Administracinė byla Nr. eA-207-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00002-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 43.7

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų A. K., G. L., uždarosios akcinės bendrovės ,,Pasvagra“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Pasvalio skyriaus, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir patikslintus prašymus atsakovams A. K., G. L., uždarajai akcinei bendrovei ,,Pasvagra“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pasvalio skyriaus (trečiasis suinteresuotas asmuo – notarė L. J.) dėl administracinio akto, pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo, restitucijos bei vindikacijos taikymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas, Prokuroras) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Pasvalio skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“ Nr. 24S-(14.24.3.)-17 (toliau – ir 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas);  2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 489, pagal kurią Ė. M. P. pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Pasvagra“ 8,2790 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8,4321 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3652, pagal kurią Ė. M. P. pardavė G. L. 9,9603 ha ploto sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) išreikalauti iš UAB „Pasvagra“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybei 8,2790 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8,4321 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) išreikalauti iš G. L. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybei 9,9603 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) taikyti restituciją ir priteisti iš A. K. UAB „Pasvagra“ 67 040,58 Eur (225 599,85 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 489; 7) priteisti iš A. K. G. L. 26 638,57 Eur (89 642,7 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3652.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 5 d. Panevėžio apygardos prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) gavo NŽT Pasvalio skyriaus pareiškimą „Dėl viešojo intereso gynimo“. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013 patenkino  Ė. M. P. pareiškimą, kuriuo ji prašė nustatyti juridinį faktą, kad jos motina M. S. P. nuosavybės teise valdė 70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvare, (duomenys neskelbtini). NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 24S-(14.24.3.)-17 Ė. M. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. P. valdyto nekilnojamojo turto dalį – 24,5934 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus: 9,9603 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 469-2, 8,4321 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 472 ir 8,2790 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 473, esančius (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į 45,4066 ha žemę bus atkurtos vėliau.

3.       Prokuroras nurodė, kad NŽT Pasvalio skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs turimus archyvinius dokumentus ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013, nustatė kad M. S. P. nuosavybės teise valdytas 70 ha žemės sklypas priklausė (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijai. NŽT Pasvalio skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Ė. M. P. nuosavybės teisės atkurtos į 150 ha M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos 196,8726 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvare, (duomenys neskelbtini), ir į tai, kad pagal NŽT Pasvalio skyriuje turimus archyvinius dokumentus (duomenys neskelbtini) dvaras iki 1940 m. nacionalizacijos buvo 196,8726 ha ploto, o nuosavybės teisės atkurtos į 150 ha plotą, nusprendė, kad nuosavybės teisės Ė. M. P. negali būti atkurtos į didesnį plotą, nei buvo (duomenys neskelbtini) dvaras, t. y. nuosavybės teisės gali būti atkurtos ne į 70 ha žemę, bet į 46,8726 ha žemę. NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimu Nr. 24S-(14.24.3.)-17 Ė. M. P. atkurtos nuosavybės teisės į 24,5934 ha žemę, ir į tai, kad minėtai pilietei galima atkurti nuosavybės teises į 46,8726 ha žemę, 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 24VĮ-(14.24.2.)-715 pakeitė Asmenų, pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn žemę, mišką, nuomoti valstybinę žemę Pasvalio rajono Pušaloto seniūnijos Mikoliškio kadastro vietovėje, sąrašo 5 eilutę, įrašydamas, kad pretendentė Ė. M. P. pagal 2013 m. spalio 24 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 24IP-7 pageidauja įsigyti nuosavybėn 22,2792 ha žemės plotą (sumažino nurodomą plotą). Ė. M. P. atstovas A. K. 2014 m. gruodžio 14 d. NŽT pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 24VĮ-(14.24.2.)-715.

4.       Prokuroras paaiškino, jog NŽT 2014 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-3212 kreipėsi į Lietuvos valstybės centrinį archyvą, prašydama pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, patvirtinančius buvusių savininkų M. S. ir M. S. P. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (kaimuose), (duomenys neskelbtini) valdymo nuosavybės teise faktą 1940 m. liepos 22 d. visuotinio nacionalizavimo metu. Lietuvos valstybės centrinis archyvas 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. R4-24 pateikė dokumentus, kuriuos išnagrinėjus nustatyta, kad pagal vėliausiai išduotą Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus dokumentą – Žemės reformos valdybos 1931 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 3220, kuriame nurodyta laikyti perėjusiu valstybės nuosavybėn (duomenys neskelbtini) dvarą, M. S. paliekant 150 ha nenusavintos žemės normos (iš to skaičiaus leista parduoti 70 ha žemės plotą), ir padaryta išvada, kad iki žemės visuotinio nacionalizavimo 1940 m. liepos 22 d. M. S. nuosavybės teise valdė 150 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvare, (duomenys neskelbtini), iš kurių 70 ha buvo leista parduoti. Ė. M. P. nuosavybės teisės į 150 ha (duomenys neskelbtini) dvaro žemę buvo atkurtos 1996–2003 m. Panevėžio apskrities valdytojo ir Panevėžio apskrities viršininko sprendimais. NŽT prašymu atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013, Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-365-1001/2016, kurį paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-754-212/2016, panaikino Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-745-205-2013 ir priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškėjos Ė. M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos mama M. S. P. nuosavybės teise valdė 70 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) dvare.

5.       Prokuroras nurodė, kad NŽT Pasvalio skyrius, vadovaudamasis Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013, neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas Ė. M. P. perdavė nuosavybės teises į 3 žemės sklypus: 9,9603 ha ploto sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,2790 ha ploto sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8,4321 ha ploto sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui priėmus sprendimą atmesti Ė. M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos motina M. S. P. nuosavybės teise valdė 70 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) dvare, administraciniai aktai, kuriais buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį, negaliojantys ir turi būti panaikinti. Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, taikytina restitucija ir valstybei privaloma grąžinti žemės sklypus, įgytus neteisėto administracinio akto pagrindu, tačiau Ė. M. P. ginčo žemės sklypus pardavė 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3652 G. L. (9,9603 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 489 UAB „Pasvagra“ (8,2790 ha ploto sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8,4321 ha ploto sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos pirkimo-pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

6.       Prokuroro įsitikinimu, šioje administracinėje byloje yra pagrindas konstatuoti nusikalstamos veikos faktą (faktus), dėl kurio valstybė prarado žemės sklypus. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00420-14 L. L. 2014 m. gruodžio 15 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 3 dalyje. Prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus vyriausiasis prokuroras 2016 m. gegužės 9 d. nutarime konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 07-1-00420-14 pradėtas pagrįstai, o byloje atlikus visus reikiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus matyti, kad įtariamoji L. L. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau byloje išnaudojus visas galimybes reikšmingiems tyrimui duomenims surinkti, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymo, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Panevėžio valdyboje 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00006-17 pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. gegužės 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00420-14 atnaujintas. 2018 m. gegužės 28 d. ikiteisminiai tyrimai Nr. 07-1-00420-14 ir Nr. 6-7-00006-17 buvo sujungti. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios L. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje padarymo, o ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi nepadaryta nusikalstama veika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytą kvalifikuojantį požymį – padaryto nusikaltimo faktą – nebūtina konstatuoti teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Ė. M. P. su atsakovais G. L. ir UAB ,,Pasvagra“ sudaryti žemės perleidimo sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str., 1.95 str. 1 d., 4.48 str.) ir šie sklypai grąžintini valstybės nuosavybėn (CK 4.96 str.).

7.       Pareiškėjas nurodė, kad A. K., prašydamas Ė. M. P. vardu atkurti nuosavybės teises į jos motinos žemę, elgėsi nesąžiningai, nes toks jo prašymas prieštaravo norminiams teisės aktams. Šiuo atveju svarbu įvertinti žemės sklypų įsigijimo aplinkybes. UAB „Pasvagra“ jau kitą dieną po 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo su Ė. M. P. sudarė preliminarias sutartis dėl žemės sklypų pirkimo. Sklypai dar net nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Toks greitas sandorių dėl didelės apimties ir vertės nekilnojamojo turto sudarymas nelaikytinas nepriekaištingu sąžiningumo aspektu. UAB „Pasvagra“ nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, skubiai įsigydama ginčo sklypus, ypač atsižvelgiant į tai, kad Ė. M. P. buvo prastos psichinės ir fizinės būsenos, o jos vardu veikė kiti asmenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Pasvagra“ neatitinka sąžiningo įgijėjo standarto. Ė. M. P. 2014 m. rugpjūčio 12 d. NŽT Pasvalio skyriui pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT Pasvalio skyrius 2014 m. rugpjūčio 18 d. išsiuntė panešimą per 15 darbo dienų pateikti sutikimą ar nesutikimą pirkti žemės sklypą. Pranešimas buvo išsiųstas tik vienam besiribojančio sklypo savininkui. 2014 m. rugsėjo 1 d. gautas UAB „NSSEN FARM“ nesutikimas pirkti žemę ir tą pačią dieną buvo išduota pažyma dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti. Kitą dieną buvo patvirtinta 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3652. Dar kitą dieną NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 24VĮ-(14.24.2.)-712 sumažino grąžinamos žemės plotą ir jos vertę. Toks skubėjimas sudaryti sandorį leidžia manyti, kad G. L. nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, skubiai įsigydamas ginčo žemės sklypą. Grąžinus ginčo žemės sklypus valstybei G. L. ir UAB ,,Pasvagra“ neteks neproporcinga vindikacijos padarinių našta.

8.       Atsakovas NŽT, atstovaujama Pasvalio skyriaus, atsiliepime į Prokuroro prašymą prašė jį atmesti.

9.       Atsakovas nurodė, kad sutinka su Prokuroro reikalavimais. Nurodė, kad 1996–2003 m. Ė. M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią ir pagal Atkūrimo įstatymą galimą atkurti buvusio savininko, jos tėvo M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 150 ha žemės. NŽT 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas yra neteisėtas, nes šiuo sprendimu valstybė įpareigota pakartotinai atkurti nuosavybės teises į 70 ha žemės iš 150 ha jau atkurtos žemės. Tokiu būdu būtų atkurta nuosavybė ne į galimą atkurti 150 ha buvusio savininko žemę, o į 220 ha žemę. Šis sprendimas priimtas pripažinto neteisėtu ir panaikinto Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-205-2013 pagrindu ir turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis imperatyvioms Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio 4 dalies normoms. Panaikinus teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris buvo pagrindu atkurti nuosavybės teises, kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, turi būti panaikinti ir administraciniai aktai, nesant jų priėmimo pagrindo. Taip pat pripažintinos negaliojančiomis ir niekinėmis 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 489 ir 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3652. A. K., prašydamas Ė. M. P. vardu atkurti nuosavybės teises į jos motinos žemę, elgėsi nesąžiningai. Ė. M. P. naikintino 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimo pagrindu įgytus žemės sklypus pirkimo-pardavimo sutartimis skubiai perleido kitiems asmenims. Valstybės su dabartiniais nuosavybės teisių į ginčo sklypus turėtojais (UAB „Pasvagra“ ir G. L.) prievoliniai santykiai nesieja, todėl taikytina vindikacija. UAB „Pasvagra“ nebuvo atidi ir rūpestinga, G. L. taip pat nebuvo sąžiningas. Valstybė žemės sklypus prarado dėl Ė. M. P., jos įgalioto atstovo A. K. veiksmų, nes būtent šie asmenys pateikė Pasvalio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013 byloje tik tokius iš archyvų gautus duomenis, ir surado tokius liudytojus, kurie klaidino teismą, nesudarė galimybės teisingai įvertinti M. S. P. žemės valdymo nuosavybės teise duomenų. Pripažinus sandorius neteisėtais CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikytina restitucija.

10.       Atsakovas A. K. atsiliepimuose į prašymą prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovas nurodė, kad Prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą ir neprašo šio termino atnaujinti. Teigė, kad M. S. 1929 m. gruodžio 3 d. notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko asmeninėn nuosavybėn 70 ha žemę. Šį faktą patvirtina notaro 1935 m. birželio mėn. 25 d. padarytas pirminės (1929 m.) sutarties nuorašas, kuris saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve, turi savo numerį, todėl jis kaip įrodymas turi prima facie (iš pirmo žvilgsnio) galią ir nebereikia papildomai įrodinėti nuosavybės teisių turėjimo, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, 1945 m. okupacinio režimo patvirtintoje formoje fiksuota, kad iš M. S. atimama 70 ha žemė, esanti (duomenys neskelbtini). Likę 20 ha jau grąžinti, ginčo dėl jų nebėra. Tai reiškia, kad rašytiniais įrodymais įrodyta, jog Ė. M. P. motina asmeninės nuosavybės teise valdė šį žemės sklypą nepertraukiamai, o atėmimo momentu žemės sklypas, dėl kurio vyko ginčas, sudarė 70 ha. Prokuroras nenustatė dokumentų klastojimo fakto, būtinos ir perteklinės faktinės aplinkybės buvo patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įstatymai nesuteikė teisės nevykdyti įsiteisėjusio Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo bei teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės grąžinimą. Prokuroras neatkreipia dėmesio į teisėtų lūkesčių principo svarbą. Svarbu, kad administracinis aktas ir sandoriai jų priėmimo ir sudarymo momentu atitiktų tuo metu galiojančių teisės aktų (plačiąja prasme) reikalavimus. Vėlesnis teisės aktų, tarp jų ir teismo sprendimų, pasikeitimas, neturi įtakos teisėtai sudarytoms sutartims. Nebuvo atlikta jokių veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių. Neturėdami pakankamo teisinio išsilavinimo ir būdami garbaus amžiaus atsakovas su savo atstovaujamąja naudojosi advokato pagalba, nieko savo iniciatyva nedarydavo, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nėra jokių sąsajų tarp įtarimo dėl nusikalstamos veikos padarymo įteikimo ir trijų žemės sklypų sugrąžinimo bei jų pardavimo. Įtarimas netapatus nusikalstamos veikos padarymui. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių BK 225 straipsnio 3 dalyje ar kituose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą.

12.       Atsakovas nurodė, kad jo ir valstybės nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl restitucija byloje negalima. Negalima ir vindikacija, nes tam nėra būtinosios sąlygos – nekilnojamojo daikto netekimo prieš savininko valią. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo leistinas tik savininkui, o šiuo atveju valstybė buvo tik to nekilnojamojo turto faktinė valdytoja, bet ne savininkė. Be to, praleistas naikinamasis trijų metų terminas tokiems reikalavimams pareikšti (CK 4.96 str. 1 d.). Pareiškėjas, žemės sklypų pirkėjams neprašant, neturi teisinio pagrindo reikalauti teismo jų atžvilgiu taikyti restituciją. Atsakovo atžvilgiu restitucija netaikytina dar ir todėl, kad jo padėtis nepataisomai pablogėtų. Gautas lėšas jis išleido, dabar gyvena iš kuklios pensijos. Tiek velionė žmona, tiek atsakovas neturėjo pagrindo nepasitikėti valstybės institucijos atliekamais veiksmais grąžinant nekilnojamąjį turtą, todėl įgijo teisėtą lūkestį, kad nuosavybės teisė yra tikra ir bus gerbiama ir saugoma. Šio teisėto lūkesčio, o kartu ir teisinio tikrumo bei teisinio saugumo interesų veikimo sfera sustiprėjo, kadangi valstybė leido netrukdomai ir pilnai realizuoti nuosavybės teisę (sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį). Valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims.

13.       Atsakovas G. L. atsiliepimuose į prašymą prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti prokuroro prašymą, o atsisakius taikyti ieškinio senatį – atmesti prašymus dėl sutarties naikinimo ir restitucijos taikymo. Patenkinus pareiškėjo prašymą, prašė priteisti iš valstybės atsakovui G. L. už 9,9603 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą pirkimo kainą (25 962,32 Eur) ir su žemės sklypo netekimu susijusius nuostolius. Taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo dabartinė rinkos vertė yra 73 000 Eur, o įsigijimo metu ji buvo 25 962,32 Eur. Patenkinus pareiškėjo prašymą, atsakovas patirtų 47 037,68 Eur nuostolių. Nurodė, kad dar 2014 m. lapkričio 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00420-14, gavus A. K. pareiškimą apie tai, kad NŽT Pasvalio skyriaus vyriausioji specialistė L. L. iš jo pareikalavo kyšio už tai, kad Ė. M. P. būtų atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemės dalį. Prokuratūra jau ikiteisminio tyrimo metu (2014 m. lapkričio 11 d. – 2016 m. gegužės 9 d.) turėjo duomenų apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir privalėjo imtis atitinkamų veiksmų viešajam interesui ginti. Prokuroro sužinojimo apie ginčijamą NŽT sprendimą momentas negalėjo būti vėlesnis nei buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas t. y. 2016 m. gegužės 9 d. Be to, NŽT vėliausiai 2014 m. rugsėjo 3 d. tapo žinoma, kad jos 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas turi būti panaikintas, tačiau NŽT nesikreipė į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovas G. L. iš Ė. M. P. žemės sklypą įsigijo 2014 m. rugsėjo 2 d., todėl, jeigu NŽT būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, atsakovas nebūtų patekęs į tokią situaciją, t. y. nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties. NŽT turėjo papildomą pagrindą kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo dar ir po to, kai ji 2015 m. sausio 8 d. gavo dokumentus iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo. NŽT viešojo administravimo veiksmus atliko nepateisinamai ilgai. Nuo prašomo panaikinti administracinio akto priėmimo dienos iki pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą dienos praėjo 3 m. Toks laiko tarpas yra nepateisinamai ilgas, vertinant jį sąžiningų įgijėjų pagrindinių žmogaus teisių į nuosavybę ir jų teisėtų lūkesčių atžvilgiu.

15.       Atsakovas pažymėjo, kad pirkėjų UAB „Pasvagra“ ir G. L. nesąžiningumą pareiškėjas iš esmės grindžia vien tik prielaida, kad pirkėjai turėjo žinoti, jog Ė. M. P. sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei 2017 m. sausio 17–19 d. gautais Ė. M. P., A. K. ir I. G. paaiškinimais (I t., b. l. 139–141, 157). Vien tik pareiškėjo prielaida negali būti pakankamas pagrindas pirkėjo sąžiningumo prezumpcijai paneigti. I. G. nedalyvavo pirkimo-pardavimo sandorių sudaryme, be to, jos paaiškinimai apie 2014 m. įvykius ir subjektyvus jų vertinimas pateikti po 3 m. ir jų tikslumas abejotinas. Vien tik faktas, kad E. M. P. neprisiminė ir neatpažino jai į anūkes tinkančios I. G., apskritai nieko neįrodo. Kita vertus, byloje gausu įrodymų, patvirtinančių abiejų atsakovų (pirkėjų) sąžiningumą bei tai, kad jie neturėjo jokio pagrindo abejoti E. M. P. būsena sandorių sudarymo metu. Visų pirma, pirkimo-pardavimo sandoriai yra tvirtinami notaro, o prieš bet kokio nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymą notarai patikrina įvairius registrus (įskaitant ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą) bei nustato, ar asmuo, pasirašantis dokumentą, yra veiksnus. Prieš sudarant sandorius taip pat buvo patikrintas ir Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, iš kurio atsakovams buvo žinoma, kad E. M. P. yra teisėta žemės sklypų savininkė. Atsakovai (pirkėjai), net ir būdami atidūs, protingi, negalėjo žinoti, kad ateityje bus pradėtos procedūros, susijusios su NŽT sprendimo panaikinimu ir kad bus panaikintas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apie kurį atsakovams (pirkėjams) apskritai nebuvo žinoma. Be to, E. M. P. veiksnumas nesukėlė abejonių nei notarei Ž. B., 2013 m. gegužės 7 d. tvirtinant E. M. P. įgaliojimą sutuoktiniui A. K., nei notarei L. J. 2014 m. vasario 3 d. tvirtinant analogišką įgaliojimą bei abi ginčijamas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, E. M. P. buvo atlikta ambulatorinė Teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios 2009 m. vasario 20 d. akte Nr. 84TPK-55 nurodyta, kad jai nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas, pagal savo esamą sveikatos būklę ji gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti“ (II t., b. l. 11). A. K. savo atsiliepimuose į pareiškėjo patikslintą prašymą pripažįsta, kad atsakovai UAB „Pasvagra“ ir G. L. yra sąžiningi įgijėjai, bei tai, kad parduodama žemės sklypus Ė. M. P. sau jokios žalos nepadarė, sandoriai jai buvo naudingi, nes už žemės sklypus buvo sumokėta rinkos kaina. Nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti pirkėjų nesąžiningumą. Šioje byloje nėra nusikaltimo požymių, nėra aišku, ar apskritai buvo padarytas koks nors nusikaltimas, dėl kurio valstybė prarado nekilnojamuosius daiktus, kuo būtent pasireiškė galimai nusikalstama veika bei kas ją galimai padarė. Atsižvelgiant į tai, kad žemės tvarkymo ir administravimo sritis yra labai plati ir reikalauja specifinių žinių, bei į tai, kad net ir turint šias specifines žinias ir darbo patirtį NŽT ne iš karto sugebėjo nustatyti, kad nuosavybės teisės į žemę atkurtos nepagrįstai, darytina išvada, kad E. M. P. ir / arba A. K., neturėdami tam reikiamos kompetencijos ir nebūdami šios srities specialistais, negalėjo ir neprivalėjo suvokti, kad Ė. M. P. prašymas teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nepagrįstas. Duomenų, kad šie asmenys būtų sąmoningai klaidinę teismą arba pateikę melagingus duomenis, nėra. NŽT 2013 m. dalyvavo Ė. M. P. inicijuotose bylose dėl termino pateikti prašymą ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininkų patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atnaujinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau jokių prieštaravimų nereiškė. Taigi, valstybė ginčo sklypų neteko dėl pačios valstybės pareigūnų nepakankamo atidumo ir netinkamo pareigų vykdymo. NŽT dar 2013 m. vykusių teismų procesų metu privalėjo vertinti Ė. M. P. prašymo pagrįstumą, analizuoti archyvinius dokumentus ir reikalui esant inicijuoti papildomų dokumentų iš archyvo gavimą. Vien tik faktas, jog egzistuoja pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, kad valstybė neteko žemės sklypų dėl nusikaltimo. Nusikalstama veika buvo inkriminuojama valstybės pareigūnei dėl kyšio galimo reikalavimo ir paėmimo. Ši veika neturi priežastinio ryšio su valstybės ginčo žemės sklypų netekimu. Kyšio galimai buvo reikalauta vėliau, nei buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o ir pats kyšis buvo siejamas su nuosavybės teisių atkūrimu į likusią žemės dalį, kuri niekada nebuvo atkurta. Valstybė neteko žemės sklypų dėl netinkamų valstybės institucijų veiksmų, už kuriuos sąžiningas nekilnojamojo daikto įgijėjas, neatsakingas.

16.       Atsakovo teigimu, žemės sklypo grąžinimas natūra pažeistų jo, kaip sąžiningo įgijėjo, interesus. Atsakovas yra ūkininkas, užsiima nuolatine žemės ūkio veikla, t. y. naudoja žemės sklypą pagal paskirtį. Iš bylos duomenų matyti, kad asmenys pinigus už parduotus žemės sklypus jau išleido (I t., b. l. 141) ir pakankamos vertės turto, iš kurio būtų galima tikėtis nuostolių atlyginimo, neturi, todėl akivaizdu, kad restitucijos taikymas tarp pirkėjo ir pardavėjo faktiškai neįmanomas.

17.       Atsakovas UAB,,Pasvagra“ atsiliepimuose į prašymą prašė atmesti Prokuroro prašymą pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 489 ir prašymą taikyti restituciją. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsakovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo susijęs su 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimu. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, kurie būtų turėję įtakos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kurio pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, priėmimui. Nėra tenkinama vindikacijos sąlyga – valstybė neprarado žemės valdymo dėl nusikaltimo, todėl ji negali būti išreikalauta iš sąžiningų įgijėjų. Prokuroro teiginiai dėl Ė. M. P. nesugebėjimo suprasti savo veiksmų nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. UAB „Pasvagra“, sudarydama sandorį dėl ginčo žemės įsigijimo neturėjo jokių žinių apie galimą pardavėjos negalėjimą suprasti savo veiksmų, sandorį patvirtino notaras. Nebuvo aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradusi atsakovo pareiga papildomai domėtis pardavėjo valia ar abejoti sandorio teisėtumu. UAB „Pasvagra“ sumokėjo sutartimi sulygtą žemės rinkos kainą – 111 776,50 Lt už 8,2790 ha ir 113 833,35 Lt už 8,4321 ha žemės. UAB „Pasvagra“ užsiima žemės ūkio veikla, Prokuroro išsakytos abejonės apie skubų sklypo įsigijimą yra niekuo nepagrįstos, taip pat kaip ir teiginiai apie preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą iki nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimą. Preliminarios sutarties sudarymas, jeigu toks faktas ir būtų buvęs, nepatvirtina UAB „Pasvagra“ nesąžiningumo. Administracinis teisės aktas, kuriuo buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo sklypus, buvo pakeistas praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po sandorio, UAB „Pasvagra“ sandorio metu apie tai negalėjo žinoti. Bendrovė ginčo žemę naudoja jau 6 metus, yra atlikusi ženklias investicijas į melioravimo sistemas bei dirvožemio kokybės gerinimą, rinkos kaina yra taip pat ženkliai išaugusi, todėl sandorio metu sumokėtos kainos sugrąžinimas neatitinka sąžiningumo bei teisingumo principų.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė L. J. atsiliepimuose į prašymą nurodė, kad pareiškėjo prašymas neturėtų būti tenkinamas.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nuo 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, priėmimo Ė. M. P. priklausė nuosavybės teisė, o sklypai jau buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą 2013 m. gruodžio 13 d., kadastrinė byla valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruota 2013 m. gruodžio 27 d. Tiek preliminariąsias sutartis, tiek pagrindinę žemės sklypo pardavimo-pirkimo sutartį pasirašė pati Ė. M. P. Nuo preliminariosios sutarties iki pagrindinės pardavimo-pirkimo sutarties praėjo pusantro mėnesio. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdė valstybės institucijos, prieš tai jos privalėjo patikrinti, ar asmuo, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar yra kitos sąlygos, būtinos nuosavybės teisėms atkurti. Dėl to atsakovai (pirkėjai) pagrįstai pasitikėdami valstybe ir jos institucijomis neturėjo pagrindo abejoti, kad asmuo, iš kurio jie įsigijo žemės sklypus, yra teisėtas savininkas, jie turėjo teisėtą lūkestį, jog išliks savininkais neribotą laiką ir galės naudotis ginčo sklypais. Nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybė neteko žemės sklypų dėl padaryto nusikaltimo. Valstybė ginčo sklypų neteko dėl pačios valstybės pareigūnų nepakankamo atidumo ir netinkamo pareigų vykdymo. Pritaikius vindikaciją, būtų pažeistas proporcingumo principas ir atsakovai (pirkėjai) patirtų pernelyg didelę naštą.

 

II.

 

21.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – panaikino 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimą, taikė vienašalę restituciją ir priteisė iš atsakovo A. K. valstybės naudai 12 977,00 Eur, likusią prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi, taikyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas atmetė atsakovų A. K., UAB ,,Pasvagra“ ir G. L. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22.       Teismas nurodė, kad valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu viešąjį interesą. Vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas, kadangi Prokuroras tik 2016 m. gruodžio 5 d. gavo iš NŽT Pasvalio skyriaus visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Ė. M. P. ir prašymą dėl viešojo intereso gynimo, o prašymą teismui pateikė 2017 m. sausio 4 d. Teismas vertino, jog nėra pagrindo pripažinti ieškinio senaties termino pradžią 2014 m. lapkričio 11 d. ar 2016 m. gegužės 9 d., kai buvo pradėtas ar baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00420, nes ikiteisminiame tyrime buvo siekiama nustatyti ir įvertinti galimą valstybės tarnautojo kyšininkavimą, o ne administracinio akto prieštaringumą teisės aktams, reglamentuojantiems nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, tik 2016 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-754-212/2016 nutarė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad Ė. M. P. nuosavybės teisės į 150 ha (duomenys neskelbtini) dvaro žemės buvo atkurtos 1996–2003 m. Panevėžio apskrities valdytojo ir Panevėžio apskrities viršininko sprendimais. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013 nustatė juridinį faktą, kad Ė. M. P. motina M. S. P. nuosavybės teise valdė 70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvare, (duomenys neskelbtini). Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-365-1001/2016 panaikino Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą 2013 m. rugpjūčio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013 ir priėmė naują sprendimą – atmetė Ė. M. P. pareiškimą dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

24.       Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas, kuris priimtas panaikinto Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-205-2013 pagrindu, turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis imperatyvioms Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 straipsnio 1 dalies normoms, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos piliečiui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Nustačius, kad Ė. M. P. teisė atkurti nuosavybės teises į jos motinos valdytą žemę buvo pripažinta nepagrįstai, yra pagrindas konstatuoti, jog UAB ,,Pasvagra“ ir G. L. žemės sklypus įgijo iš asmens, neturėjusio teisės juos perleisti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju galimas CK 4.96 straipsnio, reglamentuojančio daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, nuostatų taikymas.

25.       Įvertinęs Prokuratūros ONKT skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00420-14 nustatytas aplinkybes, teismas atmetė atsakovo UAB ,,Pasvagra“ argumentus, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo niekaip susijęs su NŽT 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimu, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal A. K. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad NŽT Pasvalio skyriaus vyriausioji specialistė iš jo reikalavo pinigų už tai, kad Ė. M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje pateikta pakankamai duomenų iš Prokuratūros ONKT skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00420-14, kad būtų galima spręsti apie nusikaltimo faktą ne baudžiamąja prasme. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas L. L. atžvilgiu nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Prokuratūros ONKT skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00420-14 nurodyta, kad ,,<...> šioje byloje yra nustatyti kyšininkavimo požymiai, t. y. kad L. L. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų jos kaltei dėl 100 000 Lt kyšio priėmimo iš A. K., t. y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 3 d., pagrįsti nepakanka“. Taip pat nurodyta, ,,kad L. L. netinkamas atstovavimas NŽT interesams Pasvalio rajono apylinkės teisme dėl Ė. M. P. nuosavybės teisių atkūrimo, negali būti kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių ir ikiteisminis tyrimas nutrauktinas“. Teismo vertinimu, nors ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti būtent šio nusikaltimo požymių, tačiau Ė. M. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo pateikti visi dokumentai (galimai nuslėpti), todėl galima spręsti apie nusikalstamą veiką šioje byloje (ne baudžiamąja prasme). Apibendrindamas teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad savininkas (t. y. valstybė) ginčo žemės sklypus prarado dėl kito (kitų) asmens (asmenų) padarytų nusikaltimų, dėl to, kad žemės sklypai iš valstybės įgyti valstybės institucijai (valstybės tarnautojui) nepateikus visų dokumentų bendrosios kompetencijos teismui sprendžiant dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galimai dėl to, kad buvo gautas kyšis. Teismas konstatavo, kad egzistuoja formalus pagrindas byloje taikyti vindikaciją valstybės nuosavybėn iš UAB ,,Pasvagra“ ir G. L. grąžinant ginčo sklypus.

26.       Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad UAB ,,Pasvagra“ ir G. L. žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, jog Ė. M. P. teisė atkurti nuosavybės teises buvo pripažinta nepagrįstai. Duomenų apie tai, kad UAB ,,Pasvagra“ ir G. L. buvo nesąžiningi, nėra, todėl jų sąžiningumas preziumuojamas. Įgytus žemės sklypus šie asmenys valdo ilgą laiką, t. y. nuo 2014 m. Teismas pripažino, kad NŽT Pasvalio skyrius priimdamas 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimą neužtikrino, kad procesas būtų vykdomas sąžiningai ir teisėtai. Minėtas administracinis aktas yra neteisėtas, tačiau jo pagrindu asmenys įgijo nuosavybės teisę į žemę, kadangi pasitikėjo valdžios institucijų darbu ir administracinių aktų tikrumu bei teisėtumu. Byloje nenustatyta, kad ginčo žemės sklypų įgijėjai buvo nesąžiningi ar kad žemės sklypai, perduoti atlygintinai atsakovų nuosavybėn, būtų išimtinė valstybės nuosavybė ar būtų būtini visuomenės poreikiui tenkinti. Teismas sprendė, kad būtų neteisinga valdžios institucijų padarytų klaidų naštą perkelti sąžiningiems įgijėjams, todėl atmetė Prokuroro reikalavimus pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu UAB ,,Pasvagra“ ir G. L. įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus, taip pat taikyti vindikaciją.

27.       Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma restitucija tarp A. K. (mirusiosios Ė. M. P. sutuoktinio ir paveldėtojo) ir valstybės, kadangi Ė. M. P. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į M. S. P. valdytą turtą, o dalį turto ji perleido kitiems asmenims atlygintinai. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į A. K. turimo turto vertę, į tai, kad jis yra garbaus amžiaus, nenuteistas, jo kaltė nenustatyta, kaip pats nurodo, gyvena iš pensijos, o gautus pinigus už ginčo žemės sklypus išleido, teismas sprendė, kad iš jo valstybės naudai priteistina mažiausia žemės sklypų vertė. Teismas atmetė NŽT Pasvalio skyriaus argumentus, kad A. K., prašydamas Ė. M. P. vardu atkurti nuosavybės teises į jos motinos žemę, elgėsi nesąžiningai, nustatęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog šie asmenys būtų sąmoningai klaidinę bendrosios kompetencijos teismą arba pateikę melagingus duomenis. Teismas nustatė, kad žemės sklypų vertės mažiausios buvo 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimo priėmimo dieną ir rėmėsi minėtame sprendime nurodytomis sklypų vertėmis. Atsižvelgęs į tai, iš A. K. (mirusiosios Ė. M. P. sutuoktinio ir paveldėtojo) valstybės naudai teismas priteisė 12 977 Eur (15946 Lt + 14532 Lt + 14329 Lt = 44807 Lt; 44807 Lt : 3,45280 = 12 977 Eur).

28.       Teismas atmetė A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodęs, kad ši byla yra dėl viešo intereso gynimo, teismo sprendimas priimtas ne A. K. naudai. Atmesdamas atsakovų UAB ,,Pasvagra“ ir G. L. prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad ši byla yra dėl viešo intereso gynimo, o Prokuroro prašymas tenkintas iš dalies, Prokuroras ir NŽT atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

 

III.

 

29.       Atsakovas NŽT, atstovaujama Pasvalio skyriaus, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies netenkintas pareiškėjo reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti visus pareiškėjo prašymo reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš A. K. valstybės naudai priteistina mažiausia žemės sklypų vertė. Teismas turėjo pareigą nustatyti realią valstybės prarastų žemės sklypų kainą. Valstybei grąžinama suma sudaro sąlygas A. K. nepagrįstai praturtėti. Teismų praktikoje taikant restituciją paprastai priteisiama žemės sklypų vidutinė rinkos vertė. Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, skelbiama VĮ Registrų centro, negali būti lyginama su sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyta žemės sklypų verte, šios vertės nustatytos pagal skirtingas metodikas.

29.2.                      Teismas nepagrįstai kritiškai vertino argumentus dėl A. K. nesąžiningumo, nes jo prašymas E. M. P. vardu atkurti nuosavybės teises prieštaravo teisės aktams aktams. Būtent šie asmenys pateikė Pasvalio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013 tik tokius iš archyvų gautus duomenis, ir surado tokius liudytojus, kurie klaidino teismą, nesudarė galimybės teisingai įvertinti M. S. P. žemės valdymo nuosavybės teise duomenų. A. K. nesąžiningumą įrodo jo šioje byloje pateiktas 2020 m. vasario 5 d. atsiliepimas ir prie jo pridėta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013 m. gegužės 28 d. parengta Lietuvos Respublikos Vyriausiojo notaro Kauno notarinio archyvo Biržų apskrities 1930 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo kopija, patvirtinanti, kad Ė. M. P. ir A. K. 2013 m. gegužės 28 d. turėjo Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentą, patvirtinantį faktą, kad M. S. iš savo nuosavybės teise valdytos 150 ha žemės 1929 m. gruodžio 3 d. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleidęs 70 ha žemės M. S. ir 1940 m. nacionalizacijos metu valdė 80 ha žemę. Šį dokumentą jie turėjo jau nuo 2013 m. Byloje nesant ginčo dėl to, kad 1996–2003 m. sprendimais E. M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią jos tėvo M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 150 ha žemę, įskaitant ir perleistą 70 ha žemę (apie pirkimo-pardavimo sutartį sprendimų priėmimo metu nebuvo žinoma), todėl laikytina, kad E. M. P. ir jos sutuoktinis A. K. žinojo, kad nuosavybės teisės atkurtos į 150 ha žemę, taip pat žinojo, kad iš to 150 ha žemės ploto yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl 70 ha žemės perleidimo M. S., ir turėdami 1929 m. gruodžio 3 d. sutartį, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepateikė teismui 1929 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties, klaidino teismus, ginčijo sprendimus ir nutartis ir visuose teismams teikiamuose atsiliepimuose, skunduose klaidinančiai teigė apie „nesudarytą“ pirkimo-pardavimo sutartį. A. K. ir E. M. P. ketinimus neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę ir ją realizuoti, išsigryninti pinigus patvirtina Prokuratūros ONKT skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00420-14 aptarti liudytojų K. G., G. I. parodymai, kad už žemės sklypų pardavimą gautus pinigus (100 tūkst. Lt) A. K. skubėjo išsigryninti, 2014 m. grynais pinigais pirko butą (duomenys neskelbtini) kito asmens vardu (ar jo naudai), veikė su kitais asmenimis.

29.3.                      A. K. prie savo 2020 m. birželio 4 d. prašymo „Dėl nuosavybės teisių Ė. M. P. vardu atkūrimo proceso atnaujinimo“, gauto NŽT Pasvalio skyriuje 2020 m. rugsėjo 7 d. (registracijos Nr. 24FP-1379) pridėjo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo notaro Kauno notarinio archyvo Biržų apskrities 1930 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo apie 1929 m. gruodžio 3 d. M. S. ir M. S. sudarytą notarinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl 70 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvare perleidimo, kopiją, kuri yra patvirtinta ir advokato A. A. 2013 m. rugpjūčio 13 d. (reg. Nr. 272). Teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-745-205-2013, kurioje buvo nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, vyko 2013 m. rugpjūčio 14 d., o teismo sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 30 d. Todėl darytina išvada, kad asmenys, suinteresuoti nuosavybės teisių atkūrimu ir valstybinės žemės užvaldymu bent du kartus buvo užsiklausę Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir buvo gavę skirtingu laiku patvirtintas 1929 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo dokumento kopijas. Todėl laikytina, kad ne tik A. K. ir Ė. M. P. turėjo 70 ha ploto žemės pirkimo- pardavimo sutartį (2013 m. balandžio 12 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. kopijos) ir žinojo visą faktinę padėtį, bet ir juos atstovavęs advokatas A. A. žinojo apie 1929 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, visus duomenis apie M. S. valdytą žemę, įskaitant ir apie jo perleistą M. S. P. žemę, tačiau taip pat siekė, kad teismas jo atstovaujamiems klientams nustatytų tikrovės neatitinkantį juridinę reikšmę turintį faktą. Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. L2-363-847/2014 patvirtina, kad A. K. advokatui už atstovavimą administracinėje byloje 1-27-320/2013, civilinėje byloje Nr. 2-687-500/2012 ir civilinėje byloje Nr. 2-745-2015/2013 atlygino 95 000 Lt sumą. A. K. nuo 2013 m. disponavo svarbiu dokumentu, žinojo objektyvią tiesą apie buvusių savininkų M. S. ir M. S. valdytą turtą (žemę) iki 1940 m. nacionalizacijos ir tik 2020 m. jį pateikė teismui ir nepateikė anksčiau bylas nagrinėjusiems teismams. Nurodytos aplinkybės įrodo A. K. nesąžiningumą užvaldant valstybinę žemę ir galimai padarytą nusikalstamą veiką.

29.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl NŽT Pasvalio skyriaus darbuotojos L. L. nepakankamo rūpestingumo, atliekant savo funkcijas, buvo priimtas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis 2013 m. gruodžio 8 d. Sprendimas. Tai, kad NŽT Pasvalio skyrius pats negalėjo nustatyti valdymo fakto iš pateiktų dokumentų, įrodo byloje esantys A. K., Ė. M. P. ir jų atstovo advokato A. A. pasirašyti 2012–2013 m. prašymai ir NŽT Pasvalio skyriaus atsakymai į juos. NŽT darbuotojai teismuose gali prieštarauti juridinio fakto nustatymui, ginčyti priimtą teismo sprendimą, kai turi neginčijamus įrodymus, paneigiančius nustatytą faktą. Nagrinėjamu atveju net ir tiriant neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą, NŽT užklausus archyvus nebuvo gauti duomenys apie 1929 m. gruodžio 3 d. sudarytą sutartį. Taigi, net ir užklausus archyvas ne visuomet pateikia visus susijusius dokumentus.

29.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių ir nėra pagrindo taikyti vindikaciją. Panaikinus ginčijamą administracinį aktą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Ė. M. P., nebūdama teisėta žemės sklypų savininke, jų negalėjo parduoti. A. K., prašydamas E. M. P. vardu atkurti nuosavybės teises į jos motinos žemę, elgėsi nesąžiningai, Ė. M. P. žemės sklypus pirkimo-pardavimo sutartimis skubiai perleido kitiems asmenims. Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas. Yra teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovus UAB „Pasvagra“ ir G. L. laikyti neteisėtais žemės sklypų valdytojais ir išreikalauti iš jų žemės sklypus, sugrąžinant juos valstybei, taikyti restituciją ir priteisti iš A. K. pareiškėjo prašomas priteisti pinigų sumas.

30.       Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      Atsakovo ir valstybės nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl restitucija negalima. Vindikacija taip pat negalima, kadangi tam nėra būtinosios sąlygos – nekilnojamojo daikto netekimo prieš savininko valią. Teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl restitucijos ir vindikacijos ir savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Teismas buvo šališkas, nenurodė teisės normos, reglamentuojančios vienašalę restituciją. Teismas neįvertino, kad ginčo administracinis aktas yra vienkartinis ir skirtas E. M. P. įgyti teises į jame nurodytą turtą, jai įgijus šias teises, aktas praranda bet kokią galią, nes šalis sieja nebe administracinis aktas, o sandoriai. Nepanaikinus sutarčių dėl žemės sklypų perleidimo pažeidžiamas teisės principas, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda.

30.2.                      Pažeistos bylų rūšinio teismingumo taisyklės, byla priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami daiktinės teisės normomis ir sandorių negaliojimo institutu.

30.3.                      A. K. negali būti atsakovu šioje byloje, kadangi nei žemės sklypai, nei už juos gauti pinigai į paveldimo turto visumą nepatenka. Pareiškėjas neatliko nei vieno iš CK 5.63 straipsnyje numatytų veiksmų. Įpėdinis negali atsakyti neribotą laiką už palikėjo skolas.

30.4.                      Teismas ignoravo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką analogiškose bylose. Tiek atsakovas, tiek jo žmona neturėjo pagrindo nepasitikėti valstybės institucijos veiksmais grąžinant nekilnojamąjį turtą, todėl įgijo teisėtą lūkestį, kad nuosavybės teisės yra tikros ir bus gerbiamos. Jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims.

30.5.                      Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų: 1929 m. gruodžio 3 d. notaro P. L. patvirtintos sutarties nuorašo, pagal kurią M. S. nusipirko 70 ha žemę, E. M. P. tėvų prašymų duoti leidimą apsigyventi Lietuvoje, 1945 m. okupacinio režimo patvirtintos formos, kurioje nurodyta, kad iš M. S. atimama 70 ha žemė. Teismas nepasisakė ir dėl NŽT Prokurorui pateiktos informacijos, kad okupacinio režimo atliktoje inventorizacijoje nurodyta, jog okupacijos momentu atsakovo žmonos tėvai turėjo 225 ha žemę, kurios didžioji dalis iš karto buvo nacionalizuota.

30.6.                      Teismas nenagrinėjo apelianto prašymo liudytoja apklausti L. L., kuri dirbo NŽT Pasvalio skyriuje. Teismo posėdyje pilnai neišnagrinėtas klausimas, ar grąžinta visa M. S. priklausiusi žemė, ar ne.

30.7.                      Teismas neteisingai aiškina Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kadangi grąžinama žemė, o ne dvarai, ir visiškai nesvarbu, ar žemė patenka į buvusio dvaro teritoriją. Be to, atkuriamos nuosavybės teisės į savininko palikėjo žemę, o tai reiškia, kad jeigu jų yra daugiau kaip vienas, atkuriamos nuosavybės teisės į kiekvieno žemę atskirai nesumuojant.

30.8.                      Byloje nėra viešojo intereso. Byloje pateikti įrodymai, kad iš abiejų atsakovų atimta 225 ha žemė, o grąžinta tik apie 140 ha žemės.

31.       Atsakovas A. K. apeliacinės instancijos teismui 2021 m. rugpjūčio 31 d. taip pat pateikė prašymą priimti papildomus dokumentus ir pateikė 197 lapus dokumentų.

32.       Atsakovas G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas G. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl 2 389,44 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-916/2019, kadangi jos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, minėtoje byloje teismas pasisakė tik dėl antrinės pagalbos išlaidų atlyginimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma skirta užtikrinti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą ir pralaimėjęs bylą, nebūtų įpareigojamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas asmeniškai, tačiau ši norma nepaneigia pačios atsakovų teisės viešojo intereso gynimo bylose gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taikant CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovui bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl priežasčių, už kurias išimtinai atsakingas prokuroras, t. y. dėl netinkamo reikalavimų byloje suformulavimo. Kadangi buvo atmesti visi Prokuroro byloje atsakovo G. L. atžvilgiu pareikšti reikalavimai, atsakovui turi būti priteisiamos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34.       Atsakovas UAB ,,Pasvagra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas UAB ,,Pasvagra“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl 5 091,91 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35.       Atsakovas nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog taikant CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017). Atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl priežasčių, už kurias atsakingas Prokuroras. Kadangi buvo atmesti visi Prokuroro byloje atsakovo UAB „Pasvagra“ atžvilgiu pareikšti reikalavimai, todėl UAB „Pasvagra" turi būti priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

36.       Pareiškėjas Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovų NŽT, A. K. ir UAB „Pasvagra“ apeliacinius skundus prašo atsakovų UAB „Pasvagra“ ir A. K. apeliacinius skundus atmesti, o atsakovo NŽT apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Teismas nepagrįstai atmetė Prokuroro prašymo dalį dėl vindikacijos taikymo, neįvertino pareiškėjo argumentų, kad atsakovai UAB „Pasvagra“ ir G. L. nelaikomi atitinkančiais sąžiningo įgijėjo standartą. Greitas sandorių dėl didelės apimties ir vertės nekilnojamojo turto sudarymas nelaikytinas nepriekaištingu sąžiningumu, UAB „Pasvagra" nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. G. L. skubėjimas sudaryti sandorį taip pat leidžia manyti, kad jis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, skubiai įsigydamas ginčo žemės sklypą. Sklypų pirkėjai tokiais savo veiksmais prisiėmė neigiamų padarinių riziką, todėl daikto išreikalavimas jiems nebus neproporcinga našta. Be to, teismas netyrė, kaip pirkėjai sužinojo apie žemės sklypo pardavimą, sutarė dėl pirkimo-pardavimo sąlygų ir sudarė sutartį per vieną dieną.

36.2.                      Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama panaši ginčui reikšmingais faktais ir taikytina teise administracinė byla Nr. A-2420-1062/2019, kurią nagrinėja išplėstinė teisėjų kolegija. Kadangi administracinėje byloje Nr. A-2420-1062/2019 priimtu procesiniu sprendimu siekiama užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tikslinga sustabdyti ir šią bylą, kol bus išnagrinėta minėta administracinė byla.

36.3.                      Teismas, panaikinęs neteisėtą aktą, pritaikė kitą padarinių šalinimo būdą nei vindikaciją – vienašalę restituciją, todėl atsakovams pagrįstai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos.

37.       Pareiškėjas Prokuroras atsiliepime į atsakovo G. L. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria G. L. nepriteistos bylinėjimosi išlaidos.

38.       Atsakovas NŽT, atstovaujama Pasvalio skyriaus, atsiliepime į atsakovo A. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad:

38.1.                      Pretendentė Ė. M. P. neteisėtai praturtėjo valstybės sąskaita ir neteisėtai gautą turtą perleido. Apeliantas skubėjo realizuoti žemės sklypus, todėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo parengtos pretendentės Ė. M. P. ir jos įgalioto atstovo A. K. lėšomis, nelaukiant, kol eilės tvarka sklypai bus pamatuoti valstybės lėšomis. Iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl sandoriai, kuriuos sudarė Ė. M. P. dėl žemės, kurios neturėjo teisės gauti, perleidimo, taip pat yra neteisėti. Todėl turi būti atkurtas teisingumas, taikoma vindikacija ir restitucija.

38.2.                      A. K. po Ė. M. P. mirties atsakovu laikomas pagristai, nes jis yra procesinių teisių ir pareigų perėmėjas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. priėmė Ė. M. P. palikimą, taigi yra procesinių teisių bei pareigų perėmimo pagrindas.

38.3.                      Prie Prokuroro 2017 m. vasario 2 d. patikslinto prašymo yra pridėtas A. K. 2017 m. sausio 6 d. pasirašytas paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad būtent A. K. kreipėsi į archyvą, gavo ir archyvo dokumentus ir kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą bei į Pasvalio rajono apylinkės teismą, kad dokumentus dėl 70 ha žemės tvarkė būtent jis, sutuoktinė nieko netvarkė, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos, žemės sklypus pardavė, jis visus pinigus iš banko išsiėmė ir išleido. Bylos duomenys paneigia A. K. teiginius dėl jo sąžiningumo.

38.4.                      A. K. apeliaciniame skunde minimas įrodymas, kad 1929 m. gruodžio 3 d. M. S. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iš M. S. 70 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) dvare, yra ne tik nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, bet ir įrodymas, kad apeliantas apie dokumentą žinojo ir jį turėjo dar 2013 m. ir žinodamas, kad M. S. savo dukrai iš visos turėtos (nenusavintos) 150 ha žemės perleido 70 ha ir kad į 150 ha žemės buv. (duomenys neskelbtini) dvare nuosavybės teisės jau atkurtos, vis vien kreipėsi į teismą ir nuslėpė šią aplinkybę.

38.5.                      A. K. pagrįstai nurodo, kad teismas nenagrinėjo prašymo apklausti liudytoja L. L. Kai byla buvo nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose, liudytoja L. L. buvo kviečiama į teismo posėdžius, bet teismo posėdžius atidėjus, liko neapklausta, o nagrinėjant bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose byla buvo išnagrinėta neišsprendus proceso dalyvių, prašiusių apklausti kaip liudytoją L. L., prašymo.

39.       Atsakovas NŽT, atstovaujama Pasvalio skyriaus, atsiliepimuose į atsakovo atsakovų G. L. ir UAB „Pasvagra“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jiems nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą. NŽT nuomone, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 4 dalimi ir įvertinęs ginčo kilimo priežastis, bylos esmę, turėjo pagrindą nesilaikyti ABTĮ 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priimti sprendimą neatlyginti apeliantų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

40.       Ginčas byloje kilo dėl NŽT Pasvalio skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 24S-(14.24.3.)-17 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“ pagrįstumo ir teisėtumo, 2014 m. sausio 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d.
pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

41.       Pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies pareiškėjo prašymą ir panaikino NŽT Pasvalio skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimą, taikė vienašalę restituciją ir priteisė iš atsakovo A. K. valstybės naudai 12 977,00 Eur, likusią Prokuroro prašymo dalį atmetė.

42.       Byloje pateiktuose apeliaciniuose skunduose:

42.1.                       Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies netenkintas pareiškėjo reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti visus pareiškėjo prašymo ir patikslintų prašymų reikalavimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą nustatyti ir priteisti realią valstybės prarastų sklypų kainą, netinkamai vertino įrodymus dėl A. K. nesąžiningumo ir NŽT darbuotojų nepakankamo rūpestingumo, nepagrįstai nepanaikino pirkimo-pardavimo sutarčių ir netaikė vindikacijos.

42.2.                      Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą ir patikslintus prašymus. Nurodo, kad byloje nėra viešojo intereso, todėl procesas pagal prokuroro prašymą negalimas, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nenurodytos teisės normos, teismas buvo šališkas pareiškėjo naudai, pažeidė teisės principus, rūšinio teismingumo taisykles, nepagrįstai atsakovu laikė A. K., ignoravo teismų praktiką, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

42.3.                      Atsakovas UAB „Pasvagra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas UAB ,,Pasvagra“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl 5 091,91 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

42.4.                      Atsakovas G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas G. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl 2 389,44 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, neatsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

 

Dėl naujų dokumentų

 

43.       2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas A. K. pateikė prašymą priimti papildomus dokumentus byloje ir pateikė dokumentų kopijas (NŽT 2014 m. vasario 10 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“
Nr. 24S-(14.24.3.)-1 kopija, 2002 m. kovo 25 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“
Nr. 22-81287-15418 kopija, 2003 m. birželio 25 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“
Nr. 22-91058-17313 kopija, NŽT 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“ Nr. 24S-(14.24.3.)-17 kopija, 2000 m. lapkričio 13 d. Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“
Nr. 22-71058-12905 kopija, 1998 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“
Nr. 22-52446-9037 kopija, Lietuvos Respublikos Panevėžio apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Pasvalio rajono žemės ūkio valdybos Vaškų agrarinės reformos tarnybos 1996 m. lapkričio 5 d. pažymos kopija, nenurodytos datos Panevėžio apskrities viršininko sprendimo projekto „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“ kopija, 2020 m. gegužės 20 d. A. K. prašymo „Dėl 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 1T-36-(7.5) „Dėl Ė. M. P. skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo“ NŽT direktoriui kopija, 2019 m. sausio 15 d. Biržų rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. P. pažymos kopija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018 kopija, 2009 m. vasario 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto kopija, 2017 m. lapkričio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3442-812/2017 kopija, 2016 m. balandžio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo lydraščio „Dėl sprendimo siuntimo“ kopija, 2016 m. balandžio 20 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-365-1001/2016 kopija, 2016 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio apygardos teismo lydraščio Nr. SD-4109 kopija, 2016 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-754-212/2016 kopija, Rokiškio psichiatrinės ligoninės 2007 m. rugsėjo 7 d. pažymos kopija, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013 kopija, 2015 m. sausio 8 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos „Apie nekilnojamąjį turtą“ Nr. R4-24 kopija, 1924 m. gruodžio 4 d. Biržų apskrities tvarkytojo Žinių lapo kopija, 1928 m. vasario 9 d. rašto „Pasirašymas“ kopija, 1928 m. balandžio 14 d. prašymo kopija, 1928 m. balandžio 27 d. prašymo kopija, neįskaitomos datos rašto „Liudymas“ kopija, 1929 m. lapkričio 28 d. Žemės reformos valdybos nutarimo Nr. 397 kopija, 1931 m. gegužės 2 d. Žemės reformos valdybos nutarimo Nr. 90 kopija, 1931 m. spalio 29 d. Žemės reformos valdybos nutarimo Nr. 3220 kopija, 1931 m. lapkričio 24 d. perėmimo akto kopija, 1931 m. gruodžio 7 d. Perdavimo aktų kopijos, 1926 m. liepos 30 d. notarinio dokumento kopija, 1929 m. gruodžio d. notarinio dokumento kopija, 1935 m. birželio 10 d. prašymo kopija, 1936 m. gegužės 28 d. prašymų kopijos, nenurodytos datos dokumentų „Santrauka žinių apie ūkius, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai“ kopija, nenurodytos datos dokumentų „Vardinis naujakurių sąrašas apylinkėms“ kopijos, neįskaitomos datos rašto Valstybinei žemės ūkio komisijai kopija, 1940 m. lapkričio 1 d. dokumento „Biržų apskrities valstybinio žemės fondo suvestinės žinios“ kopija, 1940 m. spalio 14 d. dokumento „Biržų apskrities valstybinio žemės fondo suvestinės žinios“ kopija, 2017 m. sausio 19 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R4-90 kopija, 2019 m. lapkričio 8 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutarties šioje administracinėje byloje kopija, 2018 m. gruodžio 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą
Nr. 07-1-00420-14 kopija, 2019 m. lapkričio 4 d. patikslinto prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo, pateikto šioje byloje, kopija).

44.       2024 m. vasario 9 d. atsakovas UAB „Pasvagra“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsakovas paaiškina dėl nagrinėjamos bylos ryšio su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A-3-815/2023 nebuvimo, vindikacijos taikymo, UAB „Pasvagra“ sąžiningumo. Šis pateiktas naujas procesinis dokumentas laikytinas papildomais rašytiniais paaiškinimais, kurie teisine prasme yra įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018).

45.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

47.       Teisėjų kolegija atsakovo A. K. prašymo pridėti naujus įrodymus netenkina, nes kai kurie iš teikiamų dokumentų jau yra byloje, o dėl kitų prašomų pridėti dokumentų teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai, surašyti iki pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo UAB „Pasvagra“ rašytinių paaiškinimų turinį (naujų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nepaaiškėjo, jų nenurodo ir atsakovas) jų neprideda prie bylos, nes nenustatytos priežastys, kodėl apeliacinės instancijos teisme turėtų būti priimami nauji įrodymai (atsakovo paaiškinimai).

 

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

 

49.       Vadovaujantis  ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. 

50.       ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

51.       Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad: i) Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimas panaikinti NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimą, ii) Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi buvo priimti nagrinėti reikalavimai dėl 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 489 ir 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3 652 pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo, iii) Panevėžio apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo priimti reikalavimai taikyti restituciją, išreikalauti iš UAB „Pasvagra“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybei 9,9603 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išreikalauti iš G. L. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybei 8,2790 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8,4321 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti iš A. K. 67 040,58 Eur ( 225 599,85 Lt) UAB „Pasvagra“ naudai, kuriuos gavo pagal 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 489, priteisti iš A. K. 26 638,57 Eur (89 642,7 Lt) G. L., kuriuos gavo pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3652. Akcentuotina, kad minėtoje Panevėžio apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje buvo aiškiai pasisakyta dėl priimtų reikalavimų apimties, jie aiškiai išvardinti, nutartis išsiųsta proceso dalyviams.

52.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016) išaiškinta, kad administracinės bylos ribas apsprendžia būtent (ir tik) pareiškėjo keliami reikalavimai. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Tačiau administracinių bylų teiseną reglamentuojantys proceso įstatymai nenumato kitų proceso šalių, įskaitant atsakovą, galimybės reikšti materialius (priešpriešinius) reikalavimus pareiškėjui, atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1807-552/2020), todėl atsakovo A. K. reikalavimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal pateiktą prašymą negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Šios proceso taisyklės eliminuoja teismo pareigą vertinti ir pasisakyti dėl minėto atsakovo A. K. reikalavimo bei su juo susijusių argumentų. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu teisėtas ir pagrįstas, A. K. apeliacinio skundo argumentai atmetami.

53.       Taip pat nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nepasisako ir nevertina atsakovo                         A. K. argumentų, kuriais jis nesutinka su įsiteisėjusiais teismų sprendimais. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių, įsiteisėjus sprendimui, nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018). 

54.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir 140 straipsniu, daro išvadą, kad reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, nėra neatsiejamai susiję su pareikštais reikalavimais ir negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka. Atitinkamai nevertinami ir su jais susiję argumentai. Šiuo aspektu primintina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1321/2013). Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo priimtų pareiškėjo prašymo ir patikslintų prašymų reikalavimų.

 

Dėl teismingumo

 

55.       ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

56.       Nagrinėjamu atveju prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ginčydamas bei prašydamas panaikinti nuosavybės teisių Ė. M. P. atkūrimo procese priimtą administracinį aktą – NŽT Pasvalio skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimą, kuriuo Ė. M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. P. valdyto nekilnojamojo turto dalį – 24,5934 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus: 9,9603 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 469-2, 8,4321 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 472 ir 8,2790 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 473, esančius (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 18 d. Taip pat prokuroras prašė pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 489, 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3652, išreikalauti iš UAB „Pasvagra“ ir G. L. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybei ginčo žemės sklypus; taikyti restituciją.

57.       Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra ne kartą konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2020, 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-99/2018, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2015 ir šiose nutartyse nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką).

58.       Taip pat Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tais atvejais, kai byloje reiškiami kiti reikalavimai (dėl dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir patikslinimo, restitucijos taikymo ir kt.) yra grindžiami ne civilinės teisės normomis, o administracinio teisinio pobūdžio argumentais, t. y. specialiųjų viešosios teisės aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje nuostatų pažeidimu, reiškia, kad minėti reikalavimai yra išvestiniai – jų išsprendimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bus išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo procese kelti administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, taigi jie nekeičia ginčo priskirtinumo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2023, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį teismingumo byloje
Nr. T-27/2023).

59.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, įvertinusiai Prokuroro pareiškimu reiškiamų reikalavimų pobūdį, vadovaujantis aukščiau įvardintomis ABTĮ nuostatomis ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, nekyla abejonių, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, nes pagrindinis reikalavimas – panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo – yra teismingas administraciniam teismui, o kiti reikalavimai
(dėl pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo, ginčo žemės sklypų išreikalavimo, restitucijos taikymo) yra išvestiniai. Taigi atsakovo A. K. apeliacinio skundo argumentai dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo atmetami.

 

Dėl prokuroro ginamo viešojo intereso

 

60.       Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas)  2 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Teritorinės prokuratūros pagal kompetenciją  gina viešąjį interesą (Prokuratūros įstatymo 9 str. 3 d. 7 p.). Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: 1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 1 p.); <…> 6) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus (Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 6 p.).

61.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas yra nepateikęs viešojo intereso sampratos, ir įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantiems administraciniams teismams suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu. Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc (esant konkrečiai situacijai) nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). 

62.       Nagrinėjamoje byloje Prokuroras su pareiškimu ir patikslintais pareiškimais kreipėsi į teismą siekdamas apginti teisingo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo imperatyvą, nustatęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyko pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Prašomas panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013, kuriuo buvo tenkintas Ė. M. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos motina M. S. P. nuosavybės teise valdė 70 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) dvare, , pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini). Minėtas teismo sprendimas buvo panaikintas NŽT iniciatyva atnaujinus procesą Pasvalio rajono apylinkės teismui 2016 m. balandžio 20 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-365-1001/2016 Ė. M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Pasvalio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi pagrindiniu ir vėliausiu dokumentu – Žemės reformos valdybos 1931 m. spalio 29 d. nutarimu, iš kurio matyti, kad M. S. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) dvare nuosavybės teise valdė tik 150 ha žemę. Ė. M. P.1996–2003 m. Panevėžio apskrities valdytojo ir Panevėžio apskrities viršininko sprendimais jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 150 ha M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) dvare. Panevėžio apygardos teismas šį teismo sprendimą 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-754-212/2016 paliko nepakeistą. Taigi Prokuroras pareiškime nurodė, kad NŽT Pasvalio skyriuje Ė. M. P. neteisėtai buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į 70 ha žemės sklypą, 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas pažeidžia Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį ir Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje aktualus visuomenės suinteresuotumas tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, bei pabrėžė, kad administraciniai aktai, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu viešąjį interesą.

63.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau įvardintais teisės aktais ir teismų praktika, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Ji atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-122-261/2018) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-194/2006). Taigi atsakovo A. K. apeliacinio skundo argumentai dėl viešojo intereso nebuvimo atmetami.

 

Dėl tinkamo atsakovo

 

64.       ABTĮ 46 straipsnis nustato, kad administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (ABTĮ 46 str. 1 d.). Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) (ABTĮ 46 str. 2 d.). Administracinės bylos proceso dalyviai yra proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytais pagrindais (ABTĮ 46 str. 3 d.).

65.       ABTĮ 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

66.       Nagrinėjamoje byloje 2017 m. sausio 4 d. per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras su prašymu kreipėsi į teismą ir be kitų proceso dalyvių atsakove nurodė Ė. M. P., trečiuoju suinteresuotu asmeniu – jos sutuoktinį ir atstovą pagal įgaliojimą A. K. 2017 m. sausio 13 d. pirmosios instancijos teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad byloje atsakove laikoma Ė. M. P., trečiuoju suinteresuotu asmeniu – A. K. 2017 m. vasario 2 d. Prokuroro patikslintame prašyme, be kitų proceso dalyvių, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodyti Ė. M. P., ir A. K. 2017 m. vasario 21 d. pirmosios instancijos teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad byloje tretieji suinteresuoti asmenys yra Ė. M. P., A. K. Byloje yra pateikti įrodymai, kad 2018 m. lapkričio 9 d. Ė. M. P. mirė, jos palikimą priėmė testamentinis įpėdinis sutuoktinis A. K., kuris 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškime apie palikimo priėmimą patvirtino, kad jam žinoma, kad vadovaujantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, priimdamas palikimą paduodamas pareiškimą notarui ir neprašydamas sudaryti paveldimo turto apyrašo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas patenkino prokuroro 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymą ir Ė. M. P. teisių perėmėją A. K. pripažino atsakovu. 2019 m. lapkričio 4 d. prokuroras pateikė patikslintą prašymą, kuriame be kitų proceso dalyvių atsakovu nurodė A. K. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje atsakovu laikė A. K.

67.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais teisės aktais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgdama į prokuroro prašymo padavimo datą, Ė. M. P. mirties datą ir A. K. palikimo priėmimą bei priėmimo būdą, į tai, kad visi proceso dalyviai nuo pat pradžių buvo įtraukti į procesą, išspręsti proceso dalyvių prašymai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti jų procesines teises, atmeta A. K. apeliacinio skundo argumentus, kad jis negali būti laikomas atsakovu byloje. Tai, kad A. K. subjektyviai kitaip interpretuoja teisės aktus, nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo laikyti atsakovu byloje A. K., kaip Ė. M. P. teisių perėmėją, neteisėtu ar nepagrįstu.

 

Dėl reikalavimo panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimą

 

68.       Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustato, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p.). Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą (Atkūrimo įstatymo 4 str. 1 d.). Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).

69.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

69.1.                      2013 m. balandžio 24 d. Ė. M. P., atstovaujama A. K. pagal įgaliojimą, pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir archyvinius dokumentus (NŽT Pasvalio skyriaus M. S. P. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 49 p.).

69.2.                      2013 m. birželio 7 d. NŽT Pasvalio skyrius raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 24SD-(14.24.104.)-515, be kita ko, nurodė, kad nepakanka dokumentų M. S. nuosavybės teisėms į 70 ha iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) dvare, patvirtinti, todėl Ė. M. P. gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo (NŽT Pasvalio skyriaus M. S. P. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 51–52 p.).

69.3.                      2013 m. rugpjūčio 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje
Nr. 2-745-205/2013 nusprendė patenkinti Ė. M. P. pareiškimą iš dalies, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Ė. M. P. motina M. S. P. nuosavybės teise valdė 70 ha žemės sklypą (domenys neskelbtini) dvare, (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini).

69.4.                      2013 m. rugsėjo 23 d. Pasvalio rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje
Nr. 2-745-205/2013 nutarė ištaisyti 2013 m. rugpjūčio 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendime rašymo apsirikimo klaidą nurodant, jog pareiškėja yra Ė. M. P., gimusi (duomenys neskelbtini).

69.5.                      2013 m. rugsėjo 30 d. Ė. M. P. atstovaujantis A. K. pateikė prašymą, kuriuo pageidavo parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią Ė. M. P. nuosavybės teisės būtų atkurtos perduodant lygiaverčius turėtajam žemės sklypus (duomenys neskelbtini) vietovėje.

69.6.                      2013 m. spalio 21 d. NŽT Pasvalio skyrius surašė pažymą „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“ Nr. 24PAŽ-(14.24.33.)-50, kurioje nurodyta, kad remiantis pateiktais dokumentais Ė. M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. S. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 70 ha žemę. Pažyma parengta pagal giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013 (1 t., b. l. 32).

69.7.                      2013 m. spalio 24 d. NŽT Pasvalio skyrius surašė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 24IP-7, kurioje nurodyta, kad remiantis pateiktais dokumentais Ė. M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. S. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 70 ha žemę (1 t., b. l. 22–24).

69.8.                      2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimu nuspręsta Ė. M. P. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusios savininkės M. S. P. nuosavybės teisėmis valdytą turtą 70 ha žemės atkuriant 24,5934 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3 sklypus, kurių plotas atitinkamai 9,9603 ha, 8,4321 ha, 8,2790 ha (1 t., b. l. 20–21).

69.9.                      2014 m. gruodžio 23 d. NŽT raštu kreipėsi į Lietuvos valstybės centrinį archyvą, prašydama pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, patvirtinančius buvusių savininkų M. S. ir M. S. P. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) dvaruose (kaimuose) valdymo nuosavybės teise faktą 1940 m. liepos 22 d. visuotinio žemės nacionalizavimo metu ir gavo papildomus dokumentus.

69.10.                      NŽT Pasvalio skyrius pareiškimu kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje
Nr. 2-745-205/2013, nes naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, neturėjo pagrindinio dokumento, t. y. Žemės reformos valdybos 1931 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 3220, pagal kurio turinį M. S. nuosavybės teise valdė 150 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvare, iš kurių jam buvo leista parduoti M. S. 70 ha žemės.

69.11.                      Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo NŽT Pasvalio skyriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013 atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-47-280/2016 Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą išnagrinėtoje Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje
Nr. 2-745-205/2013 ir perdavė bylą nagrinėti Pasvalio rajono apylinkės teismui.

69.12.                      2016 m. balandžio 20 d. Pasvalio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-365-1001/2016 nusprendė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-745-205-2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą: Ė. M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, kad jos motina M. S. P. nuosavybės teise valdė 70 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) dvare, pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini), atmetė. 2016 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-754-212/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

69.13.                      2016 m. gruodžio 1 d. NŽT Pasvalio skyrius kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą raštu „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. 24SD-3034-(14.24.7.), kuriuo prašė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo (1 t., b. l. 7–16).

70.       Kadangi skundžiamas 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas buvo priimtas iš esmės vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-745-205/2013 nustatyti juridinį faktą, jog Ė. M. P. motina M.
S. P. nuosavybės teise valdė 70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvare, (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini), o minėtas sprendimas buvo panaikintas 2016 m. balandžio 20 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-365-1001/2016, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista ir Atkūrimo įstatymo10 straipsnio 4 dalis, nes priimant 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimą nebuvo dokumentų M. S. nuosavybės teisėms į 70 ha iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvare, papildomai prie 150 ha M. S. valdomų, patvirtinti. Priešingai – įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad turi būti vadovaujamasi Žemės reformos valdybos 1931 m. spalio 29 d. nutarimu, iš kurio matyti, kad M. S. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) dvare nuosavybės teise valdė tik 150 ha žemės, iš kurių M. S. Žemės reformos valdybos 1929 m. lapkričio 16 d. nutarimu leista M. S. parduoti 70 ha žemės. Taigi pareiškėjos protėvių buvo valdyta ne 150 ha + 70 ha, o 150 ha iš viso. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Ė. M. P. nuosavybės teisės į 150 ha (duomenys neskelbtini) dvaro žemės buvo atkurtos 1996–2003 m. Panevėžio apskrities valdytojo ir Panevėžio apskrities viršininko sprendimais, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis imperatyvioms Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 straipsnio 1 dalies normoms, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos piliečiui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Kadangi 2013 m. gruodžio 18 d. Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks administracinis aktas naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), yra teisėta pagrįsta, atsakovo A. K. apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.

 

Dėl nusikalstamos veikos

 

71.       Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje konstatavo ginčui aktualaus nusikalstamos veikos fakto buvimą, nors apkaltinamasis nuosprendis ir nepriimtas.

72.       Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

73.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad:

73.1.                      2014 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje
Nr. 07-1-00420-1415 pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl didesnės nei 250 MGL vertės kyšio galimo reikalavimo ir priėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimas buvo pareikštas L. L. Atlikus procesinius veiksmus, 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė BPK 212 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių L. L. kaltę padarius BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi byloje Nr. 1S-232-491/2016 (1 t., b. l. 211–215) konstatuota, kad 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

73.2.                      2018 m. gegužės 25 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroras nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00420-1415 atnaujino, sujungė su 2017 m. rugsėjo 12 d. pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 06-7-00006-17 pagal BK 228 straipsnio 2 d. dėl piktnaudžiavimo. Įtariamąja apklausta L. L. 2018 m. gruodžio 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (3 t., b. l. 141–162), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios L. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje padarymo, o ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi nepadaryta nusikalstama veika.

74.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Prokuroro pareiškimo ir patikslintų pareiškimų bei kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje neįrodyta, kad savininkas (t. y. valstybė) ginčo žemės sklypus prarado dėl kito (kitų) asmens (asmenų) padarytų nusikalstamų veikų. Prokuroras patikslintame pareiškime nurodė ir taip pat pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, konstatuodamas nusikaltimo buvimą, rėmėsi 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarime nurodyta aplinkybe, kad „įtariamoji L. L. galėjo priimti 100 000 Lt kyšį iš A. K., tačiau tų duomenų nepakanka įtariamosios L. L. kaltei pagrįsti“. Pirmosios instancijos teismo sprendime nusikaltimu (ne baudžiamąja prasme) laikoma visų dokumentų nepateikimas (galimai nuslėpimas) teismui Ė. M. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro nutarimo sakinys apie galimą nusikalstamą veiką neįrodo nusikaltimo padarymo fakto, nes jis turi būti vertinamas ne atsietai, o atsižvelgiant į visų bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pažymėtina, kad tiek 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tiek vėliau atnaujinus procesą 2018 m. gruodžio 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (3 t., b. l. 141–162), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios L. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje padarymo, o ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi nepadaryta nusikalstama veika. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi byloje Nr. 1S-232-491/2016 (1 t., b. l. 211–215) konstatuota, kad 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nurodant, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų siekiant ištirti A. K. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas galimo L. L. nusikalstamo elgesio aplinkybes, tačiau neginčytinų, pakankamų duomenų, pagrindžiančių L. L. veiksmuose BK 225 straipsnio 3 dalies įtvirtintos veikos sudėties buvimą, byloje nėra. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad A. K. ir K. G., V. G., Ė. M. P., N. M. parodymai vertinti kritiškai (dėl tarpusavio asmenų sąsajų, parodymų kitimo, papildymo, prieštaringumo ir t.t.), kitų objektyvių, patikimų įvykio liudytojų ar kitų pareiškėjo A. K. parodymus patvirtinančių duomenų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nusikaltimu (ne baudžiamąja prasme) laikoma visų dokumentų nepateikimas (galimai nuslėpimas) teismui Ė. M. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, todėl negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

 

Dėl pasekmių

 

75.       ABTĮ 94 straipsnis nustato, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto, galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

76.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 4 straipsniu, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant Civilinį kodeksą formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (išskyrus CK 6. 271 straipsnį). Vindikacijos ir restitucijos civilinius teisinius institutus reglamentuoja CK, taigi administraciniai teismai, taikydami juos administracinėse bylose ir vadovaudamiesi CK nuostatomis, turi remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018).

77.       Teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu
(CK 4.95–4.97 str.), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą, lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

78.       Atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, pažymėtina, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos,
o vindikacijos būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-395-469/2016). Šios teisės taikymo taisyklės taikytinos ir tiems atvejams, kai prievoliniai santykiai kyla iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 4.47 str. 12 p.).

79.       Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis
(CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2,
3 dalys ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).

80.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-261/2017).

81.       CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 dalis); restitucijos taisykles nustato
CK šeštosios knygos normos (3 dalis); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalaujamas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio
1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Šios restitucijos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai turtas perleidžiamas administraciniais aktais, kurie vėliau panaikinami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

82.       Tačiau restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugomų teisių paneigimą.

83.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime, pasisakydamas dėl savininko bei sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisių apsaugos, nurodė, jog tai, kad turi būti ginamos savininko, praradusio savo turtą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, nuosavybės teisės, nereiškia, kad neturi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Taigi Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant šiuos klausimus svarbu vadovautis proporcingumo principu.

84.       Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir užtikrinti interesų pusiausvyrą.

85.       Dėl proporcingumo principo yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nurodydamas, kad bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra, nes toks teisingos pusiausvyros siekis būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą byloje Žilinskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 57675/09); 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07).

86.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta ir dėl teisėtų lūkesčių apsaugos būtinumo, nurodant, kad teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (žr., pvz., EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 44912/98);
2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07).

87.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

87.1.                       Ė. M. P. 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 489 pardavė UAB „Pasvagra“ 8,2790 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8,4321 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88–95), todėl minėtų žemės sklypų nuosavybė Nekilnojamojo turto registre registruota UAB ,,Pasvagra“ vardu (1 t., b. l. 70–73).

87.2.                       Ė. M. P. 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3652 pardavė G. L. 9,9603 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96–101), todėl žemės sklypo nuosavybė Nekilnojamojo turto registre registruota G. L. vardu (1 t., b. l. 68–69).

88.       Pirmosios instancijos teismas atmetė Prokuroro patikslinto pareiškimo argumentus dėl UAB „Pasvagra“ ir G. L. nesąžiningumo (Ė. M. P. sveikatos būklės neįvertinimas ir skubus sandorių sudarymas). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais, motyvuotos ir teisėtos, jų keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo:

88.1.                      Dėl Ė. M. P. veiksnumo – 2009 m. vasario 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-55 (1 t., b. l. 196–199) nurodyta, kad „Ė. M. P. nekonstatuojama jokio psichikos sutrikimo, pagal savo esamą sveikatos būklę ji gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti“. 2017 m. lapkričio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3442-812/2017 atmetė pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ė. M. P., A. K., išvadą teikiančiai institucijai Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl Ė. M. P. pripažinimo ribotai veiksnia. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-277-212/2018 (3 t., b. l. 16–18) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Liteko informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokuroro teiginiai dėl Ė. M. P. nesugebėjimo suprasti savo veiksmų nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, yra teisėta ir pagrįsta.

88.2.                      Dėl pirkimo-pardavimo sandorių operatyvumo – pirmosios instancijos teismo išvados, kad vien tik tai, kad pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos nedelsiant, nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Pasvarga“ ir G. L. yra nesąžiningi atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka bylos faktines aplinkybes. Kitų UAB „Pasvargos“ ir G. L. nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių ir įrodymų byloje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 57 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį atsakovo UAB „Pasvagra“ ir atsakovo G. L.“ sąžiningumo vertinimo aspektu, nustatė, kad teismo sprendimas ir jame padarytos išvados yra grindžiamos ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, bylos faktinėmis aplinkybėmis, proceso šalių argumentais, į bylą pateiktais įrodymais. Taigi atsakovės NŽT apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.

89.       Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo žemės sklypus valstybė prarado ne dėl padaryto nusikaltimo, daiktų įgijėjai yra sąžiningi, todėl šioje byloje netaikytina vindikacija pagal CK. Šiame kontekste akcentuotina, kad žemė, kurioje yra ginčo sklypai, nėra priskiriama išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nėra galima įsigyti privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d.).

90.       Kadangi nagrinėjamoje byloje netaikytina vindikacija, ginant valstybės interesus, spręstinas restitucijos tarp A. K., kaip Ė. M. P. teisių perėmėjo, ir valstybės klausimas.

91.       Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

92.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju taikytina vienašalė restitucija. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo A. K. apeliacinio skundo argumentus dėl vienašalės restitucijos netaikymo ir prokuroro pareiškimo ir patikslintų pareiškimų atmetimo kaip deklaratyvius ir paneigtus byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės NŽT apeliacinio skundo argumentus, kad Ė. M. P. ir A. K., kaip jos atstovas, buvo nesąžiningi. Nuosavybės teisės atkurtos ir ginčo žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn pirkimo-pardavimo sandoriais perleido Ė. M. P., todėl jos veiksmai sąžiningumo aspektu turi būti įvertinti. Pažymėtina, kad Ė. M. P. veikė tiek pati, tiek per atstovą A. K. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad Ė. M. P. ir A. K. būtų sąmoningai klaidinę bendrosios kompetencijos teismą arba pateikę melagingus (suklastotus) duomenis. Minėti asmenys yra nenuteisti, jų kaltė nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-916/2019).

93.       Teisėjų kolegija kaip gynybinę versiją atmeta atsakovo NŽT apeliacinio skundo argumentus, kad NŽT kaltės nebuvo, nes Lietuvos valstybės centrinis archyvas nepateikė visų dokumentų. Šią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi į bylą pateiktais įrodymais: 2017 m. balandžio 5 d. NŽT raštu „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 1SD-1171-(9.12 E), kuriame nurodoma apie tarnybinių nusižengimų tyrimų rezultatus (2 t., b. l. 123–125), 2017 m. kovo 1 d. NŽT išvada „Dėl G. P. ir L. L. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. lPS17-22-(2.30, kurioje pripažinta, kad NŽT tarnautojos padarė tarnybinius nusižengimus (2 t., b. l. 126–147), 2017 m. liepos 14 d. NŽT raštu „Dėl patikrinimo atlikimo“ Nr. 1SD-3211-(3.1) (2 t., b. l. 148), 2017 m. birželio 20 d. NŽT išvada „Dėl G. P. ir L. L. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (2 t., b. l. 149–159).

94.       CK 6.147 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

95.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į A. K. turimo turto vertę (2020 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai), į tai, kad A. K. yra garbaus amžiaus, nenuteistas, jo kaltė nenustatyta, kaip pats nurodo, gyvena iš pensijos, o gautus pinigus už ginčo žemės sklypus išleido, sprendė, kad iš jo valstybės naudai priteistina mažiausia žemės sklypų vertė, t. y. 12 977,00 Eur suma (15 946 Lt + 14 532 Lt + 14 329 Lt = 44 807 Lt; 44 807 Lt : 3,45280 = 12 977,00 Eur). Atsakovas NŽT su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo nustatyti ir priteisti realią sklypų vertę. Teisėjų kolegija, sutinka su NŽT argumentais, kad priteistina žemės sklypų vertė buvo sumažinta nepagrįstai, nesivadovaujant bylai aktualia teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-247-261/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017 ir kt.). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

96.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl turto vertės pateikti tokie įrodymai:

96.1.                        2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 88–101), kuriose, be kita ko, nurodyta, kad Ė. M. P.: i) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „Pasvagra“ už 111 766,5 Lt; ii) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „Pasvagra“ už 113 833,35 Lt; iii) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė G. L. už 89 642,7 Lt.

96.2.                       VĮ „Registrų centras“ 2016 m. gruodžio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (1 t., b. l. 68–73);

96.3.                      VĮ „Registrų centras“ 2017 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (1 t., b. l. 136–139, 2 t., b. l. 73–76, 4 t., b. l. 9–12), VĮ „Registrų centras“ 2017 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2 t., b. l. 107–108),

96.4.                      Korporacijos „Matininkai“ 2020 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto konsultacinė išvada Nr. S20-2 (4 t., b. l. 133–141), UAB „Verslavita“ 2019 m. lapkričio 18 d. konsultacija Nr. KON-19-102 (3 t., b. l. 191–194).

97.       Pagal byloje proceso dalyvių pateiktus įrodymus mažiausia ginčo žemės sklypų vertė buvo turto perleidimo momentu (nutarties 96.1 pp.). Kadangi byloje pateikti įrodymai, kuriuose individualiai įvertinti ginčo žemės sklypai (nutarties 96.1 pp. ir 96.4 pp.), byloje nėra įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudarę asmenys buvo nesąžiningi, taip pat kad žemės sklypai pirkti-parduoti ne už realią rinkos kainą, teisėjų kolegija remiasi šiais individualiais įrodymais ir atsižvelgiant į mažiausią vertę (nutarties 96.1 pp.) laiko, kad iš atsakovo A. K. (mirusiosios Ė. M. P. teisių perėmėjo) valstybės naudai priteistina 91 300,55 Eur suma (111 766,5 Lt + 113 833,35 Lt + 89 642,7 Lt = 315 242,55 Lt; 315 242,55 Lt : 3,45280 = 91 300,55 Eur). Kitokių įrodymų apie iš atsakovo A. K. (mirusiosios Ė. M. P. teisių perėmėjo) priteistiną sumą nepateikė nei pareiškėjas prokuroras, nei atsakovas NŽT, nei atsakovas A. K. Taigi darytina išvada, kad 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartyje ir 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina atitinka CK 6.147 straipsnio 2 dalies reikalavimus (turto vertė, buvusi jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia). Taip pat ji atitinka teismų praktikos išaiškinimus, kad restitucijos taikymo proporcingumo vertinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio prasme sietinas su patikrinimu, ar asmeniui, kurio nuosavybės teisę siekiama apriboti, neteks pernelyg didelė asmeninė našta (žr., pvz., EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 49). „Pernelyg didelė našta“ yra vertinamojo pobūdžio kategorija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar restitucijos taikymas nereikš pernelyg didelės naštos asmeniui priskyrimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020, 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019). Nagrinėjamu atveju neįrodytos aplinkybės apie restitucijos neproporcingumą: atsakovas A. K. nepateikė išsamių ir visapusiškų įrodymų apie savo turtinę padėtį, o į bylą atsakovo UAB „Pasvagra“ pateikti 2020 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai nėra išsamūs įrodymai. Pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama, o ne bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šalių argumentų dėl žemės sklypų vertės ir restitucijos proporcingumo abstraktumą (tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme), į byloje esančius įrodymus dėl sklypų vertės (prokuroras pateikė tik pirkimo-pardavimo sutartis ir VĮ „Registrų centro“ išrašus, atsakovai UAB „Pasvagra“ ir G. L. teikė individualius vertinimus, tačiau siekdami pagrįsti didžiausią turto vertę), į bylos trukmę (Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi 2017 m. sausio 4 d.), į teismo pareigą vykdyti teisingumą, proceso dalyvių jau patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kurių atlyginimo klausimas keliamas atsakovų apeliaciniuose skunduose, faktą, jog Ė. M. P. mirė ir byloje dalyvauja jos teisių perėmėjas A. K., į A. K. paaiškinimus, NŽT veiksmus, teisingumo ir protingumo principus konstatavus išskirtinę situaciją nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šalių pareigą teikti įrodymus teismui ir esamus įrodymus nagrinėjamoje byloje, šiuo konkrečiu atveju bylos dalies grąžinimas žemės sklypų vertės nustatymui yra pernelyg formalaus pobūdžio ir nesuderinamas su teismo pareiga vykdyti teisingumą, ABTĮ įtvirtintais proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, proceso dalyvių įrodinėjimo pareigų vykdymu.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

98.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų UAB ,,Pasvagra“ ir G. L. prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai UAB „Pasvagra“ ir G. L. su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka šios nutarties 42.3 ir 42.4 papunkčiuose nurodytais argumentais.

99.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

100.        Pagal CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys <…> viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš <…> prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

101.        Kadangi valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, tai jų valdytojas yra generalinis prokuroras, o Panevėžio apygardos prokuratūra yra juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis juridinio asmens – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – padalinys, todėl, taikant CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014).  

102.        Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti atsakovų UAB „Pasvagra“ ir G. L. prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimta pažeidžiant aukščiau įvardintų teisės normų reikalavimus ir nesilaikant ginčui aktualios teismų praktikos. Nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiama dėl atsakovų UAB „Pasvagra“ ir G. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas ir proceso dalyvių pozicijas (Prokuroras apeliacinio skundo nepateikė, atsiliepime į UAB „Pasvagra“ apeliacinį skundą abstrakčiai nesutiko, tačiau argumentų nenurodė) byloje sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2016).

103.       Dėl atsakovo G. L. bylinėjimosi išlaidų:

103.1.                      Atsakovas G. L. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą priteisti 2 389,44 Eur išlaidas. G. L. patirtų išlaidų pagrįstumą grindė suteiktas teisines paslaugas detalizuojančia ataskaita (lentele) 2 389,44 Eur sumai, PVM sąskaita faktūra serija 2019F Nr. 016 2 013,34 Eur sumai, 2019 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 132 2013,34 sumai, 2017 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. lapkričio 18 d. Circle K kliento kvitais Nr. 76915/2, Nr. 514820/618 ir Nr. 631308/185, 2019 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra serija 2019F Nr. 033 306,10 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 201 306,10 Eur sumai, UAB „Verslavita“ 2019 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra serija PAN Nr. 19843 70 Eur sumai ir 2019 m. lapkričio 18 d. pavedimu Nr. 202 70 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo G. L. išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovui priteistina jo prašoma priteisti 2 389,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.

103.2.                      Atsakovas G. L. 2022 m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už parengtą apeliacinį skundą. Atsakovo prašymas grindžiamas 2021 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija 2021F Nr. 115 1 000 Eur sumai ir 2022 m. sausio 12 d. SEB banko mokėjimo patvirtinimu 1 000 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovui priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

103.3.                      Atsakovui G. L. iš viso priteistina 3 389,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.

104.       Dėl atsakovo UAB „Pasvagra“ bylinėjimosi išlaidų:

104.1.                      Atsakovas UAB „Pasvagra“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. spalio 26 d. prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas prašo iš viso priteisti 5 091,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

104.2.                      Atsakovas prašo priteisti 1 118,14 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą                       2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje ir pasirengimą jam. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė advokatė L. Š. V., teismo posėdis prasidėjo 9 val. 2 min. ir baigėsi 9 val. 54 min. Byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, buvo sprendžiamas klausimas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovas į bylą 1 118, 14 Eur išlaidoms už atstovavimą teismo posėdyje pagrįsti pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2019-09-780 1 118,14 Eur sumai, detalizuojantį dokumentą (specifikaciją) bei SEB banko 2019 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 718 1 118,14 Eur sumai, sumokėtai pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2019-09-780, atsakovas nurodė, jog išlaidos buvo patirtos administracinėje byloje Nr. eI-23-279/2019 (nagrinėjamoje byloje), todėl šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog prašoma priteisti 1 118,14 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą jam viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytą maksimalų galimą priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą teisme, dydį, atsakovo prašoma priteisti 1 118,14 Eur suma mažintina iki 645 Eur.  

104.3.                      Atsakovas UAB „Pasvagra“ 150 Eur išlaidoms už išduotą konsultacinę pažymą apie turto vertę pagrįsti į bylą pateikė 2020 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija MPF Nr. 003326 150 Eur sumai ir SEB banko 2020 m. spalio 26 d. sąskaitos išrašą 150 Eur sumai, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pagrindė patirtas 150 Eur išlaidas į bylą pateiktais dokumentais, ši suma atsakovui UAB „Pasvagra“ priteistina.

104.4.                      Atsakovas UAB „Pasvagra“, grįsdamas savo prašymą dėl kitų jam suteiktų teisinių paslaugų, už kurias atsakovas UAB „Pasvagra“ nurodo sumokėjęs 4 941,91 Eur, į bylą pateikė 2020 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-10-922 841,10 Eur sumai su ją detalizuojančiu dokumentu (specifikacija), kurioje nurodoma, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos administracinėje byloje Nr. eI3-6-257/2020 (nagrinėjamoje byloje) bei SEB banko 2020 m. spalio 26 d. mokėjimą patvirtinantį dokumentą Nr. RO275402965 841,10 Eur sumai, kadangi atsakovas pagrindė 841,10 Eur patirtas išlaidas į bylą pateiktais įrodymais, jam priteistina ši suma. Atsakovas, be kita ko, teismui pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2019-11-815 767,68 Eur sumai su ją detalizuojančiu dokumentu, kuriame nurodoma, kad atsakovas patyrė išlaidas administracinėje byloje Nr. eI-23-279/2019 (nagrinėjamoje byloje) bei 2020 m. spalio 26 d.                  SEB banko sąskaitos išrašą 767,68 Eur sumai, sumokėtai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2019-11-815, todėl ir šios atsakovo patirtos išlaidos, pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, priteistinos jam.

104.5.                      Atsakovui UAB „Pasvagra“ iš viso priteistina 2 403,78 Eur (645 Eur + 150 Eur                + 767,68 Eur + 841,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma. Kita atsakovo UAB „Pasvagra“ prašymo dalis priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, netenkinama, nepagrindus šios prašymo dalies į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais arba nesant galimybės identifikuoti, kokioje konkrečioje byloje ir už kokios apimties suteiktas teisines paslaugas buvo sumokėta nurodyto dydžio suma, t. y. nenustačius sąsajos tarp teismui pateiktų dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų ir detalizacijų.

104.6.                      UAB „Pasvagra“ 2021 m. gruodžio 8 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jai 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už parengtą apeliacinį skundą. UAB „Pasvagra“ prašymas grindžiamas 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra serija APB Nr. 20329 2 141,70 Eur sumai, ataskaita apie suteiktas paslaugas UAB „Pasvagra“ ir Swedbank 2021 m. kovo 15 d. sąskaitos išrašu 2 141,70 Eur sumai, sumokėtai pagal PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 20329. Pažymėtina, kad šie dokumentai nepatvirtina sąsajos tarp pateiktos PVM sąskaitos faktūros, banko sąskaitos išrašo ir ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas UAB „Pasvagra“ nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovo prašymas priteisti minėtą sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

104.7.                      UAB „Pasvagra“, be kita ko, pateikė apeliacinės instancijos teismui 2024 m. vasario 13 d. prašymą priteisti 2 286,9 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bendrovės prašymas grindžiamas šiais rašytiniais įrodymais: 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APB32227 2 777,73 Eur sumai, ataskaita apie suteiktas paslaugas UAB „Pasvagra“ administracinėje byloje Nr. eA-207-1047/2024 nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. sausio 19 d. 2 286,9 Eur sumai ir SEB banko 2024 m. vasario 13 d. nurodymu Nr. 91 2 781,73 Eur sumai, sumokėtai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. APB32227. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo teismo baigiamuoju dokumentu atsakovo UAB „Pasvagra“ apeliacinės instancijos teismui 2024 m. vasario 9 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai nebuvo pridėti prie bylos medžiagos, todėl prašoma priteisti suma (2 286,9 Eur) už parengtus rašytinius paaiškinimus ir kitas ataskaitoje nurodytas teisines paslaugas (2023 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-696-1062/2021 (A-3-815/2023) ir 2024 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-207-1047/2024 analizė, komunikacija su klientu bylos klausimais) atsakovui nepriteistina. Pažymėtina, jog tokie veiksmai, kaip konsultacijos, susipažinimas su dokumentais, jų analizė negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o laikomi sudėtine skundo (šiuo atveju – apeliacinio skundo) rengimo dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015 ir kt.). Be to, tarp į bylą pateiktų dokumentų: PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo ir ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas UAB „Pasvagra“ nėra sąsajos, t. y. duomenų, patvirtinančių, kad iš tikrųjų buvo patirta ir sumokėta 2 286,9 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje.

104.8.                      Atsakovui UAB „Pasvagra“ iš viso priteistina 2 403,78 Eur (645 Eur + 150 Eur + 767,68 Eur + 841,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma. UAB „Pasvagra“ apeliacinės instancijos teisme prašomos priteisti 3 375,9 Eur (1 089 Eur + 2 286,9 Eur) patirtos išlaidos nepriteistinos, kaip nepagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš kai kurių į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų neįmanoma identifikuoti, už kokias konkrečiai nagrinėjamoje byloje suteiktas teisines paslaugas išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad UAB „Pasvagra“ su atstovais turi ir kitų tarpusavio santykių, pagal kuriuos buvo vykdomi atsiskaitymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje (šiuo atveju – administracinėje) byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017, 2020 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020 ir kt.).

105.        Dėl atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidų:

105.1.                      Atsakovas A. K. 2020 m. spalio 27 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti 10 621,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, pridėdamas dalį patirtų išlaidų pagrindžiančius dokumentus (pinigų priėmimo kvitus). Taip pat atsakovas apeliacinės instancijos teismui yra pateikęs 2021 m. sausio 13 d. mokėjimo kvitą 16 Eur sumai, patvirtinantį, jog buvo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Tačiau atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovo A. K. prašymai priteisti 10 621,26 Eur ir 16 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, netenkinami.

 

Dėl kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir bylos baigties

 

106.        Dėl liudytojos apklausos pažymėtina, kad  ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

107.       Nagrinėjamoje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. lapkričio 19 d. vykusiame teismo posėdyje teismas nusprendė, kad L. L. tikslinga apklausti liudytoja, kai bus išklausytos šalys, dėl to atidėjo bylos nagrinėjimą. L. L. 2020 m. vasario 11 d. informavo teismą, kad dėl ligos ji negalės dalyvauti 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdyje, pateikdama teismui jos ligą patvirtinantį nedarbingumo pažymėjimą, todėl teismas atidėjo bylos nagrinėjimą 2020 m. kovo 31 d., vėliau minėto teismo nutartimis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos, o organizavus posėdžius, liudytoja nebebuvo apklausta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas liudytojos neapklausė, nes užtikrino racionalų procesą: įvertino objektyvius įrodymus byloje, proceso šalių pozicijas, paaiškinimus, prašymus, įvertino tai, kad liudytojos pozicija užfiksuota rašytiniuose bylos dokumentuose. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, išklausius proceso dalyvius, „Prašymų, papildymų“ stadijoje nė vienas proceso dalyvis, įskaitant atsakovą A. K. ir jo atstovą, prašymų, papildymų nepareiškė (2020 m. spalio 27 d. teismo posėdžio informacinė pažyma ir 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 55 min. 58 s.).

108.       ABTĮ

 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

109.       Vertindama A. K. apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, neobjektyvumo, sąmoningo neteisingo bylos sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.).

110.       Susipažinus su pirmosios instancijos teismo procesiniais dokumentais, teismo posėdžių garso įrašais, darytina išvada, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą bei tinkamai ir nešališkai atliko atskirus procesinius veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas, o tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su atskirais procesiniais veiksmais, su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.

111.       Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

112.        Teisėjų kolegija atmeta atsakovo A. K. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepasisakyta dėl visų atsakovo A. K. argumentų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu prokuroro pareiškimą ir patikslintus pareiškimus tenkino iš dalies, pasisakė dėl prokuroro keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodytais aspektais keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau tai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nemotyvuotą. Teisėjų kolegija, akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013). 

113.       Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

114.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo NŽT apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo UAB „Pasvagra“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo G. L. apeliacinis skundas tenkinamas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tiek motyvų, tiek rezoliucinės dalies aspektais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keičiami atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstoma taip: „Pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir patikslintus prašymus tenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 24S-(14.24.3.)-17 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“. Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 91 300,55 Eur (devyniasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai eurų 55 ct) sumą. Likusias pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo ir patikslintų prašymų dalis atmesti.“ Taip pat teisėjų kolegija netenkina atsakovo A. K. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisia atsakovui UAB ,,Pasvagra“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2 403,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir priteisia atsakovui G. L. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 3 389,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo G. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pasvagra“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir patikslintus prašymus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 24S-(14.24.3.)-17 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“.

Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 91 300,55 Eur (devyniasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai eurų 55 ct) sumą.

Likusias pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo ir patikslintų prašymų dalis atmesti.“

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pasvagra“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2 403,78 Eur (du tūkstančius keturis šimtus tris eurus 78 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui G. L. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 3 389,44 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        

 

        Beata Martišienė

 

 

        Skirgailė Žalimienė