelbimas atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės klausimu yra toks neaiškus, kad pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas, remdamasis reklamine nuoroda ir prie jos pridėtu komerciniu pranešimu, negali žinoti, ar reklamuotojas yra trečiasis asmuo prekių ženklo savininko atžvilgiu, ar, priešingai, jis ekonomiškai su juo susijęs (ESTT 2010 m. kovo 23 d. sprendimas Google France ir Google sujungtose bylose Nr. C-236/08, C-237/08 ir C-238/08, sprendimo 84-90 punktai).

26.       Minėta, kad atsakovės reklaminis skelbimas su nuoroda į atsakovės svetainę, rodomas pagal raktinę frazę „batų kalnas“ (arba „batu kalnas“), ir pateikia nuorodą į atsakovės svetainę. Tuo atveju, kai reklamuotojo skelbimas ekrane pasirodo iš karto po to, kai interneto vartotojas surenka prekių ženklo pavadinimą kaip paieškos žodį, ir yra rodomas tuo momentu, kai ekrane kaip paieškos žodis rodomas ir prekių ženklas, interneto vartotoją gali suklaidinti dėl atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės (ESTT 2010 m. kovo 23 d. sprendimas Google France ir Google sujungtose bylose
Nr. C-236/08, C-237/08 ir C-238/08, sprendimo 85 punktas). Minėta ESTT suformuluota taisyklė, suponuoja išvadą, kad pakanka vartotojo suklaidinimo tikimybės, taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėti „Google“ paieškos rezultatai šiuo atveju gali turėti įtakos protingai pastabaus interneto vartotojo gebėjimui tinkamai identifikuoti prekių bei paslaugų kilmę. Iš atsakovės reklaminės nuorodos, prie jos pridėto komercinio aprašymo bei interneto puslapio adreso negalima lengvai suprasti, jog reklamuotoja (atsakovė) yra trečiasis asmuo prekių ženklo savininko atžvilgiu (t. y. nesusijusi su ieškove), o tai komplikuoja vartotojo gebėjimą atskirti, ar prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininkės (ieškovės) ar atsakovės, kaip konkuruojančio rinkoje subjekto. Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus egzistuojant vieną iš prekių ženklo funkcijų pažeidimų (kilmės funkcija),

27.       Apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas galėjo uždrausti tik tokį naudojimą, koks buvo nagrinėjamas šioje byloje (prekių ženklo naudojimas, kai „Google Ads“ raktažodis, sutampantis su ieškovės prekių ženklu, atsispindi reklamos tekste), arba uždrausti tokį naudojimą, kuris pažeidžia ieškovo prekių ženklo funkcijas, arba uždrausti naudojimą kaip tai numato Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 bei 3 dalys, tačiau teismas negalėjo priimti tokio plataus sprendimo, kokį priėmė – t. y. negalėjo absoliučiai uždrausti bet kokį naudojimą bet kokiu būdu ir forma.

28.       Atkreipiamas dėmesys, kad teismo nustatytas draudimas atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Batų kalnas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą „Google Ads“ reklamos platinimo sistemoje, taip pat bet kokį kitą naudojimą, apima tik bet kokį žymens ,,Batų kalnas“ naudojimą atsakovo komercinėje veikloje, kurioje atsakovė pagal prekes ir paslaugas yra ieškovės konkurentė, ir tokiu būdu pažeidžiama ieškovės prekių ženklo kilmės funkcija. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Batų kalnas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą „Google Ads“ reklamos platinimo sistemoje, taip pat bet kokį kitą naudojimą, neproporcingai susiaurino atsakovės teises.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

29.       Teismas, nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės prekių ženklų kilmės funkcijos pažeidimu, priteisė ieškovei 1 337,45 Eur grynojo pelno, gauto naudojantis ieškovės prekių ženklu ,,Google Ads“ reklamos platinimo sistemoje, ir 5 800 Eur + PVM (7 018 Eur), ieškovės išlaidas reklamai „Google Ads“ reklamos sistemoje laikotarpiu nuo 2017 m.
gegužės 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šias ieškovės išlaidas teismas laikė žala, kadangi nustatyto pažeidimo esmė yra susijusi su ieškovės prekių ženklų kilmės funkcijos pažeidimu „Google Ads“ sistemoje. Investicijas į „Google Ads“ sistemą teismas pripažino tiesioginiais ieškovės nuostoliais.

30.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad maksimali žala, kurią teismas galėtų priteisti ieškovei pagal byloje pateiktus duomenis yra 1 337,45 Eur, nes tokią sumą sudaro grynoji nauda, kurią atsakovė gavo iš ginčo raktažodžių naudojimo. Papildomai reikalaudama priteisti investicijas į verslą, ieškovė iš tiesų reikalauja ne žalos atlyginimo, o siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė įrodinėja investicijas į verslą apskritai, o ne į prekių ženklą. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad tariamai būtų sumažėjęs (ar apskritai prarastas) prekių ženklo „Batų kalnas“ žinomumas. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovės išlaidos (investicijos), kurias ši atliko 2017–2019 metais, būtų nepasiekusios tikslo ar neturėjusios ekonominės naudos.

31.       Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo ne tik dėl prekių ženklo kilmės funkcijos, tačiau ir dėl reklamos bei investicinės funkcijų pažeidimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ženklo reklamos ir investicinės funkcijos buvo pažeistos. Taigi, atsakovė įgijo teisę reikalauti nuostolių atliginimo, kurių atsiradimas buvo sąlygotas tik prekių ženklo kilmės funkcijos pažeidimo, bet ne reklamos bei investicinės funkcijų pažeidimo.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019).

33.       Minėta, jog teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista prekių ženklo reklaminė funkcija, todėl nesant pažeidimo, ieškovės žala, susijusi su prekių ženklo reklama, nelaikytina atitinkančia realiai patirtos žalos kriterijaus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ESTT, aiškindamas reklamos funkcijos pažeidimą, savo praktikoje pripažįsta, jog kitam asmeniui priklausančiam prekių ženklui tapataus žymens pasirinkimas pagal „AdWords“ požymių turinčią nuorodų teikimo sistemą neatima iš šio prekių ženklo savininko galimybės veiksmingai pasinaudoti savo ženklu informuojant ir įtikinėjant vartotojus (ESTT 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Interflora ir Interflora British Unit, bylos Nr. C 323/09, sprendimo 59 punktas). Taigi, sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad 5 800 Eur + PVM (7 018 Eur) išlaidos reklamai „Google Ads“ sistemoje
2017–2019 metais negali būti laikomos ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta žala, be to, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad tariamai būtų sumažėjęs (ar apskritai prarastas) prekių ženklo „Batų kalnas“ žinomumas, byloje nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad ieškovės išlaidos (investicijos), kurias ši atliko 2017–2019 metais, būtų nepasiekusios tikslo ar neturėjusios ekonominės naudos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, šioje dalyje ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetant.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

34.       Apeliantė skunde nurodo, kad spręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalių bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai yra vienodai susijusios tiek su neturtinio, tiek su turtinio pobūdžio reikalavimais. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, pasak apeliantės, iškreipia realų reikalavimų santykinį svorį ir lemia nepagrįstai didelę bylinėjimosi išlaidų naštą atsakovei (51,71 proc. bylinėjimosi išlaidų, nors sprendimu patenkinta viso labo 1,71 proc. ieškinio vertės). Nagrinėjamoje byloje turtinis reikalavimas yra visomis prasmėmis žymiai reikšmingesnis nei neturtinis reikalavimas ir jam turi būti priskirta žymiai didesnė proporcija bylinėjimosi išlaidų skirstyme.

35.       Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

36.       Visų pirma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog skirstant bylinėjimosi išlaidas svarbu įvertinti tai, kad šalims teikiant procesinius dokumentus ir jų priedus bylos nagrinėjimo metu, rengiantis bylos nagrinėjimui ir atstovaujant šalims teismo posėdžiuose, bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą kaštai yra susiję vienodai tiek su neturtinio, tiek su turtinio pobūdžio reikalavimais, todėl paskirstant tarp šalių atstovavimui skirtas išlaidas, neturtinio pobūdžio reikalavimas sudaro 50 proc. visų ieškovės pareikštų reikalavimų, o turtinio pobūdžio reikalavimas – 50 proc. ieškinio reikalavimų. Antra, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, konstatuoja, kad būtent neturtinio ieškinio reikalavimo įrodinėjimo sudėtingumas, kuomet procesiniuose dokumentuose buvo remiamasi ne tik Lietuvos teisiniu reguliavimu prekių ženklų srityje, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis, o taip pat ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nulėmė advokatų darbo sąnaudų ir resursų paskirstymą pagal teismo nustatytas proporcijas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo pasirinkta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija iškreipia realų reikalavimų santykinį svorį ir lemia nepagrįstai didelę bylinėjimosi išlaidų naštą atsakovei.

37.       Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 19 317,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 2 944 Eur žyminis mokestis (2 801 Eur už turtinį reikalavimą,  75 Eur už neturtinį reikalavimą, 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 30 Eur už patikslintą ieškinį); 14,35 Eur išlaidos už paieškas VĮ Registrų centrui; 611,46 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidos; 15 747,54 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, rengiant įvairius procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovei teismo posėdžiuose.

38.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos ir šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė už ieškinį, patikslintą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš viso sumokėjo 2 944 Eur žyminio mokesčio (2 801 Eur už turtinį reikalavimą, 75 Eur už neturtinį reikalavimą, 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 30 Eur už patikslintą ieškinį). Kadangi pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei neturtinį ieškinio reikalavimą, teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą, o taip pat 14,35 Eur išlaidas už paieškas VĮ Registrų centre bei 611,46 Eur procesinių dokumentų vertimo į slovakų kalbą išlaidas, kurios susidarė dėl atsakovės veiksmų. Turtinis ieškovės reikalavimas, patikslinus ieškinį, sudarė 244 769,50 Eur sumą. Kadangi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovei iš atsakoves priteisiama 1 337,45 Eur žalos atlyginimas (kas sudaro 0,55 proc. nuo pareikšto materialinio reikalavimo sumos), iš atsakovės ieškovei priteisiama 0,55 proc. žyminio mokesčio nuo turtinio reikalavimo, t. y. 16 Eur. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 129 Eur žyminio mokesčio (38 Eur + 75 Eur + 16 Eur =
129 Eur).

39.       Vadovaudamasi Nutarties 36 punkte nurodyta proporcija, tenkinus ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimą bei sumažinus ieškovei priteistinų nuostolių dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš viso buvo patenkinta 50,55 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, paskirstomos ir šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

40.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 15 747,54 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas, rengiant įvairius procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovei teismo posėdžiuose.

41.       Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteisiama 7 960 Eur (50,55 proc. nuo 15 747,54 Eur) dydžio atstovavimo išlaidos.

42.       Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš viso patyrė 7 940,18 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

43.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bei nustačius, kad iš viso buvo patenkinta 50,55 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 49,45 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (49,45 proc.) iš ieškovės priteisiama 3 926,42 Eur (49,45 proc. nuo
7 940,18 Eur sumos) dydžio atstovavimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, įvertinusi byloje keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, ieškovės ir atsakovės pateiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių bendrą trukmę, daro išvadą, kad ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (15 747,54 Eur) ir atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (7 940,18 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, todėl yra pagrįstos ir proporcingos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

45.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 034 Eur (7 960 Eur – 3 926,42 Eur)  dydžio atstovavimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

46.       Teisėjų kolegija paskirsto byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgdama į Nutarties 36 punkte nurodytą proporciją ir patenkintų reikalavimų dalį (netenkinta skundo dalis dėl neturtinio reikalavimo, tačiau 84 proc. tenkintas turtinis reikalavimas).

47.       Atsakovė (apeliantė) pateikė įrodymus, kad patyrė 2 845,53 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 273 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (85 Eur už neturtinį reikalavimą ir 188 Eur už turtinį reikalavimą) ir
2 572,53 Eur atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus, kad netenkinama apeliacinio skundo dalis dėl neturtinio reikalavimo, kuris sudaro 50 proc. apeliacinio skundo, o
84 proc. apimtimi tenkintas turtinis reikalavimas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 158 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skindą, ir 1 080,46 Eur (84 proc. nuo 1 286,26 Eur sumos
(2 572,53 Eur ÷ 2 = 1 286,26 Eur)) atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

48.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 080,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė advokatui rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 787 Eur (1 540,33 Eur + 16 proc. nuo 1 540,33 Eur) atstovavimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

49.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 707 Eur (1 787 Eur – 1 080,46 Eur Eur) dydžio atstovavimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,ieškovės individualios įmonės A. Z. firmos ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei FC ecom, s. r. o., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Batų kalnas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą „Google Ads“ reklamos platinimo sistemoje, taip pat bet kokį kitą naudojimą.

Priteisti iš atsakovės FC ecom, s. r. o., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės individualios įmonės A. Z. firmos, juridinio asmens (duomenys neskelbtini), naudai 1 337,45 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 337,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 4 034 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt keturis eurus) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Likusio dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės FC ecom, s. r. o., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,61 Eur (aštuonis eurus ir šešiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki procesinio sprendimo civilinėje byloje įvykdymo.“.

Priteisti iš atsakovės FC ecom, s. r. o., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės individualios įmonės A. Z. firmos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 865 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) (158 Eur žyminis mokestis ir 707 Eur atstovavimo išlaidos) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                Dalia Kačinskienė

                                                        Vilija Mikuckienė