Civilinė byla Nr. 2A-635-431/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03762-2013-3

                                            Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.; 73.2.6.1.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Deforta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BTA Insurance Company SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „Deforta“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėja, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

            Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1308,20 Lt žalos, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-07-26 Vilniuje buvo apgadintas automobilis Jaguar XJ6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis J. T.. Žalą padarė atsakovui priklausančio automobilio valdytojas, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovą. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam. Kadangi atsakovui priklausančios transporto priemonės valdytojas (savininkas) per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio raštu nepranešė draudikui apie įvykį, ieškovas prašo priteisti 20 % išmokėtos žalos.

            Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra patyręs nuostolių ir kad 6540,98 Lt suma buvo sumokėta automobilio Jaguar XJ6 savininkui. Ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą tik tuo atveju, jeigu įrodo turėtas išlaidas ir kad jas patyrė dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nenurodė, kodėl turėtų būti priteista maksimali suma, t.y. 20 %. Nepateikė įrodymų, su kokiais sunkumais susidūrė administruojant žalą. Prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1308,20 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

           Teismas nustatė, kad 2012-07-26 Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas J. T. priklausantis automobilis Jaguar XJ6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovui priklausančio automobilio Mitsubishi Pajero Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. R.. Atsakovui priklausančio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu pas ieškovą, kuris išmokėjo 6540,98 Lt draudimo išmoką už nukentėjusiam asmeniui priklausančio automobilio remontą. Duomenys byloje apie išmokėtą draudimo išmoką pateikti ir tinkamai patvirtina draudiko patirtus nuostolius.

              TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60, 60.3 p. nustatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas per 3 darbo dienas nepateikė draudikui eismo įvykio deklaracijos ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykių aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 aktuali redakcija). Taigi draudikas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 20 proc. draudimo išmokos iš draudėjo (CK 6.280 str. 1 d.).

                Atsakovas neteikė įrodymų, jog transporto priemonės valdytojas (savininkas) UAB „Deforta“ per tris darbo dienas nuo įvykio informavo ieškovą apie eismo įvykį arba nurodė objektyvias neinformavimo priežastis. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįvykdė įstatymu bei sutartimi nustatytos pareigos. Iš 2012-08-20 ieškovo pateikto raštiško kvietimo atsakovui nustatyta, kad iki jo teikimo transporto priemonės valdytojas (savininkas) jokių veiksmų, susijusių su pranešimu apie įvykį visiškai neatliko. Minėto fakto nepaneigė ir atsakovas. Kadangi byloje nėra lengvinančių aplinkybių dėl atsakovo pareigų nevykdymo, taip pat atsakovas neteikė ir kitų galimai reikšmingų aplinkybių dėl pareigų nevykdymo, o tuo pačiu ir pagrindo mažinti reikalaujamą grąžinti draudimo išmokos sumą. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį ir reikšmingumą, į išmokėtos draudimo išmokos dydį, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nuostolių atlyginimo dydis, lygus 20 procentų  ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, yra teisingas, protingas bei proporcingas įstatymo bei sutarties pažeidimui.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Deforta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

           Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

          1) Byloje nėra nustatyta atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, tai yra asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Tuo pačiu žalą padaręs asmuo, apdraudęs transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi patirti papildomų neigiamų finansinių pasekmių. Vien tik formalus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų  draudėjo pareigų nevykdymas, nesukėlęs draudimo kompanijai jokių finansinių nuostolių, negali būti teisėtu pagrindu reikalauti iš draudėjo 20 % nuketėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos kompensacijos. Draudimo žalų administravimas yra tiesioginė ieškovo veikla, kurios sąnaudas jis apmoka iš privalomojo transporto priemonių draudimo įmokų. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo jas atlyginti. Tokiu teismo sprendimu sudaromos sąlygos draudimo bendrovei neteisėtai praturtėti (sutaupyti) klientų draudimo įmokų sąskaita, realiai nepatyrus jokių kaštų. Bet kuriuo atveju draudikas, gavęs pranešimą apie draudiminį įvykį iš draudėjo, susisiekia su nukentėjusiojo asmens draudimo kompanija ir pačiu nukentėjusiuoju. Todėl teismas privalėjo išsiaiškinti, kokio konkretaus dydžio papildomus nuostolius realiai sukėlė draudėjo nepranešimas apie draudiminį įvykį. Tik atsižvelgus į ieškovo pateiktus faktinius duomenis, teismas galėjo spręsti apie pagrindo priteisti 20 % draudimo išmokos egzistavimą. Ieškovui nepagrindus savo papildomų išlaidų, ieškinys turėjo būti atmestas.

           2) Pagal CK 6.249 straipsnį, jeigu šalis nuotolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Jeigu įstatymo leidėjas visais atvejais suteiktų draudimo bendrovei galimybę pretenduoti į 20 % draudimo išmokos siekiančias baudines netesybas, kurių nereikėtų įrodinėti, tai įstatyme būtų nurodytas konkretus dydis, o ne maksimalus, išreikštas žodžiu “iki”. Todėl ieškovas privalėjo teisme įrodyti savo papildomai patirtas išlaidas dėl atsakovo kaltės. Ieškovas byloje neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė teismo sprendimu priteistus nuostolius. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą tik tuo atveju, jeigu įrodo turėtas išlaidas. Ieškovo prašoma 20 % suma negali būti priteista iš atsakovo, nes tai yra maksimali įstatymo nustatyta suma. Ieškovas neargumentavo, dėl kokių priežasčių turėtų būti priteista maksimali suma, o ne 2 %, 5 % ar 10 %. Be to, ieškovas teigia, kad išmoką sumokėjo, vadinasi išsamiai išsiaiškino visas šio įvykio aplinkybes ir be atsakovo pagalbos.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

           Byloje kilo ginčas dėl draudėjo pareigos atlyginti draudikui 20 % jo sumokėtos draudimo išmokos, draudėjui laiku nepranešus draudikui apie draudiminį įvykį

           Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas 2011-11-18 su ieškovu sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b.l. 36; 51). Dėl atsakovui priklausančio automobilio vairuotojo kaltės 2012-07-26 eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis (b.l. 51-53; 60). Ieškovas 2012-08-20 kvietimu Nr. AJA/12/06253 informavo atsakovą apie gautą pretenziją dėl 2012-07-26 eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės, įspėjo apie teisės aktuose numatytą atsakovo pareigą per tris dienas pranešti apie eismo įvykį bei prašė kuo skubiau atvykti ir pranešti apie eismo įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiūrai bei turimą eismo įvykio deklaracijos egzempliorių (b.l. 37). Ieškovas 2012-10-05 sumokėjo 6540,98 Lt draudimo išmoką už nukentėjusiam asmeniui priklausančio sugadinto automobilio remontą (b.l. 50; 53; 57-58).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Minėtos teisės normos nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Minėto 12 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos draudėjo pareigos, kurios apima ir bendrus reikalavimus imtis transporto priemonės valdytojui prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, ir tiksliai apibrėžtus imperatyvius reikalavimus per nustatytą laiko tarpą pranešti draudikui apie eismo įvykį ar pareikštą pretenziją. Todėl nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.5 punktas nustato, jog  draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

            Byloje nustatyta, jog atsakovas neįvykdė pareigos laiku pranešti draudikui apie eismo įvykį, taip pat byloje nėra įrodymų, jog ir po ieškovo 2012-08-20 kvietimo atvykti ir pranešti apie eismo įvykio aplinkybes, atsakovas būtų įvykdęs įstatymo nustatytą pareigą pranešti ieškovui apie eismo įvykį ir jo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse (dabar – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse) nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. L., bylos Nr. 3K-3-433/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė jokių priežasčių, galinčių paneigti jo kaltę dėl pareigos laiku informuoti draudiką nevykdymo, ar paaiškinti minėtos pareigos nevykdymo aplinkybes, todėl atsakovo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, taigi nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise.

                Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 20 % draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.5 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, atsiliepime nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovas apie eismo įvykį sužinojo per tris dienas ar, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos ieškovo pareigai išmokėti draudimo išmoką (b.l. 44-45). Atsakovo argumentas, kad draudimo išmokos išmokėjimas reiškia kartu ir ieškovo galimybę išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes be jo pagalbos, vertintinas tik kaip įrodymais nepagrįsta atsakovo prielaida, kuri negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu netaikyti Taisyklių 60.5 punkte numatytos atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad Taisyklių 60.5 punkte nustatyta draudiko teisė reikalauti iš transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos nereiškia, kad visais atvejais, draudikui pažeidus bendradarbiavimo pareigą, turi būti priteista visa 20 % dydžio suma. Taisyklių 63 punkte nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamo atsakovo pareigos informuoti pažeidimo atveju pripažintina, kad jis negali būti vertinamas, atsižvelgiant į priežastinį ryšį su eismo įvykiu, nes ši pareiga yra susijusi su transporto priemonės valdytojo elgesiu po eismo įvykio. Tačiau atsakovas, teigdamas, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, atitinkamų įrodymų savo nurodomai aplinkybei pagrįsti nepateikė, o tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju galėjo būti nustatytos tik išanalizavus ir atsakingo už autoįvykį asmens veiksmus, jo nurodomas įvykio ir žalos padarymo trečiajam asmeniui aplinkybes. Akivaizdu, kad šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, kuris yra atsakingas už padarytą žalą, ir kuris tik ir galėtų turėti atitinkamus įrodymus. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog nepranešimas apie įvykį visiškai neįtakojo atsiradusios žalos dydžio, nesudarė jokių papildomų sunkumų apskaičiuojant žalą, nesudarė kitokių sunkumų draudimo bendrovei. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamame sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad byloje nėra lengvinančių aplinkybių dėl atsakovo pareigų nevykdymo, atsakovas neteikė ir kitų galimai reikšmingų aplinkybių dėl pareigų nevykdymo, todėl iš atsakovo buvo teisėtai priteista maksimali 20 % dydžio draudimo išmokos suma.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                     Laima Gerasičkinienė