Civilinė byla Nr. e2-1142-254/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00200-2021-3

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4;

        (S)

                                              2.6.10.2.4.1, 3.1.7.6; 3.2.6.1.

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant M. C., Vaidai Litvaitei,

dalyvaujant ieškovui R. D., jo atstovui advokatui I. D.,

atstovo atstovams R. S. ir R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. Č. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo A. Č. 1 455 000 Eur žalos atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas sumokėjo 11 250 Eur žyminį mokestį.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra pagrindinis bendrovių UAB „KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS“, UAB „Kauno stiklas“ (Bendrovė), UAB „Panevėžio stiklas“ ir kitų bendrovių akcininkas, anksčiau kartu su kitais akcininkais valdęs UAB „Boslita ir ko“ ir kitas bendroves. Atsakovas daugiau nei dešimtmetį įvairiais verslo klausimais bendradarbiavo su ieškovu, iš ieškovo skolinosi pinigus verslo projektų finansavimui, jų grąžinimą garantuodavo vekseliais (priedas Nr. 2). Atsakovas ne kartą prašė ieškovo pagalbos tarpininkaujant derybose su verslo partneriais ar akcininkais (verslo atsidalinimo tarp konfliktuojančių akcininkų), produkcijos pirkėjais (derantis dėl kainų, stiklo taros kokybės, pirkėjais užsienio rinkose ir pan.). Ieškovas ne vienerius metus buvo laikomas faktiniu Bendrovės akcininku, nes kartu su atsakovu sprendė įvairius Bendrovės verslo klausimus, atstovavo Bendrovės interesus derybose, padėjo megzti verslo ryšius. Šios aplinkybės neginčijamai nustatytos Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-1599-259/2017 ir Nr. e2-663-264/2019. Už ieškovo pagalbą atsakovui derybose jis įsipareigojo atsiskaityti ir sumokėti šalių sutartą atlygį. Už tarpininkavimą ir pagalbą įsigyjant Bendrovės akcijas iš G. S. bei stiklo tarą gaminančios Bendrovės interesų atstovavimą derybose dėl produkcijos tiekimo į užsienio rinkas bei Bendrovės produkcijos pardavimo sąlygų derinimą su UAB „Boslita ir ko“ atsakovas ieškovui pažadėjo, ieškovo pasirinkimu, perleisti Bendrovės akcijų paketą, kurio vertė būtų lygi 2 000 000 Eur arba sumokėti 2 000 000 Eur atlygį. Bendrovę kontroliuojantis atsakovas jos kontrolę 2014 m. vykdė netiesiogiai, per Estijoje registruotą holdingo bendrovę D. H. OU (toliau – Holdingas). Holdingas valdo 2624 vnt. Bendrovės akcijų, suteikiančių 52,48 proc. balsų Bendrovės akcininkų susirinkime. Atsakovas yra vienintelis Holdingo dalyvis, turintis 2 500 Holdingo dalių. Atsakovui pasiūlius, ieškovas sutiko įsigyti ne Bendrovės akcijas, o Bendrovės akcijų kontrolinį paketą valdančio Holdingo kapitalo 715 dalis iš 2 500.

3.       Ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš 2014 m. gruodžio 15 d. Holdingo dalių Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo (toliau – Preliminarioji sutartis). Sutartis buvo sudaryta šalims siekiant įforminti atsakovo atsiskaitymo su ieškovu tvarką, numatant ieškovui galimybę atlygį iš atsakovo gauti Holdingo dalimis arba pinigais. Sutartį sudaryti pasiūlė atsakovas, jos projektą parengė atsakovo advokatas R. B., atsakovą konsultavo Bendrovės akcininkas ir vadovas S. S.. Sutarties tikslas buvo įtvirtinti atsakovo atsiskaitymo su ieškovu tvarką, suteikiant ieškovui teisę arba įsigyti dalį 2 000 000 Eur vertės Bendrovės akcijų, arba gauti piniginį atlygį (2 000 000 Eur) iš atsakovo. Šalių tikroji valia buvo nukreipta į atsakovo atsiskaitymo su ieškovu įforminimą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Preliminariosios sutarties 4.4 punkte šalys numatė, kad pagrindinėje Holdingo dalių pirkimo–pardavimo sutartyje bus įtvirtinta atsakovo pareiga atpirkti Holdingo dalis už 1 500 000 Eur, ieškovui to pareikalavus. Tai, kad šalys susitarė ne dėl įprastinio vertybinių popierių pirkimo–pardavimo, o atsakovo atsiskaitymo su ieškovu sąlygų,  nustatyta kitose Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-1599-259/2017 ir Nr. e2-663-264/2019 ir šios aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos.

4.       Po to, kai šalys sudarė Preliminariąją sutartį, ieškovas atsakovui pasirašytinai įteikė pranešimą apie pageidavimą įsigyti Holdingo kapitalo dalis. Praėjus 2 metams nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, artėjant pagrindinės sutarties sudarymo momentui, atsakovas 2017 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo, be kita ko, reikalavo pripažinti Preliminariąją sutartį negaliojančia. Pareikšdamas šį ieškinį atsakovas akivaizdžiai išreiškė savo valią neperleisti ieškovo nuosavybėn Holdingo kapitalo dalių, todėl ieškovas neatliko mokėjimo už perkamas Holdingo dalis atsakovui pagal 4.3 punkto nuostatas. 2018 m. gegužės 20 d. Estijos notarų biure Holdingo dalių pirkimo–pardavimo dokumentai nebuvo pasirašyti. Atsakovo ieškinys buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017,  sprendimas buvo paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-677-516/2018, kuri palikta galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019.  Visi trys teismai konstatavo, kad ieškovas pagrįstai neatliko mokėjimo atsakovui pagal Preliminariosios sutarties 4.3 p. nuostatas.

5.       Kadangi atsakovas, pareikšdamas prieš ieškovą ieškinį, išreiškė savo valią neperleisti Holdingo kapitalo dalių ieškovui, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019 dėl baudos priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti ieškovo naudai Preliminariojoje sutartyje numatytą 2 000 000 Eur baudą. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovo naudai priteisė 500 000 Eur baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A 502-1120/2020 šį sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovo naudai 1 455 000 Eur baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021 apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

6.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pirmiau paminėtose civilinėse bylose buvo nustatyti prejudiciniai faktai ir reikšmingos aplinkybės, kurios iš naujo neįrodinėtinos ir kurios pagrindžia ieškovo ieškinį. Teismai nustatė, kad atsakovo su ieškovu sudaryta Preliminarioji sutartis yra galiojanti, teisėta ir privalo būti vykdoma joje numatytomis sąlygomis; joje paties atsakovo siūlymu įterpta nuostata apie atsakovo pareigą mokėti ieškovui 2 mln. Eur baudą, jei ateityje nebus sudaryta pagrindinė sutartis, yra teisėta; nors Sutartyje numatyta Holdingo kapitalo dalių pardavimo kaina yra tik 45 000 Eur, ji buvo paties atsakovo pasiūlyta, atsižvelgiant į nominalią Holdingo kapitalo dalių vertę, o ne į rinkos vertę; kadangi Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl atsakovo atsiskaitymo su ieškovu už jo tarpininkavimą ir pagalbą derybose, kainos už Holdingo kapitalo dalis dydis ir jos sumokėjimo tvarka neturi jokio ryšio su Holdingo kapitalo dalių rinkos verte; įstatyme nėra draudimo turtą parduoti už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. 

7.       Ieškovas mano, kad itin reikšmingi šio ieškinio išsprendimui ir patvirtinimui tam, kad šis ieškinys nėra tapatus anksčiau ieškovo reikštam ieškiniui dėl 2 000 000 Eur baudos priteisimo, yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021 motyvai: jeigu preliminariąją sutarti sudariusi šalis nepagristai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutarti, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (23 pastr.); atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutarti, nesuėjus nustatytam terminui ieškovui sumokėti būsimos pagrindinės sutarties kainą, pripažintinas nesąžiningu veiksmu, lėmusiu Sutarties neįvykdymą – pagrindinės sutarties nesudarymą (35 pastr.); taigi faktinis ieškinio pagrindas siejamas ne su ieškovo patirtais nuostoliais, o su kitais šalių teisiniais santykiais, neapimančiais nuostoliu atlyginimo instituto ir neįrodančiais ieškovo patirtų nuostolių dėl preliminariosios Sutarties pažeidimo (42 pastr.); ieškovo nuostoliu dėl Sutarties pažeidimo – atsakovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartų – fakto ir dydžio nenustatė, taigi klausimo dėl nuostolių ir netesybų santykio nesprendė (49 pastr.); apeliacinės instancijos teismas nustatė nuostolių dydį, kuris šioje byloje nebuvo įrodinėjamas; net ir tuo atveju, jei Sutarties šalys šios Sutarties sudarymo metu sandorio verte laikė nustatytą netesybų (baudos) dydį, nenustačius realių ieškovo nuostolių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo fakto ir dydžio, tokias netesybas būtų pakankamas pagrindas laikyti aiškiai per didelėmis, neatitinkančiomis šalių interesų pusiausvyros; todėl bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad Sutartimi nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės, iš esmės yra pagrista (51 pastr.); ieškovas, pareikšdamas ieškinį šioje byloje dėl 2 mln. Eur netesybų, šį savo reikalavimą grindė Sutarties 4.5 punkto nuostata dėl baudos sumokėjimo, o faktiniu reikalavimo pagrindu nurodė atsakovo atlygį už ieškovo jam suteiktas paslaugas, tačiau neįrodinėjo realių nuostolių, turėtų išlaidų ar (ir) negautų pajamų forma fakto ir dydžio. Tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teismams nustačius, kad šalių sutartyje nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės, o ieškiniu neprašoma atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ir tokie nuostoliai neįrodinėjami ar neįrodomi, netesybų mažinimas nereiškia sutarties privalomumo principo pažeidimo ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, draudžiančios mažinti netesybas iki minimaliu ar įrodytu nuostoliu (57 pastr.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovas darė išvadą, kad ieškovas, kurio naudai buvo priteista dalis Preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų, turi teisę reikalauti nuostolių, kurių nepadengė priteista bauda, priteisimo ir toks ieškovo ieškinys nelaikytinas tapačiu ankstesniam ieškiniui dėl baudos priteisimo, nes jo pagrindas ir dalykas nesutampa su anksčiau išnagrinėtoje byloje reikštu ieškiniu.

8.       Ieškovas prašė taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę. Nurodė, kad ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad (i) Bendrovės akcijas kontroliuojančio Holdingo įstatinio kapitalo dalys jam bus perleistos; (ii) to jis pagrįstai tikėjosi, nes nebuvo jokių organizacinių ar teisinių kliūčių Holdingo įstatinio kapitalo dalių perleidimui; (iii) Holdingo įstatinio kapitalo dalių ieškovas neįgijo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Negavęs Bendrovės akcijų paketą valdančio Holdingo įstatinio kapitalo dalių už jų nominalią vertę, ieškovas akivaizdžiai patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus skirtumui tarp netekto turto rinkos vertės ir turto pardavimo kainos, o nuostoliai yra realūs, nes atsakovo įsipareigotas ieškovui perleisti turtą atitiko numatomumo ir realumo kriterijus. Holdingo įstatinio kapitalo dalių, kurias Atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovui, vertės klausimas jau buvo nagrinėtas kitose bylose.

9.       Ieškovas, įrodinėdamas nuostolių dydį, nurodė, kad atsakovas kreipėsi į policijos departamentą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo, apkaltindamas ieškovą turto prievartavimu bei dokumentų (civilinėje byloje ginčijamų preliminariųjų sutarčių) suklastojimu. Šis ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55301 buvo nutrauktas, tačiau savo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovas nurodė, kad Holdingo 28,60 proc. (750 vienetų) dalių vertė siekia 2,4 - 2,8 milijonus eurų. Atsakovas ieškinyje  civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 tvirtino, kad 45.000 Eur kaina už 28,60 proc. visų Holdingo dalių visiškai neatitinka realios vertės. Preliminariu ieškovo vertinimu Holdingo 28,60 proc. (750 vienetu) dalių vertė siekia 2,4 - 2,8 milijonus eurų. Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 įrodinėjo, kad 28,60 proc. Holdingo akcinio kapitalo dalių vertė yra lygi 1 371 942 Eur. Tokią vertę ieškovas grindė turto vertintojų apskaičiavimais, pagal kuriuos Holdingo 100 proc. kapitalo dalių vertė 2017 m. vasario 28 d. sudarė 4 794 000 Eur (atitinkamai 28,60 proc. yra 1 371 942 Eur). Šis vertės apskaičiavimas yra ydingas, nes jame Holdingo dalių vertė skaičiuojama ne Sutarties sudarymo dienai (2014 m. gruodžio 15 d.), o gerokai vėlesnei datai 2017 m. vasario 28 d. Be to, ši vertinimo ataskaita buvo parengta išimtinai atsakovo užsakymu, todėl taikant skirtingas vertinimo metodikas galėjo būti ženkliai įtakota taip, kad atitiktų atsakovo poreikius, o ne realia finansinę situaciją. Atsakovas į kitą civilinę bylą Nr. e2-663-264/2019 pateikė UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą (priedas Nr. 12) dėl Holdingo 100 proc. akcinio kapitalo dalių vertės 2014 m. gruodžio 15 dienai, kurioje nurodoma, kad Holdingo 100 proc. akcinio kapitalo dalių vertė buvo 3 173 000 Eur.

10.       Sutartyje numatyta kad atsakovo valdomos 2500 Holdingo įstatinio kapitalo dalys užtikrina 52,48 proc. Bendrovės akcijų paketo kontrolę. Atsakovas ieškovui įsipareigojo perleisti 715 Holdingo įstatinio kapitalo dalių. Jos turėjo suteikti netiesioginę 15 proc. Bendrovės akcijų kontrolę (52,48 proc. x 715 : 2500 = 15,00928 proc.). Būtent šio kiekio Bendrovės akcijų paketo vertė gali būti laikoma ieškovo praradimu. Įvertinus Bendrovės balansą už 2018 metus matyti, kad Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo turto, kurio vertė 11 259 967 Eur, o Bendrovės įsipareigojimų suma tai pačiai datai sudarė 5 078 063 Eur. Taigi, atėmus iš turto įsipareigojimus, gaunasi, kad 15 proc. Bendrovės akcijų paketo buhalterinė vertė yra lygi 927 859,28 EUR (11 259 967 Eur - 5 078 063 Eur x 0,1500928 = 927 859,28 Eur).

11.       Ieškovas laikosi pozicijos, kad Holdingo kapitalo 28,60 proc. dalių vertė Preliminariosios sutarties sudarymo dienai buvo mažiausiai 2 mln. Eur ir tokia turėjo išlikti iki pat pagrindinės sutarties sudarymo. Tai patvirtina ir 4.5 p. nuostata, numatanti, kad atsakovas privalo mokėti 2 mln. Eur baudą ne tik tuo atveju, jei nuo 2018 m. gegužės 20 d. Estijos notaru biure Holdingo dalių pardavimo–perdavimo dokumentai nebus pasirašyti, bet ir tuo atveju jei iki 2017 m. gruodžio 20 d. ženkliai sumažės Bendrovės akcijų vertė. Iš Holdingo dalių vertės, kurią atsakovas įsipareigojo išlaikyti nesumažintą iki pagrindinės sutarties sudarymo (2 mln. Eur) atėmus ieškovo nesumokėtą atsakovui kainą (45 000 EUR) ir ieškovo naudai jau priteistą 500 000 Eur baudą, kuri kompensuoja dalį ieškovo nuostolių (CK 6.73 str. 2 d.), ieškovo patirtų nuostolių suma yra lygi 1 455 000 Eur. Teismai jau išnagrinėtose civilinėse bylose konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kaip dvi esmines civilinės atsakomybės sąlygas, kurių ieškovui iš naujo šioje byloje įrodinėti nereikia. Be to, teismai patvirtino, kad ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo nelaikytinas reikalavimu atlyginti nuostolius, todėl ieškinys dėl nuostolių, kurių nepadengia bauda, atlyginimo nėra tapatus ieškiniui dėl baudos priteisimo. Atsakovo kaltė yra preziumuojama.

12.       Ieškovas dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovu, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Nurodo, kad Preliminariosios sutarties 4.5 p. ieškovas su atsakovu susitarė dėl galutinio termino, po kurio bus laikoma, kad Preliminarioji Sutartis neįvykdyta, t. y. 2018 m. gegužės 20 d. Savo apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019 atsakovas akcentavo, kad nepaisant to, jog pareiškė ieškinį prieš ieškovą, Sutartis yra galiojanti ir vykdytina. Be to, atsakovas pripažįsta, kad sutartinė pareiga perleisti Holdingo dalis pasibaigia 2018 m. gegužės 20 d. Ieškovas laiko, kad nėra pagrindo nesivadovauti  Preliminariosios sutarties 4.5 p. numatytu terminu kaip atspirties tašku, skaičiuojant senaties termino pradžią ir ją skaičiuoti anksčiau nei pasibaigė Sutartyje įtvirtintas 2018 m. gegužės 20 d. terminas. Nepasibaigus joje įtvirtintam terminui Holdingo įstatinio kapitalo dalių perdavimui, nėra pagrindo teigti, kad ieškovui senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti turėjo būti pradėtas skaičiuoti arba 2017 m. sausio 19 d., arba 2017 m. gruodžio 20 d.

13.       Atsikirsdamas į atsakovo argumentus dėl ieškinių tapatumo, ieškovas nurodė, kad pagal  ankstesnėje tarp tų pačių šalių išnagrinėtos bylos dėl baudos priteisimo teismų priimtų sprendimų motyvus, galima konstatuoti, kad byloje ieškovo nuostoliai nebuvo įrodinėjami ir nebuvo ginčo dalyku, todėl teismai, spręsdami dėl baudos priteisimo nelygino (ir negalėjo lyginti) baudos dydžio su ieškovo realiais nuotoliais, kurie nebuvo byloje nustatinėjami ir įrodinėjami. Priešingai aiškinant situaciją tektų konstatuoti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A- 502-1120/2020 suklydo, nes apeliacinės instancijos teismas vertino minimalių ieškovo nuostolių dydį, jį lygindamas su sutartyje įtvirtintu baudos dydžiu. Kasacinis teismas patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise mažinti per dideles netesybas, pagrįstai baudos dydžio nesiejo su ieškovo realiais ar galimais praradimais, kuriuos jis patyrė, patirtų ar patirs ateityje dėl atsakovo įvykdyto sutarties pažeidimo. Todėl ieškovas laiko, kad aplinkybė, jog jo naudai buvo priteista dalis Preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų, neatima teisės reikalauti nuostolių, kurių nepadengė priteista bauda, priteisimo ir toks ieškovo ieškinys nelaikytinas „tapačiu“ ankstesniam ieškiniui dėl baudos priteisimo, nes jo pagrindas ir dalykas nesutampa su anksčiau išnagrinėtoje byloje reikštu ieškiniu.

14.       Dėl atsakovo atsiliepimo argumentų, kad ieškiniu ieškovas siekia priversti atsakovą vykdyti Preliminariąją sutartį piniginiu ekvivalentu, ieškovas nurodė, jog CK 6.165 str. 4 d. įtvirtintas imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu reiškia, kad konstitucinio nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose. Vien tai, kad atsakovui nepriimtinas prašomos atlyginti žalos apskaičiavimas, nepaverčia ieškovo reikalavimo dėl 2018 m. gegužės 20 d. Preliminariosios sutarties priverstinio vykdymo piniginiu ekvivalentu. Piniginis ekvivalentas yra vienas iš restitucijos būdų (CK 6.146 str.) kai restitucija neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Ieškovas nekelia reikalavimo taikyti restituciją (CK 6.145 str.), neįrodinėja, kad atsakovas nepagrįstai valdo Holdingo dalis, kad jas gavo neteisėtai, arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio ir pan.

15.       Dėl atsakovo teiginių, kad prašomi priteisti nuostoliai yra hipotetiniai, neatitinkantys realumo kriterijaus, ieškovas nurodė, kad atsakovo atsikirtimo aplinkybės yra prieštaringos. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad prašomi priteisti nuostoliai yra hipotetiniai, kitur nurodo, kad ieškovas reikalavimu siekia priversti atsakovą įvykdyti Sutartį piniginiu ekvivalentu. Ieškovas papildomai  nurodė, kad šalys, siekdamos apdrausti ieškovą (pirkėją) nuo Bendrovės akcijų nuvertėjimo, sutartyje numatė atsakovo pareigą mokėti 2 mln. Eur baudą jei iki 2017 m. gruodžio 20 d. ženkliai sumažės Bendrovės akcijų vertė (Sutarties 4.5 p.), be to, 4.4 p. šalys numatė, kad pagrindinėje Holdingo dalių pirkimo–pardavimo sutartyje bus įtvirtinta atsakovo pareiga atpirkti Holdingo dalis už 1 500 000 Eur, ieškovui to pareikalavus, todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį gauti vertingą turtą, kurio vertės nemažinti įsipareigojo atsakovas. Atsakovo prieš ieškovą pareikštame ieškinyje, kurio pagrindu Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-599-259/2017, Holdingo 28,6 proc. (750 vienetų) vertė, svyruojanti tarp 2,4 - 2,8 mln. Eur akcentuojama kelis kartus. Ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį iš atsakovo įsigyti už 45 000 Eur gerokai didesnės vertės Holdingo dalių 28,60 proc. paketą.

16.       Ieškovo atstovas 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad  nagrinėjamu atveju ir kas yra konstatuota kitų teismų – Preliminarioji sutartis yra ne tik kaip klasikinė preliminarioji sutartis, bet kaip ir atsiskaitymo tarp atsakovo ir ieškovo forma. Todėl ieškovas taip skaičiuoja žalą: 2 000 000 Eur buvo pažadėta suma kaip atlygis, kuri yra lygi akcijų sumai. Ieškovo prarasta galimybė ir yra ta, kad niekas kitas neįsipareigotų ir nepasižadėtų perleisti už 45 000 Eur 2 000 000 Eur vertės turto, prieš tai negavęs iš to kažkokios naudos. Čėsna naudojosi ieškovo pagalba, naudojosi tiek jo skolintais pinigais, naudojosi jo pagalba, jo tarpininkavimu tiek savo verslo reikmėms, tiek ir savo asmeninėms reikmėms, ir tai yra konstatuota kitose bylose. Ir būtent galimybė už nominalią vertę įgyti tokios vertės akcijas ir yra prarasta galimybė. Ieškovas todėl ir nekalba apie pakeičiančią sutartį ir apie kainų palyginimą, nes daugiau tokios unikalios progos ieškovas neturės.

17.       Atsakovas atsiliepime prašo ieškovo ieškinį atmesti.

18.       Atsakovas nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir prašo taikyti jo praleidimo pasekmes. Ieškinio reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Remiantis paties ieškovo teiginiais, apie tikrą ar tariamą savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo ne vėliau kaip 2017-01-19. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2021-04-26, t. y. praėjus 4 metams ir 3 mėnesiams nuo nurodytos datos, todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį. Net jei ieškovas ir pareikštų prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tokio prašymo nebūtų pagrindo tenkinti.

19.       Įvertinus kartu su ieškiniu į bylą paties ieškovo jau pateiktus ir susijusiose bylose surinktus įrodymus, taip pat ieškovo pripažintus faktus (CPK 187 str.) darytina išvada, kad ieškovas suprato arba turėjo suprasti, kad atsakovas neįvykdys Preliminariosios Sutarties tuomet, kai atsakovas gavo ieškovo ieškinį iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr.e2-1599-259/2017, kuriame atsakovas prašė pripažinti sutartį negaliojančia, t. y. 2017-01-19. Pats ieškovas ieškinio 19 p. nurodo, kad būtent pareikšdamas ieškinį dėl Preliminariosios Sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovas akivaizdžiai išreiškė valią neperleisti Holdingo dalių – nevykdyti sutarties. Ieškovas ieškinio 22 p. pats expressis verbis nurodo, kad atsakovo 2017-01-05 atliktą veiksmą (ieškinio pateikimą) kvalifikuoja kaip pažeidimą, t. y. neteisėtą veiksmą CK 6.246 str. 1 d. prasme, iš kurio šioje byloje kildina nuostolius. Ieškinyje, kurio pagrindu buvo pradėta kita Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-663-264/2019, ieškovas taip pat aiškiai nurodė, kad suprato atsakovo valią neperleisti akcijų atsakovui, pateikus ieškinį dėl Preliminariosios sutarties negaliojimo (žr. 23, 24 p.). Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino pradžios momentas yra sietinas su diena, kai ieškovas gavo atsakovo ieškinį, t. y. 2017-01-19, ką nurodo ir pats atsakovas prašyme pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Galiausiai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e3K-3-53-421/2021 tarp ieškovo bei atsakovo, nustatė, kad atsakovo kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia teismų buvo vertintas kaip atsisakymas vykdyti Preliminariąją Sutartį.

20.       Net jei dėl kokių nors priežasčių būtų nuspręsta, kad gavęs 2017 m. sausio mėn. atsakovo pateiktą ieškinį dėl kokių nors priežasčių galėjo nesuprasti apie galimą jo teisių pažeidimą (su kuo atsakovas nesutinka), tai vėliausia diena, kada ieškovas turėjo suprasti apie tariamą jo teisių pažeidimą, turi būti siejama su termino įgyvendinti Preliminariąją sutartį pabaiga. Skaitant sistemiškai Preliminariosios sutarties 4.5 ir 3.1 bei 4.4 p., atsakovas daro išvadą, kad šalys omenyje turėjo būtent 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. vėliausią dieną, kada ieškovas ir atsakovas galėjo įgyvendinti Preliminariąją Sutartį. Juo labiau, kad akcijų vertės sumažėjimas ir tuo pagrindu mokėtina bauda siejama irgi su ta pačia diena. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, net jei ieškovas tokį reikalavimą ir pareikštų bylos nagrinėjimo eigoje. Ieškovas nuo 2017 m. turėjo ne vieną teisminį procesą, buvo atstovaujamas advokatų. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmenį atstovavo teisininkas, yra reikšminga sprendžiant dėl ieškinio senaties praleidimo priežasčių vertinimo nesvarbiomis. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios pagrįstų, dėl ko ieškovas nebūtų galėjęs suprasti apie savo teisių pažeidimą, šio momento teisinę svarbą ir/ar nebūtų galėjęs kreiptis su ieškinio reikalavimais, kurie pareikšti šioje byloje, nepraleisdamas ieškinio senaties.

21.       Atsakovo vertinimu, ieškovas pareiškė tapatų ieškinį ir juo siekia neteisėtai persvarstyti jam neįtikusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021, kuria ieškovo reikalavimas dėl netesybų atsakovo atžvilgiu buvo patenkintas tik iš dalies (priteista 500 000 Eur iš reikalautų 2 000 000 Eur).  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-17 nutartyje buvo įvertinta ta pati situacija ir konstatuota, kad netesybos negali sudaryti galimybių vienai šaliai praturtėti kitos šalies sąskaita, o ieškovas neįrodė, kad dėl 2014-12-15 Preliminariosios sutarties patyrė ar ateityje galėtų patirti didesnių nuostolių nei 500 000 Eur. Ši aplinkybė turi būti vertinama, kaip prejudicinis faktas, kurio šioje ar kitose naujose byloje teismas negali nustatyti kitaip. Atsižvelgiant į tai, ši byla turėtų būti nutraukta dar pasirengimo stadijoje. Atsakovo vertinimu, šioje byloje ieškovas siekia ne ko kito, kaip pabandyti prisiteisti kaip tariamus nuostolius tokią pinigų sumą, kuria teismai sumažino ieškovo reikalautos baudos dydį, pažymėdami, kad didesnės kompensacijos priteisimas ieškovui reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą (neskaitant 45 000 Eur, kuriuos pagal Preliminariosios sutarties 3.1 p. turėjo sumokėti ieškovas).

22.       Lietuvos teisėje civilinė atsakomybė atlieka tik kompensacinę funkciją ir negali būti baudinė. Tai kartu reiškia, kad civilinė atsakomybė turi atkurti nuo pažeidimo nukentėjusiojo asmens atkūrimo būklę, bet negali būti naudojama siekiant nubausti atsakovą ar pasipelnyti jo sąskaita. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovas vieną kartą jau prašė taikyti atsakovo civilinę atsakomybę ieškinyje, kurio pagrindu buvo išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-663-264/2019. Civilinė atsakomybė pritaikyta ir ieškovas gavo kompensaciją, kurią teismai pripažino teisinga ir sąžininga, tuo pačiu atmesdami ieškovo reikalavimus dėl didesnės kompensacijos. Ieškovas negali naujoje byloje prašyti didesnės kompensacijos taikant civilinę atsakomybę dėl tų pačių faktinių aplinkybių iš to paties atsakovo dėl tos pačios Preliminariosios sutarties neįvykdymo, nes šis klausimas jau buvo iškeltas ir buvo galutinai išspręstas priteisiant ieškovui 500 000 Eur. Priešingu atveju būtų paneigta ir res judicata esmė ir kompensacinė civilinės atsakomybės esmė, kas sudaro pamatinius Lietuvos civilinės teisės ir civilinio proceso principus. Lietuvos teisėje šis vertinimas, ar reiškiamas reikalavimas yra tapatus, yra atliekamas vertinant ieškovų reikalavimų turinį, o ne formą (reiškimo būdą). Atsakovas darė vienareikšmę išvadą, kad šiuo atveju ieškovas reiškia tokį patį savo esme reikalavimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo dėl tų pačių aplinkybių, koks jau buvo pareikštas ir išnagrinėtas teismų Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019. 

23.       Be to, atsakovas vertina, kad ieškovo reikalavimas yra nesuderinamas su preliminariosios sutarties institutu, nes juo yra siekiama priversti atsakovą įvykdyti natūra preliminariąją sutartį. Lietuvos teisė draudžia įpareigoti vykdyti preliminariąją sutartį natūra. Ieškovas nurodo neva prašantis nuostolių atlyginimo, tačiau jo pateiktas skaičiavimas ir dėl pačių nurodytų skaičių, ir dėl skaičiavimo metodo (tariami nuostoliai siejami su neįgytų akcijų verte ir nuostolių dydis skaičiuojamas kaip neįgytų akcijų rinkos vertė atėmus pardavimo kainą), įrodo, kad tikrasis ieškovo tikslas – įpareigoti atsakovą vykdyti preliminariąją sutartį piniginiu ekvivalentu. Tačiau CK 6.165 str. 5 d. nustatyta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties per joje numatytą terminą, prievolė sudaryti sutartį pasibaigia. Ieškinio 67 ir 68 punktuose ieškovas nurodo, neva jis turėjo pagrįstą lūkestį Preliminariosios sutarties neįvykdymo atveju gauti 2 mln. Eur kompensaciją, kuri yra lygi ieškovo nurodomai akcijų vertei. Todėl akivaizdu, kad ieškovo tikslas patenkinus ieškinį įgyti tokios pačios vertės turtą, tik piniginiu ekvivalentu, kaip ir buvo sutarta Preliminariojoje Sutartyje.

24.       Ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovo nurodomi nuostoliai yra hipotetiniai. Pareigą įrodyti prašomus priteisti nuostolius (inter alia, jų realumą) turi būtent ieškovas. Tuo tarpu ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad jo nuostolių kaip prarastos galimybės dydžio skaičiavimas ieškovo nurodytu momentu būtų fiksuotas ir pakankamai realus, nepriklausomas nuo daugybės įvairiausių kintamųjų. Ieškovo nurodoma prarasta galimybė kaip neįgytų akcijų vertė yra hipotetinė. Akcijų vertė nėra nekintamas stabilus dydis. Ji yra dinamiškai kintantis dydis priklausomai nuo situacijos rinkoje, įmonės verslo sėkmės, todėl ieškinys neturėtų būti tenkinamas.

25.       Atsakovas nurodo, kad ieškovas pateikia netikslią faktinę informaciją ir iškraipo prejudicinius faktus. Kaip patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021, ieškovas jau ne pirmą kartą laikosi prejudicinių faktų kūrimo bylos vedimo strategijos. Ieškovas savo poziciją anksčiau nagrinėtose bylose pristato kaip prejudiciją. Prejudiciniais faktais laiko kasacinio teismo nurodomas bendrąsias teisės aiškinimo taisykles, jo pristatomas pirmosios instancijos teismo motyvus aplinkybes. Ieškovas net du kartus teigia, neva byloje nustatyta, kad jis teikė ieškovui atlygintines paslaugas. Tačiau tai yra ieškovo išgalvotas faktas. Tokių paslaugų ieškovas nei atsakovui, nei UAB „Kauno stiklas“ neteikė. Teismai nenustatė tokių aplinkybių, nė vienoje iš bylų nėra pateikta tokių paslaugų įrodymų. Ieškovas nurodo, neva buvo sutarta akcijas jam perleisti kaip savotišką atsiskaitymą už suteiktas atlygintines paslaugas 2 mln. Eur apimtyje. Sutartis dėl tokios vertės atlygintinų paslaugų turėjo būti sudaryta raštu (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Tokia rašytinė sutartis neegzistuoja, nes paslaugos nebuvo teikiamos. Ieškovo teiginiai apie tariamą tokios vertės paslaugų teikimą yra pramanyti. CK 1.93 str. 2 d. nustatyta, kad kilus abejonių dėl sutarties, neatitinkančios paprastos rašytinės formos reikalavimų, buvimo, draudžiama remtis liudytojų parodymais. Tuo tarpu byloje nesant jokių kitų įrodymų, teismai niekaip negalėjo nustatyti šio fakto. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, neva tai prejudicinis faktas, todėl šie ieškovo teiginiai turėtų būti atmesti.

26.       2021 m. spalio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose į ieškovo paaiškinimą 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje, atsakovas nurodė, kad teismo posėdžio pradžioje ieškovas paklaustas apie savo ieškinio tikslą ir nuostolių turinį (ne dydį, tačiau kaip pasireiškė ieškovo tariamai patirti nuostoliai), ieškovas asmeniškai nurodė, kad jo tikslas buvo ir yra Preliminariojoje sutartyje numatyta bauda. Teismams kitame teisminiame procese sumažinus Preliminarioje sutartyje numatytą priteistiną baudą, būtent skirtumą tarp priteistos sumos ir numatytos baudos ieškovas laiko nuostoliais. Tai reiškia, kad pats ieškovas patvirtino, jog siekia šioje byloje prisiteisti skirtumą tarp Preliminariojoje sutartyje nustatytos baudos sumos ir teismų priteistos baudos sumos ir šis skirtumas atsirado dėl teismų sprendimų mažinti priteistiną baudą. Tokia ieškinio esme, paaiškinta paties ieškovo, turi vadovautis teismas, kadangi būtent ieškovo, o ne jo atstovo, valia šiuo aspektu turi lemiamą reikšmę. 

27.       Atsakovas triplike dėl ieškinio senaties taikymo papildomai nurodė, kad siekdamas paneigti ieškinio senaties termino praleidimo faktą, ieškovas pasirenka tik vieną iš atsakovo nurodytų aplinkybių dėl Preliminarios sutarties 4.5 p. nuostatų ir jų lingvistinės formos. Visų kitų atsakovo argumentų ieškovas net nebando paneigti. Ieškovas nurodo, neva atsakovo teiginiai dėl to, kad Preliminarios sutarties 4.5 p. numatyta 2018-05-20 diena turėtų būti aiškinama kaip 2017-12-20, yra nelogiški. Ieškovas tai motyvuoja tuo, neva civilinėje byloje Nr. e2A-502-1120/2020 atsakovas teigė, kad Preliminarioji sutartis galiojanti ir vykdytina net ir atsakovui ėmus ginčyti jos teisėtumą. Tačiau šie du aspektai – sutarties galiojimas ir vykdymas bei supratimas, kad atsakovas nevykdys Preliminariosios sutarties – yra skirtingos prigimties. Atsakovas ir toliau neatsisako savo kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, kad Preliminariosios sutarties ginčijamas nėra jos pažeidimas. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, kai ji faktiškai yra nevykdoma ar netinkamai vykdoma, ko ginčijant Sutarties teisėtumo dar nebuvo įvykę.

28.       Supratimas, kad atsakovas neįvykdys Preliminariosios sutarties ir taip galimai bus pažeisti ieškovo interesai, šiuo atveju nesutampa su faktiniu Preliminarios sutarties pažeidimu. Atsakovui inicijavus bylą dėl Preliminariosios sutarties neteisėtumo, tiek ieškovui, tiek atsakovui, tiek ir bet kuriam racionaliam asmeniui turėjo būti akivaizdu, kad asmuo, ginčijantis savo prievolės teisėtumą, tokios prievolės neketina vykdyti. Ieškovas nepateikia nei vieno argumento dėl to, kodėl atsakovui pareiškus ieškinį dėl Preliminarios sutarties nuginčijimo ieškovas nesuprato ir/ar neturėjo suprasti savo teisių pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021 nustatė, kad būtent 2017-01-06 – pateikus ieškinį – atsakovas išreiškė atsisakymą vykdyti Preliminariąją sutartį. Ieškovas neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino ir nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių galėjo praleisti ieškinio senaties terminą. Nurodytų argumentų kontekste svarbu ir tai, kad ieškovas ieškinį dėl baudos priteisimo (tuo pačiu pagrindu kaip ir prašo nuostolių priteisimo šioje byloje) pateikė Kauno apygardos teismui 2018-03-12 (civilinė byla Nr. e2-663-264/2019). Šioje byloje ieškovas, siekdamas gintis nuo ieškinio senaties taikymo, pateikė naują versiją, kad jo teisės ir interesai buvo pažeisti 2018-05-20. Tokiu atveju ieškovas ankstesnį ieškinį (kuris iš dalies buvo tenkintas) pareiškė likus dviem mėnesiams iki šioje byloje nurodomo teisių ir/ar interesų pažeidimo datos.

29.       Atsakovas dublike nurodė, kad neteigia, jog asmuo teoriškai negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, kurių netesybos nepadengia, atlyginimo. Tačiau atsakovas atkreipė dėmesį, kad konkrečiu atveju ankstesnę civilinę bylą nagrinėję teismai (inter alia, kasacinės instancijos teismas) jau atliko ieškovo patirtų nuostolių vertinimą ir tuo pagrindu sumažino priteistinas netesybas. Teisės aktai ir teismų praktika netesybų mažinimo institutą supranta kaip ribojamą faktinių nuostolių dydžio. Teismas negali taikyti CK 6.73 str. 2 d. nuostatos, jei prieš tai nenustatė, kokio dydžio faktinius nuostolius patyrė ieškovas, kadangi teismas turi patikrinti, ar priteistinos netesybos netapo mažesnės už faktinius nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-03-17 nutartyje pažymėjo, kad byloje apskritai nėra nustatyta, kad ieškovas būtų patyręs nuostolių ar galėtų jų patirti (žr. nutarties 58 p.). Šioje byloje ieškovas nepateikia jokių ankstesnėse bylose nenagrinėtų argumentų ir įrodymų dėl jo tariamų nuostolių fakto ir dydžio. Tai reiškia, kad nepaisant to, ką šioje byloje teigia ieškovas, kasacinis teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta, nei kad ieškovas nuostolius patyrė, nei kad juos patirs. Atsakovas prie tripliko pridėjo pagrindinius šalių procesinius dokumentus kitose bylose, kurie padės atskirti, kurios aplinkybės yra nustatytos kaip prejudiciniai faktai, o kurios ne.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės nuostolių forma. I. R. D. prašo priteisti iš atsakovo A. Č. 1 455 000 Eur žalos atlyginimui, šį  ieškinio reikalavimą kildindamas iš tarp šalių 2014 m. gruodžio 15 d. sudarytos D. H. OU (toliau – Holdingas) dalių preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Preliminarioji sutartis) pažeidimo. 

31.       Preliminariąja sutartimi atsakovas A. Č. įsipareigojo nuo 2017 m. gruodžio 5 d iki 20 d. parduoti ir perduoti nuosavybės teisę ieškovui R. D. į 750 vienetų D. H. OU (toliau – ir Holdingas) akcinio kapitalo dalių, o R. D. įgijo teisę nupirkti šias Holdingo dalis už 45 000 Eur (3.1 punktas). Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 20 d. po sutarties kainos įskaitymo į A. Č. sąskaitą banke, Estijos notarų biure šalys pasirašys Holdingo dalių pardavimo–perdavimo dokumentus, kuriuose privalo būti sąlyga, įpareigojanti A. Č. atpirkti dalis už 1 500 000 Eur, jeigu R. D. pateiks pardavėjui raštišką reikalavimą. Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad jei 2018 m. gegužės 20 d. Estijos notarų biure dalių pardavimo–perdavimo dokumentai nebus pasirašyti, arba 2017 m. gruodžio 20 d. stipriai sumažės Holdingo rinkos vertė, A. Č. įsipareigoja sumokėti R. D. 2 000 000 Eur dydžio baudą. 

32.       Pagrindinė sutartis dėl 750 vienetų Holdingo akcinio kapitalo dalių Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, todėl ieškovas, atsakovui nepagrįstai atsisakius sudaryti  pagrindinę sutartį, pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovo jam padarytus nuostolius (žalą). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Dėl atsakovo prašymo nutraukti bylą

33.       Atsakovo vertinimu ieškovas pareiškė tapatų ieškinį ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019 ir juo siekia neteisėtai persvarstyti jam neįtikusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021, kuria ieškovo reikalavimas dėl netesybų atsakovo atžvilgiu buvo patenkintas tik iš dalies (priteista 500 000 Eur iš reikalautų 2 000 000 Eur). Atsakovo vertinimu, šioje byloje ieškovas siekia ne ko kito, kaip pabandyti prisiteisti kaip tariamus nuostolius tokią pinigų sumą, kuria teismai sumažino ieškovo reikalautos baudos dydį, pažymėdami, kad didesnės kompensacijos priteisimas ieškovui reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą (neskaitant 45 000 Eur, kuriuos pagal Preliminariosios sutarties 3.1 p. turėjo sumokėti ieškovas).

34.       Byloje nustatyta, kad ieškovas 2018 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį (priimtas 2018 m. kovo 15 d.), kuriuo pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-663-264/2019. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. Č. jo naudai 2 000 000 Eur ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas, formuluodamas faktinį ieškinio pagrindą, nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios nurodytos nagrinėjamos bylos ieškinyje, kaip ikisutartiniai šalių santykiai, kurios išdėstytos šio sprendimo 2-3 punktuose, todėl teismas jų nekartoja. Toliau ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas, praėjus 2 metams nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, Kauno apygardos teismui 2017 m. sausio 5 d. pateikė ieškinį, kuriuo, be kita ko, reikalavo pripažinti negaliojančia Preliminariąją sutartį. Pareikšdamas ieškinį dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovas akivaizdžiai išreiškė savo valią neperleisti ieškovo nuosavybėn Holdingo dalių, todėl ieškovas neatliko mokėjimo (45 000 Eur) už perkamas Holdingo dalis atsakovui pagal Preliminariosios sutarties 4.3 p. nuostatas. O tai, kad ieškovas akivaizdžiai atsisakiusiam sudaryti pagrindinę sutartį atsakovui nesumokėjo kainos, nepaneigia Preliminariąją sutartį teisme užginčijusio atsakovo pareigos sumokėti ieškovui Preliminarioje sutartyje numatytą baudą (4.5 punktas). Atsakovas, atsisakydamas su ieškovu sudaryti Holdingo dalių pirkimo–pardavimo sutartį pažeidė savo Preliminariojoje sutartyje įtvirtintą pareigą perleisti Holdingo dalis pageidavimą jas įsigyti išreiškusiam ieškovui. Be to, atsakovas pažeidė Preliminariosios sutarties 5.1.4 p., nes pakeitė įstatinį Bendrovės kapitalą be atsakovo pritarimo. Ieškovas nurodė, kadangi ieškovas pareiškė ieškinį dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, akivaizdu, kad iki 2018 m. gegužės 20 d. Estijos notarų biure Holdingo dalių pirkimo–pardavimo dokumentai nebus pasirašyti, todėl atsakovas privalo vykdyti sutartinę pareigą ir sumokėti ieškovui 2 mln. Eur baudą (4.5 p.). Ieškovas prašė taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, nes ieškovas pažeidė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.256 str.)ir laikė turintis teisę iš atsakovo reikalauti sutartinės baudos, numatytos Preliminariosios sutarties 4.5 punkte.

35.       Nagrinėjamo bylos ieškinyje ieškovas nurodė, kad Preliminarios sutarties tikslas buvo įtvirtinti atsakovo atsiskaitymo su ieškovu tvarką, suteikiant ieškovui teisę arba įsigyti dalį 2 mln. Eur vertės Bendrovės akcijų, arba gauti piniginį atlygį (2 mln. Eur) iš atsakovo. Šalių tikroji valia buvo nukreipta į atsakovo atsiskaitymo su ieškovu įforminimą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Sutarties 4.4 p. šalys numatė, kad pagrindinėje Holdingo dalių pirkimo–pardavimo sutartyje bus įtvirtinta atsakovo pareiga atpirkti Holdingo dalis už 1 500 000 Eur, ieškovui to pareikalavus. Ieškinyje nurodoma, kad Preliminarios sutarties 4.5 p. yra numatyta, kad jei 2018 m. gegužės 20 d. Estijos notarų biure Holdingo dalių pardavimo – perdavimo dokumentai nebus pasirašyti, arba 2017 m. gruodžio 20 d. ženkliai sumažės Holdingo rinkos vertė, atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui 2 mln. Eur dydžio baudą. Aptariamoje nuostatoje atsakovo pareiga sumokėti ieškovui nurodytą sumą nėra susieta su kalte ir nuo ieškovo pasirinkimo priklausė, ar atsakovas su ieškovu atsiskaitys pinigais ar Bendrovės akcijas valdančio Holdingo kapitalo dalimis. 

36.       Ieškovas sprendžia, kad išnagrinėtoje byloje dėl baudos priteisimo pagal Preliminarios sutarties 4.5 punktą ieškovo nuostoliai nebuvo įrodinėjami ir nebuvo ginčo dalyku, todėl teismai, spręsdami dėl baudos priteisimo nelygino (ir negalėjo lyginti) baudos dydžio su ieškovo realiais nuostoliais, kurie nebuvo byloje nustatinėjami ir įrodinėjami. Teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise mažinti per dideles netesybas, jų nesiejo su byloje neįrodinėtais ieškovo realiais ar galimais praradimais, kuriuos jis patyrė, patirtų ar patirs ateityje dėl atsakovo įvykdyto Sutarties pažeidimo. Todėl ieškovas, kurio naudai buvo priteista dalis Preliminarioje sutartyje numatytų netesybų (500 000 Eur), turi teisę reikalauti 1 455 000 Eur nuostolių, kurių nepadengė priteista bauda (2 000 000 Eur – 500 000 Eur – 45 000 Eur), priteisimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Ieškovas nurodė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė nuostolių priteisimo forma, kadangi jis yra kaltas dėl atsisakymo sudaryti preliminarią sutartį.

37.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.  Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). 

38.       Kasacinis teismas išaiškino, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktą; kt.). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

39.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys nelaikytinas tapačiu ankstesniam ieškiniui dėl baudos priteisimo, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019, nes teismas negali sutikti su atsakovu, kad nagrinėjamo ieškinio faktinis pagrindas sutampa su anksčiau išnagrinėtoje byloje reikštu ieškiniu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą, nors ir kildinamą iš tarp šalių 2014 m. gruodžio 15 d. sudarytos Preliminariosios sutarties, tačiau neprašo atsakovui taikyti baudą pagal šios sutarties 4.5 punktą, o prašo taikyti civilinę atsakomybę nuostolių priteisimo forma (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Ieškovas išnagrinėtoje byloje nereiškė reikalavimo priteisti nuostolius ir ieškinyje nenurodė, kad jie atsirado dėl prarastos galimybės įsigyti 2 000 000 Eur vertės akcijų už 45 000 Eur sumą, kai šios kainos skirtumą sudarė šalių susitarimas dėl atsakovo atsiskaitymo už ieškovo jam suteiktas tarpininkavimo ir kitas paslaugas. Ieškovas nagrinėjamu ieškiniu prašo priteisti nuostolius, o išnagrinėtu ieškiniu prašė priteisti netesybas (baudą), todėl ieškinio dalykai ir ieškovo pasirinkti pažeistos teisės gynybos būdai nesutampa (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju konstatuotinas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, kai ieškovas nurodo, kad būtent jame buvo nustatyti atsakovo kalti veiksmai ir tai, kad ieškovas nepažeidė Preliminariosios sutarties, nesumokėjęs 45 000 Eur kainos.

40.       Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis sprendime nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl ieškinių tapatumo, atmeta atsakovo prašymą nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu.  

Dėl atsakovo prašymo taikyti 3 metų ieškinio senatį

41.       Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovas praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Atsakovas mano, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę galėjo sužinoti 2017 m. sausio 19 d.,  gavęs atsakovo ieškinį iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1599-259/2017, kuriuo atsakovas prašė pripažinti Preliminariąją sutartį negaliojančia. Ieškovas tuomet suprato arba turėjo suprasti, kad atsakovas neįvykdys Preliminariosios Sutarties. O net jei dėl kokių nors priežasčių būtų nuspręsta, kad gavęs 2017 m. sausio mėn. atsakovo pateiktą ieškinį dėl Preliminariosios sutarties negaliojimo ieškovas dėl kokių nors priežasčių galėjo nesuprasti apie galimą jo teisių pažeidimą (su kuo atsakovas nesutinka), tai vėliausia diena, kada ieškovas turėjo suprasti apie tariamą jo teisių pažeidimą, turi būti siejama su termino įgyvendinti Preliminariąją sutartį pabaiga. Skaitant sistemiškai Preliminariosios sutarties 4.5 ir 3.1 bei 4.4 p. atsakovas daro išvadą, kad šalys omenyje turėjo būtent 2017-12-20 dieną, t. y. vėliausią dieną, kada ieškovas ir atsakovas galėjo įgyvendinti Preliminariąją Sutartį. Juo labiau, kad akcijų vertės sumažėjimas ir tuo pagrindu mokėtina bauda siejama irgi su ta pačia 2017-12-20 diena. Tačiau ieškovas ieškinį dėl nuostolių priteisimo pareiškė tik 2021-04-26, t. y. praėjus 4 metams ir 3 mėnesiams nuo nurodytos datos.

42.       Ieškovas nurodo, kad  Preliminariosios sutarties 4.5 p. ieškovas su atsakovu susitarė dėl galutinio termino, po kurio bus laikoma, kad Preliminarioji Sutartis neįvykdyta, t. y. 2018 m. gegužės 20 d. Atsakovas sąmoningai klaidina teismą teiginiu, jog skaitant sistemiškai 4.5 ir 3.1 bei 4.4 p. darytina išvada, kad šalys omenyje turėjo būtent 2017-12-20 diena, t. y. vėliausią dieną, kada ieškovas ir atsakovas galėjo įgyvendinti Preliminariąją Sutartį.

43.       Ieškinio senatis yra materialiosios civilinės teisės institutas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas atmesti ieškinį nepaisant to, ar nustatomas asmens teisių pažeidimas, kurį jis siekia apginti teisme (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), be to, šis institutas taikomas tik antrosios šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). 

44.       Teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, teismas privalo ex officio (pagal pareigas) nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

45.       CK 1.125 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties terminus, 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir byloje dėl to nekilo ginčas. Ginčas byloje kilo dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

46.       Teismas pastebi, kad Preliminariosios sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, jog nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 20 d. po sutarties kainos įskaitymo į A. Č. sąskaitą banke, Estijos notarų biure šalys pasirašys Holdingo dalių pardavimo–perdavimo dokumentus, kuriuose privalo būti sąlyga, įpareigojanti A. Č. atpirkti dalis už 1 500 000 Eur, jeigu R. D. pateiks pardavėjui raštišką reikalavimą. Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad jei 2018 m. gegužės 20 d. Estijos notarų biure dalių pardavimo–perdavimo dokumentai nebus pasirašyti, arba 2017 m. gruodžio 20 d. stipriai sumažės Holdingo rinkos vertė, A. Č. įsipareigoja sumokėti R. D. 2 000 000 Eur dydžio baudą. Aiškindamas šias Preliminariosios sutarties sąlygas teismas daro išvadą, kad sutarties šalys pagrindinę sutartį nutarė pasirašyti Estijos notarų biure 2017 m. gruodžio 5 d. iki 20 d. (4.4 p.), o sutarties 4.5 punkte šalys numatė sąlygas, kurioms atsiradus, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000 000 Eur baudą. Todėl, kaip teisingai nurodė atsakovas, ieškovo teisės pažeidimas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo sietinas su 4.4 punkte numatytu terminu (2017 m. gruodžio 5 d. iki 20 d.), o ne su terminu, kuris suteiktų jam teisę kreiptis į teismą, reikalaujant baudos priteisimo. Todėl ieškovas turėjo suprasti, kad atsakovas pažeidė Preliminariąją sutartį būtent suėjus 4.4 punkte numatytam terminui. Tačiau dėl pažeistos teisės gynimo nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi tik 2021-04-26, todėl ieškinio senatį jis praleido 1 metais ir 3 mėnesiais.    

47.       Kad ieškovas suprato, jog atsakovas pažeidžia jo teises nesudarydamas pagrindinės sutarties 4.4 punkte nustatyto terminu, galima spręsti iš jo tolesnių veiksmų. Ieškovas Kauno apygardos teisme 2018 m. kovo 12 d. pareiškė ieškinį dėl 2 000 000 Eur baudos priteisimo iš atsakovo (civilinė byla Nr. e2-663-264/2019). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas Kauno apygardos teismui 2017 m. sausio 5 d. (6 d.) pateikė ieškinį, kuriuo, be kita ko, reikalavo pripažinti negaliojančia Preliminariąją sutartį. Ieškovas teigė, kad atsakovas, pareikšdamas ieškinį dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, akivaizdžiai išreiškė savo valią neperleisti ieškovo nuosavybėn Holdingo dalių, todėl ieškovas neatliko mokėjimo (45 000 Eur) už perkamas Holdingo dalis atsakovui pagal Preliminariosios sutarties 4.3 p. nuostatas. O tai, kad ieškovas akivaizdžiai atsisakiusiam sudaryti pagrindinę sutartį atsakovui nesumokėjo kainos, nepaneigia Preliminariąją sutartį teisme užginčijusio atsakovo pareigos sumokėti ieškovui Preliminarioje sutartyje numatytą baudą (4.5 punktas). Taigi, šios paties ieškovo kitoje byloje nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo nustatyti, kad pats ieškovas laikė, jog šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti 2018 m. gegužės 20 d., nes ieškinį dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo teisinių pasekmių (baudos priteisimo) ieškovas pareiškė dar anksčiau – 2018 m. kovo 12 d.

48.       Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės teikia teismui pagrindą konstatuoti, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, kurio eiga prasidėjo nuo 2017 m. gruodžio 21 dienos. Net jeigu laikant, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę suprato tik Kauno apygardos teisme 2018 m. kovo 12 d. pareikšdamas ieškinį dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo teisinių padarinių – baudos priteisimo pagal 4.5 punktą, pripažinęs, kad  atsakovas aiškiai atsisakė sudaryti sutartį, tai ir tokiu atveju ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, kuomet nagrinėjamoje byloje ieškinį ieškovas pateikė tik 2021 m. balandžio 27 d.

49.       Teismas neturi pagrindo atnaujinti praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą, nes ieškovas nepripažįsta jį praleidęs, nenurodė jokių svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, teismas jų taip pat nenustatė, todėl sprendžia, kad, atsakovui prašant, turi pagrindo taikyti ieškovui ieškinio senaties termino pabaigos pasekmes ir vien šiuo pagrindu jo ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

50.       Kaip jau minėta pirmiau, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, neanalizuodamas jo pagrįstumo. Tačiau tai neriboja teismo procesinių veiksmų išnagrinėti ginčą ir kitais aspektais, t. y. įvertinti, ar buvo padarytas ieškinį pareiškusio asmens teisių pažeidimas, nors tokios teisės ir negalėtų būti ginamos teismine tvarka dėl praleisto ieškinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju teismas pasirinko įvertinti ne tik ieškinio senaties, kurią prašė taikyti atsakovas, taikymo galimybę, bet ir įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą.  

Dėl ieškovo argumentų dėl Preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir atsakovo argumentų, kad ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja įvykdyti sutartį natūra

51.       Ieškovas paaiškino, kad Preliminariąją sutartį galima būtų vertinti ir kaip pagrindinę, nes ši sutartis yra ne tik kaip klasikinė preliminarioji sutartis, bet kaip ir atsiskaitymo tarp atsakovo ir ieškovo forma. Atsakovas laiko, kad Preliminarioji sutartis negali būti vertinama kaip pagrindinė jau vien dėl notarinės formos nebuvimo. O tai reiškia, kad atsakovo argumentai, dėl ieškovo tikslų ir siekio natūra piniginiu ekvivalentu įvykdyti Preliminarią sutartį yra nepaneigti ir ieškovo reikalavimai neturėtų būti tenkinami.

52.       Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

53.       Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

54.       Nagrinėjamu atveju Preliminariosios sutarties 3.1 punkte buvo įtvirtinta sąlyga, kad pirkėjas per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo turi raštiškai pranešti pardavėjui apie pageidavimą pirkti Holdingo dalis. Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 20 d. po sutarties kainos įskaitymo į A. Č. sąskaitą banke, Estijos notarų biure šalys pasirašys Holdingo dalių pardavimo–perdavimo dokumentus, kuriuose privalo būti sąlyga, įpareigojanti A. Č. atpirkti dalis už 1 500 000 Eur, jeigu R. D. pateiks pardavėjui raštišką reikalavimą. Šie šalių susitarimai neabejotinai patvirtina, kad Preliminarioji sutartis yra ikisutartinių santykių stadijoje sudarytas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje ir  nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Padarius tokią išvadą teismas sutinka su atsakove, kad aptariami ieškovo argumentai dėl Preliminarios sutarties vertinimo pagrindine nedera su jo reiškiamu reikalavimu, nebent tik ieškovas tuo siekė įtikinti teismą, kad turi teisę reikalauti atsakovo atsiskaityti su ieškovu dėl jam suteiktų paslaugų, kurių vertė lygi ieškinio sumai. Pastebėtina, kad pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, tik jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kylančios iš pagrindinės sutarties, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė Preliminariąją sutartį, kurios skiriamasis bruožas nuo pagrindinės  – negalėjimas įpareigoti ją įvykdyti natūra. Taigi, atsakovo atsikirtimai šiuo aspektu yra teisingi ir teismas nespręs dėl ieškovo teisės reikalauti atsakovą įvykdyti Preliminariąją sutartį natūra.

Dėl atsakovo atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių

55.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019 vertino, kad atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pripažintinas nepagrįstu (sprendimo 34 punktas). Teismas laikė nepagrįstais ir atmestinais atsakovo argumentus, kad jis pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, nes ieškovas besąlygiškai iki 2017 m. gruodžio 4 d. turėjo sumokėti, bet nesumokėjo sutarties kainos (45.000 Eur), kadangi atsakovo aiškiai išreikštas atsisakymas, nepagrįstai ginčijant preliminarią sutartį, lėmė atsakovo atsisakymą ją vykdyti. Taigi šiais prejudiciniais faktais nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kas suponuoja jo kaltę dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo (CPK 182 straipsnio 2 dalis), todėl spręstina dėl nuostolių dydžio (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

56.       Ieškovas nurodo, kad Preliminariosios sutarties pagrindu turėjo pagrįstą lūkestį, kad jam bus perleistos Holdingo įstatinio kapitalo dalys, tačiau jų neįgijo išimtinai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Neįgijęs Holdingo įstatinio kapitalo dalių už jų nominalią vertę (45 000 Eur), ieškovas akivaizdžiai patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus skirtumui tarp netekto turto vertės (2 000 000 Eur) ir turto pardavimo kainos. Siekdamos apdrausti ieškovą (pirkėją) nuo akcijų nuvertėjimo, šalys numatė atsakovo pareigą mokėti 2 000 000 Eur baudą jei iki 2017 m. gruodžio 20 d. ženkliai sumažės Bendrovės akcijų vertė (Sutarties 4.5 p.), be to Sutarties 4.4 p. šalys numatė, kad pagrindinėje Holdingo dalių pirkimo–pardavimo sutartyje bus įtvirtinta atsakovo pareiga atpirkti Holdingo dalis už 1 500 000 Eur ieškovui to pareikalavus, todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį gauti vertingą turtą, kurio vertės nemažinti įsipareigojo atsakovas. Ieškovas nurodė, kad akcijų vertės klausimas jau buvo nagrinėtas kitose bylose, dėl jų vertės yra pasisakęs pats atsakovas.

57.        Vertinant ieškovo argumentus dėl akcijų vertės pastebėtina, kad atsakovas Kauno apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017, kurioje prašė pripažinti Preliminariąją sutartį negaliojančia nurodė, kad  turto, kurį susitarta perleisti Preliminariąją sutartimi, vertė daug kartų viršijo Preliminariosios sutarties kainą. Ieškinyje buvo teigiama, jog Holdingas valdo UAB „Kauno stiklas“ kontrolinį akcijų paketą, todėl 45 000 Eur kaina už 28,60 proc. visų Holdingo dalių visiškai neatitinka realios vertės. Sutarties 4.4 ir 4.5 punktų nuostatos kaip tik ir atspindi realesnę Holdingo dalių vertę ir kuri šalims buvo suprantama Preliminariosios sutarties pasirašymo metu. Atsakovas (išnagrinėtos bylos ieškovas) ieškinyje nurodė, kad kaip matyti iš UAB „Capital vertinimas“ 2017-03-24 surašytos Verslo vertės nustatymo pažymos Verslo vertinimo ataskaitos Nr. 17-V02-01, 100 proc. Holdingo dalių paketo vertė yra lygi 4.794.000,00 Eur. Kadangi Preliminariąja sutartimi A. Č. įsipareigojo perleisti R. D. 28,60 proc. Holdingo dalių, jų vertė atitinkamai sudaro 1 371 942,00 Eur sumą, kuri daug kartų viršija 45 000 Eur sumą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje šiais atsakovo argumentais ir įrodymais taip pat rėmėsi, akcijų kainą vertindamas 2 000 000 Eur.

58.       Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 ieškovų ieškinį dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, netaikant restitucijos ir pripažinimo, kad iš apsimestinių Preliminariųjų sutarčių kylančios prievolės yra iš pagrindinės prievolės apmokėti vekselį kylančios šalutinės akcesorinės prievolės, skirtos užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, bei pripažinti jas pasibaigusiomis dėl to, kad ieškovas A. Č. įvykdė pagrindinę prievolę apmokėti vekselį, atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-677-516/2018 palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. birželio 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis buvo palikai nepakeista. Dėl Holdingo dalių kainos kasacinis teismas nutarties nurodė, jog ieškovai, teigdami, kad ieškovas A. Č. preliminariąja sutartimi įsipareigojo parduoti atsakovui R. D. 28.60 proc. akcinio kapitalo dalių už neadekvačią 45 000 Eur kainą, pateikė duomenis, pagrindžiančius verslo vertę 2017 m. vasario 28 d., o ne preliminariosios sutarties sudarymo dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 15 d. Tuo tarpu retrospektyvaus akcinio kapitalo dalių vertės nustatymo duomenų ieškovai nepateikė (72 punktas). Ieškovas nagrinėjamoje byloje jokių naujų įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovas prarado lūkestį įsigyti Holdingo dalis kurių vertė 2 000 000 Eur.    

59.       Be to, teismas pažymi, kad paprastai dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos pagrindinės sutarties nesudarymo nukentėjusioji šalis gali ginti tikrumo, o ne lūkesčio interesą apimančius nuostolius, t. y. jos nuostoliai apima dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtas išlaidas. Būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021).

60.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad be tiesioginių nuostolių, sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliais taip pat gali būti pripažinta prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autovygreda“ v. UAB „Baltik vairas“, bylos Nr. 3K-3-279/2010). 

61.       Ieškovas nesudarė Holdingo dalių pirkimo–pardavimo sutarties su kitais asmenimis, todėl prarastos galimybės piniginę vertę nustatyti taikant ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą, nagrinėjamu atveju nėra galimybės. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovui tvirtinant, jog Holdingo akcijų kaina 2 000 000 Eur, kas nagrinėjamu atveju neįrodyta, iš jos atėmus 500 000 Eur priteistą baudą ir Preliminarioje sutartyje nurodytą 45 000 Eur akcijų kainą, reikštų ne ką kitą, kaip įpareigoti atsakovą įvykdyti preliminariąją sutartį piniginiu ekvivalentu jos 4.4 ir 4.5 punkte numatyta apimtimi. Pastebėtina, kad CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.  

62.       Ieškovo atstovas 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas prarastą galimybę už 45 000 Eur įgyti 2 000 000 vertės turto grindžia dar ir tuo, kad šalys sandorio kainą įvertino tik 45 000 Eur todėl, kad atsakovas gavo kitos naudos iš ieškovo ir būtent tokiu būdu su juo ketino atsiskaityti. Ieškovo atstovas ir ieškovas paaiškino, kad atsakovas naudojosi ieškovo pagalba, jo tarpininkavimu tiek savo verslo reikmėms, tiek ir savo asmeninėms reikmėms ir tai yra konstatuota kitose bylose. Tačiau tokių prejudicinių faktų teismas nenustatė.

63.       Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-677-516/2018 76 punkte nurodyta, kad „nors ieškovai savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde, neigia bet kokį ieškovo A. Č. bendradarbiavimą verslo srityje su R. D., pastebėtina, kad A. Č. ir R. D. verslo bendradarbiavimo buvimo faktą iš esmės patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, pripažinę matę ieškovą A. Č. kartu su R. D. skirtingomis aplinkybėmis. Antai, liudytojas G. S. nurodė, kad R. D. atstovavo A. Č. interesus nuo 1999 m., ir tiek atskirai, tiek kartu su A. Č. ir E. S., buvo atvykęs į Boslitą derėtis dėl stiklo taros tiekimo. Aplinkybę, kad R. D. buvo derybose UAB „Boslita“, kilus ginčui dėl butelių kokybės, pripažino ir ilgametis A. Č. verslo partneris E. S.. Liudytojas P. B. taip pat paminėjo „bendrą Č. ir D.biznį“. Šiame kontekste sutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškovų teiginiai, jog A. Č. su R. D. nesiejo jokie verslo santykiai ir jie jokioje sferoje nebendradarbiavo, akivaizdžiai nesuderinami su ta aplinkybe, kad R. D. dalyvavo uždaruose UAB „Boslita“ ir UAB „Kauno stiklas“ atstovų susitikimuose ir derybose“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių pasisakė, atmesdamas ieškovų argumentus dėl R. D. panaudoto realaus psichologinio smurto fakto, sudarant ginčijamą sutartį. Nutarties 100 punkte kolegija nurodė, kad „nors pirmiau šioje nutartyje buvo pripažintas A. Č. ir R. D. verslo santykių ir bendradarbiavimo verslo srityje tikėtinas buvimas, vien šios aplinkybės ir R. D. pareiškimų apie žodinius susitarimus dėl tarpininkavimo paslaugų ir (ar) palūkanų mokėjimo, nepakanka konkretiems tarp ieškovo ir atsakovo sandoriams (jų buvimo faktui ir konkrečioms jų sąlygoms) konstatuoti <> Atsakovas (R. D.) žodinių susitarimų dėl atlygio už tarpininkavimą ir palūkanų mokėjimo už naudojimąsi pinigais sudarymo faktą įrodinėja tik savo paties paaiškinimais, liudytojų parodymais ir GPM deklaracijomis, nors: pirma, rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). <> trečia, nei pats 2017 m. balandžio 10 d. (jau prasidėjus šios bylos nagrinėjimui) R. D. atliktas 161 191 GPM sumokėjimas, nei į bylą pateiktos deklaracijos (jų turinys) neleidžia identifikuoti, kad deklaruojamos sumos susijusios būtent su A. Č. (kuris deklaracijose nėra kokiu nors būdu minimas) ir neleidžia įvertinti R. D. nurodomų santykių tarp A. Č. ir atsakovo pobūdžio, sąlygų ir pan.“. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartyje nurodyta, kad vertindami ieškovų argumentus dėl ginčo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, bylą nagrinėję teismai nenustatė bendros ginčo sandorių valios nevykdyti preliminariųjų sutarčių ir nurodė teismų įvertintas aplinkybes šiuo aspektu (54 punktas). Teisėjų kolegija sprendė, kad minėtos aplinkybės gali patvirtinti kitokių teisinių santykių tarp šalių susiformavimą, bet ne šalių siekį ir bendrą valią sudaryti apsimestinius sandorius (55 punktas). Todėl jokie konkretūs atlygintiniai sandoriai išnagrinėtose bylose nebuvo nustatyti, kurie leistų pritarti ieškovui, kad skirtumas tarp Preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir 2 000 000 Eur sumos  yra atsakovo pažadėtas atlygis ieškovui už tarpininkavimo ir kitas paslaugas. Teismas sprendžia, kad tokie ieškovo argumentai negali pagrįsti jo prarastų lūkesčių, nes jie neįrodyti aplinkybėmis, kurių nagrinėjamoje byloje nereikia iš naujo įrodinėti, taip pat nepagrįstos kitais byloje surinktais įrodymais, o atsakovas tokių atlygintinų tarpininkavimo teisinių santykių nepripažįsta.

64.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021 nurodyta, jog byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 15 d. sudarytos Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punktu šalys susitarė, kad jeigu iki 2018 m. gegužės 20 d. bendrovės „D. H. OU“ akcinio kapitalo dalių pardavimo ir perdavimo dokumentai nepasirašomi arba 2017 m. gruodžio 20 d. žymiai sumažės bendrovės rinkos vertė, pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 2 mln. Eur baudą. Pareikšdamas ieškinį byloje, ieškovas šią sumą prašė priteisti būtent šiuo Preliminariojoje sutartyje nurodytu pagrindu, tačiau ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad kontroliuojančiosios bendrovės akcijų perleidimas arba 2 mln. Eur sumokėjimas pasirinktinai buvo pasiūlytas atsakovo kaip atlygis už ieškovo suteiktas paslaugas – pagalbą derybose, tarpininkavimą bei suteiktas paskolas. Tokios pat pozicijos ieškovas laikosi ir kasaciniame teisme (žr. šios nutarties 20.5 punktą). Taigi faktinis ieškinio pagrindas siejamas ne su ieškovo patirtais nuostoliais, o su kitais šalių teisiniais santykiais, neapimančiais nuostolių atlyginimo instituto ir neįrodančiais ieškovo patirtų nuostolių dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo. Taigi, teismas, remdamasis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, neturi jokio pagrindo ieškovo prarastus lūkesčius sieti su šalių tarpusavio santykiais, kurie negali įrodyti patirtų nuostolių dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties

65.        Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, nepagrįstai atsisakiusiam sudaryti pagrindinę sutartį, sąlygų visumos (t. y. ieškovo nuostolių ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių), todėl ieškovo ieškinys atsakovui atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

67.       Atmetus ieškovo ieškinį, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

68.       Atsakovas 2021 m. rugsėjo 27 d. teisme įregistruotu prašymu prašo priteisti iš ieškovo 18 898,09 Eur už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, prašymų parengimą, dokumentų ir teismų praktikos analizę ir kt., jį atstovaujant advokatų kontoros Norkus ir partneriai „Cobalt“ advokatui R. S. ir Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ MARGER advokatui R. K.. Prašyme nurodoma, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžia su prašymu teikiamos sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Prašyme taip pat nurodoma, kad Advokatų kontora Norkus ir partneriai „COBALT“ teikia atsakovui teisines paslaugas ir kitais klausimais, todėl bendra kartu su šiuo prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų pridedamų Advokatų kontoros Norkus ir partneriai „COBALT“ PVM sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimų suma yra didesnė, tuo tarpu su šia byla tiesiogiai susiję darbai ir jų apimtis yra detaliai išdėstyti pridedamose atliktų darbų išklotinėse. Atsakovo atstovai nurodo, kad procesinių dokumentų rengimas, procesinių veiksmų planavimas bei atstovavimas šioje civilinėje byloje pareikalavo ypač daug atsakovą atstovaujančių advokatų kontorų laiko bei pastangų dėl šios bylos sudėtingumo ir sąsajų su anksčiau išnagrinėtomis bylomis, todėl prašomos priteisti 18 898,09 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra protingos ir pagrįstos.   

69.       Teismas sprendžia, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Pastebėtina, kad Rekomendacijų 4 punkte nurodyta, jog neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Nagrinėjamu atveju toks būtinumas nenustatytinas.

70.       Iš prie pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pridėtų atliktų darbų išklotinių matyti, kad atsakovui buvo teikiamos paslaugos rengiant atsiliepimą (Rekomendacijų 8.2 p., maksimalus priteistinas dydis – 3793,50 Eur) ir tripliką (Rekomendacijų 8.3 p., maksimalus priteistinas dydis – 2276,10 Eur). Byloje atsakovo atstovai pateikė 6 prašymus (Rekomendacijų 8.16 p., maksimalus dydis 3641,76 Eur). Kitos paslaugos nurodomos kaip pasitarimai, komunikavimas, susirašinėjimai dėl bylos, informacijos rinkimas, analizė, bylos plano rengimas ir kt., ir tam sugaištas laikas viršija 60 val. Teismas sprendžia, kad bylos apimtis ir sudėtingumas neteikia pagrindo šias laiko sąnaudas pripažinti būtinomis, juolab, kad teismas neturi galimybės identifikuoti jų turinį ir tuo pačiu ryšį su byla. Teismas sprendžia, kad ieškovas turi atlyginti atsakovui tik už 15 val. teisinių paslaugų teikimo valandų (Rekomendacijų 8.19 p., maksimalus priteistinas dydis – 2276,10 Eur.). Todėl teismas atsakovo prašymą tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovo 11 987,46 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis).

71.       CPK

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

              Ieškinį atmesti.  

             Priteisti iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 987,46 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

              Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė