Civilinė byla Nr. 2-82-880/2016
(Proceso Nr. 2-44-3-00016-2016-9)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.5.; 3.2.6.1.
(S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 9 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,
dalyvaujant ieškovei L. C., jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,
atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. ieškinį Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį su ieškove neteisėtu ir panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-941 ir grąžinti ieškovę į darbą; priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad nuo 2002 m. gegužės 9 d. dirbo atsakovo Kanceliarijos ir ūkio skyriaus darbuotoja, nuo 2007 m. spalio 2 d. Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus specialiste, o nuo 2008 m. kovo 1 d. Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vyresniąja specialiste. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovė buvo atleista iš darbo. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma, kad ieškovės darbo sutartis nutraukiama, nes po Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų yra naikinama ieškovės pareigybė. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta, kad didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų pagal darbo sutartis skaičius yra 122 (anksčiau buvo 125) bei patvirtinta nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra. Naujai patvirtintoje struktūroje esminių pakeitimų nenumatyta. Nei šiame savivaldybės tarybos sprendime, nei jokiame kitame sprendime nėra patvirtintas savivaldybės vykdomų funkcijų keitimas, mažinimas ar atsisakymas. Tvirtinant naują savivaldybės administracijos struktūrą buvo patvirtinti tik nauji skyrių pavadinimai. Nieko nepasisakyta dėl šių skyrių vykdytinų funkcijų, jų perskirstymo. Joks pareigybių sąrašas kartu su nauja savivaldybės administracijos struktūra nebuvo patvirtintas. Tarybos sprendimu patvirtinta tik lentelėje sudėliota struktūra, tačiau nieko nepasisakyta dėl to, kaip bus perskirstytos pareigybės, kiek konkrečiai darbuotojų planuojama palikti dirbti, o kiek atleisti, kaip bus vykdoma darbuotojų atranka. Atsakovo struktūroje Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus funkcijos išliko, šis skyrius tik buvo sujungtas su Informacinių technologijų skyriumi ir pervadintas į Bendrąjį skyrių, kuriame liko septynios specialistų pareigybės. Tik keturi specialistai iš buvusių skyrių buvo palikti dirbti. Kiti trys specialistai į naują skyrių buvo perkelti dirbti iš kitų skyrių. Iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė buvusio Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus specialistai, išliko. Atsakovas nevykdė jokio esminių technologinių procesų tobulinimo ar efektyvinimo, dėl ko būtų galima pagrįsti mažesnio darbuotojų skaičiaus reikalingumą toms pačioms funkcijoms atlikti. Keičiant struktūrą buvo padaryti tam tikri pakeitimai, tačiau tai nesąlygojo ieškovės vykdytų funkcijų atsisakymo. Ieškovės vykdytos funkcijos nebuvo panaikintos, jos buvo tiesiog kitaip perskirstytos, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų nebeliko poreikio ieškovės darbui. Realių struktūrinių pertvarkymų nebuvo padaryta, išskyrus funkcijų perskirstymą. Tos pačios funkcijos, kurias vykdė ieškovė, ir toliau išliko, taip pat ir poreikis asmens, kuris tas funkcijas vykdytų. Darbdavys neturėjo jokio teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį, kadangi struktūriniai pertvarkymai nesąlygojo ieškovės vykdytų funkcijų panaikinimo ar atsisakymo, todėl poreikis atleisti ieškovę nėra pagrįstas. Atsakovas nevykdė savo kaip darbdavio pareigos siūlyti ieškovei laisvas darbo vietas. Per visą įspėjimo laikotarpį ieškovei nebuvo siūlomas joks kitas darbas, ieškovė neturėjo jokios informacijos apie esančias laisvas darbo vietas po patvirtintų struktūrinių pertvarkymų. Be to, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl laisvos darbo vietos pasiūlymo ir ieškovės atleidimo, nevertino ieškovei taikomų socialinių garantijų pagal DK 135 straipsnį - pirmenybės teisės būti paliktai darbe ir taip pažeidė ieškovės teises. Atsakovo pasirinkimas, ką palikti dirbti, yra visiškai neaiškus, darytas slapčia. Atsakovas nesudarė jokios darbuotojų atrankos komisijos, nevykdė jokios darbuotojų kvalifikacijos vertinimo. Ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo visiškai neinformatyvus, neatitiko DK numatytos prasmės. Ieškovei nebuvo suteikta jokios konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jos pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi pertvarkymai buvo vykdomi paslapčia, neinformuojant darbuotojų. Atsakovas kaip darbdavys visiškai ignoravo savo pareigą informuoti darbuotojus apie priimtą sprendimą, kuris turi esminę įtaką darbo organizavimui savivaldybėje ir darbuotojų padėčiai. Darbuotojai neturėjo jokios informacijos apie tai, kokios yra savivaldybės tarybos priimto sprendimo priežastys, kokie planuojami pokyčiai, kaip pareigybės bus perskirstytos patvirtinus naują struktūrą, kurie darbuotojai bus atleisti ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus paliekami dirbti. Savivaldybės administracijoje, ir kitose savivaldybei priklausančiose įstaigose iš darbo buvo atleisti daugiausia asmenys, kurie dalyvavo rinkimuose į savivaldybės tarybą ar dirbo rinkimų komisijos nariais, stebėtojais, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog šie atleidimai yra sąlygoti ne realių struktūrinių pertvarkymų, o yra siekis susidoroti su politiniais oponentais.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės pareigybės panaikinimas nebuvo fiktyvus, o pareigybė realiai panaikinta kompetentingo organo - savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, todėl egzistavo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindas atleisti ieškovę iš darbo ne dėl jos kaltės. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su sprendimo įgyvendinimu. Iš esmės pakeitus atsakovo struktūrą, atsirado poreikis peržiūrėti administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, kad būtų optimizuotas savivaldybės administracijoje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūvis, išvengta funkcijų dubliavimo. Atsižvelgiant į tai, dalis administracijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų administracijos direktoriaus buvo atleista. Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d., savivaldybės administracijos direktorius turi teisę organizuoti Savivaldybės administracijos darbą, o Savivaldybės tarybos pritarimas steigiant naujas ar panaikinant esamas pareigybes bei skiriant ir atleidžiant darbuotojus, nėra reikalingas. Šios teisės administracijos direktoriui numatytos ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos nuostatuose. Be to, savivaldybės taryba tvirtina tik maksimalų pareigybių skaičių, kurio administracijos direktorius negali viršyti, tačiau jis gali savo nuožiūra spręsti dėl mažesnio pareigybių savivaldybės administracijoje skaičiaus. Ieškovės darbo vieta buvo panaikinta dėl struktūrinių pertvarkymų Širvintų rajono savivaldybės administracijoje. Pirmiausia, savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina akivaizdžiai sumažėjęs administracijoje dirbančių asmenų skaičius. Buvo sumažintas administracijos struktūrinių padalinių ir pareigybių skaičius, o naujai įsteigtos tik kelios pareigybės. Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyrius, kuriame pagal darbo sutartį iki atleidimo ieškovė dirbo skyriaus specialiste, savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintas. Vietoje šio skyriaus, naujai savivaldybės tarybos patvirtintoje struktūroje buvo įsteigtas bendrasis skyrius. Tai iš esmės naujas administracinis padalinys, vykdantis platesnes funkcijas, nei skyrius kuriame dirbo ieškovė. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo įsteigtas iš esmės naujas administracijos padalinys, todėl šių skyrių tapatinimas nėra galimas. Įsteigus naują skyrių pareigybes, kurioms priskirtos skyriaus funkcijos, taip pat reikėjo peržiūrėti, tinkamai paskirstyti skyriaus vykdomas funkcijas bei darbo krūvius valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Ieškovė iš darbo atleista laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ieškovei apie atleidimą pranešta laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų, direktoriaus įsakymu ieškovei pavesta išmokėti 5 mėnesių išeitinę išmoką. Ieškovės atleidimo iš darbo dieną nebuvo laisvų darbo vietų. Laisvos valstybės tarnautojų pareigybės tokiu atveju neturi būti siūlomos, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų statusą, jiems keliamus griežtesnius nei darbuotojams reikalavimus, priskiriamą didesnę atsakomybę. DK 135 straipsnyje įtvirtinta garantija dėl ieškovės pirmenybės teisės būti paliktai dirbti negalėjo būti pritaikyta, nes pareiškėja pirmenybės teisės kitų šio skyriaus darbuotojų atžvilgiu neturėjo. Ieškovei 2015 m. rugpjūčio 6 d. įteikto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys atitiko DK reikalavimus, t. y. ji informuota apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką. Prieš savivaldybei 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimant sprendimą dėl naujos savivaldybės administracijos struktūros, apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje, savivaldybės tarybos sprendimas buvo skelbiamas ir viešai. Apie pareigybės panaikinimą ieškovė buvo informuota nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, taigi buvo sudarytos realios galimybės savivaldybės administracijos darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą juos dominančią informaciją. Atsakovas griežtai nesutinka, jog ieškovės ir kitų atsakovo įstaigoje dirbusių darbuotojų ir valstybės tarnautojų atleidimas buvo siekis susidoroti su politiniais oponentais. Politinės pažiūros ar kiti su darbinėmis funkcijomis nesusiję veiksniai priimant šį sprendimą neturėjo jokios reikšmės, šie kaltinimai yra melagingi. Net pripažinus atleidimą iš darbo pagal DK 129 straipsnio neteisėtu, šis reikalavimas negalėtų būti tenkintas, kadangi ieškovės pareigybė neegzistuoja, gražinimas į pareigas yra objektyviai neįmanomas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė L. C. nuo 2002 m. gegužės 9 d. dirbo atsakovo Kanceliarijos ir ūkio skyriaus darbuotoja, nuo 2007 m. spalio 2 d. Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus specialiste, o nuo 2008 m. kovo 1 d. Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vyresniąja specialiste. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovė buvo atleista iš darbo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad realūs struktūriniai pertvarkymai savivaldybėje nebuvo atlikti, jie buvo fiktyvūs, sudaryti siekiant atleisti valdžiai nenuolankius darbuotojus, o darbuotojai, jų tarpe ir ieškovė, buvo atleisti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, neįvertinus jų pirmenybės likti darbe, neperkeliant į kitas pareigas, nes visos savivaldybės vykdytos darbuotojų funkcijos išliko nepakitę.
Atsakovas su tokia pozicija nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.
Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių. To paties straipsnio 2 dalyje, be kitų svarbių priežasčių, kurioms esant galimas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, nurodyti ir darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).
Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo struktūros pakeitimai buvo tik formalūs, fiktyvūs. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovo struktūra buvo patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 4 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-103 (t. I., b.l. 47-48). 2015 m. gruodžio 11 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 buvo patvirtintos naujos pareigybės bei pareigybių aprašymai. Savivaldybės taryba nesprendžia dėl konkrečių pareigybių steigimo ir panaikinimo, jų skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymo, taryba tik tvirtina struktūrą bei maksimalų leistiną pareigybių skaičių. Valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes, jų sąrašą tvirtina pagal savo kompetenciją savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas. Šiuo atveju pareigybes tvirtino administracijos direktorė, todėl įstatymų reikalavimai nepažeisti.
Byloje taip pat nustatyta, kad savivaldybės administracijoje buvo sumažintas skyrių skaičius, atsirado poskyriai, tarp padalinių buvo perskirstytos funkcijos, sumažinta pareigybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad įstaigoje nebuvo atlikti realūs pertvarkymai. Teismas sutinka su ieškove, kad jos, kaip ir daugelio kitų atleistų darbuotojų funkcijos savivaldybėje išliko, tačiau jos buvo perskirstytos. Priešingai nei teigia ieškovė, tai nereiškia, kad pertvarkymai buvo fiktyvūs, šiuo atveju, kaip paaiškino savivaldybės administracijos direktorė ir kaip matyti iš rašytinių įrodymų, pertvarkymais buvo siekiama optimizuoti administracijos darbą, siekiant, kad darbas būtų atliekamas operatyviau, ekonomiškiau, kad būtų išvengiama funkcijų dubliavimosi.
Analizuojant ieškovės darbo vietos pasikeitimus, matyti, kad ji dirbo Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vyresniąja specialiste. Pasikeitus struktūrai, šio skyriaus neliko ir buvo sukurtas naujas Bendrasis skyrius. Šis skyrius perėmė Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio bei Informacinių technologijų skyrių funkcijas. Šiame skyriuje buvo įsteigta 15 pareigybių, tarp kurių yra 7 specialistų pareigybės. Iš naujai patvirtintų pareigybių matyti, kad konkrečiai, analogiška ieškovės pareigybė šiame skyriuje neišliko. Tačiau Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje buvo sukurta nauja vyresniosios specialistės pareigybė, kurioje numatytos visos buvusios ieškovės funkcijos bei papildomai pridėta keletas funkcijų iš buvusio Civilinės metrikacijos skyriaus specialistės pareigybės. Taigi, atsakovo struktūros pakeitimai yra realūs, nefiktyvūs, kaip nurodė atsakovas, jais siekiama optimizuoti savivaldybės darbuotojų darbą, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės darbovietėje struktūriniai pertvarkymai buvo padaryti.
Dėl darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą vykdymo ir ieškovės pirmenybės likti darbe.
DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ši nuostata reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą. Vis dėlto ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu darbdavys tuo metu apskritai turi arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t. y. ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o reikiamais atvejais – ir sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012, 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
Byloje nėra ginčo, kad ieškovei atsakovas jokio kito jos kvalifikaciją atitinkančio darbo nesiūlė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad visu laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo ieškovei nebuvo galimybės pasiūlyti kitą darbą. Priešingai, teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovei kitas pareigas. Kaip jau minėta, ieškovės atliekamos funkcijos buvo perkeltos į Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių. Jos visos atsispindi Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme ir pažymėtos punktais nuo 5.13 iki 5.30. Likę nuo 5.1 iki 5.12 punktai yra perkelti iš Civilinės metrikacijos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės. Ši pareigybė atleidžiant ieškovę buvo laisva ir turėjo būti jai pasiūlyta.
Šiuo atveju nepagrįsti atsakovo argumentai, kad minėtai pareigybei reikalingas aukštasis universitetinis išsilavinimas, todėl ieškovė negali užimti šių pareigų. Kaip jau minėta, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė sudaryta iš dviejų ankstesnių pareigybių, apjungiant jų funkcijas, realiai prie ieškovės vykdyto darbo su archyvu ir duomenų registrais, pridedant keletą papildomų registrų. Abiems ankstesnėms pareigybėms buvo reikalingas aukštesnysis išsilavinimas, todėl manytina, kad atsakovas nepagrįstai, galimai siekdamas, kad ieškovė neatitiktų, nustatė reikalavimą naujai pareigybei turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Juolab, kad bylos duomenys rodo, jog ieškovė turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, ji šį darbą dirba beveik 14 metų, niekad nebuvo bausta dėl netinkamo darbo atlikimo ir nuolat kėlė kvalifikaciją. Šį teiginį iš dalies pagrindžia ir pareigybių vertinimo lentelė, kurioje nurodyta, kad vienos iš pareigybių atsakomybės lygis žemas, o kitos vidutinis.
Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog tik priėmus tarybos sprendimą dėl naujos struktūros buvo peržiūrimos administracijos darbuotojų funkcijos ir pareigybės. Naujas pareigybių sąrašas ir skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015 m. gruodžio 7 ir 11 d., o įspėjimai apie pareigybės panaikinimą pareiškėjams buvo įteikti iš karto po tarybos sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Taigi akivaizdu, kad ieškovė buvo įspėta, kad jos pareigybė bus naikinama, nors joks konkretus sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas ar patvirtintas. Atsakovas įspėjo ieškovę, nors tuo metu dar nežinojo, kokios funkcijos dubliuojasi, kokios galbūt yra perteklinės ir kurias pareigybes reikėtų realiai panaikinti. Taigi, atsakovas neturėjo galimybės ir pasiūlyti kitas pareigas.
Teismas sutinka su ieškove, kad šiuo atveju atsakovas pažeidė ir ieškovės pirmumo teisę likti darbe. DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Šiuo atveju ieškovė pas atsakovą dirba nuo 2002 m. gegužės 9 d., t. y. nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, todėl ji turėjo pirmumo teisę likti darbe.
Civilinėje byloje dėl grąžinimo į darbą darbdavys turi įrodyti, kad jis teisėtai atleido darbuotoją (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigia, kad ieškovės pirmumo teisė buvo vertinama, jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o pateiktas pareigybių poreikio vertinimas ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų lentelė su darbo stažo, pensijinio amžiaus paskaičiavimu neleidžia daryti išvados, kad buvo įvertinta ieškovės pirmenybė likti darbe ir nebuvo galimybės jos perkelti į kitas pareigas. Priešingai, iš minėtų lentelių matyti, kad savivaldybėje dirba nemažai darbuotojų neturinčių pirmumo teisės likti darbe, o taip pat pensijinio amžiaus asmenų, prieš kuriuos ieškovė turėjo pirmumo teisę likti darbe. Be to, ieškovės kvalifikacija turėjo būti lyginama ir su kitų pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija ir dirbančių ne tik jos skyriuje, bet visoje savivaldybėje.
Šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas po darbuotojų atleidimo jau priėmė 17 naujų darbuotojų iki tol nedirbusių pas atsakovą, t. y. visa tai rodo, kad pas atsakovą buvo laisvų darbo vietų, tačiau jos nebuvo siūlomos atleidžiamiems darbuotojams.
Dėl darbuotojo įspėjimo ir informacijos keitimosi su darbuotoju.
DK 130 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjimo paskirtis yra informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą iš darbo dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, įspėjime turi būti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimą ar kitokio pobūdžio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami. DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų neatitinka įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, bet jie nesukonkretinti pirmiau nurodytu būdu.
DK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Tokios konsultacijos turi būti išankstinės, t. y. įvykti iki įspėjimų darbuotojams įteikimo. Šia nuostata siekiama išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti. 1998 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyvos 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo“ 2 straipsnyje nustatyta, kad kolektyvinio atleidimo atveju darbdavys turi iš anksto pradėti konsultuotis su darbuotojų atstovais, kad būtų pasiektas susitarimas, o per šias konsultacijas reikia tartis, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti kolektyvinių atleidimų arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šių atleidimų padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis. Jos gali būti skirtos atleistiesiems darbuotojams iš naujo įdarbinti arba perkvalifikuoti. Pagal Konvencijos Nr. 158 13 straipsnį darbuotojų atstovams su būsimų atleidimų priežastimis susijusi informacija turi būti pateikiama laiku, o galimybė konsultuotis apie priemones, mažinančias atleidimų skaičių ar jų neigiamas pasekmes, turi būti suteikta kaip įmanoma anksčiau. Jeigu konsultacijos iš viso nebūtų surengtos, tai gali būti svarstoma kaip darbuotojų ar jų atstovų teisių pažeidimas ir darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju, ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą laiku, ji informuota apie tai, kad jos pareigybė yra naikinama ir, kad įspėjimo laiku jai bus siūlomos užimti laisvos darbo vietos. Tačiau, teismo vertinimu, įspėjime turėjo būti aiškiai nurodoma, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima atsakovo struktūriniai pertvarkymai. Iš įspėjimo turinio neįmanoma spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent ieškovę, o ne kitus darbuotojus. Šis įspėjimas neleido ieškovei pagrįstai manyti, kad būtent ji bus atleista darbo. Byloje nustatyta, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. jau po ieškovės atleidimo. Taigi ji negalėjo žinoti, kokias pareigybes atsakovas realiai žada panaikinti. Be to, analogiškus įspėjimus gavo visi savivaldybės darbuotojai, išskyrus vadovybę, o Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. liepos 27 d. sprendimu sumažino maksimalų darbuotojų skaičių tik trimis, t. y. nuo 125 iki 122. Kadangi ieškovės funkcijos yra valstybės deleguotos savivaldybei, ji pagrįstai manė, jog ji nebus atleista.
Atsakovas teigia, kad apie planuojamus struktūros pokyčius darbuotojai buvo informuoti paskelbiant informaciją savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje bei buvo sudarytos visos galimybės gauti visą informaciją, tačiau byloje nustatyta, kad konkretūs pasikeitimai dėl pareigybių buvo pradėti svartyti tik po tarybos sprendimo priėmimo, o konkrečios pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d.
Šis trūkumas būtų išspręstas jeigu su darbuotojais būtų rengiamos konsultacijos, kurios yra būtinos atleidžiant grupę asmenų (šiuo atveju buvo atleista 24 darbuotojai iš 125, t. y. buvo grupinis atleidimas) ir jų metu būtų aiškiai nustatyta, kuriuos darbuotojus numatoma atleisti, būtų buvusi gauta informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Tačiau šios konsultacijos nebuvo rengiamos. Tai, kad buvo su darbuotojais konsultuojamasi, neįrodo ir atsakovo pateikti kvietimai į susirinkimus, nes kvietimuose nenurodyta kokiu klausimu rengiami susirinkimai, susirinkimų metu nebuvo rašomi protokolai, o ieškovė nurodė, kad jų metu buvo sveikinami darbuotojai, išleidžiami į pensiją ir pan., o restruktūrizacijos klausimai nebuvo keliami ir visi darbuotojai iki atleidimo tikėjosi, kad jie ir toliau dirbs. Tai, kad su darbuotojais nebuvo konsultuojamasi iš dalies patvirtina ir tai, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t.y. iki atleidimo nebuvo žinoma kokios bus patvirtintos naujos pareigybės.
Dėl darbo biržos informavimo.
DK 1301 straipsnyje nustatyta, kad apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Šis reikalavimas turi būti vykdomas, jei per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų (DK 1301 str. 1 d. 2 p.).
Šiuo atveju savivaldybėje dirbo 125 darbuotojai, o buvo atleisti 24 darbuotojai, todėl atleidimas laikytinas grupiniu, tačiau teritorinei darbo biržai apie tai nebuvo pranešta. To neginčija ir atsakovas.
DK 1301 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. Byloje nustatyta, kad jokios konsultacijos su darbuotojais nebuvo rengiamos ir nebuvo pranešta darbo biržai apie grupės darbuotojų atleidimą, todėl darbo sutartis su ieškove negalėjo būti nutraukta.
Ieškovė taip pat nurodė, kad ji buvo atleista dėl politinių priežasčių, nes jos vyras buvo deleguotas opozicinės partijos į rinkiminę komisiją. Tačiau byloje nepakanka įrodymų, jog ieškovė buvo atleista dėl politinių priežasčių, todėl šie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovės grąžinimo į darbą.
Nors atsakovo struktūros pertvarkymas yra teisėtas, jis nepašalina atsakovo kaip darbdavio pareigos užtikrinti įstatymų reikalavimų laikymąsi atleidžiant ieškovę. Byloje nustatyta, kad ieškovės atleidimo dieną nebuvo pareigybių, kurios jai galėjo būti siūlomos, nebuvo įvertinta jos pirmenybė pasilikti darbe, atsakovo struktūroje yra darbo vietų, kurias gali užimti ieškovė, be to, atsakovas pažeidė konsultavimosi su darbuotojais ir darbo biržos informavimo apie grupinį darbuotojų atleidimą pareigas, todėl ieškovės atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu. Byloje nenustatyta jokių ypatingų (išskirtinių) aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad minėti pažeidimai gali būti vertinami kaip atleidimo procedūros pažeidimai, savaime nesudarantys pagrindo ieškovės atleidimą pripažinti neteisėtu.
Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, naikintinas individualus norminis aktas, priimtas dėl jos atleidimo iš darbo. Ieškovės darbo vieta ir funkcijos yra išlikę, todėl ieškovė grąžintina į darbą.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo.
Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Minėta įstatymo nuostata siekiama darbuotojui kompensuoti jo turėtus praradimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė iš darbo atleista 2015 m. gruodžio 7 d. Jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 447,72 Eur. Ieškovei taip pat 5 mėnesius buvo išmokėta išeitinė išmoka, todėl, grąžinus ją į darbą, jai priteisiamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atskaitant ieškovei išmokėtą išeitinę išmoką.
Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d.). Minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Reikalavimo atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.). Priėmus reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų atsisakymą, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Tačiau, kadangi vieno iš reikalavimų ieškovė atsisakė, atsižvelgiant į atsakovo atstovavimo išlaidų dydį šioje byloje, ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1050 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovės L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos vyresniosios specialistės pareigų neteisėtu.
Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-941 ir grąžinti ieškovę L. C. į Širvintų rajono savivaldybės vyresniosios specialistės ar lygiavertes pareigas.
Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją išmokėti ieškovei L. C. 447,72 Eur vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskaitant jai išmokėtą 5 mėnesių išeitinę išmoką.
Priimti ieškovės L. C. ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188722373) 1050 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Zinkevičius