Baudžiamoji byla Nr. 1-1147-908/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45599-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 2.1.15.3.3.2;

(S)

1.2.14.5.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Ramintai Veniukevičiūtei, Živilei Kalasauskaitei,

dalyvaujant prokurorui N. K., Alvydui Valiukevičiui,

nukentėjusiajai D. P.,

kaltinamajam A. Ž.,

jo atstovui advokatui Aleksandr Gončarko,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, vedęs, teistas:

1. 2016-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 3 d. 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

2. 2016-07-04 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (trys epizodai) – 1 m. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2016-01-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpyje pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą (bauda vykdoma atskirai),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

A. Ž. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise jam nepriklauso ir jis neturi teisės buto parduoti, A. Ž. 2015-08-01 www.aruodas.lt portale patalpino skelbimą Nr. 1-1843725 apie tariamą šio buto pardavimą už 36 000 eurų, bei 2015-08-01, apie 13 val., telefonu su juo susisiekusiai ir 2015-08-03 atvykusiai apžiūrėti parduodamo buto adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, D. P. melagingai teigdamas, kad neva šį butą jis paveldėjęs iš savo mirusios močiutės, panaudodamas apgaulę, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, įgijo D. P. priklausantį didelės vertės, svetimą turtą – 10 000 eurų, kuriuos nukentėjusioji D. P., 2015-08-03 Vykinto g. 11, Vilniuje, perdavė jam, pagal pinigų priėmimo-perdavimo raštą, kaip užstatą už tariamai jo parduodamą butą, bei 3 000 eurų, kuriuos nukentėjusioji D. P., 2015-08-06, apie 14 val., Europos a. 1, Vilniuje, jam perdavė pagal skolos raštelį, kaip papildomą užstatą už tariamai jo parduodamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiais veiksmais A. Ž. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės D. P. priklausantį svetimą turtą - 13 000 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog pripažįsta, kad pardavinėjo ne savo ir ne savo močiutės butą. Nuoširdžiai gailisi. Jis nurodė, kad praeitais metais, maždaug gegužės mėnesį, dirbdamas prekių išvežiotoju FRESH MARKET, išvežiodavo prekes Fabijoniškių mikrorajone, Vilniuje. Kartą nuvežęs prekes nugirdo kelių girtaujančių žmonių pokalbį apie tai, kad viena moteris pigiai parduoda savo butą. Jį sudomino, nes rinkos kaina didelė, o čia parduoda pigiai. Priėjo prie tų žmonių, jie papasakojo, kad yra moteriškė, kuri kažkada kalbėjo, kad norėtų parduoti butą. Paprašė vieno iš asmenų parodyti tą butą. Sutarė, kad tas asmuo parodys minėtą butą už tam tikrą atlygį. Jei neklysta, tai buvo alkoholinis gėrimas. Vyras parodė, butą, laiptinę. Po kurio laiko, gal po mėnesio, jis (A. Ž.) nuvyko į tą butą, skambino į duris, bet niekas neatidarė. Tada pabandė dar po kurio laiko, bet vėl niekas durų neatidarė, todėl pamanė, kad ten niekas negyvena. Po kurio laiko dar kartą nusprendė pabandyti, į butą jį įleido senyva moteris J. V.. Jai prisistatė, kad padeda socialiai remtiniems žmonėmis. Ji pradėjo šnekėtis su juo, pasakojo, kaip jai bloga, koks blogas gyvenimas. Jis neklausė apie buto pardavimą. Vėliau veždavo jai maisto, tuomet išsikalbėjo apie jos butą, taip pat apie jos gyvenimą, kaip sunku. Jis jai papasakojo, kur gyvena, ji sakė, kad labai geras rajonas, jos keli giminaičiai ten gyvena. Pasakė jai, kad girdėjo, jog ji nori parduoti butą. Pasiūlė 20 000 EUR, tačiau ji norėjo kažkur 23 000 EUR, ar 25 000 EUR, galutinai susitarė 20 000 EUR. Nuo to momento pradėjo ieškoti pirkėjų, patalpino skelbimą interneto portale www.aruodas.lt. Žmonės domėjosi butu, galiausiai su juo susisiekė Danutė. Su ja susitarė, kad jai parodys butą, tuomet nežinojo, kad butas tai senelei nepriklauso. Galvojo, paims užstatą, pridės savo pinigų, paduos jai pinigus, perpirks butą ir parduos jį P.. Gavus užstatą, jam pritrūko pinigų. Su savininke jokių sutarčių nesudaė, buvo žodinis susitarimas, jai buvo palikęs savo mobiliojo telefono numerį. Ji turėjo vietinį telefoną. Surinkęs pilną sumą, t. y. 20 000 EUR, jis paprašė buto dokumentų, pasakė, kad reikia važiuoti pas notarą viską įforminti. Ilgai ieškojusi, ji surado dokumentus. Pamatė, kad ji nėra buto savininkė, ten buvo parašyta, kad butas priklauso Vilniaus m. savivaldybei. Tuomet suprato, kad buto neįsigys. Buvo girdėjęs apie privatizaciją iš savivaldybės. Pasidomėjęs suprato, kad to padaryti jam bus neįmanoma. Tempė gumą, galvojo pavyks susitvarkyti dokumentus. Tuo metu nukentėjusiosios sūnus susisiekė su juo ir pareikalavo grąžinti pinigus. Pasakė, kad gali atiduoti 10 000 EUR, jie liepė grąžinti visus arba paduos pareiškimą policijai. Turėjo tik 10 000 EUR, nes kitus išleido. Žinojo, kad buto neperpirks, bet leido tuos pinigus. Nukentėjusiosios ir jos sūnaus neinformavo, kad butas jam nepriklauso. Nuo pradžių suvokė, kad butas jam nepriklauso, į butą neturėjo jokios teisės. Buto savininkė žinojo, kad jis pardavinės butą, ji davė du komplektus raktų, žinojo, kad vedasi žmones. Nukentėjusiesiems aiškino, kad butas priklauso giminaičiams. D. P. prisistatė, kaip mirusios močiutės anūkas. 10 000 EUR išleido gal per mėnesį. Avansą paėmė grynais, nes tuo momentu turėjo sąskaitą kitame banke, ja nesinaudojo, nes neturėjo dokumentų. Neatsimena, ką nukentėjusiesiems pasakojo apie save. Suvokė, kad butą parduoda apgaulės būdu. Sumanymas pasipelnyti atsirado, kai nusprendė pinigus pasilikti sau. Iš pradžių sakė, kad nori užsidirbti, o vėliau sugalvojo pasipelnyti neteisėtai. Pinigus savo reikmėms pradėjo leisti maždaug po savaitės, kai juos gavo. Kai reikėjo važiuoti pas notarą, jis jau žinojo, kad butas nepriklauso V.. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Neturtinę žalą galėtų atlyginti dalimis. Jo pajamos apie 500 per mėnesį. Dirba pas tėvus įmonėje, bet neoficialiai. Per mėnesį nukentėjusiajai galėtų mokėti 250 EUR (t. 2, b. l. 129-135).

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo kaltu prisipažino ir nurodė esmines veikos padarymo aplinkybes, padarytas sunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. P. 2015-08-15 paaiškino, kad 2015-08-01, apie 13 val., interneto portale www.aruodas.lt pamatė skelbimą apie parduodamą dviejų kambarių butą Fabijoniškėse, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už gerą 36 000 eurų kainą. Tą pačią dieną ji buto pardavėjui paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė, kad jam paskambins 2015-08-02, paskambinus susitarė, kad 2015-08-03, apie 11 val., susitiks aukščiau nurodytu adresu, apžiūrėti parduodamo buto. 2015-08-03, apie 10 val., ji paskambino ir paklausė, ar nesikeičia susitikimo data, pardavėjas bus tame bute, kadangi minėjo jog gyvena Nemenčinėje. Šis atsakė, kad atvyks. Atvykusi adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su dukterėčia J. K., jam paskambino į mobiliojo ryšio telefoną. Su A. Ž. nukentėjusioji ir jos dukterėčia susitiko prie prekybos centro“ Mandarinas“ ir nuvyko apžiūrėti parduodamo buto. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyriškis atrakino buto duris ir jas įleido. Bute be jos, dukterėčios ir vyriškio nieko nebuvo. Apžiūrėjus butą, vyras paaiškino, kad butas priklauso jo tėvo motinai, t. y. jo močiutei, kuri mirė bei paliko paveldėjimą jam, taip pat paaiškino, kad visus reikiamus dokumentus turės trečiadienį, bus galima vėliau įforminti visus būtinus dokumentus. Jie susitarė, kad paliks 10 000 eurų užstatą buto pirkimui. Tą pačią dieną, kartu su vyriškiu ir dukterėčia nuvyko į „SEB banką“, esantį prekybos centre „Akropolis“, ji išgrynino banke 10 000 eurų, kartu banke buvo ir buto pardavėjas. Norėjo vykti pas notarą įforminti pinigų perdavimo fakto, tačiau banko darbuotoja pasakė, kad tą pačią dieną notarai nepriims, reikia iš anksto užsirašyti. Banko darbuotoja A. Š. pasakė, kad jie gali pasirašyti pinigų perdavimo faktą laisvai ant popieriaus lapo. Tada nuvyko pas ją į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), darbe kartu su buto pardavėju A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ant popieriaus lapo laisva forma parašė pinigų priėmimą-perdavimą ir jam perdavė 10 000 eurų. Pinigų perdavimo faktą matė jos dukterėčia J. K.. Kai A. Ž. perdavė pinigus jie susitarė, kad jis sutvarkys buto dokumentus, o ji prašys banko, kad suteiktų paskolą ir susiskambins. 2015-08-05, apie 19.25 val., ji jam paskambino ir paklausė, kaip sekasi forminti dokumentus. Šis atsakė, kad važiuos į registrų centrą. 2015-08-06, apie 11.43 val., jis jai paskambino ir pasakė, kad registrų centrui pateikė reikiamus dokumentus, kad butas priklauso pagal paveldėjimą jam ir, kad 2015-08-10 vyks pas notarą forminti buto pirkimo-pardavimo dokumentų ir paprašė, kad dar prieš vykstant pas notarą susitiktų. Tą pačią dieną, apie 12.18 val., ji su savo dukterėčia J. K. nuvyko jo paimti prie Katedros aikštės (Vilniuje). Susitikus jis pasiūlė vykti pas ją į darbą pasikalbėti. Atvykus į jos darbovietę jis paprašė, kad dar duotų papildomai 3000 eurų buto užstatui, faktą apie tai, kad jam perduoda 3000 eurų įformino popieriaus lape. Ji tuo metu prie savęs neturėjo tokios sumos pinigų, todėl apie 14 val. nuvyko į „SEB banką“, adresu Europos a.1, Vilniuje, kreipėsi į banko darbuotoją, kad iš vienos jos banko sąskaitos pervestų į kitą banko sąskaitą, kad galėtų išgryninti pinigus bankomate. Ji J. K. davė savo banko kortelę, kad išgrynintų 3000 eurų pati nuėjo pas bankininkę I. J. dėl paskolos butui. Po kurio laiko atėjo jos dukterėčia ir pasakė, kad pinigus jam perdavė, o A. Ž. patvirtino, kad pinigus gavo. Ji atsisveikino su juo ir jis paaiškino, kad atvyko jo paimti žmona, todėl turi eiti, tačiau susitarė, kad 2015-08-09 susiskambins dėl susitikimo pas notarą. 2015-08-09, apie 17.15 val., ji jam skambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. 2015-08-10, apie 7.57 val., ji vėl skambino A., tačiau telefonas buvo išjungtas. Apie 9.09 val. A. jai paskambino ir pasakė, kad negali vykti pas notarą nes užbaliavojo ir, kad paskambins notarui ir susitars dėl kito susitikimo. Po kelių minučių A. jai perskambino ir pasakė, kad 2015-08-12, apie 13 val., 12-tame Notarų biure susitiks. 2015-08-11, apie 8.20 val., ji paskambino A. ir pasakė, kad rengia buto pirkimo sutartį, kurią reikės pateikti notarui ir, kad jai reikia į sutartį įrašyti buto numerį, jis pasakė, kad tiksliai buto numerio nepamena, ji jam pasiūlė anksčiau susitikti pas notarą, kad būtų galima pakoreguoti buto preliminarią pirkimo sutartį, jis su jos pasiūlymu sutiko. 2015-08-12, apie 11.36 val., jai paskambino A. Ž. ir pasakė, kad vėluos. Ji su J. K. nuvyko į 12-tą Notarų biurą, esantį Pylimo g. 2, Vilniuje. Atvykus minėtu adresu į mobilųjį telefoną gavo A. trumpąją žinutę, kurioje buvo parašyta, kad nespės atvažiuoti. Ji iškarto jam paskambino, jo telefonas buvo išjungtas. Nuėjo pas notarą paklausti ar buvo A. Ž. užsirašęs susitikimui, tačiau sekretorė atsakė, kad tokio asmens vardu susitikimas nėra registruotas. Tada ji paskambino savo sūnui ir pasakė, kad ją apgavo. Bendra patirta žala 13 000 eurų.  (t. 1, b. l. 23-24)

Nukentėjusioji D. P. 2015-08-18 apklausta papildomai paaiškino, kad kai pradėjo bendrauti su vaikinu, kuris ją apgavo ir pasisavino jai priklausančius 13 000 eurų, jis prisistatė A., kalbėjo lietuviškai. 2015-08-03 savo darbe ji perdavė A. 10 000 eurų grynais pinigais, jis jai padavė savo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ir ji pamatė, kad nuotrauka yra to asmens, kuris yra priešais ją, dokumente yra parašytas jo vardas ir pavardė A. Ž. ir ji padarė A. dokumento kopiją, kurią pateikė ikiteisminiam tyrimui. Būdamas jos darbe A. 2015-08-03 savo ranka jos paduotu mėlynos spalvos tušinuku, rodos, dešine ranka parašė ant balto A 4 formato lapo tekstą, kurį pateikė tyrimui, pradedėdamas žodžiu ,,A.“, rašydamas ištisai iki ,,2008-10-22“ po to ji savo ranka parašė nuo žodžio ,,D.“ iki  ,,2013-05-30“, toliau nuo žodžio ,,aš“ iki žodžio ,,Ž.“ parašė A., po to pasirašė, toliau nuo žodžio ,,daviau“ iki žodžio ,,P.“ parašė ji, pasirašė, įrašė datą. 2015-08-06 jos darbe buvo surašytas ir antras 3000 eurų perdavimo raštas: A. dešine ranka ant kabineto stalo, ant balto A4 formato lapo savo ranka, mėlynos spalvos tušinuku parašė nuo žodžio ,,A.“ iki ,,2015-08-06“ bei pasirašė, po to nuo žodžio ,,pinigus“ iki ,,2015-08-06“ savo ranka parašė ji. 2015-08-10 ji pastebėjo, kad www.aruodas.lt anksčiau minėto skelbimo dėl buto pardavimo nėra, tačiau iki to laiko, ji jau spėjo padaryti skelbimo vaizdus ir juos atspausdinti. Kad reikia už butą duoti užstatą 10 000 eurų jai pasakė A., nes neva statosi namą. Vėliau paprašė dar 3000 eurų, nes reikia dar kelionei į Ispaniją. A. sakė, kad statosi namą Nemenčinėje, pas uošvius, turi 9 mėnesių sūnų ir žmoną. Viską, ką pasakė, gali patvirtinti jos dukterėčia J. K. kuri visur su ja buvo ir visus pokalbius su A. bei pinigų perdavimo faktus matė. Vėliau, kai skambino A. skelbime nurodytu numeriu, telefonas buvo išjungtas. Jos sūnus G. P. 2015-08-12 ieškodamas A., nuvažiavo ieškoti A., adresu į Nemenčinę, (duomenys neskelbtini), tačiau tokio namo nerado, tada nuvažiavo į Pabradę, (duomenys neskelbtini), A. ten, G. žodžiais, nebuvo, bendravo su jo tėvu. Netrukus, 2015-08-12, 20.15 min., jai paskambino A. iš numerio, kuris buvo nurodytas skelbime, paprašė susitikti pasikalbėti, tačiau ji nesutiko ir kreipėsi 2015-08-15 su pareiškimu (t. 1, b. l. 26).

Nukenėjusioji D. P., 2015-09-03 apklausta papildomai, paaiškino, kad pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė liudytojo apklausos ir papildomos apklausos metu. Papildomai gali paaiškinti, kad asmuo, kuris prisistatė A. Ž., jai pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Paėmusi dokumentą, ji sulygino asmens nuotrauką esančią dokumente, su pateikusiu asmeniu. Jai pasirodė, kad galimai tai tas pats asmuo, tik dokumento nuotraukoje jis buvo gerokai jaunesnis. A. Ž. iš pažiūros yra apie 30 metų amžiaus, apie 186 cm  ūgio, sportiško kūno sudėjimo šviesių plaukų, šviesių akių. Veido forma apvaloka. Jį tikrai atpažintų. Dokumento nuotraukoje, jis buvo gerokai jaunesnis, smulkesnio veido. (t. 1, b. l. 27-28).

Nukentėjusioji D. P., 2015-11-27 apklausta papildomai, paaiškino, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Papildomai gali paaiškinti, kad jai viso padaryta turtinė žala 13 000 eurų. Iš jų 13 000 eurų grynaisiais perdavė A. Ž., bei 100 eurų už pinigų išgryninimą. Jai padaryta ir neturtinė žala, juk dėl susidariusios situacijos patyrė didelį stresą, ją vertins vėliau teisme (t. 1, b. l. 29).

2015-09-03 parodžius liudytojai D. P. atpažinti įtariamąjį A. Ž., pagal jo fotonuotrauką, liudytoja D. P. pareiškė, kad asmuo, esantis fotonuotraukoje Nr. 6, tai tas pats A. Ž., kuriam ji sumokėjo 13 000 eurų, kaip užstatą už jo parduodamą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atpažino pagal bendrą veido išvaizdą, pagal akis, bei šviesius plaukus. Ji yra visiškai tikra, kad čia tas pats asmuo, kuris paėmė jos pinigus, bei nepardavė perkamo buto (t. 1, b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-02 apklaustas liudytoju G. P. paaiškino, kad kartu su savo mama D. P. ieškojo pirkimui naujo buto. 2015-08-01 peržiūrėdamas skelbimus www.aruodas.lt rado skelbimą, kad parduodamas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 50 kvadratų ploto, už 36 000 eurų. Dar buvo rašoma, kad butui reikalingas remontas. Skelbimas pasirodė įdomus, todėl parodė mamai, bei ji jau ėmė derinti reikalus, dėl susitikimo ir buto apžiūrėjimo. 2015-08-03 dienos metu apie pietus, jam paskambino mama, kad kartu su jo pussesere J. K. apžiūrėjo butą, butas patiko ir butą pirks bei paliks užstatą. Vakare jam parvažiavus į namus, mama pasakojo, kad butą parduoda jaunas vyriškis, kuris butą paveldėjo iš močiutės ir statosi namą Nemenčinėje, ten turi šeimą su mažu vaiku, bei dirba pasienyje. Dar mama pasakojo, kad tą pačią dieną ji su pardavėju buvo nuvykusi į banką, kur išgrynino 10 000 eurų, kuriuos sumokėjo pardavėjui, bei gavo iš jo paskolos lapelį. Dėl užstato sumokėjimo pardavėjui pas notarą nesikreipė, nes banko darbuotoja pasakė, kad užteks ir paprasto raštelio. Visame tame dalyvavo ir J. K.. Buto pardavėjas mamai paliko savo asmens dokumento kopiją, iš to žino, kad butą pardavinėjo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Kopiją pasidarė pati mama, nuo dokumento originalo. Jie buvo sutarę, kad po kelių dienų susitiks pas notarą, Gedimino pr. Vilniuje, nes pasak pardavėjo, jis buvo pilnai nesusitvarkęs buto paveldėjimo dokumentų. Po kelių dienų A. Ž. dar mamos paprašė sumokėti 3000 eurų, neva kelionei į Ispaniją. Mama sutiko ir vėl pagal raštelį sumokėjo jam 3 000 eurų. Po kiek laiko mama jam papasakojo, kad A. Ž. sutartu laiku neatvyko pas notarą, išjungė telefoną. Su juo nebuvo galima susisiekti. Mama prašė, kad jai jis pagelbėtų. Todėl jis pats nuvyko į (duomenys neskelbtini) Nemečinėje, Vilniaus rajone. Šis adresas buvo A. Ž. nurodytas raštelyje, apie pinigų gavimą, tačiau tokio adreso nerado. (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, klausinėjo apie A. Ž. ir jo buvimo vietą tiesiog gatvėje sutiktų asmenų. Tų asmenų duomenų nežino, niekas jų neprisistatė, bet vienas vyriškis davė jam telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo telefonu jam pavyko susisiekti su A. Ž.. Pokalbio metu A. Ž. aiškino, kad butas neva priklauso jo tetai, apie butą niekas nežino iš jo giminaičių ir jis tą butą vis tik gaus bei parduos, tačiau pokalbis buvo neįtikinantis, todėl kitą dieną nuvyko ir į Pabradės miestelį, Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini). Šis adresas taip pat buvo nurodytas raštelyje, apie pinigų gavimą. Tuo adresu A. Ž. negyveno, tačiau ten buvęs vyriškis prisistatė jo tėvu ir paaiškino, kad su sūnumi beveik nebendrauja ir jo kontaktų neturi. Jis tėvui papasakojo apie situaciją, kad šis pardavinėjo butą, paėmė užstatą, bei buto pardavimo dokumentų sutvarkyti neatvyko. Tėvas paaiškino, kad sūnus tokio buto neturi ir nepaveldėjo. Kam priklauso butas, kurį pardavinėjo A. Ž., tėvas nežinojo. Po apsilankymo pas A. Ž. tėvą, jam paskambino pats A. Ž. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei ėmė klausinėti, ar jiems reikėtų pinigus grąžinti, ar butą parduoti. Dar po kurio laiko A. Ž. paaiškino, kad buto jau neparduos ir grąžins pinigus. Jis A. Ž. pasakė, kad jis pinigus grąžintų visus vienu metu. A. Ž. atidėliojo pinigų grąžinimo laiką, aiškino, kad yra ne Vilniuje, o išvykęs. Įtaręs, kad A. Ž. sukčiauja, nutarė su mama kreiptis su pareiškimu į policiją. Paties A. Ž. niekada nėra matęs, tik jo pateikto asmens dokumento kopiją. Gyvai su juo bendravo mama ir pusseserė J. K.. A. Ž. tėvas minėjo, kad A. Ž. gali gyventi Nemenčinėje arba nuomojasi butą Vilniuje. Tačiau tikslios gyvenamosios vietos išsiaiškinti nepavyko. Kai vieno iš pokalbių metu, A. Ž. pasakė, kad kreipsis į policiją, jis paaiškino, kad samdysis advokatą, kad žino straipsnį, pagal kurį gali būti kaltinamas ir kaip galima išvengti atsakomybės. Dėl minėto įvykio jam žala nepadaryta, nukentėjo jo mama D. P. (t. 1, b. l.  65-67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-03 apklausta liudytoja J. K. paaiškino, kad jai lankantis pas tetą D. P., pusbrolis G. P. pasakė, kad jie rado pageidaujamą pirkti butą ir norėjo jį apžiūrėti, tačiau pardavėjas savaitgalį negalėjo, todėl sutarė, kad butą apžiūrės pirmadienį. 2015-08-03 ji kartu su teta D. P. susiskambino su buto pardavėju ir sutarė dėl buto apžiūros. Su pardavėju sutarė, kad jį pasiims netoli prekybos centro „Mandarinas“ir važiuos apžiūrėti buto. Pardavėjas iš pažiūros buvo apie 23-24 metų amžiaus, atletiško kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. Šviesių plaukų, platoko veido, įdegęs bet šviesių veido bruožų. Jį atpažintų. Ji, tas vaikinas ir teta su jų automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buto duris atrakino vaikinas. Keli raktai buvo nuo buto pasakyti negali, bet, regis, rakino tik vieną viršutinę spyną. Spyna atsirakino gana sunkiai, ne iškarto. Raktų ryšulyje buvo ne vienas. Tuo metu bute nebuvo nieko, tik jie. Vaikinas pasakojo, kad bute gyvenęs senelis ar senelė mirė ir jis tvarkosi dokumentus paveldėjimui ir pardavimui. Iš pažiūros butas atrodė apleistas ir atrodė, kad jame niekas negyvena. Dar susidarė įspūdis, kad vaikinas kažkur skuba, bei nenori, kad bute ilgai užtruktų. Taip pat ne visai gerai žinojo buto išplanavimą. Paklausus, kas yra už dviejų skirtingų durų, jis pasakė, kad ten tamsūs kambarėliai, o išties  ten buvo vienas tamsus kambarėlis, o už kitų durų tiesiog vamzdžiai. Tetai butas patiko ir ji su pardavėju sutarė dėl užstato sumokėjimo. Pardavėjas norėjo 10 000 eurų. Teta siūlė pinigus pervesti pavedimu, bet jo banko sąskaita buvo kitame banke. Tada dar jis pats pasiūlė pinigus pervesti į jo žmonos sąskaitą, bet po to paaiškėjo, kad žmonos sąskaitą irgi kitame banke, todėl visi jos siūlymu nuvyko į PC „Akropolis“, kur SEB banke, teta išgrynino 10 000 eurų. Vaikinas dalyvavo išgryninant pinigus. Išgryninę pinigus, planavo važiuoti pas notarą, tačiau tuo metu buvo pietūs, todėl visi nuvyko pas tetą į darbą, kur teta savo kabinete perdavė tam vaikinui pinigus, po ko abu surašė raštelį apie tai, kad D. P. jam davė, o jis gavo 10 000 eurų. Kiek pamena tiksli buto pardavimo įforminimo data nebuvo sutarta, nes nebuvo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, bet po kelių dienų vaikinas paskambino tetai, kad jam reikia dar 3000 eurų. Vaikino prašymu abi su teta važiavo jo paimti iki Katedros aikštės. Tada nuvažiavo pas tetą į darbą, ten vaikinas parašė raštelį, kad gavo tuos 3000 eurų, po to visi važiavo į Konstitucijos pr. esantį SEB banką, ten jai teta davė savo banko kortelę, bei pasakiusi PIN kodą, paprašė bankomate išgryninti 3000 eurų, ką ji ir padarė. Pati teta tuo metu ėjo pas savo banko vadybininkę. Jai pavyko paimti tik 2000 eurų, nes didesnės operacijos atlikti negalėjo. Tada teta ten pat banke paprašė padidinti jai nuimamų pinigų kiekį ir, praėjus apie pusvalandžiui, su tetos leidimu nuėmė dar 1000 eurų ir, pasakiusi tetai, atidavė vaikinui 3000 eurų. Pinigus atidavė banko patalpose, šalia bankomatų. Ar kas matė kaip vaikinui atidavė pinigus, negali pasakyti, tačiau ten yra kameros. Tai buvo paskutinis kartas, kai matė tą pardavėją. Po to jis tiesiog dingo, teta pradėjo pergyventi. Tada jis jai parašė žinutę, atsiprašydamas. Jie suderino susitikimą pas notarą. Nuvykus pas notarą sutartu laiku, vaikinas neatvyko, parašė žinutę, kad neatvyks. Praėjus kuriam laikui ji sužinojo, kad pusbroliui G. P. kažkaip pavyko susisiekti su tuo vaikinu ir jis žadėjo pinigus grąžinti. Tačiau pažadų netesėjo, nes jam vis buvo netinkamas laikas. Buvo nuspręsta parašyti pareiškimą. Kai su teta lankėsi bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pardavėjas neturėjo jokių buto dokumentų ir jų nerodė. Jokių buto dokumentų nėra mačiusi ir vėliau (t. 1, b. l. 74-76).

2015-09-03 parodžius liudytojai J. K. atpažinti įtariamąjį A. Ž., pagal jo nuotrauką, liudytoja J. K. pareiškė, kad asmuo esantis fotonuotraukoje Nr. 6, tai tas pats vaikinas, kuris pardavinėjo tetai (D. P.) butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei jam teta sumokėjo 13 000 eurų, kaip avansą. Jį atpažino iš veido, nes puikiai prisimena, kaip jis atrodė pagal jo nosį, akis (t. 1, b. l.  77-79).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-15 apklausta liudytoja J. V. paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena apie 30 metų. Šitas butas priklauso ne jai, o Vilniaus miesto savivaldybei. Bute gyvena viena, artimųjų neturi. Jos negloboja jokia socialinė darbuotoja. Šiais metais (2015 m.) rugpjūčio pradžioje pas ją atvažiavo nepažįstamas jaunuolis, apie 30 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, trumpai kirptų. Jaunuolis pasakė, kad yra iš seniūnijos, atvežė jai maisto. Ji jam pradarė duris ir paėmė maistą.  Vaikinas buvo jos bute ir viename iš kambarių padėjo maistą. Jis buvo atvažiavęs tris kartus. Mano, kad jį atpažintų. Daugiau pas ją niekas neužeina ir niekam ji durų neatidaro. Kartais užeina kaimynė iš trečio aukšto. Savo buto ji niekada niekam nepardavinėjo, nes tai ne jai priklausantis butas. Buto dokumentų neturi, jie prapuolė galimai rugpjūčio pabaigoje, tiksliau ji tik tada pastebėjo, kad jų nėra, nes norėjo eiti į „SODRĄ“ dėl pensijos padidinimo, bet dokumentų nerado. Dokumentai galėjo dingti, kai buvo išvažiavusi pas pažįstamus į Meškonių kaimą, Vilniaus r. Buvo rugpjūčio vidurys. Parvažiavusi rado išlaužtas buto durų spynas. Nuo buto raktą turi tik ji. Raktų niekada niekam davusi nebuvo. Jai spynas sutaisė iškviesti meistrai, juos iškvietė kaimynė iš 50 buto. Buto dokumentus laikydavo spintoje. Iš buto daugiau niekas nedingo. Apie išlaužtas duris pranešė policijai „112“, tačiau atsiliepęs vyriškis liepė kalbėti lietuviškai, o ji nemoka, todėl padėjo ragelį. Iš policijos pas ją niekas atvažiavęs nebuvo. Jos sveikata labai prasta, sunkiai vaikšto. Turi padidintą spaudimą ir cukraus kiekį kraujyje. Nori papildyti, kad tas vyrukas, kuris vežė maistą, jai pasakė, kad jis gyvena netoli Švenčionių, bet kur tiksliai nepasakė (t. 1, b. l. 101-105).

2015-12-16 papildomos apklausos metu, liudytoja J. V. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Papildomai gali paaiškinti, kad mobiliojo ryšio telefono neturi, naudojasi stacionariu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Jos pažįstama vardu Stasia, pas kurią lankėsi labai seniai, gyvena Sakiškių kaime, Bezdonių sen., tame kaime ji gimė ir pas ją , t. y. Stasią lankėsi labai seniai, kol dar ten gyveno. Kodėl ankstesnės apklausos metu sakė, kad pas ją anksčiau lankėsi vasaros pabaigoje, paaiškinti negali - Stasią matė labai seniai. Tai, ką anksčiau minėjo, kad iš buto buvo pavogti buto dokumentai, netiesa. Anksčiau dokumentus laikė spintoje prieškambaryje ir kai jų nerado pamanė, kad kažkas pavogė, tačiau vėliau dokumentus rado kambaryje. Dokumentai nuo buto, kurių pasigedo ir dabar rado, tai buto nuomos sutartis su savivaldybe, kad bute galės gyventi, kol bus gyva. Matyt, dokumentus pasėdėjo ne ten ir pamiršo. Buto pakeisti ir išvykti gyventi kitur, ji nenorėjo ir nenori. Su niekuo apie tai nėra kalbėjusi. Taip pat niekam nėra rodžiusi savo turimų dokumentų. Sutarties Nr. 1.41-G14/0678 (t. 1, b. l. 106-107).

Liudytoja J. V. 2015-09-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, pareiškė, kad nieko tiksliai atpažinti negali, tačiau tarp kitų jai panašių asmenų nuotraukų, nurodė ir nuotrauką, pažymėtą Nr. 3, kurioje yra A. Ž., t. y. kaip vieną iš asmenų panašų į vaikiną, kuris jai nešė maistą iš seniūnijos (t. 1, b. l. 108-110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-15 apklaustas liudytoju A. K. paaiškino, kad kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto gyvena viena ir su ja labai mažai bendrauja. Šiais metais, rugpjūčio gale, ji buvo užtrenkusi savo buto duris, todėl kvietė „SOS atidarymas“ firmos darbuotojus ir jie keitė spyną. Tokio atvejo, kad būtų išlaužtos jos buto durys, jis negirdėjo. Pas kaimynę teko matyti atėjusias moteris, taip pat asocialius asmenis. Kad kaimynė parduoda butą, negirdėjo. Kiek jam žinoma, butas priklauso savivaldybei ( t. 1, b. l. 134-135).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-04 apklausta liudytoja A. S. paaiškino, kad pažįsta kaimynę J. V., kartą per mėnesį eina pas ją paskaičiuoti komunalinių paslaugų, nes ši neraštinga ir su giminaičiais nebendrauja. Iš J. V. kalbų žino, kad ši sunkiai gyvena ir giminaičiai su ja bendrauti nenori. Apie įsibrovimą į jos butą, nieko nėra girdėjusi. Tik šiais metais, rugpjūčio mėn., apie vidurį jai buvo užsitrenkusios buto durys, ar tai buvo užsitrenkusi spyna. Kas taisė spynas, nežino. Apie jokių dokumentų dingimą iš jos buto nėra girdėjusi. Apie tai kam priklauso J. V. butas žino iš bendrų kalbų, butas priklauso savivaldybei. Kad butas neprivatizuotas, ji nieko nežino. Kas pas J. V. daugiau lankosi nežino. Negirdėjo, kad ši norėtų butą parduoti. Prisimena, kad pas J. V. lankėsi vyrukas apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, šviesių plaukų, sportiško kūno sudėjimo. Jis lankėsi balandžio-gegužės mėn. Su juo buvo pora galimai kiniečių tautybės asmenų. Jie apžiūrinėjo jos butą. Tada nesureikšmino to įvykio, bet buvo įtarimas, kad gal jis lankosi (duomenys neskelbtini) bute. Poros atpažinti negalėtų, o vaikinuką atpažintų. Buto raktų, kiek žino, kaimynė niekam neduoda. J. V. niekada neišvažiuoja niekur ilgam laikui nei kelioms valandoms (t. 1, b. l. 137).

2015-12-16 papildomai apklausta liudytoja A. S. paaiškino, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Be to, ji mate, kaip J. V. savo namuose surado buto dokumentus, t. y. buto nuomos sutartį su savivaldybe, nors anksčiau pasakojo, kad kažkas pavogė buto dokumentus. Tai buvo sutartis Nr. 1.41-G 14/0678 ( t. 1, b. l. 138 ).

2015-11-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja A. S. atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 3, t. y. A. Ž., kaip tą patį asmenį, kuris lankėsi jų name 2015 m. balandžio mėn. su kinų tautybės asmenimis. Jai tuo metu kilo įtarimas, kad gal jis lankosi pas J. V. (duomenys neskelbtini) bute, tačiau tai tik jos spėjimai. Šį asmenį, t. y. A. Ž. ji tikrai mate, atpažino pagal jo veido bruožus, šviesius plaukus (t. 1, b. l. 139-141).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-27 apklausta liudytoja J. N. paaiškino, kad 2015 m. vasarą, galimai liepos pabaigoje ar rugpjūčio pabaigoje, pagal skelbimą susirado dviejų kambarių butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Buto kaina buvo apie 35 000 eurų. Jai tada pasirodė, kad tai per maža suma, tačiau skelbimu susidomėjo. Paskambinus atsiliepė vyras, iš balso sprendžiant, jaunas, kuris pasakė, kad butą paveldėjo. Kalbėjo apie tai, kad dokumentai nesutvarkyti, tačiau nepamena, kas tiksliai nesutvrkyta. Pamena, jis sakė, kad greitai reikia duoti užstatą, nes yra daug norinčių. Aišku ji bandė pasiaiškinti, kad jei duos užstatą, tai turėtų būti tvarkingi dokumentai, bet jis juos sutvarkyti žadėjo per kelias dienas. Sutarė, kad apžiūrės butą, bet kai perskambino pasitikslinti, jis pasakė, kad nevažiuotų, nes pas jį pirkėjai atvažiuos iš Šiaulių, o jei jiems butas netiks, jis jai perskambins. Tą pačią dieną antroje dienos pusėje tas jaunuolis jai vėl perskambino ir pasakė, kad tiems pirkėjams butas tiko, bet jam davė netinkamą kainą, todėl jis nesutiko parduoti. Jei ji nori, tai turi per valandą atvažiuoti ir sumokėti užstatą. Ta skuba jai kėlė į tarimą, nes jaunuolis nesutiko atidėti susitikimo vakarui, todėl ji atsisakė važiuoti apžiūrėti buto. Kiek jaunuolis norėjo užstato, nepaklausė. Nei buto, nei pardavėjo nematė. Pardavėjo iš balso ji atpažinti negalėtų (t. 1, b. l. 199).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-29 apklausta liudytoja V. B. paaiškino, kad 2015 m. vasarą ieškojo pirkti buto savo sūnui T. B.. Skelbimų portale „Aruodas“, susirado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, parduodamas dviejų kambarių butas už 124 tūkstančius litų. Skelbimas buvo su nuotraukomis. Skelbimu susidomėjo ir paskambino pardavėjui, sutarė susitikti. Apžiūrėti buto važiavo su sūnumi. Butas buvo (duomenys neskelbtini) name, antrame ar ketvirtame aukšte. Atvažiavę nurodytu adresu, kurį laiką laukė pardavėjo. Tuo metu iš namo laiptinės išėjo vyriškis, prie kurio priėjo pasiklausti, kokie šio namo gyventojai, kas parduoda butą. Vyriškis nustebo dėl parduodamo buto, bet pasakojo, kad nėra labai geri kaimynai, kad butas apleistas. Tada atvažiavo pardavėjas su tamsiai žalios spalvos automobiliu, galimai CITROEN. Automobilis buvo didelis, todėl sprendžia, kad jis keturių durų. Su pardavėju užėjo į namo laiptinę. Pardavėjas buvo jaunas, apie 180 cm ūgio, lieknas, sportiško sudėjimo, raumeningų rankų, pailgo veido. Šviesių, trumpai kirptų plaukų, apie 30 m. amžiaus. Ant jo kairio peties pastebėjo tatuiruotę. Jis papasakojo, kad butą paveldėjo jo žmona iš savo senelės, kuri nesenai mirė ligoninėje, dabar tvarkomi paveldėjimo dokumentai notarinėje kontoroje netoli stoties, galimai Smėlio gatvėje. Buto durys buvo senos, apkaltos paminkštinta medžiaga. Pardavėjui nepavyko atrakinti durų. Tada jis pasakė, kad pasiėmė ne tuos raktus. Skambino kažkam mobiliuoju telefonu ir kalbėjosi nuėjęs į šalį, galimai rusų kalba. Jai užkliuvo tai, kad kalbėdamas telefonu, jis paminėjo, kad pasiėmė ne tuos raktus nuo dieduko buto. Kai pasiūlė nuvažiuoti atvežti raktų, jis pasakė, kad reikės važiuoti toli. Galimai paminėjo Naujosios Vilnios mikrorajoną, be to, nurodė, kad turi kitų reikalų, dar klientai atvažiuoja pasižiūrėti buto iš Šiaulių, todėl važiuoti paimti raktų atsisakė. Minėjo, kad nori užstato, tačiau nepasakė sumos, nes jie pasakė, kad užstato neduos, kol nebus sutvarkyti buto dokumentai. Pardavėjas jiems neprisistatė, jokių dokumentų (nei buto, nei savo) nerodė. Jai visa situacija pasirodė įtartina (tai, kad pardavėjas minėjo, jog butas priklausė mirusiai žmonos senelei, o telefonu paminėjo, kad raktai nuo dieduko buto). Be to, ir kaimynas nustebo, kad butas parduodamas, pasakė, kad senelė, gyvenanti bute, gyva. Išėjus iš laiptinės, jaunuolis nuėjo į savo automobilį ir sėdėjo bei su kažkuo intensyviai kalbėjosi telefonu, nors sakė, kad kažkur skuba. Tada užsirašė jo automobilio numerį, bet galimai neišsaugojo. Įtarimą kėlė ir tai, kad jis pinigų norėjo grynais, parodė tik buto duris ir, išėjus į lauką, buto langus. Kitą dieną jis vėl paskambino ir pasakė, kad pirkėjai iš Šiaulių buto nepirko, o jam labai reikia pinigų buto dokumentų tvarkymui, todėl paklausė, ar tas butas juos dar domina. Jie liepė skambinti, kai buto dokumentai bus sutvarkyti. Nuo tada jokių kontaktų su tuo žmogumi neturėjo. Skelbimas internete apie šį butą dar buvo kurį laiką, o kai dingo, pamanė, kad butas parduotas. Žiūrėdama skelbimus buvo pastebėjusi, kad tame pat name, tuo pat metu, buvo parduodamas ir kitas butas, bet skelbimas greitai dingo, todėl paklausė to jaunuolio, gal tai jis parduoda tą butą, tačiau šis paaiškino, kad tas kitas butas jau parduotas, pardavė ne jis (t. 2, b. l. 2-4).

2016-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja V. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 6, kurioje yra A. Ž., kaip labai panašų asmenį, kuris pardavinėjo butą (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje. Atpažino pagal pailgą veidą, trumpai nukirptus plaukus. Negali tvirtai teigti, kad tai tikrai jis, bet labai panašus (t. 2, b. l. 5-7).

2015-08-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu D. P. pateikus skolos raštelį, kuris 2016-01-25 buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jame nurodyta: A. Ž., (duomenys neskelbtini) Švenčionių raj., Pabradė, a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus paėmė iš D. P., 3000 eurų (tris tūkstančius eurų). Pinigus gavo už buto užstatą. Žemiau nurodyta: A. Ž. vardas, pavardė, data: 2015-08-06 bei patvirtinta parašu. Be to, žemiau nurodyta, kad pinigus už buto užstatą 3000,00 Eur davė D. P., tai patvirtinta jos parašu, nurodyta data: 2015-08-06 (t. 1, b. l. 36-37, 38-39, 40).

2015-08-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu D. P. pateikus pinigų perdavimo-priėmimo raštelį, kuris 2016-01-25 buvo apžiūrėtas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, matyti: A. Ž., nurodęs savo duomenis: (duomenys neskelbtini) Švenčionių raj., Pabradė, gyvena (duomenys neskelbtini) Nemenčinė, a. k. (duomenys neskelbtini) tel. (duomenys neskelbtini) k. nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2008-10-22, ir D. P., nurodžiusi savo duomenis: (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini) Vilnius, a. k. (duomenys neskelbtini) tel. (duomenys neskelbtini), kort. Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2013-05-30, pasirašė pinigų perdavimo-priėmimo raštelį, t. y., A. Ž. pinigus paėmė iš D. P., 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų). Gavo 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų). Tai patvirtina ties A. Ž. vardu ir pavarde, esantis parašas. Pinigų perdavimo-priėmimo raštelio (lapo) apačioje nurodyta, kad davė 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų) D. P.. Tai patvirtinta parašu, nurodyta data: 2015-08-03 (t. 1, b. l. 36-37, 38-39, 41).

Iš 2015-08-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu D. P. pateiktos Asmens tapatybės kortelės kopijos, t. y., kuri 2016-01-25 buvo apžiūrėta kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nustatyta, kad Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Išdavimo data (duomenys neskelbtini) Švenčionių PK MP (92) (t. 1, b. l. 36-37, 38-39, 42-43).

Iš 2015-08-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu D. P. pateiktų skelbimo vaizdų iš internetinio tinklalapio www.aruodas.lt matyti, kad skelbimas apie parduodamą dviejų kambarių butą, 50 m2, ketvirtame aukšte, esantį Vilnius, Fabijoniškės, (duomenys neskelbtini),  buvo įvestas (patalpintas) 2015-08-01, unikalus numeris www.aruodas.lt./1-1843725. Buto pardavimo kaina 36000 Eurų (124301 Lt). Pardavėjo kontaktai  (duomenys neskelbtini), būtent tokį telefono numerį A. Ž. ir buvo nurodęs surašant bei pasirašant pinigų perdavimo-priėmimo raštelį su D. P., 2015-08-03 (t. 1, b. l. 36-37, 38-39, 50-57).

Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės bei 2015-11-30 tarnybinio pranešimo „Dėl adresų nustatymo“ matyti, kad įrašų apie adresą (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, Vilniaus rajonas, t. y., kurį buvo nurodęs A. Ž. kaip savo gyvenamosios vietos adresą, 2015-08-03 surašant ir pasirašant pinigų perdavimo-priėmimo raštelį su D. P., nerasta, minėtu adresu neregistruoti  jokie statiniai ar kita nuosavybė (t. 1, b. l. 68-70, 71).

Iš 2015-10-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyriaus pateikto atsakymo seka, kad J. V., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą  dėl socialinės paramos ir socialinių paslaugų teikimo  nesikreipė. Dokumentų dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo J. V., gim. 1938 m., skyriuje nėra (t. 1, b. l. 126).

Iš 2015-10-08 UAB „Internetinė prekyba Fresh Market“ atsakymo seka, kad apie prekių užsakymą ir pristatymą bei klientą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įmonės duomenų bazėje nerasta (t. 1, b. l. 123, 124).

2016-01-25 tarnybiniame pranešime „Dėl įmonės nustatymo“ nurodyta, kad įmonė pavadinimu „SOS atidarymas“ neegzistuoja, tačiau yra įmonė pavadinimu „SOS atrakinimas“. Pažymima, kad patikrinus minėtos įmonės  duomenis bei tiesiogiai pabendravus su darbuotojais, nustatyta, kad įmonė per mėnesį gauna apie du šimtus iškvietimų, kurie nėra registruojami ir jokia jų apskaita nevedama. Todėl nustatyti kas iš darbuotojų išvyko pagal iškvietimą, bei kokie tiksliai darbai buvo atliekami nustatyti nėra galimybės (t. 1, b. l. 80).

2015-10-09 iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) Vilniaus skyriaus atsakymo seka, kad negalima pateikti informacijos ar nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 skambino J. V., nes šios informacijos paieškai nepakanka paieškos kriterijų pagal kuriuos Centro informacinėje sistemoje galima būtų atlikti automatinę paiešką, todėl reikėtų perklausyti visų nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruotų  skambučių (užregistruoti 423517 skambučių) garso įrašus, o tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (t. 1, b. l. 112).

Iš 2015-09-29 Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento pateikto atsakymo bei pridėtos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G-14/0678 kopijos, nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje unikalus numeris 1099-0015-2018:0072 priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Bute laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki dabar gyvena J. V. pagal 2014-10-28 pasirašytą nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0678 (t. 1, b. l. 83, 84-87 ).

Iš 2014-11-05 buto perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. G.5.22-0678 pasirašytas tarp nuomotojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir nuomininko J. V. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje (t. 1, b. l. 88).

Iš 2015-09-02 UAB „Diginet“ administruojančios internetinį portalą www.aruodas.lt, pateikto atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ bei pridėto skelbimo vaizdo, taip pat  ir 2015-12-02 pateikto atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad 2015-08-01 11:38 val.  www.aruodas.lt portale buvo  patalpintas skelbimas, kurio unikalus Nr. 1-1843725 apie Vilniuje, Fabijoniškėse, (duomenys neskelbtini), parduodamą dviejų kambarių butą už 36 000 eurų, ketvirtame aukšte ir nurodytas kontaktinis telefonas(duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini), o tai iš esmės  patvirtina įtariamojo A. Ž. parodymus apie jo parduodamą dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trečiame arba ketvirtame aukšte, kurį jis patalpino į tinklalapį www.aruodas.lt,, taip pat, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) priklauso jam, be to jo tvirtinimu, jis J. V. buvo palikęs telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji jam niekada neskambino. Taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės D. P. parodymus, kad 2015-08-01 apie 13.00 val. portale www.aruodas.lt, ji pamačiusi parduodamą dviejų kambarių butą Fabijoniškėse, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už gerą 36 000 eurų kainą, tą pačią dieną, ji buto pardavėjui skambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146, 148, 152, 23, t. 2, b. l. 21, 25).

Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2016-01-25 tarnybiniame pranešime „Dėl mobiliojo ryšio telefonų numerių  išklotinių analizės“ pažymima, kad tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis A. Ž. naudojosi  telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“, išankstinio apmokėjimo paslauga) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“, išankstinio apmokėjimo paslauga). Nei vienas iš numerių nebendravo su J. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., priklausančiu numeriu (duomenys neskelbtini), taip pat šie numeriai nepalaikė  tarpusavio kontakto. Išanalizavus numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“, išankstinio apmokėjimo paslauga), kuriuo naudojosi A. Ž. išklotines  nustatyta, kad po skelbimo patalpinimo apie  parduodamą butą  skelbimų portale www.aruodas.lt, 2015-08-01 11.38 val., šiuo numeriu jis palaikė ryšį su nukentėjusiąja D. P., kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jos pirmojo skambučio 2015-08-01 13, 06 val., Taip pat po skelbimo patalpinimo, 2015-08-01, 13.07 val., skambino asmuo iš mobiliojo ryšio telefono numerio(duomenys neskelbtini), bei 2015-08-01 13.45 val. skambino asmuo iš mobiliojo ryšio telefono numerio(duomenys neskelbtini)  . Pažymima, kad tyrimo metu nustatyta, jog telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi J. N., o numeris (duomenys neskelbtini) priklauso T. B.. Susisiekus su šiais asmenimis nustatyta, kad T. B. motina V. B. ir J. N., tuo pačiu metu, kaip ir D. P. ieškojo pirkti buto, bei A. Ž. skambino pagal skelbimą (t. 1, b. l. 196-197).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. P. pareiškė 13100 Eur civilinį ieškinį, todėl pripažinta civiline ieškove (t. 1, b.l. 31, 32). Teisminio nagrinėjimo metu D. P. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes dėl A. Ž. veiksmų ji patyrė stresą, nerimą (t. 2, b. l. 128).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 str. 2 d.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, siejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama, kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui šiems veiksmams atlikti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Apklaustas teisme A. Ž. prisipažino padarę nusikaltimą ir nurodė jo padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji ir liudytojai, jų parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokoluose užfiksutais duomenimis. Dėl kaltinamojo veiksmų įrodytumo teismui nekyla abejonių, todėl teismas, atsižvelgdamas į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis A. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL (9415 Eur) dydžio sumą (BK 190 straipsnis), ir ši jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę A. Ž., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis teistas du kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei. Veiką, už kurią A. Ž. teisiamas šiuo nuosprendžiu, jis padarė būdamas neteistas. Turi nuolatinę gyvenamąjąj vietą, šeimą, du mažamečius vaikus. Administracine tvarka baustas. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. Ž. nusikaltimą padarė, būdamas neteistas, tačiau jo asmenybę apibūdina tai, kad šiuo metu jis jau yra teistas du kartus už to paties pobūdžio tyčinius nusikaltimus nuosavybei, tai rodo, jo polinkį nusikalsti. Teismas, atsižvelgdamas išdėstytas nusikaltimo pobūdį ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, daro išvadą, jog A. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. Ž. teistas 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys epizodai). Vadovaujantis BK 641 straipsniu skirta galutinė bausmė – 1 m. laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2016-01-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpyje pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą (bauda vykdoma atskirai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bendrintina apėmimo būdu su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-07-04 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (trys epizodai) paskirta subendrinta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Į bausmės laiką įskaitytinas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-07-04 nuosprendžiu atliktas bausmės laikas, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas taisykles (prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms).

Kaip jau minėta, A. Ž. BK 182 sraipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas neteistas, jis jauno amžiaus, dirba, turi šeimą, du mažamečius vaikus. Teisiamojo posėdžio metu A. Ž. atsiprašė nukentėjusiosios, paaiškino, jog ketina dirbti ir atlyginti padarytą žalą, dalį žalos (1000 eurų) atlygino. Dėl šių priežasčių teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 dalis), įpareigojant visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. P. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 13 100 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. P. ieškinį palaikė, nurodė, kad norėjo nusipirkti butą, nepavyko, todėl jai pablogėjo sveikata, važinėjo pas gydytojus, sustiprėjo galvos skausmai, patyrė stresą, tačiau medicininių dokumentų dėl sveikatos pablogėjimo pateikti negali. Nukentėjusiosi teigė, kad galėjo nupirktą butą nuomoti, gauti pajamų, o dabar nieko negali. Jos lūkesčiai nebuvo realizuoti. Vertina moralinę žalą 2000 eurų, nes nuomodama butą už 200 Eur per du metus jai būtų tiek gavęsi. Tuėjo papildomų rūpesčių, nes vienerius metus važinėjo į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą, turėjo atsiprašyti iš darbo. Kaltinamasis anksčiau nebuvo nieko sumokėjęs. Dabar jo sumokėti 1000 eurų, kuriuos prašo išskaityta iš pateikto civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 155-159).

Iš kaltinamojo A. Ž. pateikto nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad 2016-09-07 į D. P. sąskaitą buvo pervesta 1000 Eur žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 153).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 13 100 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalis dėl 13 100 eurų dydžio turtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai D. P. nusikalstamais A. Ž. veiksmais buvo padaryta turinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, skolos rašteliu, pinigų perdavimo – priėmimo rašteliu, banko sąskaitos išrašu, taip pat kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais, o kaltinamaisis A. Ž. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino padaręs visiškai bei pareikšto ieškinio sumos tiek turtinės, tiek neturtinės neginčijo. Iš  D. P. pateikto pinigų perdavimo-priėmimo raštelio matyti, kad ji A. Ž. perdavė 10 000 eurų (t. 1, b. l. 41). Iš D. P. pateikto skolos raštelio matyti, kad ji A. Ž. perdavė 3000 eurų (t. 1, b. l. 40). Iš byloje esančio AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad komisinis mokestis už grynųjų pinigų išmokėjimą 80 Eur (t. 1 b. l. 46). Be to, iš kaltinamojo A. Ž. pateikto nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad 2016-09-07 į D. P. sąskaitą buvo pervesta 1000 Eur žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 153), nukentėjusioji nurodė, kad ši suma turi būti išskaičiuota iš ieškinio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios D. P. prašoma priteisti turtinės žalos suma mažintina iki 12 080 eurų.

Spręsdamas D. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šią teisės normą neturtinė žala atlyginama ne tik kai ji padaryta dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai ar gyvybei, bet ir dėl kitų nusikaltimų, tačiau šiuo atveju jos padarymo faktas nėra preziumuojamas, o jis turi būti įrodytas. Esant nusikaltimo faktui, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusioji D. P. prašo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl A. Ž. nusikalstamų veiksmų jai pablogėjo sveikata, važinėjo pas gydytojus, sustiprėjo galvos skausmai, patyrė dvasinį sukrėtimą bei kitus nepatogumus, tačiau nepateikė j įrodymų, patvirtinančių nurodytus teiginius. Visgi, teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus dėl netektos didelės pinigų sumos, nepatogumus dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo bei teisminio proceso. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, į kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, kaltinamasis – jaunas, darbingas, į aplinkybę, kad nukentėjusiajai padaryta didelė turtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos teismų suformuota praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, siekdamas užtikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiosios teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiosios D. P. prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 500 eurų.

Vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio ir jos parodymų turinį teismas nustatė, kad ieškovė, reikalaudama atlyginti jos patirtą neturtinę žalą, remiasi taip pat turtinės žalos aspektais dėl negautų pajamų. Nurodo, kad nuomodama butą už 200 Eur, per du metus būtų gavusi 2000 Eur. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Šiuo gi atveju nėra pateiktų realių duomenų, kad tarp D. P. ir kitų subjektų buvo sudarytos sutartys dėl perkamo buto nuomos ir dėl sukčiavimo ji negalėjo įgyvendinti sutartinių reikalavimų – išnuomoti šį butą, dėl ko patyrė nuostolių. Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusių asmens veiksmų. Tuo tarpu vien turto, kaip tokio turėjimas savo žinioje, negarantuoja nuomos pajamų iš šio turto gavimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik hipotetinių nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. 

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu buvo laikinai apribotos A. Ž. nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į sąskaitas, AB “Swedbank” (duomenys neskelbtini), AB “DNB Bankas” (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į byloje pareikštą ir pilnai iki šiol neatlygintą civilinį ieškinį, nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymas paliktinas iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2015-08-03 pinigų perdavimo-priėmimo raštelis, 2015-08-06 skolos raštelis, Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, saugomi baudžiamosios bylos 2 tome, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą vineriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnes, galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, į bausmės laiką įskaityti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu atliktą bausmės laiką.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. Ž.: 12080 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

A. Ž. nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į sąskaitas, AB “Swedbank” (duomenys neskelbtini), AB “DNB Bankas” (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinio ieškinio patenkinimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2015-08-03 pinigų perdavimo-priėmimo raštelį, 2015-08-06 skolos raštelį, Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                               Eglė Gruodienė