Civilinė byla Nr. e2-499-854/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09011-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, Vitai Grušienei,

dalyvaujant ieškovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos atstovams advokatui Andriui Bambalui ir bendrijos pirmininkui A. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ atstovams advokatei Linai Zabovienei ir S. P.,

trečiajam asmeniui V. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via Sportas“ dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis ir netrukdyti patekti į patalpas bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nekilnojamojo daikto savininko teisės gynimo, tretieji asmenys R. G., J. T. M. G., B. G., S. Z., UAB „Geovisata“, V. K., V. K., N. Š., S. Z. L., UAB „Intergas“, M. M., K. J., I. A., N. A., J. S., L. Š., A. Š., N. Š., UAB „Biodela“, N. K., A. D., L. T., Ž. T., H. R., R. R., UAB „Techgama“, R. U., V. U., R. S., G. S., E. L., V. J., A. J., K. J., K. Š., M. A., A. S., D. N., T. S., N. S., K. J., T. J., J. G., UAB „Euro Trading Group“, UAB „Geolizingas“, UAB „Dolaurus“, A. C., UAB „Globus Trade LT“, N. S., D. M., D. B., M. V., A. V., A. G., N. G., A. B., A. Ž., V. K., N. K., I. J., J. B., V. B., J. R., E. R., J. B., E. Ž., V. A., I. K., E. P., A. P., G. T., V. T., E. L., R. K., V. K., A. K., B. S. M., UAB „Realinija“, P. P., K. M., J. M. M., R. E. J., G. B., L. B., V. R., S. R., UAB „Geotechniniai darbai“, J. M., L. Č., A. Č., J. B., V. Z., D. Z., A. U., R. B.,, I. B., S. K., G. K., I. C., R. G., E. K., L. U., V. U., A. B., A. B., UAB „Turto garantas“, A. M., F. J. M., J. J. K., J. B., L. L., J. V., T. N., E. A., R. A..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija (toliau – bendrija) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovei UAB „Via Sportas“, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę netrukdyti bendrijai ar jos nurodytiems asmenims bet kada savarankiškai patekti į patalpas, namo Savanorių pr. 1, Vilniuje (toliau – Namas) plane pažymėtas Nr. 1-67, R-3, R-4, R-5 ir R-6, bei kitas atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias Name, kuriose yra priešgaisrinės apsaugos sistemos elementai ir priešgaisrinės saugos sistemai skirti vamzdžiai; 2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 3 dienas pašalinti metalines konstrukcijas ir kitas kliūtis, įrengtas patalpoje, plane pažymėtoje Nr. 1-67, kurios trukdo naudotis durimis tarp patalpų, plane pažymėtų Nr. 1-67 ir 1-69, bei įpareigoti neįrengti kitų kliūčių ar kitaip neapsunkinti patekimo į patalpą plane pažymėtą Nr. 1-67 per duris iš patalpos, plane pažymėtos Nr. 1-69; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji administruoja Namą. Atsakovė yra Namo statytoja, nuosavybės teise valdanti apie 46,6 proc. Namo ploto sudarančių butų ir patalpų.

Namo priešgaisrinė sistema yra išdėstyta rūsio patalpoje Nr. R-6 (šioje patalpoje yra automatinio gesinimo sistemos) ir patalpoje Nr. 1-67 (šioje patalpoje yra priešgaisrinės sistemos centralė ir pagrindinis Namo priešgaisrinės sistemos valdymo bei kontrolės pultas). Namo priešgaisrinę sistemą kaip viso Namo eksploatavimui būtiną įrangą (bendrojo naudojimo objektą) prižiūri ir administruoja bendrija, tačiau visa tokia įranga yra atsakovei priklausančiose patalpose.

Bendrijai administruojant namą buvo nustatyta, kad iš patalpų vidaus buvo užblokuotas vienintelis įėjimas iš patalpos Nr. 1-69 į patalpą Nr. 1-67. Atsakovė savavališkai išsikirto sieną ir įsirengė įėjimą iš jam nuosavybės teise priklausančio koridoriaus, plane pažymėto Nr. 1-7 ir nišos, plane pažymėtos Nr. 1-65.

Priešgaisrinės saugos specialistai, dalyvaujant ir bendrijos atstovui, 2018 m. sausio 11 d. vykdė Namo priešgaisrinės sistemos įrenginių apžiūros, o 2018 m. sausio 25 d. patikrinimo ir remonto darbus. Patikrinimų rezultatai yra užfiksuoti 2018 m. sausio 17 d. Namo apžiūros akte SZ 60 006 ir 2018 m. sausio 30 d. Namo patikros akte SZ 60 007 (šiuose aktuose konstatuota, kad neįmanoma patekti į patalpą Nr. R-6, nes durys yra užrakintos; durys iš patalpos Nr. 1-69 į priešgaisrinės sistemos centrinį punktą patalpoje Nr. 1-67 yra užblokuotos iš vidaus ir neatsidaro, o per naujai įrengtą įėjimą nei bendrijos pirmininkas, nei priešgaisrinės saugos specialistas nebuvo įleisti; įrengtas naujas Namo plane nenurodytas įėjimas į priešgaisrinės sistemos centrinį punktą (centralę) esančią patalpoje Nr. 1-67; durys į patalpą Nr. 1-67 iš vidaus užremtos horizontaliai įrengtomis ir sutvirtintomis stacionariomis metalinėmis konstrukcijomis; kt.).

2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius atliko Namo aktyviųjų priešgaisrinės saugos sistemų priešgaisrinį techninį patikrinimą. Patikrinimo pagrindu parengtame 2018 m. vasario 28 d. nurodyme Nr. 22¬7-101 (8.35.-17) buvo konstatuoti šios neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams: 1) gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos centralė indikuoja gedimus; 2) neveikia vienas iš dviejų dūmų šalinimo sistemos skydų (atjungtas maitinimas); 3) vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos skydas indikuoja gedimą, vandens įvado patalpoje uždarytos vandens teikimo sklendės; 4) automatinė gaisro gesinimo sistema techniškai netvarkinga - sistemos skydas indikuoja gedimus.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. 3-17-278 nurodyta nedelsiant šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus.

Ieškovės teigimu, būtinybę reikšti prevencinį ieškinį lemia tai, kad atsakovė kaip patalpų Nr. 1-67 ir R-6 savininkė neleidžia bendrijai patekti prie šiose patalpose esančių bendrojo naudojimo objektų – priešgaisrinės sistemos pulto ir inžinerinės įrangos, prižiūrėti Namo bendrojo naudojimo objektus bei patekti į rakinamas atsakovei priklausančias patalpas Nr. R-3, kur stovi įvadiniai vandens skaitikliai, bei patalpas Nr. R-4 ir R-5, kuriose nuo įvadinio vamzdžio eina vanduo į gesinimo stotį, kad būtų galima nustatyti ir ištaisyti, kur yra užsuktas vandens padavimas priešgaisrinei Namo sistemai. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia CK 4.83 straipsnio 5 dalyje jai nustatytą pareigą leisti bendrijai prižiūrėti, valdyti ir eksploatuoti Namo priešgaisrinės saugos įrangą, keldama grėsmę viso Namo savininkams, nes priešgaisrinė Namo sistema yra sugedusi (ar sugadinta).

Ieškovės nuomone, egzistuoja visos būtinosios prevencinio ieškinio pareiškimo ir patenkinimo sąlygos: 1) neveikiant Namo priešgaisrinei sistemai ir neleidžiant bendrijai tikrinti ar įvertinti priešgaisrinės sistemos būklės bei nesudarant jai galimybės pašalinti nustatytų trūkumų, kyla realus pavojus visiems Namo patalpų savininkams, jog gaisro atveju laiku nebus užkirstas kelias gaisrui ir dėl netinkamai veikiančios priešgaisrinės saugos sistemos nebus laiku užkertamas kelias ugniai ir / ar apie gaisrą nebus perspėtos kompetentingos institucijos; 2) atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes pažeidžiama CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga patalpų savininkui leisti bendrijai remontuoti ar kitaip tvarkyti priešgaisrinės saugos sistemą; 3) būsimos žalos Namui realumą pagrindžia imperatyvių statinių eksploatavimo taisyklių reikalavimų pažeidimai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė sudaro sąlygas ieškovei patekti į atsakovės patalpas, kuriose yra įrengta pastato gyvenamosios dalies inžinerinių sistemų dalis. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais užtikrinti, kad ieškovė ar jos nurodyti asmenys į patalpas galėtų patekti bet kada savarankiškai.

Nesutikimą su pirmuoju ieškinio reikalavimu atsakovė grindžia šiais argumentais:

1) į patalpą Nr. R-3 ieškovei sudarytos sąlygos bet kada savarankiškai patekti, ieškovė turi minėtos patalpos raktus (šią aplinkybę patvirtina 2018 m. sausio 30 d. namo patikros aktas S Z 60 007);

2) patalpose Nr. R-4, Nr. R-5 nėra jokių inžinerinių sistemų, todėl nėra jokio pagrindo ieškovei užtikrinti patekimą į šias patalpas;

3) patalpoje Nr. R-6 nėra namo bendrųjų inžinerinių sistemų, yra tik atsakovės valdomų pastato komercinių patalpų vandens pakėlimo stotelė ir filtrai, kurie naudojami išskirtinai tik atsakovės valdomų patalpų reikmėms ir yra prižiūrimi atsakovės;

4) tikėtina, kad patalpa Nr. R-6 ieškovės klaidingai nurodoma vietoje patalpos Nr. R-7; į patalpą Nr. R-7, kurioje įrengtos priešgaisrinės sistemos, ieškovei sudarytos sąlygos savarankiškai patekti bet kada, ieškovė turi minėtos patalpos raktus (nurodytą aplinkybę patvirtina 2018 m. sausio 30 d. namo patikros aktas SZ 60 007);

5) aplinkybė, kad pro vienas ar kitas patalpas praeina vandentiekio (įskaitant priešgaisrinę sistemą), nuotekų vamzdžiai, elektros, silpnųjų srovių ir kt. komunikacijos negali būti laikoma pagrindu paneigti tokių patalpų savininkų nuosavybės teises, suteikiant tretiesiems asmenims neribotą prieigą prie visų tokių patalpų.

Nesutikimą su antruoju ieškinio reikalavimu atsakovė grindžia šiais argumentais:

1) sąlygos ieškovei ir jos nurodytiems asmenims naudotis patalpa Nr. 1-67 sistemų priežiūros tikslais yra sudarytos;

2) atsakovė nevaržė ir nevaržo ieškovės galimybių patekti į patalpas Nr. 1-67, kuriose įrengtos ir pastato gyvenamosios dalies inžinerinės priešgaisrinės sistemos (tai patvirtina 2017 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. 17/148, 2018 m. sausio 17 d. apžiūros aktas SZ 60 006); ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovę dėl pateikimo į patalpas Nr. 1-67;

3) patalpoje Nr. 1-67 yra įrengtos atsakovės valdomų komercinės paskirties patalpų sudėtingų inžinerinių sistemų valdymo skydai, todėl ieškovei negali būti suteikta nekontroliuojama prieiga;

4) dėl ieškovės vardu vykdyto neteisėto trukdymo atsakovei naudotis jai priklausančiu turtu bei dėl trukdymo pataisyti ir eksploatuoti atsakovės patalpų inžinerines sistemas, atsakovė buvo priversta įrengti kitą įėjimą į jai priklausančias patalpas Nr. 1-67 betarpiškai iš atsakovės valdomos komercinės dalies. Kadangi įrengus minėtą įėjimą visa komercinė dalis taptų nekontroliuojamai prieinama per įėjimą iš patalpos Nr. 1-69, buvo priimtas sprendimas užblokuoti duris tarp patalpų 1-69 ir patalpų 1-67. Minėtų durų atblokavimas sukeltų grėsmę atsakovės ir visų komercinėje dalyje veikiančių subjektų turtui, komercinių patalpų ir jų inžinerinių sistemų saugumui.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašo: nustatyti ieškovės ir jos nurodytų priešgaisrinių sistemų priežiūros specialistų patekimo į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas patalpų plane indeksu 1-67, tvarką: gyvenamosios dalies priešgaisrinės sistemos priežiūros, aptarnavimo, remonto tikslais ieškovė ir jos nurodyti priešgaisrinių sistemų priežiūros specialistai gali patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas patalpų plane indeksu 1-67, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val., ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki planuojamos patekimo dienos ieškovei informavus atsakovę elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apie planuojamą patekimo laiką, planuojamus atlikti darbus, planuojamą darbų trukmę bei ieškovės paskirtus darbams atlikti asmenis.

Nurodė, kad į patalpas Nr. R-3 ieškovė gali patekti bet kada, nes turi jų raktus, patalpose Nr. R-4, R-5, R-6 nėra jokių inžinerinių sistemų, todėl reikalavimas bet kada patekti į šias patalpas yra nepagrįstas.

Atsakovė iš esmės neprieštarauja, kad ieškovė patektų į patalpas Nr. 1-67, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiose patalpose yra svarbi atsakovei priklausanti įranga, ieškovės reikalavimas bet kada ir bet kam patekti į šias patalpas būtų nesuderinamas su atsakovės teisėmis.

Paaiškino, kad atsakovė visada elgėsi geranoriškai ir ieškovei niekada nedarė kliūčių patekti į patalpą Nr. 1-67. Kadastrinių duomenų bylos patvirtina, kad durų į patalpą Nr. 1-67 iš patalpos Nr. 1-69 nebėra. Į patalpas Nr. 1-67 galima patekti tik iš komercinės pastato dalies. Patalpos 1-67 ir 1-69 yra nesusijusios, jos yra skirtinguose nekilnojamojo turto vienetuose (patalpa 1-67 yra prekybos patalpa priklausanti nekilnojamajam daiktui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o patalpa 1-69 priklauso nekilnojamajam daiktui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėjo, kad tikslindamas priešieškinį atsakovas pakeitė ir jo pagrindą, ir dalyką. Be to, patikslintame priešieškinyje pareikšti reikalavimai yra ydingi. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimas ir pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas, nes naudojimosi tvarka yra nustatoma tik kitų bendraturčių atžvilgiu, ieškovė nėra patalpos Nr. 1-67 bendraturtė.

Priešieškiniu atsakovė siekia pakeisti įstatymo jai nustatytą daiktinės valdymo teisės apribojimą. Priešieškinio reikalavimas prieštarauja CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatytai atsakovės pareigai. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta ieškovės teisė nepriklausomai nuo atsakovės valios ar nuomonės „remontuoti ar kitaip tvarkyti [...] bendrojo naudojimo [...] įrangą“.

Atsakovės priešieškinio reikalavimu yra pažeidžiamos imperatyvios įstatymų nuostatos, susijusios su privalomųjų Namo reikalavimų įgyvendinimu (STR 1.07.03:2017 38 punktas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 patvirtintų Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių 62 ir 64 punktai).

Priešieškinio reikalavimas nepagrįstai riboja bendrijos kaip už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakingo asmens įstatymu nustatytas pareigas.

Atsakovei neįrodžius svarbių priešieškinio prielaidų (Namo priešgaisrinės sistemos atskirumo ir „gyvenamosios dalies“ bei „komercinės dalies“ sistemų egzistavimo), yra prašoma pakeisti CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatytą įstatyminę atsakovės pareigą „leisti“ bendrijai remontuoti ir kitaip tvarkyti priešgaisrinę Namo sistemą ir tokiu reikalavimu nepagrįstai yra papildomai ribojamos bendrijos ir visų Namo bendraturčių teisės ir pareigos.

Trečiasis asmuo V. Z. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinio netenkinti. Nurodė, kad Name yra priešgaisrinė sistema ir prie jos patekti nuo pat Namo pastatymo buvo galima per rakinamas duris, įrengtas tarp patalpų Nr. 1-69 ir 1-67. Patalpoje Nr. 1-69 visada buvo apsauginis, kuris saugojo visą pastatą. 2017 m. buvo įsteigta bendrija ir UAB „Via Sportas“ pradėjo atskirai samdyti apsauginius, kurie sėdėjo patalpoje Nr. 1-7 įrengtame poste. 2018 m. durys tarp patalpos Nr. 1-69 ir 1-67 buvo išimtos ir uždėta lenta. Bendrija nurodė, kad negali patekti prie priešgaisrinės sistemos ir įjungti liftų. Trečiasis asmuo nežino, kas yra patalpose Nr. R-3, R-4, R-5 ir R-6. Ant patalpos Nr. R-6 yra užrašyta „UAB „Via Sportas“ nuosavybė“ ir jos yra rakinamos.

Tretiesiems asmenims apie teismo posėdį praneštą vadovaujantis CPK 120 str. 4 d., 130 str. nuostatomis. Byla išnagrinėta jiems teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 247 str.). Atvykę proceso dalyviai palaikė procesiniuose dokumentuose dėstytus argumentus.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo daugiabučio namo, kuriame veikia ieškovė, statytoja. Atsakovei priklauso ženkli dalis visų, pastate adresu Savanorių pr. 1 Vilniuje. Name adresu Savanorių g. 1, Vilniuje nėra bendrojo naudojimo patalpų. Faktiškai visų patalpų savininkų bendriems poreikiams naudojamos patalpos (tokios kaip vestibiuliai ir kt.) yra įregistruotos kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. Tokias aplinkybes patvirtino šalys teismo posėdžio metu (CPK 187 str., 182 str. 5 p.).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpa 1-67 priklauso atsakovei nuosavybės teise (el.b.l. 136-137, t. I).

Negyvenamoji patalpa- požeminis parkingas, kuriame yra ir ginčo patalpos R-3, R-4, R-5 ir R-6, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovui ir tretiesiems asmenims (el.b.l. 117-142, t. II). Atsakovė paaiškino, kad su trečiaisiais asmenimis yra sudarytos naudojimosi bendru objektu sutartys, kuriose jiems numatyta naudotis konkrečia pažymėta automobilio parkavimo vieta, tokiu būdu likusios patalpos, kaip antai pravažiavimai tarp parkingo vietų, o taip pat ginčo patalpos ir kt., priskirtos naudotis atsakovei. Ieškovė šios aplinkybės neneigė. Aplinkybę, kad dalis bendraturčių yra nusistatę naudojimosi šiomis patalpomis tvarką, patvirtina ir nekilnojamojo turto registro duomenys.

2011-12-25 kadastrinių matavimų duomenimis į patalpą 1-67 buvo patenkama per duris iš patalpos 1-69 (daugiabučio namo vestibiulio), kuri taip pat nuosavybės teise priklauso atsakovei (el.b.l. 13, t. I). 2018-06-22, t.y. jau prasidėjus šiam teisminiam procesui, atsakovė pakeitė kadastrinius duomenis (el.b.l. 143-168, t. II). Dabartiniais duomenimis į patalpą 1-67 patekimo iš patalpos 1-69 nebėra, į ją patenkama iš patalpos 1-65, kuri yra pastato dalyje, šalių vadinamame prekybos centru.

2017-07-13 raštu atsakovė kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, teikdama, kad ieškovės pirmininko A. K. nurodymu 2017-07-07 UAB „Sigreta“ darbuotojams vykdant gyvenamosios dalies vaizdo stebėjimo sistemos instaliacijos darbus buvo pažeistos astato komercinės dalies inžinerinių sistemų komunikacijos. Pastato saugos tarnybos darbuotojas atsisakė įleisti remontininkus prie komunikacijų ir valdymo sistemų (el.b.l. 74, t. I). 2017-07-19 rašte Vilniaus apskrities VPK atsakovė pakartojo, kad jo manymu ieškovės vadovas ir jo samdytos saugos bendrovės darbuotojai užsiima savivaldžiavimu (el.b.l. 75, t. I).

2017-09-22 raštu atsakovė informavo ieškovę ir UAB „Santermita“, kad pastarajai perėmus namo administravimą buvo apleista priešgaisrinių sistemų priežiūra (el.b.l. 76, t. I).

Dar 2017-11-24 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu nedelsiant pašalinti apribojimus patekti į patalpą 1-67 (el.b.l. 60, t. I).

2017-12-05 atsakovė raštu ieškovei atsakė, kad jokių kliūčių priežiūros tikslais patekti į patalpą 1-67 nėra, nurodė asmenį, tel. Nr. ir el. pašto adresu, kuriais kreiptis, norint į patalpą patekti (el.b.l. 61, t. I). Rašte atsakovė pažymėjo, kad būtent ji dar 2017-09-22 informavo ieškovę apie galimus priešgaisrinės signalizacijo gedimus ir paragino užtikrinti jų tinkamą veikimą.

UAB „Santermita“, buvusi daugiabučio namo administratoriumi sutarties su ieškove pagrindu, 2018-01-17 apžiūros akte (el.b.l. 14-17, t. I) užfiksavo, kad patalpoje R-7 esanti gesinimo stotis veikia trūkumų nenustatyta. Kad ginčo dėl patekimo į patalpą R-7 nėra patvirtino ir šalių atstovai teismo posėdžio metu. Jau minėtame akte pažymėta, kad į patalpas 1-67 per hole, plane pažymėtame 1-69, esančias duris patekti neįmanoma, durys užremtos iš vidaus, tai matyti ir patalpoje 1-67 darytoje nuotraukoje. Tos pačios apžiūros metu nustatyta, kad į patalpą 1-67 padarytas namo plane nenurodytas įėjimas iš kitos pusės.

2018-01-30 patikros akte UAB „Santermita“ atstovai UAB „Etnera“ priešgaisrinės saugos speciaalistai, patikrinę priešgaisrinės sistemos įrenginius identifikavo defektus (el.b.l. 47-54, t. I). Akte pažymėta, kad namo rūsyje esančioje gesinimo stotyje buvo padaryti pakeitimai, po kurių name nefunkcionuoja Namo priešgaisrinė sistema ir patalpos Nr. 1-67 savininkas neleidžia patekti prie bendrojo naudojimo objekto – Namo priešgaisrinės sistemos centrinio pulto (centralės), esančios patalpoje Nr. 1-67, nustatyti jo gedimus, jį sutvarkyti ir valdyti, dėl UAB „Via Sportas“ veiksmų Namo priešgaisrinė sistema pilnai nefunkcionuoja, o sutvarkyti jos ir ją prižiūrėti neleidžiama (el.b.l. 54, t. I).

2018-01-30 rašte Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ieškovė nurodė, kad UAB „Santermita“ samdomi priešgaisrinės saugos specialistai vykdė namo priešgaisrinės sistemos įrenginių patikrinimo ir remonto darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad namo priešgaisrinėms sistemoms yra atjungtas vandens tiekimas ir automatinės gaisro gesinimo sistemos automatikos skyde yra išjungtas automatinis režimas. Į patalpas, kuriose yra vandens padavimas į vandens stotį bei į priešgaisrinės apsaugos pultą bendrija patekti negali, nes neįleidžia tų patalpų savininkas (el.b.l. 18, t. I).

2018-02-28 rašte Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nurodė, kad pareigūnai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, vizualiai apžiūrėjus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos indikacinę įrangą, vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos kontrolinę bei indikacinę įrangą, dūmų šalinimo sistemos skydus ir automatinės gaisro gesinimo sistemos indikacinę įrangą, nustatyta, kad įranga fiksuoja gedimus (el.b.l. 21, t. I).

2018-02-28 Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba konstatavo name esančias priešgaisrinės sistemos neatitiktis nustatytiems reikalavimams ir surašė ieškovės vadovui nurodymą jas pašalinti 2018-10-30 (el.b.l. 19-20, t. I).

Dėl ginčo esmės ir bylos apimties

Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į būsto neliečiamumą nėra absoliuti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą bendraturtis turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamoje byloje faktiškai ir nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė turi teisę patekti į atsakovei priklausančias patalpas, kuriose yra bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos. Ginčas, kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovas, kilo dėl tokios teisės įgyvendinimo. Atsakovė sutinka, kad ieškovė turi teisę patekti į jai priklausančias patalpas, tačiau ginčija ieškovės teisę tai padaryti bet kada savarankiškai.

Patikslintu priešieškiniu atsakovė siūlo alternatyvią ieškovės teisės patekti į atsakovo patalpas įgyvendinimo tvarką. Sutiktina, kad teismų praktikoje pasitaiko, kai tokie argumentai dėstomi atsiliepimuose į ieškinius, tačiau atsakovei siūlant savo būdą ieškovės teisei įgyvendinti, tai gali būti daroma priešieškinio forma ir tik nuo paties atsakovo priklauso, kokią teisinės gynybos priemonę jis pasirenka. Tokią jo teisę lemia CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Šioje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė gina savo nuosavybės teisės apimtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu ji sutinka su pareikštu ieškiniu iš dalies.

Teismas pažymi, kad anksčiau byloje atsakovo pareikšto priešieškinio (el.b.l. 124-127, t. I), kuriuo atsakovė prašė įpareigoti ieškovę iškelti įrangą iš atsakovei priklausančių patalpų ir kurio vėliau nebepalaikė, pagrindas ir naujojo priešieškinio (el.b.l. 9-13, t. III) pagrindas iš dalies sutampa. Naujajame priešieškinyje pareikšti reikalavimai betarpiškai susiję su ieškinio reikalavimais, jų nagrinėjimas kartu leidžia užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principus, jo priėmimas papildomai neužvilkino bylos nagrinėjimo, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7, 17, 141 straipsniais, 143 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, neturėjo pagrindo tokio priešieškinio nepriimti.

Ieškovė nurodo reiškianti prevencinį ieškinį. Teismas pažymi, kad ieškovės ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų. CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad realus pavojus, jog ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas pareikšti prevencinį ieškinį. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, taigi juo siekiama apginti teises nuo žalos darymo ateityje. Tokio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti atsakovo veiksmai. Iš šalių dėstomų argumentų akivaizdu, kad ginčas tarp šalių yra kilęs, kaip jau minėta, dėl ieškovės teisės patekti į atsakovės patalpas realizavimo. Nesutarimai šiuo klausimu tarp šalių tęsiasi jau ilgą laiką, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtinta kad ieškovė yra įleidžiama į ginčo patalpas, tačiau ne tada, kai to reikalauja, bet tada, kai atsakovė nusprendžia tai padaryti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei tinkamai nevykdant pareigos prižiūrėti namo inžinerinę įrangą ateityje gali kilti neigiami padariniai, nėra pakankama laikyti pareikšto ieškiniu prevenciniu.

Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia joje suformuluoti reikalavimai ir jų faktinis pagrindimas (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Įvertinus šioje byloje pagal šalių suformuluotus reikalavimus ir nurodomą jų faktinį pagrindą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju spręstina, kokiu būdu ieškovė turi įgyvendinti savo teisę patekti į atsakovės patalpas CK 4.83 straipsnio 5 dalies pagrindu, išlaikant abiejų šalių teisėtų ir pagrįstų interesų pusiausvyrą.

Teismas pažymi, kad klausimas, ar patalpose, į kurią ieškovė prašo įpareigoti yra tik atsakovei priklausančios inžinerinės įrangos, kaip ir tai, kokią konkrečią įrangą turi pareigą prižiūrėti ieškovė, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ką pažymėjo ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakys.

Dėl šalių reikalavimų pagrįstumo ir bylos baigties

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę netrukdyti bendrijai ar jos nurodytiems asmenims bet kada savarankiškai patekti į patalpas, namo Savanorių pr. 1, Vilniuje, plane pažymėtas Nr. 1-67, R-3, R-4, R-5 ir R-6, bei kitas atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias name, kuriose yra priešgaisrinės apsaugos sistemos elementai ir priešgaisrinės saugos sistemai skirti vamzdžiai. Būtina kreipimosi į teismą su ieškiniu sąlyga yra realus tarp šalių kilęs ginčas, dėl kurio pasisako bylą išnagrinėjęs teismas.

Byloje nustatyta, kad patalpoje R-7 yra gesinimo stotis. Tačiau abi šalys teisme patvirtino, kad jokių kliūčių ieškovei patekti į šią patalpą nėra. Byloje nėra duomenų, kokiose dar patalpose, be nurodytųjų, faktiškai yra priešgaisrinės apsaugos sistemos elementų. Darant prielaidą, kad visi priešgaisrinės sistemos elementai yra išdėstyti taip, kaip nurodyta į bylą pateiktame 2005 metais rengtame techniniame projekte (el.b.l. 61-91, t. II), akivaizdu, kad į kai kurias patalpas ieškovė taip pat patenka netrukdomai.

Teisės ieškovei patekti į kitas, aiškiai neidentifikuotas atsakovei priklausančias patalpas, nustatymas, neįvertinus tokio patekimo poreikio bei nesant dėl to tarp šalių ginčo, neproporcingai pažeistų atsakovės interesus bei neatitiktų ginčo sprendimo teisme esmės ir paskirties. Taigi, reikalavimas įpareigoti atsakovę netrukdyti bendrijai ar jos nurodytiems asmenims bet kada savarankiškai patekti į kitas atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias name, kuriose yra priešgaisrinės apsaugos sistemos elementai ir priešgaisrinės saugos sistemai skirti vamzdžiai, yra neapibrėžtas, laikytinas neįrodytu ir negali būti tenkinamas.

- dėl ieškovės patekimo į patalpą 1-67

Byloje nustatyta, kad patalpoje 1-67 yra priešgaisrinės sistemos, kurią turi pareigą prižiūrėti ieškovė, centrinis valdymo pultas. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tai ne kartą pažymėjo ir pati atsakovė. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateikto 2018-03-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (el.b.l. 138-159, t. I) bei teismo posėdžio metu peržiūrėtos į bylą pateiktos faktinių aplinkybių konstatavimo metu daryto vaizdo įrašo dalies (el.b. pop. priedas l. 17) duomenys.

Ieškovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimai, UAB „Santermita“ rengti rašytiniai dokumentai, o taip pat kiti bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl ieškovės teisės patekti į šią patalpą jo paties pareikalavimu.

Gaisrinės sistemos aprašyme (el.b.l. 59-60, t. II) nurodyti duomenys patvirtina atsakovės paaiškinimus apie tai, kad būtent 1-67 patalpoje esantis gaisrinės sistemos centralė skirta tiek identifikuoti sistemos defektams, tiek perspėti apie problemas, identifikuoti gaisro židinius, tiek ir reguliuoti sistemos veikimą. Teismas sutinka, kad tam, jog patalpų savininkai išvengtų neproporcingų nepatogumų suveikus gaisrinei signalizacijai, nusileidus liftams, užsidarius priešgaisriniams vartams, atsidarius parkingo vartams ir pan., be to, tikslu įvertinti gaisro pavojaus realumą, ieškovė turi turėti galimybę netrukdomai bet kada savarankiškai patekti į patalpą 1-67. Todėl atsakovė įpareigotina sudaryti ieškovei tam realias sąlygas.

Teismas pažymi, kad atsakovė buvo namo statytoja ir tik ji pati savo veiksmais sukūrė ydingą faktinę situaciją, kuomet bendrojo naudojimo objektai yra įrengti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad suteikus ieškovei teisę bet kada savarankiškai patekti į patalpą 1-67, būtų komplikuota prekybos centro apsauga. Kadastrinių matavimų duomenimis, kurie pakeisti jau šios bylos nagrinėjimo metu, į patalpą 1-67 buvo patenkama ne iš prekybos centro pusės, t.y. iš patalpos 1-65, tačiau iš gyvenamojo namo vestibiulio, t.y. patalpos 1-69. Atsakovė vienasmeniškai priėmė sprendimą įrengti kitą įėjimą į šią ginčo patalpą, kaip ir panaikino įėjimą iš patalpos 1-69. Šiuo atveju aiškinimas, kad tuo metu, kai į patalpą 1-67 buvo patenkama pro patalpą 1-69, ieškovė esą trukdė atsakovei pačiai į patalpą 1-67 patekti, nelaikytinas svarbiu. Patalpa 1-69, kuri faktiškai yra gyvenamojo namo vestibiulis, taip pat priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Siekdama savo teisės į nuosavybę įgyvendinimo ji galėjo pasirinkti ir kitą jos gynimo būdą. Pavyzdžiui, palikti duris į patalpą 1-67 iš patalpos 1-69, nuo kurių raktą turėtų ieškovė, įrengti duris tarp patalpos 1-67 ir 1-65, nuo kurių rakto ieškovė neturėtų, taigi negalėtų pro patalpą 1-67 patekti į prekybos centro patalpas, tokiu būdu užtikrinant abiems šalims galimybę naudotis patalpa 1-67 pagal poreikį. Panaikinusi įėjimą į patalpą 1-67 iš patalpos 1-69 atsakovė pati sukūrė sudėtingesnio patekimo į ginčo patalpą situaciją, todėl būtent atsakovei tenka pareiga ją pačiai išspręsti.

Kadangi patalpos 1-67, 1-69, 1-65 yra atsakovės nuosavybė, nėra pagrindo tenkinti ieškovė reikalavimo atkurti patekimą į patalpą 1-67 iš patalpos 1-69, nes tokio reikalavimo patenkinimas nebūtinai labiausiai atitiktų atsakovės interesus. Teismui nusprendus, kad atsakovė įpareigotina sudaryti sąlygas ieškovei savarankiškai bet kada patekti į patalpą 1-67, atsakovei nustatytinas terminas tokiam įpareigojimui įvykdyti, sudarant galimybę pačiai atsakovei apsispręsti, koks konkretus ieškovės savarankiško, iš anksto su atsakove nesuderinto patekimo į patalpą 1-67 būdas, atsakovei labiausiai priimtinas ir mažiausiai varžantis jos interesus.

Siekiant užtikrinti atsakovės kaip nekilnojamojo daikto savininkės teisę žinoti apie naudojimosi jos daiktu faktą, ieškovė įpareigotina po apsilankymo patalpoje 1-67 per dvi darbo dienas apie tai atsakovei pranešti.

- dėl ieškovės patekimo į patalpas R-3, R-4, R-5 ir R-6

Ieškovės atstovai paaiškino, kad UAB „Santermita“ kartu su UAB „Entera“ priešgaisrinės saugos specialistais atliekant patikrinimą, buvo nustatyta, kad gaisro gesinimas vandeniu neįmanomas tiek iš gaisrinių čiaupų, tiek iš srinklerių. Ieškovui ir jo atstovams pavyko patekti į patalpas R-3 ir R-7. Buvo nustatyta, kad gesinimo stotyje nėra vandens. Norint įvertinti tikrąją sistemos būklę reikia sukelti priešgaisrinėje sistemoje slėgį iki darbinio. To padaryti nėra galimybės. Patalpoje R-3, kur stovi įvadiniai vandens skaitikliai, matyti, kad vanduo atsuktas, tačiau į patalpą R-7, kurioje yra gesinimo stotis, vanduo neateina. Tam, kad būtų galima patikrinti, nustatyti ir ištaisyti vandens padavimą, būtina patekti į patalpas, per kurias eina vamzdis. Ieškovės teigimu, tam reikia patekti į patalpas R-4, R-5 ir R-6.

Jau minėta, kad ginčo dėl patekimo į patalpą R-7 tarp šalių nėra. Atsakovė aiškino, kad jis nedraudžia ieškovei patekti į patalpą R-3. Ieškovės teigimu ši patalpa yra užrakinta. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu aiškino, kad jie neprieštarauja, kad ieškovė esant poreikiui patektų į patalpas R-4 ir R-6, nurodydami, kad tikėtinai pro šias patalpas eina vandens padavimo į gesinimo stotį vamzdis. Patalpoje R-5 atsakovės atstovų teigimu nieko nėra.

Teismas pažymi, kad ieškovės teigimu atsakovė, buvusi namo, dėl kurio priešgaisrinės sistemos priežiūros yra kilęs ginčas, nėra pateikusi ieškovei, atsakingai už pastato patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, pastato priešgaisrinės sistemos dokumentų, o į bylą pateiktą techninį 2005 metų techninį projektą ieškovė iš atsakovės gavi tik šios bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė į bylą nepateikė konkrečių duomenų apie tai, per kurias patalpas iš patalpos R-3 į R-7 eina vandens padavimo vamzdis.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad priešgaisrinės sistemos priežiūros, aptarnavimo, remonto ar kitokio jos tvarkymo tikslais ieškovė turi teisę patekti į patalpas R-3, R-4, R-5 ir R-6, nustatyti, ar jose yra šios sistemos elementų, ir esant reikalui atlikti priežiūrą, remontą ar kitus veiksmus, reikalingus bendrai priešgaisrinės apsaugos sistemos tinkamai funkcionuoti.

Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė poreikio patekti į šias patalpas bet kada savarankiškai. Siekiant užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nustatytina, kad ieškovė turi pareigą informuoti atsakovę apie ketinimą patekti į šias patalpas prieš dvi darbo dienas, o atsakovė, gavusi tokią informaciją, privalo atvykti ieškovės nurodytu laiku ir ją su jos atstovais į nurodytas patalpas įleisti. Kartu teismas pažymi, kad ieškovės įpareigojimas informuoti apie patalpose planuojamus atlikti darbus, planuojamą darbų trukmę bei ieškovės paskirtus darbams atlikti asmenis būtų perteklinis, nepagrįstai ieškovę apsunkinantis, o objektyviai pasikeitus aplinkybėms ar iškilus nenumatytų pakeitimų poreikiui, galintis sukelti papildomus šalių ginčus, todėl nenustatytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už ieškovės pareikštus reikalavimus mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškovė pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 215 Eur (1 470,15 Eur su PVM) už teisines paslaugas, susipažįstant ir vertinant medžiagą bei rengiant ieškinį; 540 Eur (653,40 Eur su PVM) už teisines paslaugas, susipažįstant su ir rengiant atsiliepimą į 2018-05-23 atsakovės priešieškinį; 270 Eur (326,70 Eur su PVM) už teisines paslaugas, rengiantis ir atstovaujant klientą 2018-06-28 parengiamajame teismo posėdyje; 270 Eur (326,70 Eur su PVM) už teisines paslaugas, rengiantis ir dalyvaujant mediacijos posėdyje, sprendžiant ginčą su UAB „Via Sportas“ dėl pateikimo į priešgaisrinių sistemų buvimo patalpas; 270 Eur už teisines paslaugas, rengiantis ir dalyvaujant 2019-02-12 teismo posėdyje; 0,82 Eur už mokėjimo pavedimų įvykdymą; 630 Eur už teisines paslaugas, susipažįstant su ir rengiant atsiliepimą į 2019-02-25 atsakovės priešieškinį; 0,41 Eur už pavedimų įvykdymą; 180 Eur už teisines paslaugas, dalyvaujant 2019-03-21 teismo posėdyje; 0,41 Eur už mokėjimo pavedimų įvykdymą.

Atsakovė pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį; susipažinimas su ieškiniu ir jo priedais (2 darbo val. x 100 Eur už 1 darbo valandą + 21 % PVM), paslaugos suma su PVM - 242 Eur; parengimas 2018-04-11 atsiliepimo į ieškinį (7 darbo val. X 100 Eur už 1 darbo valandą + 21 % PVM), paslaugos suma su PVM - 847 Eur; parengimas 2018-05-23 priešieškinio (6 darbo val. X 100 Eur + 21% PVM ), paslaugos suma su PVM - 726 Eur;?kliento atstovavimas 2018-06-04 ir 2018-06-28 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (3 darbo val. x 100 Eur + 21 % PVM), paslaugos suma su PVM - 363 Eur; 2272,30 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pastato bendraturčių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis rengimas, bylos medžiagos analizė, UAB „Via sportas“ pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimas rengimas; 1,16 Eur už išrašus iš VĮ „Registrų centras“.

Teismas paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių išlaidos susidarė, taip pat šalių procesinį elgesį (CPK 93 str. 4 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Šalių patirtų išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio. Kartu pažymėtina tai, kad vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas priteisti šių išlaidų atlyginimą visa apimtimi – išlaidų dydžio pagrįstumas vertintinas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto, CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Teismas sutinka, kad aplinkybė, jog atsakovė nebepalaikė savo pirminio priešieškinio, kuriame reiškė reikalavimą iškelti inžinerinę įrangą iš jai priklausančios patalpos 1-67, faktiškai atitinka situaciją dėl ieškinio atsisakymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina visa suma, t.y. 653,40 Eur už teisines paslaugas, susipažįstant su ir rengiant atsiliepimą į 2018-05-23 atsakovės priešieškinį. Tuo tarpu skirstant bylinėjimosi išlaidas atsakovei iš ieškovės nepriteistina jokia dalis 726 Eur sumos, sumokėtos už 2018-05-23 priešieškinio parengimą.

Atsakovės reikalaujama 2272,30 Eur suma už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pastato bendraturčių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis rengimą, bylos medžiagos analizę, UAB „Via sportas“ pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimas rengimą, teismo vertinumu yra neprotingai didelė, atsižvelgiant į nurodytų procesinių dokumentų turinį, apimtį ir sudėtingumą. Byla nagrinėjama ilgą laiką, šalys ilgą laiką bandė ginčą išspręsti mediacijos būdu, todėl bylos medžiagos analizė nurodytoje stadijoje taip pat nereikalavo ypatingų pastangų. Todėl suma už nurodytas paslaugas mažintina iki 800 Eur sumos.

Patenkinęs ieškinį ir priešieškinį iš dalies, įvertinęs tokio sprendimo argumentus, teismas sprendžia, kad kitos šalių bylinėjimosi išlaidos skirstytinos santykiu 80/20 ieškovės naudai.

Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovė turi teisę į 3217,56 Eur jos patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Iš šios sumos išskaičius 465,64 Eur sumą, atsakovės gautiną iš ieškovės už atsakovės teisinės pagalbos išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2751,92 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Byloje teismas patyrė 11,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršijančios minimalaus 3 Eur dydžio, nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Todėl iš ieškovės jai tenkanti procesinių dokuemntų įteikimo išlaidų suma nepriteistina.

Iš atsakovės valstybei priteistina 9 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taip pat 60 Eur žyminio mokesčio už ieškovės reikalavimus byloje, iš viso – 69 Eur (CPK 96 str.). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 304503087, savarankiškai ar pasitelkiant kitus asmenis vykdomais priešgaisrinės sistemos priežiūros, aptarnavimo, remonto ar kitokio jos tvarkymo tikslais:

įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Via Sportas“, juridinio asmens kodas 123259511, per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti ieškovei sąlygas, t.y. duoti raktus, kodus ir kitus reikalingus instrumentus bei duomenis, leidžiančias bet kada savarankiškai netrukdomai patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančią patalpą, Savanorių pr. 1-200, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą patalpų plane indeksu 1-67;

nustatyti ieškovei pareigą informuoti atsakovę apie buvusį savarankišką apsilankymą patalpoje, Savanorių pr. 1-200, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtoje patalpų plane indeksu 1-67, per dvi darbo dienas po apsilankymo dienos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodant lankymosi patalpoje laiką, patalpoje apsilankiusius asmenis bei patalpoje atliktus veiksmus;

įpareigoti atsakovę įleisti ieškovę į patalpas, Savanorių pr. 1-200, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas patalpų plane indeksais R-3, R-4, R-5 ir R-6, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val., ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki planuojamos patekimo dienos ieškovei informavus atsakovę elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apie planuojamą patekimo į patalpas laiką.

Priteisti iš atsakovės UAB „Via Sportas“, juridinio asmens kodas 123259511, 2751,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 304503087, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Via Sportas“, juridinio asmens kodas 123259511, 69 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                  Giedrė Čėsnienė