Administracinė byla Nr. eAS-673-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01759-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto, pranešimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja L. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1601-(5.59E.); 2) panaikinti Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. raštą Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) ,,Dėl išvadų Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“; 3) panaikinti Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pranešimą Nr. 37SD-1801-(14.37.65.) toje dalyje, kuria pareiškėja kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, nurodant, kad susirinkime pareiškėja galės pasirinkti tik lygiavertį miško (o ne žemės) sklypą; 4) įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti ir atkurti L. P. nuosavybės teises į jos 2020 m. liepos 13 d. pareiškime nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 2:137, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 7,63 ha; žemės sklypą Nr. 2:82, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 3,1016 ha; žemės sklypą Nr. 7:185, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,5005 ha; žemės sklypą Nr. 2:159, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 2,1035 ha; žemės sklypą Nr. 6:93, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 3,4016 ha; žemės sklypą Nr. 31-1, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 2,0867 ha; žemės sklypą Nr. 3:302, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 4,0302 ha; žemės sklypą Nr. 91, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,1702 ha; žemės sklypą Nr. 108, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 0,95 ha; žemės sklypą Nr. 5:238, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,6059 ha; 5) panaikinti Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pranešimą Nr. 37SD-2802-(14.37.35.) toje dalyje, kuria pareiškėja kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, nurodant, kad susirinkime pareiškėja galės pasirinkti tik lygiavertį miško (o ne žemės) sklypą; 6) įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti ir atkurti L. P. nuosavybės teises į jos 2020 m. liepos 13 d. pareiškime nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 1:119, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 3,3647; žemės sklypą Nr. 4:91, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 3,8198 ha; žemės sklypą Nr. 1:164, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,7375 ha; žemės sklypą Nr. 3:203, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 3,0645 ha; žemės sklypą Nr. 2:191, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 3,0699 ha; žemės sklypą Nr. 37, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 3,6587 ha; žemės sklypą Nr. 39, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 5,49 ha; žemės sklypą Nr. 45, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,1400 ha; žemės sklypą Nr. 48, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 3,19 ha; 7) panaikinti Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 2 d. pranešimą Nr. 37SD-1816-(14.37.65.) toje dalyje, kuria pareiškėja kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, nurodant, kad susirinkime pareiškėja galės pasirinkti tik lygiavertį miško (o ne žemės) sklypą; 8) įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti ir atkurti L. P. nuosavybės teises į jos 2020 m. liepos 13 d. pareiškime nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 2:310, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,21 ha; žemės sklypą Nr. 2:308, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,6547 ha; žemės sklypą Nr. 2:300, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,4041 ha; žemės sklypą Nr. 3:122, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 12,3883 ha; žemės sklypą Nr. 3:123, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 0,6465 ha; žemės sklypą Nr. 111, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,45 ha; žemės sklypą Nr. 122, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas 1,35 ha. 

Taip pat skunde pareiškėja prašė taikyti reikalavimų užtikrinimo institutą – iki teismo ginčo pabaigos uždrausti atsakovui ginčo žemės sklypus įtraukti į naujus projektavimo etapus ir atkurti į juos nuosavybės teises kitiems asmenims.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundą atsisakė priimti.

Aptaręs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susipažinęs su pareiškėjos skundu ir prie jo pridėtais dokumentais teismas sprendė, kad šiuo atveju Tarnyba, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, t. y. nenagrinėjo pareiškėjos skundo dėl Tarnybos Telšių skyriaus sprendimų, o priėmė sprendimą pareiškėjos skundų nagrinėjimą nutraukti. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas (dėl pirmo skundo reikalavimo) šiuo atveju sietini tik su Tarnybos sprendimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei remdamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad skundas turi būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. Atsakovo buveinė yra registruota Gedimino pr. 19, Vilniuje, todėl ginčas dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-1601-(5.59E.) panaikinimo nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjos skundas (dalyje dėl pirmo skundo reikalavimo) negali būti nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, todėl skundą šioje dalyje atsisakė priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d.2 p.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kuriame buvo keliami analogiški reikalavimai, kaip ir šiame skunde (reikalavimai nuo 2 iki 7). Pareiškėja, nesutikdama su teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta jos skundą priimti, šią nutartį atskiruoju skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjos atskirasis skundas yra priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundo dalį dėl 2–7 reikalavimų atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundą atsisakius priimti, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nesprendžiamas.

III.

Pareiškėja L. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad ji šioje byloje skundžia Tarnybos Telšių skyriaus veiksmus, vykdant žemės reformą pagal Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus parengtas išvadas. Tokiems ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, ką savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėja įvykdė visus Žemės reformos įstatyme ir ABTĮ nustatytus reikalavimus, su kuriais įstatymų leidėjas sieja teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, t. y.: 1) gavusi informaciją iš Tarnybos Telšių skyriaus apie tai, kad vykstančiuose pretendentų susirinkimuose ji galės rinktis tik lygiaverčius miško sklypus ir atitinkamai negalės rinktis lygiaverčių žemės sklypų (kas nurodyta galiojančiose išvadose) pareiškėja dėl to padavė skundus Tarnybos Telšių skyriaus vedėjui (kaip nustatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje); 2) Tarnybos Telšių skyriaus vedėjas, nepaisant gautų pareiškėjos skundų, jų ne tik nenagrinėjo ir jokio sprendimo dėl jų nepriėmė, bet vykusiuose pretendentų susirinkimuose ignoravo pareiškėjos raštu ir jos atstovo žodžiu išsakytą valią dėl lygiaverčių žemės sklypų pasirinkimo, o tuomet 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) ,,Dėl išvadų Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“ grąžino išvadas Tarnybos Vilniaus miesto skyriui ir tokiu būdu pabaigė žemės reformą dėl pareiškėjos išvadų; 3) pareiškėja tokius Tarnybos Telšių skyriaus veiksmus apskundė Tarnybai (kaip numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis) ir aplinkybė, kad atsakovas nusprendė sustabdyti šio pareiškėjos skundo nagrinėjimą yra puikiausias pavyzdys kaip atsakovas neteisėtai ir piktybiškai naudojasi jam įstatyme suteiktais įgaliojimais, siekdamas teisei priešingų tikslų.

Pareiškėja teigia padariusi viską ką ji objektyviai galėjo padaryti gindamasi nuo neteisėtų atsakovų veiksmų, bet teismas vis tiek atsisako priimti jos skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra motyvuojama pagrindais, kurie priklauso išimtinai nuo atsakovo veiksmų, dėl kurio neteisėtų veiksmų pareiškėja ir kreipiasi į teismą, todėl tokia situacija yra akivaizdus asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pažeidimas, kurį nagrinėjamu atveju atlieka tiek atsakovas, tiek Lietuvos Respublikos teismas. Pareiškėjos įsitikinimu, tai yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio sąlygų pažeidimas, nes Lietuvos Respublika savo teisinėje sistemoje susikūrė tokią tvarką ir teisminę praktiką, kad asmens teisė paduoti teismui skundą dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų priklauso nuo tos pačios Tarnybos, kuri atliko neteisėtus veiksmus, valios.

Pareiškėja pažymi, kad nutartyje minimas skundas teismui buvo paduotas prieš tai, kai ji dar nebuvo pasinaudojusi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Tokią praktiką pareiškėja yra priversta taikyti dėl tos pačios administracinių teismų formuojamos praktikos, kai vienais atvejais skundą atsisakoma nagrinėti dėl neva kažkokios tai ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, o kitais panašiais atvejais konstatuoja, kad tvarka nebuvo privaloma ir pareiškėja kreipdamasi į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, o ne tiesiogiai į teismą, praleido skundo padavimo teismui terminą. Be to, skundžiamoje nutartyje minima byla nėra pradėta, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Teismo atsisakymas nepriimti skundo nesukelia tokių teisinių padarinių kaip skundo atmetimas, t. y. tokia nutartis neužkerta pareiškėjai teisės teikti teismui naujo skundo. Ką pareiškėja ir padarė, kuomet ji gavo atsakovo atsakymą į pareiškėjos privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka atsakovui pateiktą skundą.

Pareiškėja skundžiamą teismo nutartį vertina kaip konstitucinės pareiškėjos teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Pareiškėjos vertinimu, įstatymų leidėjas yra sudaręs sąlygas, o teismai toleruoja ir tuo pačiu skatina Tarnybą pažeidinėti asmenų teises, įskaitant ir asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos L. P. skundą, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas (dalyje dėl pirmo skundo reikalavimo) negali būti nagrinėjamas teisme, todėl skundą šioje dalyje atsisakė priimti, nes byla nepriskirtina Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėja skunde prašė panaikinti Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1601-(5.59E.), kuriame Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos skunduose keliami klausimai yra susiję su Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-4523-821/2020 nagrinėjamais klausimais, t. y. dėl pareiškėjos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo traktavimo, bei įpareigojimo Tarnybai toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal pareiškėjos prašymuose išreikštą valią, skundų nagrinėjimą nutraukė. Taip pat Tarnyba informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjai į buvusios žemės savininkės I. R. S. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) dvare valdytos 106,67 ha žemės plotą, atlyginant už valstybės išperkamą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą / sklypus laikinai stabdomas iki kol baigsis teisminiai procesai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-1601-(5.59E.) turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju Tarnyba, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, t. y. nenagrinėjo pareiškėjos skundo dėl Tarnybos Telšių skyriaus sprendimų, o priėmė sprendimą pareiškėjos skundų nagrinėjimą nutraukti, todėl pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas (dėl pirmo skundo reikalavimo) šiuo atveju sietini tik su Tarnybos sprendimu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliamas ginčas dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-1601-(5.59E.) pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį yra priskirtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. skundas turi būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo Tarnybos buveinė (Gedimino pr. 19, Vilniuje), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-1601-(5.59E.) panaikinimo, turėtų kartu su skundu pateikti prašymą atnaujinti terminą skundo padavimui, nurodydama priežastis praleisto termino atnaujinimui, kurios sudarytų prielaidas jas teismui objektyviai įvertinti.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl 2–8 reikalavimų, motyvuodamas tuo, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Pažymėtina, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių. Taigi sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas pareiškėjo prašymas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.

Nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundą dėl 2–8 reikalavimų atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-642-261/2020 paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) pareiškėjai buvo tik suteikta informacija apie atsakovo priimtą sprendimą jos vardu parengtas išvadas persiųsti kitam Tarnybos teritoriniam skyriui ir jis nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjos teises ar pareigas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, juo pareiškėjai nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos, todėl ji neturi teisės ginčyti minėto rašto ir jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Teismo vertinimu, jokios teisinės pasekmės pareiškėjai taip pat nėra sukuriamos ir jos ginčijamais Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pranešimais ir 2020 m. liepos 2 d. pranešimu, todėl jie negali būti laikomi individualiais administraciniais aktais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti jos prašomus atlikti veiksmus negali būti laikomas tokiu skundo reikalavimu, kuris pats savaime yra pakankamas administracinei bylai pradėti ir kurio pagrįstumas gali būti vertinamas atskirai nuo atsakovo atsisakymo atlikti prašomus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo, todėl aptartą pareiškėjos skundo reikalavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, abiejose administracinėse bylose pareiškėjos reikalavimai yra tapatūs (išskyrus šioje byloje jau aptartą pirmąjį reikalavimą), todėl pateikti skundai laikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų prasme. Šių bylų šalys, skundo dalykas ir pagrindas yra tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo teisiniu pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundo 2–8 reikalavimus.

Kadangi, šiuo metu yra įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-642-261/2020, kuria palikta galioti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, be to, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinis teismas gana išsamiai ir aiškiai įvertino pareiškėjos 2–8 reikalavimus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo iš naujo vertinti minėtus pareiškėjos skundo reikalavimus.

Atsisakęs priimti pareiškėjos L. P. skundą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos remiantis pareiškėjos L. P. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                   Rytis Krasauskas

                                                                                                             Ramutė Ruškytė

                                                                                                             Skirgailė Žalimienė