Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-21-581/2018

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00616-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį bauda 1400 Eur už tai, kad ji, būdama individualios įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje  numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent: nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais įmonės kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kaip kreditoriaus, interesus.

2. V. G. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti arba nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį.

2.1. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, neatskleidė bylos aplinkybių, neįsigilino į kreditorių tenkinimo eilės pažeidimo priežastis, neanalizavo įmonės kreditingumo per praėjusius metus, per visą įmonės darbo laiką. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, neatsižvelgė į tai, kad per paskutinius keletą mėnesių mokesčių administratoriui buvo sumokėta 4700 Eur bei atlikti kiti mažesni mokėjimai (viso apie 5000 Eur). Teigia, kad teismas atmetė jos prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas tik dėl to, jog ji (V. G.) dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdžius, dėl to susidarė išankstinę nuomonę, bylos iš esmės neanalizavo, o motyvuojamąją dalį perkopijavo iš kitos kategorijos bylų. Mano, kad dėl paminėtų priežasčių nutarimas turi būti panaikintas.

2.2. Teigia, jog ji (V. G.) neturėjo jokios tyčios slėpti mokesčius, pažeisti kreditorių eiliškumą, todėl mano, jog yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir neanalizavo kokie mokėjimai buvo atlikti pažeidžiantys kreditorių eiliškumą. Visi mokėjimai buvo būtini – buvo atsiskaityta už teikiamas medžiagas, buvo išmokėtas atlyginimas, sumokėta už elektrą ir vandenį, todėl akivaizdu, kad tyčios daryti nusižengimą nebuvo. Neatsiskaičius už gamybai teikiamas medžiagas, visiškai nebebūtų galima vystyti veiklos, todėl tik dėl noro atsiskaityti su valstybe ir kitais kreditoriais, buvo vystoma veikla. Pažymi, kad niekam nebuvo padaryta žala, nebuvo jokio pavojingumo visuomenei, kaip, pasak apeliantės, nepagrįstai nurodė apylinkės teismas.

2.3. Pažymi, kad skundžiamo teismo nutarimo priėmimo data nurodyta 2017 m. rugsėjo 15 d., kas, pasak apeliantės, leidžia manyti, kad  teismas neįsigilino į  bylos esmę, atmestinai nukopijavo kitų bylų medžiagą ir paskelbė nutarimą. Mano, jog tokios teismo klaidos daro nutarimą nepagrįstą, todėl yra būtina jį keisti.

2.4. Akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) įmonė atidaryta 2003 m. ir nuo pat atidarymo tapo PVM mokėtoja. Per ekonominį pakilimą 2003-2008 m., įmonė per mėnesį sumokėdavo 6000-8000 Lt PVM mokesčių, buvo įdarbinusi apie 13 asmenų. Pažymi, kad 2012 metais įmonė socialinio draudimo įsiskolinimo neturėjo, 2013 metais sausio 1 d. įsiskolinimas buvo 22,06 Eur, o 2013 m. sausio 3 d. įsiskolinimų taip pat neturėjo. Nurodo, kad įmonę palietė 2008-2009 m. krizė, tačiau šiai dienai ji veikia ir atsiskaito su kreditoriais. Kadangi teko atleisti darbuotojus, todėl ir atsiskaitymai vyksta lėtai. 2017-12-01 (duomenys neskelbtini) turėjo pervesti 1600 Eur, bet dar nepervedė, šie pinigai bus skirti M. N., jog įplaukų yra ir bus atsiskaityta su mokesčių administratoriumi, tačiau valstybė neturi žlugdyti smulkiojo verslo, nes daugiausia į valstybės biudžetą sumoka būtent jis. Akcentuoja, kad į paminėtas aplinkybes apylinkės teismas neatsižvelgė, todėl mano, kad nutarimas turi būti panaikintas.

2.5. Mano, jog aukščiau paminėtos lengvinančios aplinkybės ir aplinkybės, lėmusios kreditorių eiliškumo pažeidimus, daro galimą ir būtiną ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą. Pažymi, kad kiekvienas kreditorius, taip pat ir mokesčių administratorius, yra suinteresuotas atgauti savo skolą, todėl baudos 1400 Eur paskyrimas už nepavojingą nusižengimą tik dar labiau apsunkina skolininko padėtį ir atitolina įsiskolinimo padengimą. Akcentuoja, kad nori dirbti ir grąžinti visas skolas, todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, mano, kad jai (V. G.) paskirta bauda turi būti mažinama iki 100 Eur arba visai neskirtina.

3. VMI atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su V. G. skundu nesutinka ir mano, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą nutarimą. Nurodo, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. G., atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę  ir už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 1400 Eur baudą, bei atsižvelgė į susidariusią sunkią V. G. vadovaujamos įmonės turtinę padėtį, todėl baudos mokėjimą išdėstė dalimis. Mano, kad nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai atmetė V. G. prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jas taikyti, nėra.

4. Skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos aplinkybių, neįsigilino į kreditorių tenkinimo eilės pažeidimo priežastis, neanalizavo įmonės kreditingumo per praėjusius metus ir per visą įmonės darbo laiką, nurodo, kad ji jokios tyčios pažeisti atsiskaitymų su kreditoriais tenkinimo eilės neturėjo, nes visi mokėjimai buvo būtini ir atlikti tam, kad įmonė toliau vystytų veiklą. Teigia, kad byloje teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes, pasak apeliantės, tam buvo visos būtinos sąlygos, todėl prašo skirtą baudą sumažinti iki 100 Eur arba jos visai neskirti. 

6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog jų visuma patvirtina, kad V. G., žinodama, jog neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė, o būtent: nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tokiais veiksmais pažeisdama VMI, kaip kreditoriaus, interesus. Taip pat teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai V. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracine nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant minimalų, o pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kaip kad prašė pažeidėja, nėra. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju, V. G. nubausta už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą.

8. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas reglamentuotas CK 6.9301 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

9. Tai, kad V. G. nesilaikė aukščiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo patvirtina byloje esantys duomenys:  administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. paaiškinimai, VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo kopija, operatyvaus patikrinimo pažymos kopija, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, kasos knygos lapų kopijos, įmonės atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų kopijos, DNB sąskaitų išrašų kopijos ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš paminėtų duomenų matyti, kad VMI nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 27 d. atliko V. G. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) operatyvinį patikrinimą. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 1 d. datai įmonės deklaruota mokestinė nepriemoka VMI sudarė 7145,53 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-05-31 įmonės apmokėtos išlaidos sudaro 13 364,07 Eur; pagal pateiktas įmonės avansines apyskaitas nurodytu laikotarpiu apmokėtos išlaidos sudaro 11973,07 Eur, iš jų atsiskaityta su tiekėjais 8365,09 Eur, išmokėtas darbo užmokestis 1607,40 Eur, sumokėta VSDF 2000,98 Eur. Patikrinimo metu, patikrinus įmonės piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad įmonė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikydama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent:  turėdama mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, vykdė atsiskaitymus su įvairiais tiekėjais: (duomenys neskelbtini) ir kitais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai penktąją eile, t. y. šiuo atveju tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI. V. G. iš esmės neginčijo, jog atsiskaitydama su kreditoriais nesilaikė įstatyme numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau teigė, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios, nurodydama, kad visi atlikti atsiskaitymai buvo būtini tam, kad įmonė toliau galėtų vystyti veiklą, atsiskaityti su valstybe ir kitais kreditoriais. Tačiau teisės normų pažeidimai negali būti suprantami kaip negaliojantys, kuomet norima pateisinti įmonės tolimesnį vystymą. V. G., būdama individualios įmonės vadove, žinodama apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad V. G. pagrįstai bei teisingai buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

10. Apeliaciniu skundu V. G. nesutinka su paskirta administracine nuobauda – bauda 1400 Eur, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirtą baudą sumažinti iki 100 Eur arba jos visai neskirti.

11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu V. G. už aptariamo nusižengimo padarymą paskirta vieno tūkstančio keturių šimtų Eur bauda. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių ANK nuostatų nepažeidė ir padarė teisingą išvadą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo negalimumo.

13. Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes.

14. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas administracinę nuobaudą – baudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad byloje nustatyta viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, jog V. G. yra neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, yra dirbanti, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apylinkės teismas paskyrė baudą, kuri padaryto administracinio nusižengimo straipsnio sankcijoje yra minimali. Be to, įvertinęs V. G. materialinę padėtį pirmosios instancijos teismas paskirtos baudos mokėjimą išdėstė keturiolikos mėnesių laikotarpiui, nurodant kas mėnesį mokėti po 100 Eur. Atsižvelgus į šių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad apylinkės teismas teisingai įvertino administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantei skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų.

15. Nors apeliantė prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, apeliantės skundo argumentus, apygardos teismas sprendžia, kad jų visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. G. paskirta administracinė nuobauda, kuri ir taip yra minimali, yra aiškiai neteisinga, neproporcinga, kas suponuotų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

16. Individualizuojant skiriamą nuobaudą, būtina išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. V. G. padarė administracinį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (ANK 120 straipsnio 1 dalis). Įvertinus už šį pažeidimą straipsnio sankcijoje numatytą taikytiną nuobaudą (bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki  trijų tūkstančių eurų) akivaizdu, kad įstatymų leidėjo manymu toks nusižengimas, priešingai nei skunde nurodo apeliantė, yra pavojingas. Tuo tarpu apeliantės skunde nurodomos administracinio nusižengimo padarymo priežastys, t. y. tos, kad ne pagal įstatymą vykdyti atsiskaitymai su kreditoriais buvo būtini ir tokiu būdu tik siekta, jog būtų vykdoma įmonės veikla, taip pat dėstomos aplinkybės apie įmonės veiklą nuo 2003 m., valstybei sumokėtus mokesčius per paskutinius metus ir visą veiklos laikotarpį, įdarbintus darbuotojus nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad V. G. už administracinius nusižengimus/pažeidimus vykdant individualios įmonės (duomenys neskelbtini) veiklą, kaip įmonės vadovė, baudžiama ne pirmą kartą:  Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnį už tai, kad nelegaliai savo įmonėje leido dirbti keturiems asmenims, taip pat 2017 m. birželio 9 d. nutarimu bausta pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio. Šios aplinkybės rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio ir šiuo konkrečiu atveju skirti mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba iš viso neskirti nuobaudos, nėra pagrindo.

17. Apygardos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismo paskirta minimali bauda, priešingai, negu teigiama skunde, yra teisinga, proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir jį padariusį asmenį charakterizuojančių duomenų visumai.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, 

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                        Jolanta Raščiuvienė