Administracinė byla Nr. eA-1640-552/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10378-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S163108 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. (duomenys neskelbtini).
2.2. (duomenys neskelbtini).
2.3. 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovas gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) raštą Nr. 18-9992 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad atsižvelgus į pareiškėjo ryšius (duomenys neskelbtini) ir jo vykdytą veiklą, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.
2.4. Iki Rašto gavimo atsakovas niekada neturėjo jokių pretenzijų pareiškėjui, neabejojo galimybe gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir tokį leidimą nuolat išduodavo.
2.5. Leidimas pareiškėjui panaikintas neteisėtai ir nepagrįstai, nes, atsakovas turėjo remtis objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Sprendime aiškiai ir motyvuotai pagrįsti, kaip pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikai, tačiau to nepadarė ir tik formaliai pacitavo Raštą, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyto įstatymo viršenybės principo turinio reikalavimų, nes pagrįstas tik abstraktaus pobūdžio teiginiais ir prielaidomis.
2.6. Atsakovas netikrino Rašte nurodytų duomenų ir nesuteikė galimybės pareiškėjui juos pakomentuoti prieš priimant Sprendimą, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Rašte yra pateikta abstrakti informacija apie (duomenys neskelbtini) bendrovių veiklą, su kuriomis pareiškėjas nebeturi jokių sąsajų.
2.7. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2020 metų (duomenys neskelbtini) yra dviejų savarankiškai veikiančių bendrovių akcininkas: 1) (duomenys neskelbtini), ir neturi nieko bendra su (duomenys neskelbtini) karinėmis ar jėgos struktūromis. Bendrovė beveik neturi valstybinių klientų, išskyrus kelias nedideles, regionines ekstremalių situacijų tarnybas; 2) (duomenys neskelbtini), kuri gamina (duomenys neskelbtini), tai yra civiliniai produktai.
2.8. Pareiškėjas su Lietuvoje registruota (duomenys neskelbtini) veikla, kurioje buvo akcininkas iki 2019 m., dabar nebeturi nieko bendro. (duomenys neskelbtini).
2.9. Rašte be jokio teisinio ar faktinio pagrindo minimas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), kuri specializuojasi (duomenys neskelbtini).
2.10. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatas valstybės institucijų kišimasis į asmens šeimos bei privatų gyvenimą turi atitikti tris sąlygas: atitinkamos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, numatytos įstatyme ir taikomos tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugumo, visuomenės apsaugos ir ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat kai tai būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, todėl buvo būtina nustatyti, ar pareiškėjo veiksmai ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
2.11. Nei atsakovas, nei VSD nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas užsiima kokia nors ardomąja veikla arba priklauso kokiai nors teroristinei organizacijai, kad panaudodamas propagandą ir dezinformaciją griautų valstybę, ar tiektų ginkluotę ar jos sudedamąsias dalis į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas niekada neužsiėmė ir neužsiima jokia politine veikla ir neatlieka jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti valdžios krizę ar kenktų Lietuvos Respublikos piliečių sveikatai. Atsakovas kelis kartus pratęsdamas pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pripažino, jog jo buvimas ir gyvenimas Lietuvoje nekelia grėsmės valstybės saugumui.
2.12. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pabrėžęs, kad iš Direktyvos 2003/109/EB 4, 6 ir 12 konstatuojamųjų dalių matyti, jog jos pagrindinis tikslas – trečiųjų šalių piliečių, ilgai gyvenančių valstybėje narėje, integracija. Pareiškėjas jau ilgą laiką gyvena Lietuvoje, yra nepriekaištingos reputacijos, turi legalų verslą, kurio vadovavimui yra būtinas jo buvimas Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimas yra naikintinas, kaip nepagrįstas, neteisėtas ir neproporcingas.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. 2022 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jam 2022 m. lapkričio 15 d. buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą įforminti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 30 d. gavo Raštą, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgus į pareiškėjo ryšius (duomenys neskelbtini) ir jo vykdytą veiklą, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.2. Įstatyme (4 str. 2 d., 3 d., 5 d.) įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD, o Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Tokiu atveju Migracijos departamentas vertina ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, kurioje taip pat buvo vertinamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimas, pateiktais išaiškinimais, Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos (VSD) pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip.
4.3. Atsižvelgiant į gautus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas yra susijęs su įmonėmis (duomenys neskelbtini), vykdančiomis (duomenys neskelbtini) karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų: (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos, karinių pajėgų, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos ir (duomenys neskelbtini) užsakymus. Per Lietuvoje veikiančias bendroves pareiškėjas organizavo Vakarų šalyse pagamintos įrangos eksportą šių įmonių (duomenys neskelbtini) reikmėms. Taip pareiškėjas prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) karinės galios, karinių teisėsaugos ir žvalgybos institucijų aprūpinimo ir stiprinimo.
4.4. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, t. y. informaciją apie pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis ir dvejopos paskirties įrangos tiekimą (duomenys neskelbtini) karinėms ir žvalgybos tarnybų reikmėms, Migracijos departamentas vertino, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl trečiųjų šalių piliečių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis remia (duomenys neskelbtini) ir jo vykdomą karą prieš (duomenys neskelbtini).
4.5. Aplinkybė, kad pareiškėjui jau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne tik teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.
4.6. Dėl teisės būti išklausytam Migracijos departamentas nurodė, kad jis neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenustatyta Įstatyme, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
4.7. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) veikiančiomis įmonėmis, kurios yra susijusios su (duomenys neskelbtini) valstybiniais subjektais, saugumo tarnybomis, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. VSD dar 2018 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėjo, kad nustatoma vis daugiau atvejų, kai investuoti Lietuvoje siekia užsienio investiciniai fondai ir Europos Sąjungoje registruoti juridiniai subjektai, kurių galutiniai naudos gavėjai nėra žinomi. Buvo nustatyta atvejų, kai pasinaudodami šiomis schemomis Lietuvoje siekė investuoti užsienio fondai ir įmonės, turintys sąsajų su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiais bei įmonėmis. Riziką nacionaliniam saugumui kėlė ir Lietuvoje registruotų įmonių, bendradarbiaujančių su (duomenys neskelbtini) verslo subjektais, turinčiais tiesioginių sąsajų su šios šalies karinės pramonės kompleksu, veikla. Neskaidrios investicijos, ypač tais atvejais, kai investuotojai turi sąsajų su Lietuvai priešiškomis žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei jėgos institucijomis, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
4.8. Nors pareiškėjas su skundu pateikė padėką už teiktą paramą (duomenys neskelbtini), tai savaime nepaneigia su pareiškėju siejamų įmonių bendradarbiavimo su kitomis (duomenys neskelbtini) įmonėmis, kurios turi sąsajų su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis struktūromis. Atsižvelgiant į tai, buvo pagrįstai vertinama, kad pareiškėjas turi ryšių su (duomenys neskelbtini) karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis ir tiekdamas įrangą šių tarnybų reikmėms, remia (duomenys neskelbtini) ir jo vykdomą karą prieš (duomenys neskelbtini), todėl Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir nėra pagrindo jo naikinti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
6.1. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina VSD turima informacija apie pareiškėją.
6.2. Vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta pareigą, vertindamas surinktus duomenis apie pareiškėją ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turi ryšių su (duomenys neskelbtini) karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis, tiekdamas dvejopo naudojimo įrangą (duomenys neskelbtini) karinėms ir žvalgybos tarnybų reikmėms remia (duomenys neskelbtini) ir jo vykdomą karą prieš suverenią (duomenys neskelbtini), VSD Raštu pateikė vertinimą Migracijos departamentui, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vertinimą VSD grindė visa turima informacija apie pareiškėjo ryšius (duomenys neskelbtini) bei vykdomą veiklą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) pradėjus karą prieš (duomenys neskelbtini) pasikeitė saugumo situacija regione ir grėsmės valstybės saugumui išaugo.
6.3. Pareiškėjas yra susijęs su įmonėmis (duomenys neskelbtini), vykdančiomis (duomenys neskelbtini) karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų - (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos, (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos, (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos užsakymus. Per Lietuvoje veikiančias bendroves Pareiškėjas dalyvauja Vakarų šalyse pagamintos įrangos eksporto šių įmonių (duomenys neskelbtini) reikmėms organizavimo procese. Taip jis prisideda prie (duomenys neskelbtini) karinės galios, karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų aprūpinimo ir stiprinimo.
6.4. Pareiškėjo veikla siejama su (duomenys neskelbtini).
6.5. Pareiškėjas kartu su kitais verslo partneriais organizavo (duomenys neskelbtini).
6.6. VSD pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra nurodęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.
6.7. Valstybės turi teisę kontroliuoti ne tik užsieniečių atvykimą į jų teritoriją, bet ir gyvenimą joje, siekdamos užkirsti kelią galimų grėsmių kilimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybėms narėms yra palikta teisė pačioms reguliuoti užsieniečių atvykimo į šalį, gyvenimo šalyje ir išsiuntimo iš šalies tvarką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
6.8. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nepateikia sampratos ir (ar) nedetalizuoja, kas yra grėsmė valstybės saugumui, kokie jos konkretūs šaltiniai. Šių veiksnių turinys atskleidžiamas konkrečioje situacijoje vertinant surinktas faktines aplinkybes ir taikant teisės aktų normas, t. y. atliekant iš esmės perspektyvinį vertinimą (tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Taigi, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma.
6.9. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 2013 m., turi legalų verslą Lietuvoje, kurio vadovavimui yra būtinas jo buvimas Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas niekada neturėjo jokių pretenzijų pareiškėjui, negali būti svarbiau nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumas.
6.10. Faktas, jog pareiškėjas yra perleidęs kelių (duomenys neskelbtini) įmonių grupei priklausančių įmonių akcijas, nepaneigia jo ryšio su tomis įmonėmis bei, atitinkamai, su tų įmonių klientais – (duomenys neskelbtini) gynybos ministerija, (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija, (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatavo, jog ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi, t. y. grėsmė nacionaliniam saugumui visada bus laikoma išliekanti, jeigu asmuo turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams kylančių ryšių. Taigi, pareiškėjo ryšiai su tam tikrais asmenimis visada bus laikomi keliantys grėsmę nacionalinio saugumo interesams.
6.11. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Sprendimo nepagrįstumo paneigia ir VSD turima papildoma informacija, kuri 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 18-5042 buvo teikta Muitinės kriminalinei tarnybai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-04-00046-20.
6.12. Priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti įstatymai ar kitas teisės aktas, administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo ryšius bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reguliuoja Įstatymas ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas). Įvertinęs Įstatymo nuostatas (4 str. 5 d., 50 str. 1 d. 14 p.), Aprašo nuostatas (131 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir EŽTT praktiką, teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankų sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek Sprendimo turinio aspektai, tačiau Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
9. Atsižvelgęs į Rašto turinį ir įvertinęs Rašte nurodytus pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini), teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ar jo atstovas šios informacijos teisingumo iš esmės nekvestionavo, tik pažymėjo kad su kai kuriomis bendrovėmis ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas yra nutraukęs santykius, o 2019 metais prasidėjo ir Lietuvoje registruoto juridinio asmens (duomenys neskelbtini), reorganizavimo procesas, ir nuo 2020 m. jis su šia įmone nebėra susijęs. Teismo posėdyje metu pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, kad jis 2019 m. jis įsigijo visas (duomenys neskelbtini) iš šios įmonės išėjo; tai pat pažymėjo, kad VSD rašte nurodyti sandoriai sudaryti iki pareiškėjas perėmė įmonę. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad praeityje buvę ryšiai su nurodytomis bendrovėmis yra laikomi grėsme valstybės saugumui.
10. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą byloje Nr. 19-A/2021 nurodė, teismas nurodė, kad jis 2019 metų lapkričio mėn. duomenimis kartu su (duomenys neskelbtini), įsteigtos 2000 metais, akcijų, o nuo 2019 m. gruodžio mėn. 100 proc. akcijų priklauso pareiškėjui. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nekvestionavo Rašte nurodyto fakto, kad (duomenys neskelbtini) pagrindiniai klientai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) karinės pajėgos bei pramonės koncernai, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija, (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, tačiau nurodė, kad viešuosiuose pirkimuose su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis įmonėmis ši įmonė dalyvavo iki 2019 m., t. y. iki tol, kol jos valdymą visiškai perėmė pareiškėjas.
11. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju grėsmė kyla ne vien iš parduodamos prekės pobūdžio (civilinės, paskirties, karinės paskirties ar dvejopos paskirties), bet ir iš subjekto, kuriam ta prekė parduodama, statuso, taip pat ir iš būdo, kuriuo ta prekė yra įsigyjama. Šiuo atveju pareiškėjas nenuginčijo, kad prekės buvo tiekiamos laimint (duomenys neskelbtini) valstybinių ir karinių subjektų organizuotus viešuosius pirkimus, todėl aplinkybių visuma, kad prekės buvo siūlomos ir parduodamos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) karinėms pajėgoms, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijai, rodo įmonės siekį tokius ryšius sukurti ir palaikyti ir tokie ryšiai nagrinėjamos bylos kontekste laikytini grėsme valstybės saugumui.
12. Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai pirmiau nurodyti sandoriai buvo sudaryti ir vykdomi (t. y. iki 2019 m. pabaigos), pareiškėjui priklausė trečdalis įmonės akcijų, ir jis turėjo visiškai lygias teises su kitais akcininkais kontroliuoti įmonės veiklą, gauti informaciją ir pan. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei, kaip teigė pareiškėjas, po (duomenys neskelbtini) metų jo pozicija buvo prieš (duomenys neskelbtini) vykdomą agresiją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ir pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvą, siekė nuo (duomenys neskelbtini) atsiriboti, tai jau tada jis būtų ėmęsis veiksmų nutraukti jam priklausančių įmonių ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis ir karinėmis organizacijomis arba nutraukti savo ryšius su įmone, ypač (duomenys neskelbtini), kuri, VSD duomenimis, turėjo leidimą dirbti su (duomenys neskelbtini) valstybės paslaptį sudarančia informacija, kurti, prižiūrėti ir remontuoti ginkluotę bei karinę techniką, be to, pareiškėjas tebėra (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat tebeturi valdomų įmonių (duomenys neskelbtini).
13. Teismas vertino, kad vien faktas, jog pareiškėjas 2019-2020 metais perleido turimas (duomenys neskelbtini) įmonių (duomenys neskelbtini) akcijas ir pradėjo Lietuvoje registruoto juridinio asmens (duomenys neskelbtini), kuri, VSD duomenimis, 2017 metais dalyvavo schemoje tiekiant karinę įrangą ar dvejopo naudojimo prekes kariniam galutiniam naudojimui (duomenys neskelbtini), reorganizaciją savaime nereiškia, kad grėsmė dėl šių ryšių yra išnykusi.
14. Teismas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjunga, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini), sustabdė Europos Bendrijos ir (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl vizų Europos Sąjungos ir (duomenys neskelbtini) piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo. Teismas pažymėjo, kad, reaguojant į iš (duomenys neskelbtini) kylančią grėsmę, ribojamas šios šalies piliečių pateikimas į Europos Sąjungą, kuris galimas su sąlyga, kad jų atvykimas neturi kelti abejonių dėl grėsmių saugumui, todėl visos indikacijos apie galimą grėsmę gali būti vertinamos itin jautriai.
15. Teismas pažymėjo, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, galinčią kelti grėsmę, ir jie nebuvo paneigti, be to, neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai.
16. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu turi verslą Lietuvoje savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl vien šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė ir dukra išvyko iš Lietuvos, kur – negalėjo pasakyti, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimu buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į šeiminius ryšius.
III.
17. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra iš esmės tiesiog formaliai atkartojamas Rašto turinys, visiškai jo (jame nurodytų duomenų) nekvestionuojant ir neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus duomenys, kurie paneigia Rašto turinį ir parodo, kad pareiškėjas nekelia jokios realios ar teorinės grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui nei praeityje, nei dabartyje ar ateityje.
18.2. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo ir atsakovo logika, kad atsakovas apskritai neturi atlikti jokių veiksmų ir tai jokia forma nepažeidžia asmens teisės būti išklausytam principo, nes tai įvyksta jau teisminio ginčo metu (nors tai akivaizdžiai sumažina asmens galimybes į savo teisių gynybą, nes iš esmės jis praranda vieną etapą, kuriame turėtų galėti išsakyti savo argumentus), tai akivaizdu, kad tada pats teismas sutinka, kad būtent jis yra tas vienintelis ir pirmas subjektas, kuriam Apeliantas jau turi galimybę pilnai išsakyti savo argumentus. Atitinkamai teismui sukeliama išskirtinė atsakomybė ir našta būti itin atsakingu ir veikti realiai, o ne formaliai vykdant atsakovo bei VSD veiksmų teisėtumo patikrinimą, tačiau teismas tik formaliai pacitavo Rašto duomenis, bei ignoravo pareiškėjo pateiktą į bylą medžiagą.
18.3. Pirmosios instancijos teismas parodė išskirtinį šališkumą ir neobjektyvumą, nes nurodė, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjo vertinimu, VSD nėra jokia išskirtinė organizacija, joje dirba tokie patys žmonės, kaip ir visur, kurie būna ir šališki, ir daro klaidų, ir turi savo išankstinius nusistatymus, todėl jų rengiamus dokumentus ir teikiamas išvadas privaloma patikrinti ne formaliai, o realiai, ypač kai į bylą pateikiami aktualūs duomenys, kurie paneigia išvadoje teikiamus duomenis.
18.4. Iš pareiškėjo teiktų dokumentų akivaizdu, kad jis nesutinka iš esmės su VSD išvada, nes VSD teikiama informacija apie tariamus ryšius su eile juridinių asmenų yra visiškai neaktuali, taip pat kaip VSD pasvarstymai, jog pareiškėjas prisidėjo prie ginkluotės ar su ja susijusių detalių tiekimo į (duomenys neskelbtini). Būtent tai ir neigė pareiškėjas savo teikiamais dokumentais ir būtent šios aplinkybes pasak atsakovo ir pirmosios instancijos teismo bei VSD neva kelia grėsmę Lietuvos Respublikai.
18.5. Teismas savo motyvacija aiškiai parodo iš ankštinį nusistatymą prieš bet kokį (duomenys neskelbtini) pilietį, nepaisant jo pažiūrų į (duomenys neskelbtini) veiksmus, o tai parodo teismo šališkumą ir kelia abejonių dėl jo galimybių objektyviai nagrinėti šią bylą.
18.6. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus dėl sąsajų su (duomenys neskelbtini) nebuvimo (šios nutarties 2.7-2.12 punktai).
19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas papildomai pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog teismas turi išankstinį nusistatymą prieš (duomenys neskelbtini) piliečius, yra nepagrįsti, nes tokius teiginius grindžia selektyviai cituodamas iš konteksto ištrauktas teismo sprendimo ištraukas, nesiedamas jų nei su tyrimo metu nustatytomis ir teismo sprendime išsamiai aprašytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei su kitomis teismo sprendimo išvadomis, tokiu būdu savo skunde darydamas išvadas, kurios neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei teismo sprendimo turinio.
21. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas yra susijęs su įmonėmis (duomenys neskelbtini), vykdančiomis (duomenys neskelbtini) karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų: (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos, karinių pajėgų, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos ir (duomenys neskelbtini) užsakymus. Per Lietuvoje veikiančias bendroves pareiškėjas organizavo Vakarų šalyse pagamintos įrangos eksportą šių įmonių (duomenys neskelbtini) reikmėms. Tokiu būdu pareiškėjas prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) karinės galios, karinių teisėsaugos ir žvalgybos institucijų aprūpinimo ir stiprinimo. Akcentuotina, kad (duomenys neskelbtini) politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai.
22. Atsakovas pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo asmeniniai interesai ir šeiminiai ryšiai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. VSD pažymi, kad pareiškėjo veikla siejama su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonių grupe (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas organizavo (duomenys neskelbtini) įmonių grupės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aprūpinimą reikiama įranga, pagaminta Vakarų šalyse, per Lietuvoje veikiančias įmones: (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas yra perleidęs kelių (duomenys neskelbtini) įmonių grupei priklausančių įmonių akcijas, tai nepaneigia jo ryšio su tomis įmonėmis bei, atitinkamai, su tų įmonių klientais – (duomenys neskelbtini) gynybos ministerija, (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija, (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba.
25. VSD vertinimu, apeliaciniame skunde klaidinančiai interpretuojama konstitucinė doktrina, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakęs apie „riziką ar grėsmę“ nacionaliniam saugumui keliančius ryšius, vėliau nurodė, kad „tokiam investuotojui gali būti leidžiama investuoti, valdant minėtas rizikas“. Konstitucinio Teismo nagrinėtame kontekste įstatymo leidėjas atskiria grėsmę nuo rizikos nacionaliniam saugumui, t. y. grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis ir investuotojas pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų (Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 10 dalies 3 punktas ir 15 dalis), o identifikavus rizikas nacionaliniam saugumui – nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis investuotojo sudaromi sandoriai ar ketinami atlikti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui (minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Aptariamu atveju, akcentuotina, jog Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Migracijos departamentui teikiama informacija apie grėsmę valstybės saugumui, t. y. įstatymo leidėjas nelaipsniuoja pavojaus nacionaliniam saugumui, reglamentuodamas su imigracija, o ne su užsienio investicijomis susijusius teisinius santykius.
26. VSD teigia, kad Sprendimas nebuvo priimtas remiantis pareiškėjo pilietybės faktu bei konstatuojant, jog visi (duomenys neskelbtini) piliečiai automatiškai laikomi keliančiais grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, o atvirkščiai – individualiai vertinta konkreti pareiškėjo situacija ir jo turimi ryšiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas dėl skunde nurodytų argumentų, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas neatliko tyrimo ir išimtinai vadovavosi Rašte pateikta informacija, ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra rašytinių (objektyvių) įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, o atsakovo ir VSD pateiktus teiginius paneigia pareiškėjo pateikta informacija.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nustatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
32. 45. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
33. Aprašo 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).
34. Atsakovas, remdamasis VSD pateikta informacija (Raštu), nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas Sprendimą grindė tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis turi ryšių su (duomenys neskelbtini) karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis, tiekdamas dvejopos paskirties įrangą (duomenys neskelbtini) karinėms ir žvalgybos tarnybų reikmėms, remia (duomenys neskelbtini) ir jo vykdomą karą prieš (duomenys neskelbtini).
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja VSD pateiktą informaciją, kuria rėmėsi tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydami aplinkybę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
36. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o 2 dalyje įtvirtinta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.
37. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
38. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojami atskiri įrodymai, kuriais pareiškėjas neigia minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
39. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini), todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiame kontekste kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę.
40. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
42. Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.
43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VSD surinkti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, galinčią kelti grėsmę, ir jie nebuvo paneigti (pareiškėjo įmonių prekės buvo siūlomos ir parduodamos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) karinėms pajėgoms, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijai; įrangą iš pareiškėjo įmonių gavusios (duomenys neskelbtini) veikiančios įmonės yra tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis ir vykdo jų užsakymus ir kt.), pagristai sprendė, kad pareiškėjo veikla kelia grėsmę valstybės saugumui.
44. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad grėsmė kyla ne vien iš parduodamos prekės pobūdžio (civilinės paskirties, karinės paskirties ar dvejopos paskirties), bet ir iš subjekto, kuriam ta prekė parduodama, statuso, taip pat ir iš būdo, kuriuo ta prekė yra įsigyjama, todėl ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis nutraukė ryšius su kitomis įmonėmis ir šiuo metu (nuo 2020 m.) yra tik įmonių (duomenys neskelbtini), kurios teikia tik civilinės paskirties produkciją, vienintelis akcininkas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, ir , be to, patvirtina pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini).
45. Pareiškėjas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo turinį, daro išvadą, kad sprendimas yra pakankamai motyvuotas, nes jame išsamiai nurodytos nustatytos esminės faktinės aplinkybės, reikšmingos šiai bylai išnagrinėti, nurodyti teisiniai argumentai, dėl kurių netenkintas skundas, t.y teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė