Civilinė byla Nr. e2A-644-883/2020

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00519-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 2.6.28.1; 2.6.28.3

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ir atsakovo K. R. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Tomadas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. R. 3 093,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo mažinimo, kuriuo galutinai prašė priteisti iš atsakovo 2 734,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – VPK) sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios 1 punktu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. 2019 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė gavo VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti motociklą (duomenys neskelbtini). Minėtas motociklas transportuotas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). VPK tik 2020 m. sausio 30 d. raštu informavo, kad motociklas nuo 2019 m. lapkričio 13 d. grąžintinas atsakovui. (duomenys neskelbtini) atsakovui siuntė raštus dėl įsiskolinimo už motociklo nuvežimą ir saugojimą sumokėjimo. Atsakovo skolą sudaro 72 Eur už motociklo transportavimą į saugojimo aikštelę ir 3 021,75 Eur už motociklo saugojimą 255 dienas, taikant 11,85 Eur įkainį už dieną. Iš viso atsakovo skolą sudaro 3 093,75 Eur. Atsakovui sumokėjus 359 Eur, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2 734,75 Eur.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad neginčija motociklo nuvežimo teisėtumo, tačiau nesutinka su transporto priemonės saugojimo įkainių dydžiu. Nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad atsakovas nepasirašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, nežinojo, kad motociklas bus saugomas ne VPK aikštelėje, nebuvo informuotas apie įkainius, o skola yra nepagrįstai didelė. Mano, kad adekvati motociklo saugojimo paslauga kainuoja 25-35 Eur/mėn. Sutinka mokėti ir sumokėjo ieškovei už motociklo saugojimą po 30 Eur už kiekvieną mėnesį (270 Eur už 9 mėnesius), 72 Eur už motociklo transportavimą bei 17 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo K. R. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 1 498 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas sprendė, kad atsakovas už motociklo saugojimą su ieškove neatsiskaitė už 255 dienas, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. Kadangi motociklas minėtu laikotarpiu buvo saugomas ieškovės aikštelėje, t. y. ieškovė suteikė motociklo saugojimo paslaugas, ji įgijo teisę gauti už šias paslaugas Sutartyje nustatytą atlyginimą, tačiau kilo ginčas dėl motociklo saugojimo įkainio dydžio.

Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad jam nedalyvavus sudarant Sutartį, neturėjusiam galimybės derėtis dėl įkainio, automatiškas sutartyje nurodytų įkainių taikymas lemtų, jog transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Teismas sprendė, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti.

Iš viešai prieinamos informacijos Centriniame viešųjų pirkimų portale pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkiniuose rajonuose (miestuose) panašiu laikotarpiu buvo nustatyti mažesni vienos paros transporto priemonių saugojimo įkainiai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės ir Telšių apskrities VPK sudarytoje Sutartyje numatyti transporto priemonių saugojimo įkainiai yra nepagrįsti ir turėtų būti mažintini.

Mažindamas paros saugojimo įkainį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas, žinodamas apie tai, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, motociklas yra sulaikytas ir saugomas, nesiimdamas aktyvių veiksmų tam, kad motociklas būtų iš saugojimo aikštelės paimtas, neatlikdamas kitų aktyvių veiksmų tam, kad sumažintų motociklo saugojimo terminą ir susidariusių išlaidų sumą, pats nebuvo apdairus ir rūpestingas, dėl to turi atsakyti dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į iš viešai prieinamos informacijos Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodytus įkainius aplinkiniuose rajonuose, protinga ir teisinga vienos paros motociklo saugojimo įkainį sumažinti iki 7 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti 2020 m. birželio 25 d. Telšių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2848-304/2020 dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Tomadas“ ieškinį ir priteisti iš atsakovo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas atliko rinkos tyrimą ir iš viešai prieinamos informacijos Centriniame viešųjų pirkimų portale nustatė, kad aplinkiniuose rajonuose (miestuose) panašiu laikotarpiu buvo nustatyti mažesni vienos paros transporto priemonių saugojimo įkainiai. Pirmosios instancijos teismas įvertino Šilutėje, Plungėje, Rietave, Raseiniuose, Klaipėdos mieste ir Neringoje taikomus priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo įkainius. Visiškai nesuprantama, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas atsirinko rajonus savo tyrimui atlikti, nes jie nei pagal plotą, nei pagal gyventojų skaičių nėra panašūs į Telšių apskritį, o teismas nepateikė jokių skaičiavimų, kokiu būdu gavo 7 Eur dydžio įkainį už parą.

Ieškovė dar ieškinyje buvo pateikusi susistemintus duomenis apie tokių pačių – analogiškų paslaugų, už kurias byloje prašoma priteisti atlyginimą iš atsakovo, rinkos kainas laikotarpiu nuo 2015 iki 2022 metų panašiose vietovėse, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus ignoravo, į juos neatsižvelgė ir jų nevertino.

Apeliaciniu skundu atsakovas K. R. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2848-304/2020 dalį dėl 1 498 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei paskirstymo ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Transporto priemonės saugojimo įkainis yra nepagrįstas, nesąžiningas, per didelis, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų; viešojo pirkimo sutartyje nustatyti įkainiai skiriasi transporto priemonės savininkui ir pažeidėjui bei apskrities VPK, transporto priemonės saugojimo paros kaina skiriasi nuo kainų kitose saugojimo aikštelėse.

Teismas priimdamas sprendimą neįvertino, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB  „Tomadas“ ir Telšių apskrities VPK sudaryta Sutartis, į ją įstojus trečiajam asmeniui, kuriam tenka pagal Sutartį nustatyta prievolė, įgyja vartojimo sutarties elementų, todėl teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019).

Ieškovė UAB „Tomadas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškiniu prašomą priteisti įsiskolinimo sumą iš esmės nulėmė ne Sutartyje numatytas paslaugos įkainis, bet pačio atsakovo nesąžiningi veiksmai, kuomet jis vengė atsiimti transporto priemonę. Yra būtina atskirti paslaugos kainą nuo įsiskolinimo sumos, kuri paprastai susidaro transporto priemonės savininkui ilgą laiką piktybiškai neatsiimant transporto priemonės. T. y., susidariusi įsiskolinimo suma ilgą laiką neatsiimant priverstinai saugojamos transporto priemonės savaime nereiškia „per didelio“ paslaugos įkainio, kadangi transporto priemonės savininkas, gavęs VPK išduotą leidimą, transporto priemonę gali atsiimti jau tą pačią dieną (tai reiškia, jog savininko išlaidos būtų minimalios). Tai, jog transporto priemonės savininkas piktybiškai nenori mokėti per ilgą laiką susidariusio įsiskolinimo nereiškia, jog pats paslaugos įkainis yra neteisingas (t. y., ieškinio atsakovui suma yra paties atsakovo neveikimo pasekmė).

Skirtingos kainos valdytojui/savininkui ir VPK yra nustatytos dėl to, kad VPK vienu metu saugo didelį kiekį transporto priemonių, kurių saugojimo terminas dažnai būna ilgas, kai tuo tarpu transporto priemonės valdytojas ar savininkas turi pareigą atsiimti transporto priemonę nedelsdamas, kai tik jam išduodamas leidimas, ir taip nedidinti skolos už priverstinį saugojimą. Būtent ši priežastis ir suponuoja aplinkybes, kad VPK taikomas mažesnis įkainis už transporto priemonių priverstinį saugojimą.

Apeliantas apeliaciniame skunde bando įrodyti savo poziciją, kad prašoma priteisti suma už motociklo saugojimą neatitinka teisingumo, protingumo principų ir yra nepagrįstai išaukština. Atsakovas pateikė teismui viešai prieinamus komercinius pasiūlymus dėl motociklo mėnesio saugojimo kainos www.autoparking.lt ir www.parking24.lt. Vis dėlto, ieškovo teikiama priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslauga nėra ir niekaip negali būti įvardinama kaip „analogiška“ arba „panaši“ kaip ir saugojimo paslauga įprastinėse aikštelėse laisva asmenų valia, kadangi įprastinė saugojimo paslauga apskritai nėra perkama viešojo pirkimo pagrindu, jai nėra keliami iš esmės jokie kvalifikaciniai ir techniniai reikalavimai, tokių subjektų teikiamos paslaugos nenumato materialinės atsakomybės. Ginčo bylos atveju paslaugų rinkos kaina yra išskirtinai tik tapačios (bet ne panašios) paslaugos – priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo specializuotos paslaugos, teikiamos analogiškus reikalavimus ir kvalifikaciją atitinkančių ūkio subjektų kaip ir Ieškovas, kaina konkrečioje vietovėje ir konkrečiu momentu.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovo paduotų apeliacinių skundų faktinių ir teisinių argumentų.

       Dėl įkainio, taikytino už priverstinį transportų priemonių saugojimą, dydžio nustatymo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokio dydžio atlyginimą ieškovei turi mokėti atsakovas už transporto priemonės saugojimą 255 dienas, t. y. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo atlyginimą, apskaičiuotą taikant 11,85 Eur dydžio įkainį (už vieną transporto priemonės saugojimo parą), kuris buvo nustatytas ieškovės ir Telšių apskrities VPK  sudarytos Sutarties priede Nr. 1.

Atsakovas, nesutikdamas su prašomo priteisti atlyginimo dydžiu už transporto priemonės saugojimą, teigia, kad Sutarties priede Nr. 1 nustatytas 11,85 Eur vienos paros saugojimo įkainis nustatytas transporto priemonės savininkui ar valdytojui ir Sutarties priede Nr. 2 nurodytas 0,90 Eur vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainis nustatytas VPK nepagrįstai skiriasi 13 kartų; kadangi abiem atvejais yra suteikiama analogiška paslauga, todėl pageidauja taikyti Sutarties priede Nr. 2 nurodytą įkainį. Atsakovas papildomai nurodo, kad įkainius, nurodytus Sutarties priede Nr. 2 atitinka procesiniuose dokumentuose pateikti viešai prieinami komerciniai pasiūlymai dėl motociklo mėnesio saugojimo kainų www.autoparking.lt ir www.parking24.lt, kur motociklo saugojimo įkainiai mėnesiui svyruoja nuo 25 iki 35 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, atlikęs rinkos tyrimą ir iš viešai prieinamos informacijos Centriniame viešųjų pirkimų portale nustatęs, kad aplinkiniuose rajonuose (Šilutėje, Plungėje, Rietave, Raseiniuose), Klaipėdos mieste ir Neringoje, panašiu laikotarpiu buvo nustatyti mažesni vienos paros transporto priemonių saugojimo įkainiai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovo pareiga atsiskaityti kyla ne sutartinių santykių pagrindu, atsakovas nebuvo ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos Sutarties šalimi, negalėjo derėtis dėl kainų, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju teisingas ir protingas ginčo transporto priemonės saugojimo įkainis yra 7 Eur su PVM už vieną parą.

Ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo ginčo atveju taikytą transporto priemonių saugojimo įkainį, teigia, kad teismas neteisėtai sumažino ieškovės ir Telšių apskrities VPK viešojo pirkimo būdu sudarytoje Sutartyje įtvirtintą ieškovės teikiamos specializuotos paslaugos įkainį, kadangi neteisinga ir nesąžininga mažinti įkainį už transporto priemonės saugojimo vieną parą akivaizdžiai nesąžiningo atsakovo atžvilgiu, kuris, žinodamas apie priverstinai saugomą transporto priemonę, delsė ją atsiimti, kai tuo tarpu šios sutarties pagrindu daugiau nei 500 asmenų (kurie geranoriškai ateina atsiimti transporto priemonės vos tik gavę apskrities VPK išduotą leidimą ją atsiimti) yra susimokėję už suteiktą paslaugą ginčijamos Sutarties pagrindu ir joje nustatytais įkainiais. Be to, ieškovė teigia, kad ne ieškovės paslaugos kaina yra neprotinga, tačiau paties atsakovo neveikimas lėmė tokio dydžio įsiskolinimo susidarymą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Kasacinio teismo konstatuota, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 30 punktas).

Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir mažinti skolos, apskaičiuotos pagal ieškovės viešojo pirkimo būdu sudarytoje Sutartyje nustatytus įkainius, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, byloje kilus ginčui dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios teisingos paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 36 punktas). 

Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, jog ieškovė, tvirtindama, kad jos reikalaujamas saugojimo paslaugos įkainis atitinka analogiškų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ir ginčui aktualioje teritorijoje, jos manymu, yra mažesnis, palyginus su panašiose (plotu ir gyventojų skaičiumi) vietovėse taikomus įkainius, tuo pačiu neteigia, jog policijos įstaigos mokamas daug kartų mažesnis įkainis yra ekonomiškai nepagrįstas. Akcentuotina tai, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą administracinį nusižengimą, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Priverstinės pasaugos kaina negali būti paslaugos teikimo sąnaudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikštų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas, taikymą. Dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus yra negalimas. Be to, civilinio teisinio pobūdžio saugojimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas neturi teisės taikyti jokių neigiamo poveikio priemonių asmeniui, kurio priverstinai nuvežtą transporto priemonę saugo.

Įvertinus tokį žymų įkainių, ieškovės taikomų už tapačią paslaugą skirtingiems subjektams, dydžių skirtumą, darytina išvada, kad iš atsakovo reikalaujamas priteisti 11,85 Eur įkainis už vieną transporto priemonės saugojimo parą negali būti pripažintas nei atitinkančiu realią analogiškų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ginčui aktualioje teritorijoje, nei ekonomiškai pagrįstu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė itin pabrėžia jos teikiamų ginčo paslaugų (priverstinio transporto priemonių saugojimo) specifiškumą ir didelius kaštus, lemtus viešojo pirkimo sąlygų tokioms paslaugoms nustatytų specialių reikalavimų. Tačiau pažymėtina tai, kad teismo proceso metu ieškovė neteikė į bylą konkrečių duomenų, ekonominių skaičiavimų, kurie galėtų pagrįsti jos teikiamų specializuotų paslaugų realius kaštus, o kartu ir būtų pagrindas spręsti apie reikalaujamo už teikiamas paslaugas 11,85 Eur įkainio dydžio pagrįstumą ir proporcingumą (CPK 12, 178 straipsniai). Kai policijos įstaigai nustatyto 0,90 Eur dydžio įkainio ieškovė nelaiko ekonomiškai nepagrįstu, tai pirmosios instancijos nustatyto 7 Eur dydžio įkainis negali būti pripažintas akivaizdžiai neteisingu ir neproporcingu, juolab kad ieškovė tokią savo poziciją grindžia tik deklaratyviais teiginiais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovės pateikti į bylą duomenys apie kitų subjektų teikiamų analogiško pobūdžio paslaugų kainą 2015-2019 metais sudarytose viešojo pirkimo sutartyse yra ne ginčui aktualaus, o ankstesnio laikotarpio, išskyrus duomenis apie Klaipėdos mieste ir Neringoje taikomus įkainius, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas atlikęs priverstinio transporto priemonių saugojimo rinkos tyrimą taip pat įvertino aplink Telšius esančiuose rajonuose, t. y. Šilutėje, Plungėje, Rietave, Raseiniuose, taikytus įkainius. Taigi, ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jos pateiktų duomenų, ar netinkamai atliko rinkos tyrimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė, kad jos reikalaujamas 11,85 Eur dydžio įkainis už suteiktas priverstinio transporto priemonių saugojimo ginčo laikotarpiu paslaugas atitiko tapačių specializuotų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ir ginčo aktualioje teritorijoje, taip pat kad pirmosios instancijos teismo pritaikytas 7 Eur dydžio įkainis yra nuostolingas, nepadengia ieškovės suteiktų specializuotų paslaugų kaštų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Tomadas“ ir Telšių apskrities VPK sudaryta viešojo pirkimo dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartis Nr. 86-ST2-89, į šią sutartį įstojus trečiajam asmeniui, kuriam tenka pagal Sutartį nustatyta prievolė, įgyja vartojimo sutarties elementų. Atsakovas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi  civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienodą teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Vartojimo sutartis – tai sutartis tarp verslininko ir fizinio asmens siekiant patenkinti savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams. Teisėjų kolegija pažymi, jog priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartis yra sudaryta tarp UAB „Tomadas“ ir valstybinės institucijos – Telšių apskrities VPK. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog tokios sutarties ypatumas yra tas, kad pareiga sumokėti už saugojimo paslaugą, kyla ne ją sudariusiai šaliai (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-11 nutartis civ. byloje 3K-3-384/2009, LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-10 nutartis civ. byloje e3K-3-140-219/2016). Saugotojo ir policijos įstaigos sutartis sudaroma siekiant pašalinti pavojų eismo saugumui (SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnis). Taigi, atsakovo argumentai, jog Sutartis turi vartojimo sutarties požymių, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas (apeliantas), kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nagrinėjamo ginčo atveju pritaikytą 7 Eur dydžio įkainį, nurodo, kad Sutartyje yra nepagrįstai diferencijuotas transporto priemonės saugojimo įkainis policijos įstaigai bei trečiajam asmeniui – turto valdytojui bei, kad realią transporto priemonės saugojimo kainą atitinka policijos įstaigai taikomas 0,90 Eur įkainis už vieną saugojimo dieną. Atsakovas neteikė duomenų apie priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje ir neįrodinėjo, kad priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo rinkos įkainiai atitinka atsakovo nurodomą sumą. Taigi atsakovo pateikti į bylą duomenys neteikia pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta jo poziciją, kad transporto priemonių saugojimo paslaugų rinkos kaina šiai bylai aktualiu laikotarpiu ir ginčui aktualioje teritorijoje buvo 0,90 Eur už vieną saugojimo parą (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, išanalizavus ieškovės ir trečiojo asmens Telšių apskrities VPK sudarytoje sutartyje nustatytus priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugų įkainius, taikomus policijos įstaigai ir administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, atsižvelgus į tai, kad atsakovas teismo proceso metu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo įvardytą 0,90 Eur dydžio ginčo paslaugų rinkos kainos dydį, o ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos įvardytą 11,85 Eur dydžio ginčo paslaugų rinkos kainos dydį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tais duomenimis, kuriuos šalys pateikė į bylą, bei kuriuos nustatė atlikdamas priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugų rinkos tyrimą, vadovaudamasis, be kita ko, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, pagrįstai taikė 7 Eur dydžio įkainį už vieną saugojimo parą (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

       Dėl procesinės bylos baigties

1.                      Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, byloje surinktus įrodymus įvertino pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas ir teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Dėl ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

2.                      Apeliacinius skundus atmetus, ieškovės ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

           Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėjai                                            Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė

                                Lina Muchtarovienė

                                Irena Stasiūnienė