Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2-1484-633/2012
Procesinio sprendimo kategorijos – 41.4; 52.3

(S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
NUTRAUKTI ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO BYLĄ
2012-12-20,
Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. Č., traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui E. K., jos gynėjai advokato padėjėjai I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė :
Byloje E. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, valdydama nuosavybės teise 600 kv. m. sodo žemės sklypą kadastrinis Nr. 3963/0020:37 Vilkaviškio m. k. v., Kooperatininkų g. 60, Vilkaviškio m., yra savavališkai užėmusi, aptvėrusi tvora ir naudoja 49 kv. m. ne savo žemės, iš jų : 14 kv. m. gretimo I. K. privačios žemės sklypo kadastrinis Nr. 3963/0020:28, 14 kv. m. bendro naudojimo kelio valstybinės žemės bei 21 kv. m. kito gretimo privačios žemės sklypo, kurio savininkas valios dėl to nepareiškęs. Veika kvalifikuota pagal LR ATPK 45 str. 1 d.
Teismas sprendžia, jog faktiniai bylos duomenys nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto E. K. kaltinimo. Pirma, 2012-06-27 protokolą surašiusios institucijos atliktu žemės naudojimo patikrinimu, akto Nr. 19ŽN-(14.19.73)-34 nustatytas faktiškai E. K. naudojamas žemės plotas 649 kv. m., UAB „Pasoda“ atliktais E. K. žemės sklypo kadastriniais matavimais šis plotas nustatytas 623 kv. m., taigi duomenys apie traukiamo atsakomybėn asmens faktiškai naudojamą žemės sklypą byloje prieštaringi, daugiau alternatyvių duomenų nesama, tačiau ir pastarieji yra pakankami teismui pagrįstai konstatuoti, jog faktiškai E. K. valdo ir naudoja žemės daugiau nei turi į ją teisių, - pagal nenuginčytus viešojo Nekilnojamo turto registro duomenis, - 600 kv. m. Antra, tačiau faktinis didesnio ploto nei registruota nuosavybės teise viešame registre valstybinės ar privačios žemės naudojimas savaime dar nereiškia, jog nuosavybės teise nepriklausanti, vadinasi, svetima žemė buvo užimta ir yra naudojama savavališkai. Traukiama atsakomybėn E. K. per visą bylos procesą nuosekliai tvirtino, ir šie jos paaiškinimai jokiais kitais bylos duomenimis nėra nuneigti, jog tokį faktinį žemės plotą ji valdo ir naudoja nuo pat sodų savininkų bendrijos įsiteigimo, atskirų sklypų sumatavimo vieningame bendrijai paskirtame žemės masyve ir jų kiekvieno paženklinimo vietoje bei burtų keliu priskyrimo konkretiems bendrijos nariams. Sklypo ribų ji nekeitė ir svetimos žemės specialiai neužėmė, pagal nužymėtas grioveliais sklypo ribas apie 8-9 metai atgal sklypą visu perimetru apvėrė tvora, dėl kurios pastatymo vietos (ribų) kaimyninių sklypų savininkai taip pat pretenzijų niekada nereiškė. Iki tvoros užtvėrimo sklypo ribos buvo nuženklintos grioveliais, ar pradžioje buvo riboženkliai (kuolai) teigia nepamenanti. Teismas pagal bylos duomenis negali vienareikšmiškai konstatuoti, ar E. K. sklype žemės perteklius atsirado dėl klaidos ar kitokių priežasčių jau jį pirmą kartą apmatuojant ir paženklinant, t.y. dar iki jos, E. K., valdymo ir naudojimo pradžios, ar vėliau, - daugiau nei 20 metų trukusiame žemės dirbimo procese. Tačiau teismas sprendžia, jog bet kuriuo atveju bylos duomenys neduoda pakankamai pagrindžiamo pagrindo konstatuoti, jog dabartinis didesnio ploto nei apima nuosavybės teisė žemės valdymas ir naudojimas atsirado dėl tiesiogiai ar netiesiogiai tyčinių E. K. veiksmų, t.y. kad ji sąmoningai suvokė, jog kokiais tai savo veiksmais savavališkai užima ir naudoja jai nepriklausančią žemę, taip tyčia darydama tiesioginę žalą tikrųjų savininkų (valstybės ar gretimų privačių asmenų) teisėms, ir nori taip elgtis. Trečia, nors Lietuvos Respublikos ATPK (toliau, - ATPK) 9 str., kaip bendroji norma, numato administracinio teisės pažeidimo padarymo galimybę abiem savarankiškomis kaltės formomis – tiek tyčia, tiek ir neatsargumu, tačiau ši norma savo paskirtimi yra universalaus, bendrojo pobūdžio, jos paskirtis yra įtvirtinti kaltę, kaip aplamai privalomą administracinio teisės pažeidimo sudėties elementą. Tačiau toks teisinis reguliavimas jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienas teisės pažeidimas, kurį numato ATPK, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir neatsargumu. Kokia forma gali pasireikšti vieną ar kitą ATPK numatytą pažeidimą padariusio asmens kaltė nulemia konkretaus straipsnio dispozicijos konstrukcija ir turinys, kuriame atskleidžiama įstatymo leidėjo tikroji valia dėl veikos kriminalizavimo. Teismų praktikoje pripažįstama (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje N/575-1007/2009), kad ATPK 45 str. 1 d. apibrėžtas teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, arba kitaip tariant, jeigu formaliai tokio pat pobūdžio materialiosios pasekmės yra sukeltos per neatsargumą, tai tokie veiksmai administracinės atsakomybės pagal aptariamą straipsnį neužtraukia (apie tai šioje byloje jau yra apeliacine instancija pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2012-10-05 nutartyje (b. l. 79-83), tačiau gali užtraukti civilinę atsakomybę, dėl kurios sprendžiama civilinio proceso nustatyta tvarka, tame tarpe ir sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl jų ribų nustatymo. Kadangi teismas jau aukščiau konstatavo, jog byloje nėra įrodymais pagrindžiamo pagrindo konstatuoti E.K. tyčią užvaldant ir naudojant svetimą žemę, administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta, nes jos veiksmuose nėra ATPK 45 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties (subjektyviosios pusės elemento).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 45 str. 1 d., 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas
n u t a r ė :
Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje E. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., teiseną nutraukti, kadangi jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šis nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.
Teisėjas A. V.