Administracinė byla Nr. A-2015-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03766-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. Š. (pareiškime nurodyta pavardė Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad buvo suimtas ir 2013 m. kovo mėnesį atvežtas į Lukiškių TI-K. Kadangi yra garbingo amžiaus, atvykusį į Lukiškių TI-K jį apžiūrėjo gydytojai ir nustatė sveikatos sutrikimus, susijusius su širdimi ir krauju. Buvo patalpintas į karantino kamerą rūsyje, kurioje kartu su juo buvo keturi asmenys. Medicinos darbuotojus informavo, jog rūsyje esančioje kameroje labai drėgna ir šalta, daug žmonių, todėl dėl (duomenys neskelbtini) ligos blogai jaučiasi, tačiau į prašymus niekas nereagavo, tik paskyrė vaistų. Po trijų mėnesių dėl blogos sveikatos buvo paguldytas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę. Ligoninėje medikai nustatė, kad būtinai reikia (duomenys neskelbtini) ir paskyrė daug vaistų. Kadangi tuo metu vyko bylos tyrimas, operaciją atidėjo vėlesniam laikui ir vėl teko grįžti į Lukiškių TI-K. Grįžęs iš ligoninės, buvo laikomas kamerose, esančiose antrame ir trečiame aukštuose. Kamerų plotas mažas, jose buvo laikoma daug žmonių. Lukiškių TI-K buvo nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio. Kalint tokiomis nežmoniškomis sąlygomis, pablogėjo sveikata dėl (duomenys neskelbtini) ligų. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 10 000 Eur.

2015 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 112). Nurodė, kad žiemą vėdinti kamerą atidarius langą sudėtinga. Dėl laikymo sąlygų administracijai nesiskundė bijodamas „nerašytų kalėjimo įstatymų“.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 10–16) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2014 m. kovo 12 d. Atsiliepime taip pat nurodė kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius. Paaiškino, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose 2013 m. kovo 29 d. ryte, 2013 m. gegužės 28 d. ryte, 2013 m. lapkričio 28 d., 2013 m. gruodžio 12 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. vasario 24 d. – 2014 m. vasario 25 d. visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Laikotarpiais 2013 m. gegužės 20 d. – 2013 m. gegužės 27 d., 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2013 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. gruodžio 9 d. – 2013 m. gruodžio 12 d., 2014 m. vasario 20 d. – 2014 m. vasario 21 d. pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo laikinai išvykęs, o 2014 m. kovo 12 d. buvo perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius nuolat viršijamas. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų asmenų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius visada išduodamas į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Lukiškių TI-K sudaro sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat nurodė, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu (b. l. 117–121) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, jog minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Vadovavosi nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau ir Įsakymas) 1.3.1 punktu. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 356 dienas. Iš jų trylika dienų pareiškėjas buvo laikinai išvykęs. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui minimalus kameros plotas buvo užtikrintas tik šešias dienas, t. y. penkias pilnas dienas ir du kartus po pusę dienos. Likusiu laikotarpiu (343 dienos) pareiškėjui teko nuo 1,84 iki 2,65 kv. m kameros ploto, t. y. pareiškėjui Lukiškių TI-K teko mažesnis plotas nei nustatyta įstatyme. 

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, higiena ir kt. Daugumą šių klausimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). Pažymėta, kad veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) įstaigos privalo pasirūpinti tinkamu kamerų vedinimu, temperatūra, apšvietimu, santykine oro drėgme. Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teigė, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo labai drėgna ir šalta.

Teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 26 ir 24 punktų normomis. Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad kai kuriose kamerose buvo nustatyti tik trumpalaikiai santykinės oro drėgmės ir temperatūros neatitikimai Higienos normoje nustatytiems reikalavimams, tačiau daugelio patikrinimų metu drėgmės ir temperatūros rodikliai reikalavimus atitiko. Vėdinimo pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nei dėl drėgmės, nei dėl kitų skunde nurodytų galimai netinkamų laikymo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė.

Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo sveikata. Iš byloje esančios sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjo sveikatos būklė nėra gera. Būdamas Lukiškių TI-K kreipėsi į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) ištyrimo buvo išsiųstas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę ir ten gydytas. Kaip paaiškino pats pareiškėjas, gydytojai jį apžiūrėjo iš karto atvykus į Lukiškių TI-K ir pasakė, jog pareiškėjas turi sveikatos problemų dėl (duomenys neskelbtini). Sveikatos problemas sąlygojo pareiškėjo garbingas amžius. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sutrikimų turėjo iki jo suėmimo ir patekimo į Lukiškių TI-K. Laisvės vietų atėmimo ligoninė rašte nurodė, kad pareiškėjas su skundais dėl pablogėjusios sveikatos, kurią galėjo įtakoti jo laikymas Lukiškių TI-K kamerose nuo 2013 metų kovo iki 2014 metų balandžio mėnesio, nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms konstatuota, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimus (pablogėjimą) dėl kurių jis kreipėsi į gydytojus suėmimo vykdymo metu įtakojo būtent jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246–6.250 straipsnių nuostatomis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (periodiškai laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 23 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d.), 343 dienas nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, pareiškėjui tekdavo nuo 1,84 iki 2,65 kv. m kamerų ploto, nustatyti trumpalaikiai drėgmės santykio ir temperatūros neatitikimai Higienos normoje nustatytiems reikalavimams.

Nors byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtent suėmimo vykdymas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į ilgą minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, pareiškėjo amžių, jo sveikatos būklę, konstatuota, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Kamerų perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – suėmimo vykdymas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą minimalų gyvenamąjį plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K aplinkybes, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę, nustatytų laikymo sąlygų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo amžių, jo sveikatos būklę, patirtus nepatogumus, ir tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į suėmimo vykdymo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas darė išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 2 000 Eur.

Pareiškėjas A. A. Š. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 8 000 Eur (b. l. 130).

Teigia, kad pagal pareiškėjo sveikatos stovį ir dabartines vaistų kainas, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos Lukiškių TI-K kalinant netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pareiškėjui, jo laikymo Lukiškių TI-K metu, 343 dienas nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, nustatyti trumpalaikiai drėgmės santykio ir temperatūros neatitikimai Higienos normoje nustatytiems reikalavimams, nusprendė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jam pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai pagrindė išvadą, kad atsižvelgiant į atsakovo nurodytus duomenis, matyti, jog per visą laikotarpį, kai pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K, tik 6 dienas pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas, taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažesnis plotas nei nustatyta įstatyme (343 dienas). Be to, į bylą pateikti Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai leido teismui konstatuoti tik trumpalaikius santykinės oro drėgmės ir temperatūros neatitikimus HN 76:2010 reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2014 m. kovo 12 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama apie 8 eurus (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1422-520/2016)), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju, nustatant pareiškėjui atlygintinos žalos dydį, atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų galėjo jautriau reaguoti į konstatuotus neteisėtus veiksmus. Vis dėlto, pats pareiškėjas patvirtina, kad šie sutrikimai buvo diagnozuoti jam tik atvykus į Lukiškių TI-K, į Laisvės atėmimo vietų ligoninę jis buvo išsiųstas praėjus vos 2 mėnesiams nuo atvykimo į Lukiškių TI-K, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui minėti sveikatos sutrikimai atsirado ar jo sveikatos būklė pablogėjo dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinusi pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjui padaryta skriauda yra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, t. y. 8 000 Eur, ir mano, kad dėl pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, patirtoms laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2014 m. kovo 12 d., kompensuoti nustatytina 2 800 Eur suma.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. A. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

                                                        Veslava Ruskan