Civilinė byla Nr. e2-660-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00086-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord master“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atidėtas sprendimo vykdymas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord master“ ieškinį atsakovams R. F. ir S. F. dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo, trečiasis asmuo M. B..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumo.
2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Nord master“ ieškinį atsakovams R. F. ir S. F. tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 139 838,62 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 5 034,19 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (139 838,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš kiekvieno atsakovo priteisė po 239,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 1 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovų po 718,84 Eur žyminio mokesčio.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovų po 492 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
4. Atsakovai kreipėsi į teismą su prašymu atidėti atsakovams teismų procesinių sprendimų vykdymą: ieškovei 53 500 Eur ir valstybei 1 437,68 Eur sumai iki 2017 m. birželio 1 d.; likusioje dalyje iki 2018 m. balandžio 3 d. Nurodė, kad atsakovai turi ribotas pajamas, kurių vos pakanka būtiniausioms ir minimaliausioms pragyvenimo reikmėms. Atsakovai 2016 m. balandžio 3 d. susilaukė  trynukų, todėl dabar ir dar mažiausiai du metus neturės galimybių gauti kitų pajamų nei socialinės išmokos (motinystės/tėvystės pašalpos), neturės galimybių gauti kreditų iš bankų ar pasiskolinti iš kitų asmenų. Atsakovai neturi galimybių įvykdyti sprendimo didesne dalimi nei pajamos, gautos iš atsakovams priklausančio buto pardavimo, kurį atsakovai galėtų parduoti per trijų mėnesių laikotarpį ir visas gautas iš pardavimo pajamas pervesti ieškovei. Įvykdyti sprendimą likusioje dalyje anksčiau nei baigsis mažamečių trynukų auginimo atostogos (anksčiausiai iki 2018 m. balandžio 3 d.), galimybės nėra. Nuo 2017 m. balandžio 3 d. keisis socialinių išmokų dydis ir atsakovams mokamos vaikų auginimo išmokos sumažės apie 30 proc. Šiuo metu per mėnesį atsakovė R. F. gauna 672,98 Eur (sumažės iki 380 Eur) išmoką, atsakovas S. F. – 1 131,56 Eur (sumažės iki 850 Eur). Kitų pajamų atsakovai neturi, neturi realios galimybės jų gauti, neturi santaupų banke, kaupiamųjų investicinių ar pensijinių draudimų. R. F. nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovai ketina parduoti už 53-55 tūkst. eurų. R. F. nuosavybės teise taip pat priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra apie 150 000 Eur. Šis turtas yra įkeistas hipoteka bankui. Minėtame name nuo 2012 m. yra atsakovų ir mažamečių vaikų gyvenamoji vieta. Kito nekilnojamojo turto atsakovai neturi. R. F. priklauso 2009 m. gamybos transporto priemonė Subaru Forester (duomenys neskelbtini) kurios rinkos kaina apie 5 000 Eur, tačiau ji yra būtina šeimai. S. F. transporto priemonės neturi. Kito turto (vertybinių popierių, akcijų, pajų, vekselių ir pan.) atsakovai neturi, o visas kitas atsakovų turtas yra būtiniausi namų apyvokos daiktai, skirti atsakovų ir jų vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Kiekvieną mėnesį atsakovai privalo sumokėti kredito įstaigai 175,33 Eur, taip pat turi vartojimo kredito įsipareigojimų, kurių negrąžinta suma sudaro 1 351,24 Eur. Vidutiniškai per mėnesį atsakovai turi 1 458 Eur sumą sudarančias būtiniausias pragyvenimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkino – atidėjo atsakovams Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties vykdymą ieškovei 53 500 Eur sumai ir valstybei 1 437,68 Eur sumai iki 2017 m. birželio 1 d., likusioje dalyje – iki 2018 m. balandžio 3 d.
6. Teismas nustatė, kad atsakovams 2016 m. balandžio 3 d. gimė vaikai – neišnešioti trynukai, abu atsakovai yra motinystės/tėvystės atostogose iki vaikams sukaks dveji metai, t. y. iki 2018 m. balandžio 3 d. ir gauna socialines išmokas kas mėnesį – R. F. 672,98 Eur, S. F. 1 131,56 Eur. Teismas nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią 1 MMA (CPK 668 str. 1 d.), kuri nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 Eur. Atsakovų bendra gaunamų motinystės/tėvystės išmokų suma per mėnesį sudaro 1 804,67 Eur, o penkių asmenų šeimai reikalinga pragyvenimui suma pagal MMA dydį per mėnesį yra 1 900 Eur. Todėl nukreipti priverstinį išieškojimą į atsakovų gaunamas pajamas (motinystės/tėvystės išmokas) nėra galimybės. Kitų pajamų atsakovai šiuo metu neturi ir neturi realios galimybės jų gauti, nes trys mažamečiai vaikai reikalauja padidintos abiejų tėvų priežiūros, dėl ko atsakovai neturi galimybės dirbti ir/ar užsidirbti papildomai. Nors atsakovai nepateikė įrodymų, kad neturi santaupų banke, kaupiamųjų investicinių ar pensijinių draudimų, tačiau, teismo vertinimu, šių aplinkybių pagrįstumą patvirtina antstolio priverstinio vykdymo procese surinkti duomenys, kurie yra pakankami nurodytoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti.
7. Teismas nustatė, kad R. F. nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra areštuotas antstolio nagrinėjamoje byloje, kurį atsakovai ketina parduoti ir atsiskaityti su ieškove. R. F. taip pat priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra apie 150 000 Eur, šis turtas yra įkeistas hipoteka bankui, nesumokėtas kreditas sudaro virš 103 000 Eur. Minėtas namas yra atsakovų šeimos faktinė gyvenamoji vieta. Kito nekilnojamojo turto atsakovai neturi. R. F. priklauso 2009 m. gamybos transporto priemonę Subaru Forester (duomenys neskelbtini) kurią rinkos kaina vertina apie 5 000 Eur. S. F. transporto priemonės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai augina tris mažamečius vaikus, turinčius sveikatos problemų, teismas nesutiko su ieškove, kad transporto priemonė yra prabangos turtas. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad šio automobilio vertė yra didesnė. Antstolio arešto akto duomenys patvirtina, kad kito turto (vertybinių popierių, akcijų, pajų, vekselių ir pan.) atsakovai neturi.
8. Teismas nustatė, kad kiekvieną mėnesį atsakovai privalo sumokėti kredito įstaigai 175,33 Eur, turi vartojimo kredito įsipareigojimų – negrąžintų vartojimo kreditų suma 1 351,24 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai vartojimo kreditą paėmė tikslu sąmoningai pabloginti jų turtinę padėtį. Vidutiniškai per mėnesį atsakovai turi 1 458 Eur sumą sudarančias būtiniausias pragyvenimo išlaidas, kurias teismas išanalizavęs, nurodė, kad neturi pagrindo su jomis nesutikti ar teigti, kad jos nepagrįstai užaukštintos.
9. Teismas ieškovės teiginius, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai įtikinėjo teismą, jog jų finansinė padėtis buvo ypač gera, vertino kaip nepagrįstus ieškovės samprotavimus ir prielaidas, kurie nagrinėjamu klausimu neturi teisinės reikšmės. Nors nagrinėjamoje byloje ir buvo nustatyta, kad atsakovės motina padovanojo atsakovei atitinkamas savo asmeninių lėšų sumas, tačiau tos lėšos buvo skiriamos šalių gyvenamojo namo statybai ir apėmė atitinkamą laikotarpį. Tuo tarpu byloje nėra neginčijamų duomenų, kad ir šiuo metu atsakovų tėvai turi tiek faktinių pajamų (lėšų), kad galėtų būti dovanotojais ir/ar skolintojais atsakovams.
10. Teismas konstatavo, kad šiuo metu atsakovai neturi realios galimybės įvykdyti teismo procesinius sprendimus. Atsakovų prašyme nurodytos aplinkybės teismo vertintos ne kaip sąmoningas jų siekis užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, o kaip išimtinės, sudarančios pagrindą atidėti sprendimo įvykdymą (CPK 284 str.). Vienintelė galimybė įvykdyti teismo sprendimą dalyje yra atsakovams priklausančio buto pardavimas, todėl atitinkamoje dalyje – ieškovės 53 500 Eur ir valstybei 1 437,68 Eur sumai sprendimo vykdymą teismas atidėjo iki 2017 m. birželio 1 d. Likusioje dalyje teismo sprendimų vykdymą teismas atidėjo iki 2018 m. balandžio 3 d., t. y. iki baigsis atsakovų motinystės/tėvystės atostogos ir atsakovai turės bent jau teorinę galimybę dirbti.
11. Ieškovė neįrodinėja ir neįrodo, kad atsakovų prašymo patenkinimas turėtų ypač neigiamą įtaką pačiai ieškovei, jos turtinei padėčiai. Iš viešųjų registrų duomenų matyti, kad ieškovė yra moki įmonė, reguliariai teikianti finansines ataskaitas, vykdo veiklą, moka mokesčius, neturi jos atžvilgiu vykdomų išieškojimų ar iškeltų civilinių bylų. Atidėjus sprendimo vykdymą (dalyje tik keletui mėnesių, o likusioje dalyje metams), vykdytinu teismo sprendimu priteistos procesinės palūkanos saugo ieškovės interesus ir kol sprendimas nebus vykdomas toliau bus skaičiuojamos. Ieškovė neįrodė, kad teismo sprendimo neįvykdymas iš karto ir/ar prievolės vykdymo atidėjimas sukels jai neproporcingai didelių sunkumų/nuostolių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

12. Ieškovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovų prašyme neįrodytais teiginiais, kurie yra nesąžiningi ir klaidinantys. Skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai. Byloje nepateikta pakankamai teisiškai reikšmingų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti išimtinio atvejo, kuomet būtų galimas įsiteisėjusio ir privalomo sprendimo įvykdymo atidėjimas.
2. Atsakovai neįrodė itin blogos savo finansinės padėties, neįrodė, kad jų finansinė padėtis būtų sunki ar vidutiniška. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovų finansinė padėtis yra gera. Atsakovai elgiasi nesąžiningai, siekia vilkinti sprendimo vykdymą, jie geruoju ir pagal savo išgales neįvykdė net dalies teismo sprendimo, kas rodo, kad siekia išvengti atsiskaitymo su apeliante ilgam laikui, toliau naudojantis už apeliantės lėšas pastatytu namu.
3. Teismas nepagrįstai suabsoliutino faktą, kad atsakovams gimus trynukams, jie neturi galimybės dirbti ir yra motinystės/tėvystės atostogose. Tokia aplinkybė nepaneigia, kad atsakovai šiai dienai lėšas, būtinas sprendimo įvykdymui, gali būti sutaupę ar turėti turto, kurį realizavus, gautų sumų pakaktų atsiskaitymui su apeliante ir valstybe. Atsakovai nepateikė įrodymų apie jų vardu kredito įstaigose Lietuvoje ir/arba užsienyje atidarytose sąskaitose esančias pinigines lėšas, Lietuvoje ir/ar užsienyje galimai jų valdomus vertybinius popierius, nekilnojamojo turto užsienyje (ne)turėjimą, iš kurių būtų galima susidaryti realesnį vaizdą apie tikrąją atsakovų finansinę padėtį. Atsakovų teiginiai, kad jie neturi pajamų pažymoms iš kredito įstaigų gauti, yra deklaratyvūs ir sustiprina įtarimus apie atsakovų tikėtiną bandymą nesąžiningai nuslėpti realią finansinę padėtį.
4. Atsakovai nepateikė duomenų apie jų turimo nekilnojamojo turto Lietuvoje rinkos kainą. Vien atsakovų žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), rinkos vertė galėtų siekti iki 250 000 Eur, todėl pardavus šį namą gautų lėšų atsakovams pakaktų atsiskaityti su apeliante, valstybe bei padengti įsiskolinimo likutį įkaito turėtojui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi kur gyventi (butas (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovams realizavus gyvenamąjį namą ir atsiskaičius su apeliante ir valstybe, esminiai interesai nebūtų pažeisti.
5. Atsakovai nepateikė duomenų, kad ėmėsi priemonių laisvą nekilnojamąjį turtą realizuoti. Atsakovai iki nekilnojamojo turto varžytynių paskelbimo turi teisę pasiūlyti savo pirkėją ir jam parduoti nekilnojamąjį turtą už priimtiną kainą, tačiau to nedaro. Atsakovai siekia užvilkinti apeliantės teisės į skolos atgavimą įvykdymą.
6. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad jų finansinė padėtis ypač gera, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog atsakovės mama atsakovei per trumpą laiką padovanojo 250 000 Lt piniginių lėšų, kad atsakovai ieškovei iš atsakovės tėvų dovanotų pinigų neva sumokėjo 190 000 Lt grynais pinigais. Tuo tarpu prašyme nurodo, kad esą turi lėšų tik būtiniausiems ir minimaliems šeimos poreikiams tenkinti.
7. Atsakovai neįrodė, kad ateityje jų turtinė padėtis galėtų tiek pasikeisti, kad jie galėtų iš karto sumokėti apeliantei ir valstybei teismo priteistą sumą. Vien pradėjimas dirbti nereiškia galimybės iš karto sukaupti reikiamą kapitalą sprendimo įvykdymui, todėl minėta atsakovų pozicija yra deklaratyvi.
8. Atsakovų nurodoma aplinkybė dėl vartojimo paskolos ėmimo vertintina kritiškai, nes tokia paskola galėjo būti paimta dėl to, kad dirbtinai sukurti blogesnės finansinės situacijos nei yra iš tikrųjų įspūdį.
9. Nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių apsauga ir taip imperatyviai yra užtikrinta teismo sprendimų vykdymo procesą reglamentuojančių CPK nuostatų, numatančios draudimą išieškoti iš pragyvenimui būtino turto, apribojančios pinigų sumą, iš kurios gali būti išieškoma, taip pat draudžiančios išieškoti visus būtinus vaikų reikmenis (CPK 668 str. 1 d.). Todėl sprendimo vykdymo neatidėjimas nepažeidžia ir negali pažeisti ir taip įstatymo saugomų vaikų turtinių interesų.
10. Teismas nepagrįstai akcentavo, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovų prašymo tenkinimas turėtų kokią nors neigiamą įtaką pačiai apeliantei, jos turtinei padėčiai. Apeliantė nurodo, kad tokia pareiga jai nenumatyta, nes būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, kad jų turtinė padėtis yra tiek bloga, kad būtų pagrindas atidėti sprendimo vykdymą, ko jie nepadarė. Vien iš viešai skelbiamų duomenų yra akivaizdu, kad įmonei, kurioje dirba 4 darbuotojai ir kurios pajamos per metus svyruoja nuo 50 iki 100 tūkst. eurų, daugiau nei 140 000 Eur skolos atgavimas yra itin reikšmingas ir jos atgavimo užvilkinimas daro neigiamą įtaką pačiai įmonei ir jos veiklos vykdymui.
13. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti dėl praleisto termino, o jeigu teismas manys, kad terminas nepraleistas, tuomet Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Byla yra elektroninė, todėl skundžiamos nutarties apskundimo terminas prasidėjo kitą dieną po jos paskelbimo EPP sistemoje. Nutartis paskelbta 2017 m. sausio 19 d., todėl apskundimo terminas baigėsi 2017 m. sausio 26 d. Skundą apeliantės advokatas elektroniniu parašu pasirašė 2017 m. sausio 27 d. Apeliantė nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, todėl atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas (CPK 315 str. 2 d. 1 p.), o pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d.).
2. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtų pagrindas abejoti dėl sunkios jos finansinės padėties. Nepateikti įrodymai, kad apeliantės padėtis dėl sprendimo atidėjimo būtų bloga ar dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pablogėtų. Jokių įrodymų, kurie liudytų, jog apeliantei trūksta lėšų ar sprendimo vykdymo atidėjimas sukels nemokumą, nėra. Be to, apeliantė yra procesinių teisių perėmėja.
3. Kiti atskirojo skundo motyvai ir įrodymai yra nereikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjami atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atidėtas teismo sprendimo vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

16. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovų padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovų nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti apeliantės lūkesčiai.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų prašyme išdėstytas aplinkybes bei pateiktus duomenis bei įrodymus, sprendė, kad atsakovai šiuo metu neturi realios galimybės įvykdyti teismo sprendimo apeliantės ir valstybės naudai bei egzistuoja išimtinės aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą atidėti sprendimo įvykdymą. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad: byloje nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išimtinio atvejo įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo atidėjimui; teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovams trynukų gimimo faktą; atsakovai elgiasi nesąžiningai ir siekia vilkinti sprendimo vykdymą; atsakovai neįrodė itin blogos savo finansinės padėties; atsakovai nepateikė įrodymų apie jų vardu kredito įstaigose Lietuvoje ir/arba užsienyje atidarytose sąskaitose esančias pinigines lėšas, Lietuvoje ir/ar užsienyje galimai jų valdomus vertybinius popierius, nekilnojamojo turto užsienyje (ne)turėjimą, turimo nekilnojamojo turto Lietuvoje rinkos kainą; atsakovai neįrodė jų turtinės padėties ateityje pasikeitimo; skolos atgavimo užvilkinimas daro neigiamą įtaką apeliantei ir jos vykdomai veiklai bei sprendimo vykdymo neatidėjimas nepažeidžia ir taip įstatymo saugomų vaikų turtinių interesų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.
18. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, nes apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Sutiktina su atsakovais, kad skundžiamos nutarties apskundimo terminas baigėsi 2017 m. sausio 26 d., o bylos duomenimis skundas apeliantės atsakovo pasirašytas 2017 m. sausio 27 d. (penktadienis), o teisme gautas 2017 m. sausio 30 d. (pirmadienis).  Tačiau pažymėtina, kad apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d., 338 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendžia atsisakymo priimti skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui klausimą tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 338 str.). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 31 d. rezoliucija priėmė apeliantės paduotą atskirąjį skundą, taigi išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą, savo iniciatyva atnaujinęs kelias dienas praleistą terminą (CPK 78 str. 1 d.), todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebenagrinėtinas.
19. Sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė bei teisingai nustatė atsakovams priklausantį turtą, gaunamas pajamas bei turimus įsipareigojimus kredito įstaigoms (žr. Nutarties 6, 7, 8 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Apeliantė iš esmės neginčija teismo nustatytų faktų apie atsakovų turimą turtą, įsipareigojimus bei gaunamas pajamas, tačiau teigia, kad atsakovai neįrodė savo itin blogos finansinės padėties, nes nepateikti įrodymai apie jų vardu kreditinėse įstaigose turimas pinigines lėšas, valdomus vertybinius popierius. Sutiktina su apeliante, kad pastarieji įrodymai taip pat yra reikšmingi sprendžiant atsakovų galimybes įvykdyti teismo sprendimą, tačiau pagal CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismas išvadas daro pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. pagal byloje esančių įrodymų visumą.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio priverstinio vykdymo procese surinkti duomenys patvirtina atsakovų argumentus, kad jie neturi santaupų banke, kaupiamųjų investicinių ar pensijinių draudimų. Taip pat ir Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad vykdant 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria atsakovų turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo areštuotas aukščiau minėtas atsakovams priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė – Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis turtas taip pat areštuotas ir vykdomojoje byloje, vykdant įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Taigi, spręstina, kad antstolis, vykdydamas tiek nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek teismų procesinius sprendimus, kito turto, išskyrus nurodytąjį, nerado, kas suponuoja išvadą, kad atsakovai jo neturi. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių atsakovų Metinės pajamų mokesčio deklaracijų ir Metinės šeimos turto deklaracijų už 2008-2011 metus matyti, kad atsakovai ir tuo laikotarpiu taip pat kitokio turto nei paminėta neturėjo. 
21. Apeliantės teigimu, gerą atsakovų finansinę padėtį įrodo tai, kad jie bylos nagrinėjimo metu teikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog atsakovės mama atsakovei padovanojo 250 000 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės šiuo metu nagrinėjamam klausimui. Visų pirma, bylos duomenimis atsakovės mama pinigus atsakovei dovanojo 2008-2012 metais, o nagrinėjamu atveju sprendžiama dabartinė atsakovų finansinė padėtis. Antra, iš pinigų dovanojimo sutarčių matyti, kad šios lėšos buvo skiriamos gyvenamojo namo statybai ir įsirengimui. Apeliantės argumentai, kad atsakovai gali turėti santaupų, laikytini prielaidomis, todėl vertintini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).
22. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino faktą, jog atsakovai, gimus trynukams, neturi galimybės dirbti ir yra motinystės/tėvystės atostogose. Akivaizdu, kad 2016 m. balandžio 3 d. anksčiau laiko (neišnešioti) gimę atsakovų vaikai – trynukai, reikalauja abiejų tėvų padidintos priežiūros, dėl ko abu atsakovai yra motinystės/tėvystės atostogose iki vaikams sueis dveji metai, t. y. iki 2018 m. balandžio 3 d. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iki vaikams sueis dveji metai atsakovai neturės galimybių gauti kitų pajamų nei gaunamos socialinės išmokos (motinystės/tėvystės pašalpos), taip pat neturės galimybių lėšų pasiskolinimui. Be to, pasikeitus mokamų socialinių išmokų dydžiams, atsakovai gaus 30 proc. mažesnes vaikų auginimo išmokas. Nors atsakovų pajamos ir sumažės, tačiau tai nepaneigia aukščiau padarytos išvados dėl negalėjimo dirbti, nes neabejotina, kad trims mažamečiams vaikams, kuriems šiuo metu yra vieneri metai, ir toliau yra reikalinga abiejų tėvų priežiūra, todėl yra apribota atsakovų (ar vieno jų) galimybė grįžti į darbus bei gauti papildomas pajamas. Šiame kontekste vertintini kritiškai apeliantės teiginiai, kad atsakovai gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, taip pat laikytini nepagrįstais ir argumentai, kad atsakovai siekia vilkinti sprendimo vykdymą.
23. Apeliantės teigimu, atsakovai neįrodė, kad ateityje jų turtinė padėtis galėtų tiek pasikeisti, kad jie galėtų iš karto sumokėti apeliantei ir valstybei teismo priteistą sumą. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindas atidėti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad atsakovų finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog atsakovai pradės dirbti, priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina atsakovų finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Todėl nėra pagrindo šios sprendimo atidėjimo sąlygos laikyti neįrodytos (CPK 185 str.).
24. Kaip minėta, sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu yra įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui (nagrinėjamu atveju atsakovams), ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Sutiktina su apeliante, kad skolos atgavimas jai yra neabejotinai reikšmingas. Tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad sprendimo vykdymo atidėjimu būtų paneigiama jo vykdymo privalomumo esmė, teismo nustatyti atidėjimo terminai santykinai nėra ilgi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl kokių nors priežasčių sprendimo vykdymo atidėjimas ir terminai vis tik yra pernelyg neproporcingi apeliantės nenaudai ar neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aptartoje pakankamai išskirtinėje situacijoje. Juolab, kad 53 500 Eur sumos sumokėjimas (pardavus atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)) atidėtas tik iki 2017 m. birželio 3 d., tokiu atveju teismo sprendimas turėtų būti bent iš dalies įvykdytas jau netrukus.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus