Baudžiamoji byla Nr. 2K-68-976/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44181-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2;
2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarties.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžiu Z. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistosios Z. Č. gynėjo advokato Česlovo Bakasėno apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Z. Č. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę šmeižė asmenį, t. y. tinklalapyje (duomenys neskelbtini) (U. žinių tinklalapyje) po straipsniu „Rinkėjai antrai kadencijai išrinko J. V.“ komentarų skiltyje paskleidė konstatuojamojo pobūdžio neigiamą informaciją apie A. B. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
1.1. Z. Č., nurodydama elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 26 d. 12 val. 19 min., naudodamasi sau priklausančiu mobiliuoju telefonu „Samsung SM-A505fn DSS Galaxy A50“, parašė komentarą: „Tegu dabar ja U. PK reklamuoja, kaip ten neblaivi uz vairo ir paleido...“
1.2. Z. Č., nurodydama elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 27 d. 11 val. 50 min., naudodamasi sisteminiu bloku „Cooler Master“ per interneto naršyklę „Mozilla Firefox“, parašė komentarą: „3.7 promiles pripute... kada BK prades? Nelieciama gi.“
1.3. Z. Č., nurodydama elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 28 d. 18 val. 52 min. iš galinio tinklo įrenginio, naudodamasi jai priklausančiu mobiliuoju telefonu „Samsung SM-A505fn DSS Galaxy A50“, parašė komentarą: „alkoholike narkomane mus išves į šviesią ateitį !“
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji Z. Č. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
2.2. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis iš esmės tik spėjimais ir prielaidomis, neatsižvelgus į visas svarbias faktines bylos aplinkybes bei nepašalinus neatitikimų ir prieštaravimų specialisto išvadoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir tinkamai nemotyvavo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
2.3. Kasatorės nuomone, byloje nebuvo nustatyta ir konkrečiai patvirtinta, ar komentaruose pateikta informacija atitinka tikrovę (t. y. nebuvo siunčiama užklausa dėl A. B. priklausomybės ligų; dėl policijos pareigūnų atliktų patikrinimų kelyje vairuojant transporto priemonę ir pan.), taip pat ir tai, ar skaitytojai iš trijų komentarų, parašytų skirtingu laiku ir vartojant žodį „ji“, galėjo susidaryti nuomonę, kad juose kalbama būtent apie A. B.
2.4. Teismai nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada Nr. 11-2592 (20), kurioje nurodoma, kad 1, 3, 10, 11, 12, 16 komentaruose yra pateikta neigiama informacija apie A. B. Pažymima, kad šioje specialisto išvadoje buvo vertinami tik keli (pavieniai) žodžiai, išrinkti iš šių komentarų, o ne visas jų turinys, todėl ji neobjektyvi ir abejotina. Be to, specialisto išvada dėl 10–12, 16 komentarų vertinimo yra nenuosekli, todėl apeliacinės instancijos teismas į teisiamąjį posėdį turėjo kviesti specialistą paaiškinimams, o ne skundžiamoje nutartyje pateikti savo nuomonę dėl šių išvadų nenuoseklumo ir pan.
2.5. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje pateikta išsami sisteminių duomenų analizė dėl parašytų komentarų iš IP adresų 84.15.190.3 ir 84.15.191.108, tačiau visiškai nevertintas komentatorių tarpusavio susirašinėjimo turinys, tikslas ir juose keliami klausimai. Taip pat nepašalintos abejonės, ar būtent kasatorė galėjo prisijungti prie skirtingų IP adresų.
2.6. Nors byloje nustatyta, kad komentarų rašymo metu vienas IP adresas buvo priskirtas UAB „C.“ klientei (t. y. kasatorės motinai), o kitas – UAB „B.“ tiekėjui, tačiau, kasatorės nuomone, šios aplinkybės nepatvirtina jos kaltės, nes pasinaudoti jos motinos bute esančiu internetu bei parašyti komentarus galėjo ir kiti asmenys (t. y. medicinos personalas, slaugės, kaimynai ir kt.), kurie ten dažnai lankydavosi dėl jos motinos sunkios sveikatos būklės.
2.7. Kasatorės nuomone, jos kaltę dėl komentaruose parašytų neigiamų frazių paneigia ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateikti atsakymai, kuriuose nurodoma, kad iš komentaruose pateiktų frazių neišeina nusakyti nei pasakymo prasmės, nei konkretaus asmens, nes sakinius sudarantys žodžiai gramatiškai nesusieti tarpusavyje, nesuprantama kai kurių žodžių reikšmė, todėl neišeina net komentuoti sakinių turinio.
2.8. Atkreipiamas dėmesys, kad teismai tinkamai neįvertino ir galimo veikos mažareikšmiškumo.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų nepagrįsti. Atmestini ir kasatorės skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir tinkamai nemotyvavo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
3.2. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvada yra nenuosekli ir neobjektyvi, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose kasatorė nenurodė, kad ši išvada jai yra nesuprantama ar dėl to reikia atlikti įrodymą tyrimą ir pan.
3.3. Byloje nustatyta, kad tikrovės neatitinkančią, šmeižiančią informaciją nuteistoji paskleidė tinklalapyje po straipsniu „Rinkėjai antrai kadencijai išrinko J. V.“, parašiusi tris komentarus. Iš straipsnio turinio matyti, kad jame iš esmės parašyta apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą laimėjusį J. V. ir jam rinkimuose pralaimėjusią A. B. Toks straipsnio turinys paneigia kasatorės argumentus, kad komentarų skaitytojai iš juose vartoto žodžio „ji“ negalėjo suprasti, kad kalbama būtent apie A. B.
3.4. Nepagrįsti ir kasatorės skundo argumentai, kad teismai nevertino, ar komentaruose pateikta informacija atitinka tikrovę. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nukentėjusioji buvo bausta administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teismuose nekilo įtarimų dėl nukentėjusiosios psichikos būklės, todėl teismai neprivalėjo išsamiai ištirti nukentėjusiosios psichikos būklės. Akivaizdu ir tai, kad, nuteistajai rašant tikrovės neatitinkančius komentarus apie nukentėjusiąją, neegzistavo jokie faktai (t. y. nuteistoji nenurodė nei asmenų, nei aplinkybių, kurioms esant girdėjo žinias apie nukentėjusiosios alkoholio vartojimą), kurie visiškai ar iš dalies nuteistajai leistų manyti, jog jos skleidžiama informacija yra ar gali būti pagrįsta ir teisinga. Prokuroro nuomone, nuteistoji žinojo ir suprato, kad komentaruose pateikta informacija neatitinka tikrovės, dėl to teismai skundžiamuose sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog Z. Č. šmeižė A. B.
3.5. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai skundžiamuose sprendimuose pagrįstai nustatė, kad Z. Č. inkriminuota nusikalstama veika negali būti laikoma mažareikšme. Be to, apeliacinės instancijos teismas šią išvadą patvirtino įvertinęs visus padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
3.6. Nagrinėjamoje byloje buvo atliktas elektroninių duomenų tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti įrenginį ir asmenį, parašiusį apie nukentėjusiąją šmeižiančią informaciją, todėl nepagrįsti kasatorės skundo argumentai, kad teismai pagal surinktus duomenis visiškai nevertino komentatorių tarpusavio susirašinėjimo turinio, tikslo ir juose keliamų klausimų, o nuteistosios kaltę grindė tik iš kelių išrinktų pavienių žodžių.
3.7. Atmestini kaip nepagrįsti ir nelogiški kasatorės skundo argumentai, kad šmeižiančius komentarus apie A. B. galėjo parašyti ir kiti asmenys, kurie lankė ir slaugė nuteistosios motiną.
3.8. Kasatorės kaltės nepaneigia ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsakymai, nes šiai komisijai nėra priskirta funkcija vertinti privačių asmenų parašytą tekstą ar kitą teikiamą informaciją. Be to, byloje yra pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2592 (20), kurios išvadomis nėra jokio pagrindo abejoti, ar dėl to reikėtų perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios Z. Č. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-173-495/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-157-976/2022 ir kt.).
6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji jame ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, pateikia jų savąjį vertinimą ir interpretaciją, t. y. teigia, jog teismai jos kaltės klausimą išsprendė nenustatę tikrųjų bylos aplinkybių, o netinkamai įvertinę įrodymus (specialisto išvadą Nr. 11-2592 (20), komentaruose pateiktos informacijos turinio esmės ir teisingumo, IP adresų prisijungimo aplinkybių ir kitus įrodymus), padarė tik spėjimais ir prielaidomis grįstą išvadą dėl kasatorės kaltės. Kasatorės teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
7. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kasatorės kaltę paneigia nuteistosios prašymu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateikti 2021 m. spalio 13 d. ir 2022 m. birželio 21 d. atsakymai. Pažymėtina, kad šie dokumentai ir juose nurodoma informacija nebuvo nagrinėti apeliacine tvarka, taigi nėra kasacinio nagrinėjimo dalyku. Kartu atkreiptinas kasatorės dėmesys į tai, išvadas dėl to, ar tam tikras komentaras, parašytas bendrine lietuvių kalba, kurio supratimui nereikia specialių lingvistinių žinių, atitinka nusikalstamos veikos požymius, daro teismas.
Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų
8. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio nuostatų bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus.
9. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
10. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorė, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios gynėjo advokato skundo argumentus, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų įrodymų tyrimui, patikrinimui ir vertinimui.
10.1. Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus: pačios nuteistosios Z. Č., nukentėjusiosios A. B. parodymus; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-2592 (20); UAB „U“ pateiktą informaciją; ikiteisminio tyrimo pareigūno T. Z. tarnybinius pranešimus su juose pateikta išsamia informacija apie nustatytus komentatorių IP ir vartotojų adresus, kuriais naudodamiesi komentarų skiltyje po tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtu straipsniu „Rinkėjai antrai kadencijai išrinko J. V.“ rašė komentarus; apžiūros, kratos atlikimo, daiktų apžiūros protokolus; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pateiktą informaciją iš Administracinių nusižengimų bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų apie A. B., iš kurių nustatyta, kad nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje šiam asmeniui būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, ikiteisminis tyrimas ar būtų teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis; kitus rašytinius įrodymus. Taip pat patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės.
10.2. Teismai motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistosios gynybos versijas: tai, kad prie skirtingų IP adresų galėjo prisijungti ir šmeižiančio turinio komentarus apie nukentėjusiąją A. B. parašyti kiti asmenys; tai, kad per visuomenės informavimo priemonę apie nukentėjusiąją galimai buvo paskleistas objektyviai egzistuojantis faktas (t. y. kad nukentėjusioji transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 3,7 promilės neblaivumas); tai, kad komentarai buvo paskelbti skirtingu laiku ir vartojant žodį „ji“, dėl to skaitytojai negalėjo identifikuoti, jog komentaruose pateikiama informacija yra būtent apie nukentėjusiąją.
10.3. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant argumentuotus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalis).
11. Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepatikrinęs bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu, ir neatlikęs įrodymų tyrimo, pažeidė BPK reikalavimus. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o nuspręsdamas neatlikti įrodymų tyrimo, BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų nepažeidė.
11.1. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistosios Z. Č. kaltės, atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo, dėl įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo, taip pat dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, tiek vertinant veikos mažareikšmiškumą pagal BK 37 straipsnį.
11.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, 2K-232-942/2020, 2K-18-976/2021 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje reikalingų ištirti įrodymų tyrimą (tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia). Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas.
11.3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas į teisiamąjį posėdį nekvietė specialisto duoti paaiškinimų apie specialisto išvadoje Nr. 11-2592 (20) pateiktas išvadas dėl 10, 11, 12 ir 16 komentarų vertinimo, todėl tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino byloje esančių neaiškumų.
11.4. Nustatant veikos teisiniam vertinimui reikšmingas aplinkybes, byloje buvo pateikta specialisto išvada Nr. 11-2592 (20), kurioje nurodoma, kad po interneto portalo (duomenys neskelbtini) paskelbtu straipsniu autoriaus (duomenys neskelbtini) parašytuose komentaruose, t. y. 1 komentare, 3 komentaro pirmoje dalyje („...3,7 promiles pripute...“) ir 16 komentare, yra suformuluota konstatuojamojo pobūdžio neigiama informacija apie A. B. Taip pat nurodyta, kad 3 komentaro pabaigoje („...neliečiama gi...“), 10, 11 ir 12 komentaruose pateikiama neigiama informacija apie A. B. yra kaip nuomonė. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prašymo apklausti specialistą nereiškė nei pati nuteistoji, nei jos gynėjas, jokių abejonių dėl šioje specialisto išvadoje pateiktų išvadų pagrįstumo nekilo ir teismui, todėl jis 2022 m. balandžio 19 d. teisiamajame posėdyje neturėjo teisinio pagrindo atlikti įrodymų tyrimą ir kviesti specialistą paaiškinimams duoti. Taigi, vien kasatorės nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu neatlikti įrodymų tyrimo savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
12. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2022), o šioje byloje tokie prieštaravimai nenustatyti.
13. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde, ir pagal nustatytas faktines aplinkybes padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą dėl Z. Č. veikos kvalifikavimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo
14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai skundžiamuose sprendimuose netinkamai įvertino ir galimą veikos mažareikšmiškumą. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
15. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.
16. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023 ir kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl BK 37 straipsnio taikymo, skundžiamos nutarties 15–16 punktuose išdėstė aiškius motyvus, kodėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta mažareikšme. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti šias nustatytas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas neturi teisinio pagrindo, nes išvados dėl BK 37 straipsnio netaikymo yra teisingos ir pagrįstos.
18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios Z. Č. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Aurelijus Gutauskas
Rima Ažubalytė