Civilinė byla Nr. 2A-333/2009
Procesinio sprendimo kategorija 87(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,
sekretoriaujant
Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant:
ieškovų atstovei adv. Vilijai Viešūnaitei,
atsakovo
atstovui adv. Linui Jakui,
trečiojo
asmens atstovei D. T. ,
viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinys, civilinėje byloje Nr.
2-1411-28/2008 pagal ieškovų GEORGE V RESTAURATION (dabartinis pavadinimas
GEORGE V EATERTAINMENT) ir GEORGE V RECORDS ieškinį atsakovui A.
P. dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia. Trečiasis
asmuo byloje Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t
ė :
Ieškovų GEORGE V RESTAURATION (dabartinis pavadinimas GEORGE V
EATERTAINMENT) ir GEORGE V RECORDS atstovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui
A. P. prašė pripažinti negaliojančia prekių ženklo LA
BUDDHA BAR registraciją Nr. 48233 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovų atstovė nurodė, kad atsakovas A. P. Lietuvos
Respublikos valstybiniam patentų biurui 2002 m. rugsėjo 20 d. pateikė paraišką Nr. 2002 1815 registruoti prekių ženklą LA BUDDHA BAR. Prekių ženklas LA
BUDDHA BAR (Reg. Nr. 48233) buvo įregistruotas 2004 m. liepos 27 d. ir pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją yra skirtas 41 klasės (švietimas, mokymas,
pramogos, sportinė ir kultūrinė veikla) bei 43 klasės (maisto ir gėrimų
parūpinimo paslaugos, laikinas apgyvendinimas) paslaugoms žymėti. Atsakovas
paraišką registruoti prekių ženklą LA BUDDHA BAR (Reg. Nr. 48233) pateikė
turėdamas nesąžiningų ketinimų. Subjektinė teisė į prekių ženklą BUDDHA BAR
priklauso ieškovams, kurie šį prekių ženklą pradėjo naudoti dar 1996 metais.
Ieškovai prekių ženklą BUDDHA BAR daugelyje pasaulio valstybių naudoja klubų,
pasilinksminimo, pramogų, maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugoms žymėti. Šis
prekių ženklas yra tapęs aukščiausios klasės atitinkamų paslaugų sinonimu. Visos
ieškovų teikiamos paslaugos pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją yra
priskiriamos tų pačių klasių paslaugoms, kurioms žymėti buvo pateiktas
registruoti atsakovo prekių ženklas LA BUDDHA BAR (Reg. Nr. 48233). Ieškovas
GEORGE V RESTAURATION prekių ženklą BUDDHA BAR daugelyje pasaulio valstybių pateikė
registruoti žymiai anksčiau nei atsakovas pateikė paraišką registruoti prekių
ženklą LA BUDDHA BAR (Reg. Nr. 48233) Lietuvoje: Vokietijoje prekių ženklas
BUDDHA BAR (Reg. Nr. 39836133.9) buvo pateiktas registruoti 1998 m. birželio 29 d., Prancūzijoje prekių ženklas BUDDHA BAR (Reg. Nr. 99804764) buvo
pateiktas registruoti 1999 m. liepos 26 d., prekių ženklas BUDDHA BAR (Reg. Nr.
003010872) buvo pateiktas registruoti 2000 m. vasario 29 d., prekių ženklas BUDDHA BAR (Reg. Nr. 02 3153923) buvo pateiktas registruoti 2002 m. kovo 15 d. Tarptautinis prekių ženklas BUDDHA BAR (WO Reg. Nr. 725306) buvo
registruotas 1999 m. gruodžio 23 d. ir jo registracija galioja Austrijoje,
Beneliukso valstybėse, Šveicarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Egipte, Ispanijoje,
Vengrijoje, Italijoje, Maroke, Monake, Portugalijoje, Rumunijoje, Rusijoje,
Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Bendrijos prekių ženklas BUDDHA
BAR (paraiškos Nr. 002695005) buvo pateiktas registruoti 2002 m. gegužės 13 d. Tarptautinis prekių ženklas BUDDHA BAR (WO Reg. Nr. 787778) buvo
registruotas 2002 m. liepos 8 d. ir jo registracija galioja Kinijoje,
Japonijoje, Australijoje ir Singapūre. Žymiai anksčiau nei atsakovas pateikė
paraišką registruoti prekių ženklą LA BUDDHA BAR (Reg. Nr. 48233) Lietuvoje,
ieškovas GEORGE V RECORDS yra registravęs eilę prekių ženklų BUDDHA BAR
įvairiose pasaulio valstybėse: Prancūzijoje prekių ženklas BUDDHA BAR (Reg. Nr.
003005110) buvo pateiktas registruoti 2000 m. vasario 3 d., Bendrijos prekių ženklas BUDDHA BAR (paraiškos Nr. 002687101) buvo pateiktas registruoti 2002 m. gegužės 7 d. Atsakovas turėjo galimybę žinoti apie ieškovų prekių ženklą BUDDHA BAR,
jo intensyvų ir sėkmingą naudojimą, todėl pateikdamas registruoti prekių ženklą
LA BUDDHA BAR (Reg. Nr. 48233) elgėsi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu. Atsakovo
veiksmų neteisėtumą ir nesąžiningumą taip pat įrodo aplinkybė, kad prekių
ženklas LA BUDDHA BAR (Reg. Nr. 48233) iki šiol atsakovo Lietuvoje nėra
naudojamas, tai yra atsakovas neturėjo sąžiningos gera verslo praktika
pagrįstos priežasties registruoti ginčo prekių ženklą.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino - pripažino negaliojančia prekių ženklo LA BUDDHA BAR
registraciją Nr. 48233.
Sprendime nurodoma, kad byloje pateiktais įrodymais yra pagrįsta
aplinkybė, jog ieškovas GEORGE V RESTAURATION 2002 m. gegužės 13 d. pateikė registruoti Bendrijos prekių ženklą BUDDHA BAR (paraiškos Nr. 002695005). Ieškovas
GEORGE V RECORDS 2002 m. gegužės 7 d. pateikė registruoti Bendrijos prekių
ženklą BUDDHA BAR (paraiškos Nr. 002687101). 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo nuostatose (toliau –
Reglamentas) numatyta, kad Bendrijos prekės ženklui taikomas jo vieningumo
principas, leidžiantis įmonėms gauti vienodą apsaugą suteikiantį Bendrijos
prekių ženklą, sukurtą vadovaujantis vienu Bendrijos teisės aktu, kuris būtų
tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, bei galiojantį visoje Bendrijos
teritorijoje. Ieškovo GEORGE V RESTAURATION 2002 m. gegužės 13 d. pateiktas registruoti Bendrijos prekių ženklas BUDDHA BAR (paraiškos Nr. 002695005) buvo
įregistruotas 2003 m. rugsėjo 8 d. Ieškovo GEORGE V RECORDS 2002 m. gegužės 7 d. pateiktas registruoti Bendrijos prekių ženklas BUDDHA BAR (paraiškos Nr.
002687101) buvo įregistruotas 2004 m. sausio 22 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ieškovų Bendrijos prekių ženklų galiojimas buvo išplėstas Lietuvos
Respublikos teritorijos atžvilgiu. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl
teritorialumo principo, dėl teisinės apsaugos netaikymo ieškovų įregistruotiems
Bendrijos prekių ženklams. Teisė į prioritetą reiškia, kad nustatant teisių
pirmenybę prioriteto data yra laikoma Bendrijos prekių ženklo paraiškos
padavimo data. Paraiška Bendrijos prekių ženklui, kuriai buvo suteikta padavimo
data, valstybėse narėse prilyginama įprastu būdu paduotai nacionalinei
paraiškai.
Teismas nurodė, kad ieškovai prekių ženklą BUDDHA BAR pradėjo naudoti
dar 1996 metais, tai yra žymiai anksčiau nei atsakovas pateikė įregistruoti
prekių ženklą LA BUDDHA BAR, kad daugelyje pasaulio valstybių jie naudoja šį
prekių ženklą klubų, pasilinksminimo, pramogų, maisto ir gėrimų parūpinimo
paslaugoms žymėti, kad šis prekių ženklas yra tapęs aukščiausios klasės
atitinkamų paslaugų sinonimu. Ieškovai prekių ženklą BUDDHA BAR daugelyje pasaulio
valstybių pateikė registruoti žymiai anksčiau nei atsakovas pateikė paraišką
registruoti prekių ženklą LA BUDDHA BAR Lietuvoje. Ieškovų teikiamos ženklu
BUDDHA BAR pažymėtos paslaugos buvo ir yra plačiai reklamuojamos daugelyje
pasaulio valstybių įvairiose žiniasklaidos priemonėse, šiomis paslaugomis
naudojasi daug pasaulio muzikos, kino, sporto, politikos bei kitų veiklos
sričių įžymybių. Tai įrodo aukštą paslaugų lygį, kokybę bei žinomumą. Ieškovų
prekių ženklu BUDDHA BAR pažymėtos restoranų paslaugos yra teikiamos Paryžiuje,
Beirute, Dubajuje, Niujorke, artimiausiu metu šiuo prekių ženklu pažymėti
restoranai bus atidaryti Madride, Prahoje, Londone, Kaire bei kitose pasaulio
valstybių sostinėse. Tai taip pat įrodo didelį šio prekių ženklo populiarumą
bei žinomumą visame pasaulyje. Ieškovo GEORGE V RECORDS įrašai pavadinimu
BUDDHA BAR buvo ir yra platinami 52 pasaulio valstybėse nuo 1999 metų, o
Lietuvoje - nuo 2000 metų.
Teismo įsitikinimu, nėra
pagrindo nesutikti su ieškovų motyvais, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės
įrodo, jog atsakovas turėjo galimybę žinoti apie ieškovų prekių ženklą BUDDHA
BAR, apie jo intensyvų ir sėkmingą naudojimą. Atsakovas nurodė, kad jam
priklausančios bendrovės užsiima restoranų, barų, renginių organizavimo veikla,
tai yra veikla, panašia į ieškovų veiklą. Tai leidžia daryti išvadą, jog toje
pačioje veiklos srityje kaip ir ieškovai veikiantis atsakovas, savo vardu
registruodamas ginčo prekių ženklą, galėjo ir turėjo žinoti apie konkurentų
ilga laiką naudojamą bei gerai žinomą prekių ženklą BUDDHA BAR, tai yra turėjo
žinoti, kad subjektinė teisė į šį prekių ženklą priklauso ieškovams, o ginčo
ženklą registravo siekdamas pasinaudoti šio prekių ženklo reputacija. Atsakovas
nenaudojo ir nenaudoja prekių ženklo LA BUDDHA BAR, todėl neįtikinami jo
argumentai, kad paraiškos pateikimo ženklo registracijai metu jis turėjo rimtų
ketinimų šį ženklą naudoti savo veikloje. Teismo manymu, atsakovas, pateikdamas
registruoti prekių ženklą LA BUDDHA BAR (Reg. Nr. 48233), elgėsi nesąžiningai prieš
ieškovus, todėl ieškovų reikalavimas tenkintinas.
Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį
atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma:
1.
Atsakovas, 2002 m. rugsėjo 20 d. paduodamas paraišką prekės ženklui LA
BUDDHA BAR registruoti, nepažeidė ieškovams priklausančių teisių į intelektinės
nuosavybės objektus, nes paraiškos padavimo dieną ieškovai nebuvo padavę
paraiškos ženklo BUDDHA BAR registracijai Lietuvos Respublikoje. Ieškovų
užsienio valstybėse įregistruoto tarptautinio prekių ženklo galiojimas nebuvo
išplėstas į Lietuvą. Atsakovas registravo prekių ženklą LA BUDDHA BAR būdamas
įsitikinęs, jog joks jo registruotam ženklui tapatus ar panašus ženklas
Lietuvos Respublikoje nėra saugomas.
2.
Nors ieškovai teigė pradėję naudoti prekių ženklą BUDDHA BAR nuo 1996
metų, toks ženklas 2002 m. rugsėjo 20 d. nebuvo žinomas Lietuvoje. Lietuvos
vidutiniam vartotojui toks prekės ženklas net šiandien neturi jokio žinomumo ar
reputacijos. Tai, kad ieškovų prekės ženklas buvo įregistruotas įvairiose
užsienio valstybėse, neįrodo, jog atsakovas turėjo žinoti apie ieškovams priklausančią
teisę į ginčijamą prekės ženklą. Prekių ženklų teisėje galioja teritorialumo
principas. Atsakovo paraiškos padavimo datai ieškovų prekės ženklas BUDDHA BAR
neturėjo apsaugos Lietuvoje, o Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, todėl
ieškovų Bendrijos prekių ženklai Lietuvoje nebuvo saugomi. Ieškovų prekių
ženklai nėra nei reklamuojami, nei žinomi Lietuvoje, o tai, kad šie žymenys yra
registruoti užsienio valstybėse - savaime neįrodo, kad yra populiarūs ir žinomi
visame pasaulyje. Prekės ženklas BUDHHA BAR atsakovo paraiškos padavimo metu nebuvo
saugomas Lietuvoje kaip neregistruotas plačiai žinomas prekės ženklas.
3.
Europos Bendrijos Vidaus rinkos derinimo tarnybos (OHIM) 2003 m. sausio 31 d. priimtoje „Nesąžiningų ketinimų studijoje“ nurodyta, kad vien aplinkybė,
jog asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie kitam asmeniui priklausantį prekės
ženklą, neįrodo šalies nesąžiningumo. Teismas, konstatuodamas atsakovo
nesąžiningumą, nepagrįstai rėmėsi tik prielaida apie turėjimą žinoti, bet kartu
neįvertino, kad atsakovas nesiekė pasinaudoti ieškovų prekės ženklo reputacija
ir jai nepakenkė, nes ieškovų prekės ženklas atsakovo paraiškos padavimo metu
nebuvo žinomas ir naudojamas Lietuvoje, neturėjo jokios reputacijos Lietuvos
vartotojams. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog prekės ženklą registruoja sąžiningai,
teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų ar tretiesiems asmenims priklausančių
nuosavybės teisių ir palaipsniui ruošėsi komercinėje veikloje pradėti naudoti
atsakovui išimtine teise priklausantį prekių ženklą. Atsakovas paraišką
registruoti prekių ženklą LA BUDDHA BAR pateikė turėdamas tik sąžiningų
ketinimų, nenusižengė sąžiningos konkurencijos principams ar papročiams.
Atsakovas išimtines teises į prekių ženklą LA BUDDHA BAR Lietuvoje įgijo
sąžiningai dar iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą.
4.
Teismas netinkamai aiškino ir taikė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio
3 dalies normą, Europos Sąjungos Tarybos 1993 m. gruodžio 20 d. Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (su pakeitimais) 142a straipsnį, nesirėmė OHIM
praktika, o tai sąlygojo CPK 320 straipsnyje numatytų materialinės teisės normų
pažeidimą.
Ieškovų
GEORGE V RESTAURATION ir GEORGE V RECORDS atstovė atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti bei pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi
išlaidas. Ieškovų atstovė nurodo, kad prekių ženklų teisėje galiojantis
teritorialumo principas nėra absoliutus. Apelianto teiginiai, jog paraiškos
padavimo datai ieškovai nebuvo padavę paraiškos ženklo BUDDHA BAR registracijai
Lietuvos Respublikoje, be to, ieškovų užsienio valstybėse įregistruoto
tarptautinio prekių ženklo galiojimas nebuvo išplėstas į Lietuvą, šios bylos
kontekste neturi reikšmės. Tokią išvadą patvirtina ir Vidaus rinkos
harmonizavimo tarnybos (OHIM) parengta „Nesąžiningų ketinimų studija“. Joje
nurodyta, kad vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų
ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo ir galėjo žinoti apie atitinkamą
kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę. Apeliantas nepagrįstai nurodė,
kad ieškovų prekių ženklas BUDDHA BAR nėra pripažintas plačiai žinomu
Lietuvoje, todėl jis gali būti saugomas tik registruotas. Ieškovai neįrodinėjo
prekių ženklo BUDDHA BAR plataus žinomumo Lietuvos vartotojų tarpe, o siekė
įrodyti, kad atsakovas per savo vykdomą veiklą turėjo galimybę žinoti apie šį
prekių ženklą bei kitas apelianto nesąžiningumą patvirtinančias aplinkybes, ką
ir įrodė. Prekių ženklo registracija dėl nesąžiningų ketinimų gali būti
pripažįstama negaliojančia net ir tuo atveju, kai registraciją ginčijantiems
asmenims priklausantys ženklai nėra registruoti. Atsakovo nesąžiningumą
patvirtina ir tai, kad jam priklausantis prekių ženklas BUDDHA BAR iki šios
dienos niekada nebuvo ir nėra naudojamas. Nustačius, kad apeliantas elgėsi
nesąžiningai prieš ieškovus, aplinkybė, ar ieškovų Bendrijos prekių ženklų
registracija galiojo Lietuvoje, ar ne, nėra svarbi šioje byloje, kurioje
reikalavimai reiškiami Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies ir
Paryžiaus konvencijos „Dėl pramoninės nuosavybės saugojimo“ 10bis
straipsnio pagrindu. Ieškovų paraiškos Europos Sąjungoje buvo pateiktos
registruoti anksčiau nei atsakovas pateikė registruoti prekių ženklą LA BUDDHA
BAR (registracijos Nr. 48233) Lietuvoje. Ieškovų Bendrijos prekių ženklų
galiojimas pagal Reglamento nuostatas buvo išplėstas Lietuvos Respublikos
teritorijos atžvilgiu.
Apeliacinis
skundas atmestinas. Išanalizavusi faktines bylos aplinkybes ir įvertinusi
skundžiamo teismo sprendimo bei šalių procesinių dokumentų turinį, teisėjų
kolegija padarė išvadą, kad patenkindamas ieškovų ieškinį pirmosios instancijos
teismas bylą išsprendė teisingai.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo GEORGE V RESTAURATION pateiktas
registruoti Bendrijos prekių ženklas BUDDHA BAR (paraiškos Nr. 002695005) buvo
įregistruotas 2003 m. rugsėjo 8 d., ieškovo GEORGE
V RECORDS pateiktas registruoti
Bendrijos prekių ženklas BUDDHA BAR (paraiškos Nr. 002687101) buvo
įregistruotas 2004 m. sausio 22 d. Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. įstojus į
Europos Sąjungą (toliau – ES), ieškovų įregistruotų Bendrijos prekių ženklų
galiojimas pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94
(toliau – Reglamento) dėl Bendrijos prekių ženklo (su vėlesniais pakeitimais)
nuostatas buvo išplėstas Lietuvos Respublikos teritorijos atžvilgiu. Reglamento
preambulės nuostatose įtvirtinta, kad Bendrijoje įdiegiama tokia prekių
ženklams skirta tvarka, kuri, taikant vieną procedūrų sistemą, leistų įmonėms
gauti vienodą apsaugą suteikiantį Bendrijos prekių ženklą, galiojantį visoje
Bendrijos teritorijoje, kadangi Bendrijos prekių ženklui taikomas jo vieningumo
principas. Nuo Lietuvos įstojimo į ES momento Bendrijos prekių ženklai
Lietuvoje turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir nacionaliniai prekių
ženklai. Reglamento 16 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė,
kad Bendrijos prekių ženklas, kaip nuosavybės objektas, yra vertinamas
visa apimtimi ir visai Bendrijos teritorijai taip, kaip ir nacionalinis prekių
ženklas, įregistruotas valstybėje narėje. Lietuvos stojimo į ES akto II priede
(Bendrijos prekių ženklas) išdėstyto Reglamento pakeitimo 142a straipsnio
(Nuostatos, susijusios su Bendrijos plėtra) 1 dalyje nustatyta, kad nuo Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos,
Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimo dienos, Bendrijos prekių ženklo,
įregistruoto ar taikomo pagal šį Reglamentą iki įstojimo dienos, galiojimas
išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti
vienodą galią visoje Bendrijoje. Atsakovo
paraiška registruoti prekių ženklą LA BUDDHA BAR Lietuvos Respublikos valstybiniam
patentų biurui buvo pateikta 2002 m. rugsėjo 20 d. Nuo paraiškos padavimo datos
iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo pareikštam registruoti prekių
ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, o pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į
ženklą (PŽĮ 12 str. 3 d.). Remdamasis prekių ženklų teisėje galiojančiais
pirmumo („kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“) ir teritorialumo (tam, kad
atitinkamos valstybės teritorijoje prekių ženklui būtų suteikiama apsauga, jis nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų nustatyta tvarka turi
būti toje valstybėje įregistruotas) principais atsakovas teigia,
kad nuo paraiškos padavimo dienos jo pareikštam registruoti ženklui Lietuvos
teritorijoje pradėta taikyti teisinė apsauga, jis įgijo visas ženklo savininko
teises, įskaitant ir teisę drausti kitiems asmenims Lietuvos teritorijoje
naudoti komercinėje veikloje žymenį, kuris yra tapatus ar panašus atsakovo
prekių ženklui. Ieškovai nebuvo padavę paraiškos registruoti jų prekių ženklus
Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, kad atsakovo prekių ženklas nacionaliniame
prekių ženklų registre įregistruotas 2004 m. liepos 27 d., t. y. Lietuvos
teritorijoje jau galiojant įregistruotiems ieškovų Bendrijos prekių ženklams. Taigi
šioje situacijoje tiek ieškovų Bendrijos prekių ženklams, tiek ginčijamam
atsakovo prekių ženklui nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo
vienoda teisinė apsauga. Vertindamas šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas
teisingai konstatavo, jog atsakovo argumentai dėl teritorialumo principo
veikimo bei teisinės apsaugos ieškovų įregistruotiems Bendrijos prekių ženklams
netaikymo yra atmestini. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. tiek ieškovų įregistruotiems
Bendrijos prekių ženklams, tiek ginčijamam atsakovo prekių ženklui Lietuvos
valstybėje galėjo būti taikoma vienoda teisinė apsauga, kuriai galiojant ženklų
savininkai valstybės teritorijoje visa apimtimi gali ginti savo, kaip ženklo
savininko, teises. Ieškovai paraiškas registruoti Bendrijos prekių ženklą, kurį
sudaro žodinis žymuo BUDDHA BAR, padavė anksčiau, nei atsakovas padavė paraišką
registruoti nacionaliniame prekių ženklų registre ginčijamą prekių ženklą LA
BUDDHA BAR. PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata apie tai, kad
ankstesniuoju laikytinas Bendrijos prekių ženklas, jeigu jo paraiškos padavimo
data pagal Reglamentą yra ankstenė už paraiškos registruoti tapatų ar
klaidinamai panašų prekių ženklą nacionaliniame prekių ženklų registre padavimo
datą, Lietuvos Respublikoje įsigaliojo nuo jos įstojimo į ES dienos. Taigi
visapusiška teisinė apsauga ieškovų įregistruotiems Bendrijos prekių ženklams
Lietuvos teritorijoje įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d., nes tik nuo šio
momento Lietuvai taikytinos Reglamento 31 straipsnio nuostatos dėl Bendrijos
prekių ženklų prioriteto nustatymo datos.
PŽĮ reikalavimus prekių ženklams skirsto į dvi grupes: absoliučius (PŽĮ 6 str.) ir kitus, arba
santykinius, reikalavimus (PŽĮ 7 str.). Reikalavimai,
nustatyti PŽĮ 7 straipsnyje, siejami
su kitų prekių ženklų savininkų ankstesnėmis teisėmis (ankščiau paduota
paraiška, ankščiau įregistruotu prekių ženklu). PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu
paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas
nesąžiningų ketinimų. Prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia
nesąžiningų ketinimų paduodant paraišką registruoti prekių ženklą pagrindu yra
išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens
teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Prekių ženklų teisėje
galiojantis principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje” nėra absoliutus ir absoliučiai nepaneigiamas, nes jeigu bus pripažinta,
kad ženklo registracija yra negaliojanti dėl nesąžiningos konkurencijos motyvo,
akivaizdu, jog tokio ženklo atžvilgiu negalios ir minėtas principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-482/2003). Paryžiaus konvencijos „Dėl pramoninės
nuosavybės saugojimo” 10bis straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas,
prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Konvencijos
10bis straipsnio taikymas suteikia Konvencijos valstybėms narėms
galimybę atmesti arba pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia,
jeigu ta registracija yra nesąžiningos konkurencijos aktas. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ženklo registracijos pripažinimas
negaliojančia dėl nesąžiningos konkurencijos, reiškia, jog atsakovas,
pareikšdamas registruoti prekių ženklą, atliko nesąžiningos konkurencijos
veiksmus būtent kitos ginčo šalies – ieškovo – atžvilgiu, o ne buvo
nesąžiningas apskritai – neapibrėžto (ir galbūt nebaigtinio) subjektų sąrašo
atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-781/2003). Nesąžiningų
ketinimų samprata yra platesnė už nesąžiningos konkurencijos sąvoką, taigi
nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra vieni iš tokių veiksmų, kurie atliekami
nesąžiningu elgesiu, t. y. elgiamasi turint nesąžiningų ketinimų. Vadovaujantis
šia nuostata darytina išvada, kad prekių ženklo registracijos pripažinimas
negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje
numatytu pagrindu gali būti taikomas net ir tuo atveju, kai ginčo šalys nėra
tiesioginės konkurentės.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų
fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo arba galėjo žinoti (paduodamas paraišką
ginčijamam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui
priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (t. y. asmeniui, kuris
laikytinas atitinkamo žymens tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar
nėra tą žymenį įregistravęs savo vardu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos
bylose sąvokos „subjektinė teisė plačiąja prasme“ ir „žymens tikrasis
šaltinis“ vartojamos, kai kalbama apie asmens sąžiningumą, apibūdinant asmenį,
kuris sukūrė tam tikrą prekių ženklą ir gamina juo žymimas prekes arba žymi
teikiamas paslaugas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-250/2008). Pagal Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir
dizainas) (OHIM) parengtą ,,Nesąžiningų ketinimų studiją“, paraiška paprastai
laikoma paduota turint nesąžiningų ketinimų, kai egzistuoja dvi aplinkybės: 1)
jei pareiškėjui turėjo ar galėjo būti žinoma apie ankstesnį tapatų ar panašų
ženklą; 2) esant nesąžiningam ketinimų pobūdžiui. Pirmosios
instancijos teismas, sutikdamas su ieškovų ieškinyje nurodytais argumentais,
ieškovų pateiktų įrodymų pagrindu padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad
pateikdamas registruoti ginčijamą prekių ženklą, atsakovas, skatinamas
nesąžiningų ketinimų, atliko veiksmus, prieštaraujančius sąžiningiems pramonės,
prekybos vedimo ir paslaugų teikimo papročiams. Pirmosios instancijos teismas,
vertindamas šalių pateiktus įrodymus nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių,
įtvirtintų CPK 185 straipsnyje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir
turėjo pakankamą teisinį pagrindą nuspręsti dėl ginčijamo prekių ženklo
registracijos pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį. Teisėjų
kolegija taip pat nurodo, kad sprendimo pripažinti ginčijamo prekių ženklo
registraciją negaliojančia papildomas teisinis pagrindas yra ir Paryžiaus
konvencijos 10bis straipsnio 2 dalies nuostatos.
Ieškovai pateikė duomenis apie
jų prekių ženklų nacionalines ir tarptautines registracijas. Informacija apie
tarptautinę prekių ženklo BUDDHA BAR registraciją (WO Reg. NMr. 725306),
atliktą dar 1999 m. gruodžio 23 d., prieinama prekių ženklų duomenų bazėje,
todėl atsakovas, pareikšdamas prašymą registruoti ginčijamą prekių ženklą
Lietuvoje, žinojo ar galėjo žinoti apie jau įregistruotą tapatų prekių ženklą.
Lietuva nėra izoliuota valstybė, todėl negalima manyti, kad tam tikros srities
komercinė veikla ir jos reklama užsienio valstybėse nepasiekia Lietuvos
vartotojo. Ieškovų naudojamu prekių ženklu žymimos prekės ir paslaugos yra
specifinio pobūdžio, todėl plačiau gali būti žinomos tik tam tikroms vartotojų
grupėms (tam tikrai vartotojų daliai). Vertinant šiuo aspektu galima būtų
sutikti su atsakovo teiginiais, kad tiek 2002 m. rugsėjo mėn. (atsakovo
paraiškos registruoti prekių ženklą padavimo laikotarpiu), tiek ir dabar
ieškovų prekių ženklas Lietuvos vidutiniam vartotojui nebuvo gerai žinomas ir
populiarus, kad jis neturėjo geros reputacijos Lietuvoje. Tačiau vertinant
prekių ženklo žinomumą yra aktualus ne to ženklo paplitimas apskritai, o jo
žinomumas tam tikrame visuomenės sluoksnyje. Tam tikras visuomenės sluoksnis
apibūdintinas ne tik kaip prekių ar paslaugų potencialūs vartotojai, bet ir
kaip verslininkai (komersantai), kurių verslas ir/ar veikla yra susiję su
prekių (paslaugų), kuriam priskiriamas prekių ženklas, tipu. Ieškovų prekių
ženklu žymimos prekės ar paslaugos nėra masinio naudojimo, tačiau prekių ir
paslaugų specifika yra tokia, kad jie yra arba gali būti žinomi ne tik jomis
besinaudojančiam tam tikram vartotojų ratui, bet ir tokia paties arba panašaus
tipo prekybos ar paslaugų teikimo veikla užsiimantiems komersantams
(verslininkams). Pagal byloje esančią medžiagą pirmosios instancijos teismas
pagrįstai sprendė, kad ieškovų prekių ženklai yra jau ilgą laiką naudojami,
reklamuojami, pripažinti ir atpažįstami daugelyje pasaulio valstybių, ypač
Europos Sąjungos, kurios narė yra ir Lietuva, šalyse. Teismas įvertino faktines
aplinkybes, susijusias su ieškovų subjektinėmis teisėmis į ginčijamą prekių
ženklą, ir tai tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje
įrodytas aplinkybes, jog ieškovų prekių ženklai yra atpažįstami daugelyje
pasaulio valstybių, jog jie yra naudojami pakankamai ilgą laiką, sprendžia, kad
ieškovų prekių ženklo naudojimo ir registracijų trukmė, paplitimas didelėje
geografinėje teritorijoje, leidžia šią aplinkybę aiškinti taip, jog atsakovas, paduodamas
paraišką ginčijamam prekių ženklui registruoti, žinojo arba galėjo žinoti apie
atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę (plačiąja prasme) į
atitinkamą žymenį (kuris tokio žymens nebuvo įregistravęs Lietuvoje),
nesąžiningai ketindamas sudaryti sau galimybę pasinaudoti kitose pasaulio
valstybėse įgyta to kito asmens naudojamo žymens reputacija. Esminę reikšmę
šiuo atveju turi šios aplinkybės: 1) atsakovo registruotas ginčijamas prekių
ženklas – žodinis žymuo - yra iš esmės tapatus anksčiau registruotam ieškovų
prekių ženklui; 2) atsakovo registruotas ginčijamas prekių ženklas
įregistruotas žymėti tos pačios klasės prekėms ir paslaugoms, kurioms žymėti
yra naudojamas ieškovų prekių ženklas; 3) atsakovas veikia ar nurodė ketinąs
veikti tose komercinės veiklos srityse, kuriose veikia ir ieškovai. Ieškovų
naudojamas žodinis prekių ženklas BUDDHA BAR, ypač pagal pirmojo žodžio
semantiką (simboliką), laikytinas gana specifiniu žymeniu, todėl teisėjų
kolegija laikosi nuostatos, kad labiau tikėtina yra ta aplinkybė, kad atsakovo
paraiška registruoti ginčijamą prekių ženklą buvo sąlygota pareiškėjo žinojimo
apie faktinį kitų asmenų tokio žodinio žymens naudojimą kitose geografinėse
teritorijose panašioms arba analogiškoms prekėms ir/ar paslaugoms žymėti, bet
ne atsitiktinio ženklų sutapimo. Pažymėtina, kad atsakovas siekė įsigyti
išimtines teises į ženklą, kuris yra tapatus ieškovų naudojamam ir registruotam
tarptautiniam bei Europos Bendrijos prekių ženklui. Paslaugos, kurioms žymėti
skirtas atsakovo A. P. įregistruotas prekių ženklas,
tiesiogiai siejasi su ieškovų vykdoma veikla. Atsakovas nepaneigė teismo
išvados apie tai, kad registruodamas ginčijamą prekių ženklą jis žinojo arba
galėjo žinoti apie tai, kad ieškovai toje pačioje veiklos srityje sėkmingai
naudoja analogišką prekių ženklą, ir taip veikė siekdamas sudaryti sau galimybę
pasinaudoti šio prekių ženklo reputacija. Toks veikimas laikytinas nesąžiningu.
Apeliacinio skundo motyvais
nėra paneigti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas ginčijamo
prekių ženklo nenaudoja nuo jo įregistravimo momento. Galima sutikti su tuo,
kad prekių ženklo nenaudojimo faktas savaime nėra pakankamas pareiškėjo
nesąžiningo elgesio įrodymas. Tačiau ši nuostata nepanaikina galimybės
reikalauti pripažinti ženklo registraciją negaliojančia, jeigu įrodoma
reikšmingų aplinkybių visuma, leidžianti pagrįstai manyti apie nesąžiningą
pareiškėjo veikimą teikiant registruoti konkretų prekės ženklą. Atsakovo
teiginiai dėl ketinimų ateityje naudoti ginčijamą prekių ženklą savo
komercinėje veikloje nepagrįsti jokiais duomenimis ir neįtikinantys. Atsakovas
savo veikloje nenaudoja 41 klasės (švietimas, mokymas, pramogos, sportinė ir
kultūrinė veikla) ir/ar 43 klasės (maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos,
laikinas apgyvendinimas) paslaugoms žymėti ginčijamo prekių ženklo, dėl kurio
įregistravimo dar 2002 m. rugsėjo mėnesį padavė paraišką. Vien ta aplinkybė,
kad atsakovas yra steigėjas arba savininkas/bendrasavininkis įmonių, užsiimančių
veikla, susijusia su teikimu ir tokių paslaugų, kurios pagal tarptautinę Nicos
klasifikaciją prisiskiriamos 41 ar 43 klasės paslaugoms žymėti, neduoda
objektyvaus pagrindo manyti, kad jis turėjo rimtų ir sąžiningų ketinimų tų
įmonių veikloje naudoti ginčijamą prekių ženklą teikiamoms paslaugoms žymėti.
Kaip pažymima Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas)
(OHIM) parengtoje ,,Nesąžiningų ketinimų studijoje “, kai prekių ženklo
paraiška paduodama neturint kokios nors realios verslo veiklos, tokiu atveju
yra labiau tikėtina, kad tai yra padaryta nesąžiningai ir ženklas buvo
įregistruotas tik su jo užrezervavimo tikslu, tikintis tokiu būdu užsidirbti
pinigų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia situacija, kuomet asmuo savo
vardu pareiškia registruoti prekių ženklą, neturėdamas ketinimų naudoti šį
ženklą, subjektinės teisės į kurį (plačiąja prasme) priklauso kitam asmeniui,
negali būti pripažįstama kaip atitinkanti sąžiningos pramonės ir prekybos
reikalų vedimo papročiams (Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnio 2
dalis, CK 1.4 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).
Lietuvos
stojimo į ES akto II priede (Bendrijos prekių ženklas) išdėstyto Reglamento
142a straipsnio (Nuostatos, susijusios su Bendrijos plėtra) 5 dalyje
įtvirtintos reikalavimo uždrausti naudoti Bendrijos prekių ženklą, kiek tai
susiję su ieškovų įregistruotu Bendrijos prekių ženklu BUDDHA
BAR, teisės atsakovas įgyvendinti neturi pagrindo, nes nustatyta, kad jo
teisė į Lietuvos nacionaliniame prekių ženklų registre įregistruotą prekių
ženklą LA BUDDHA BAR buvo įgyta nesąžiningai.
Byloje
nustatytų reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas
atsakovo prekių ženklas buvo pareikštas registruoti turint nesąžiningos
komercinės veiklos ketinimų ieškovų atžvilgiu, nes jis tapatus anksčiau
įregistruotiems ieškovų prekių ženklams, be to, skirtas žymėti prekėms ir
paslaugoms, kurios priskiriamos panašaus tipo veiklai, kaip ir ieškovų vykdoma
komercinė veikla. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija
sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti negaliojančia
atsakovo prekių ženklo LA BUDDHA BAR registraciją Nr. 48233, yra teisingas, o
jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Atmetus atsakovo apeliacinį
skundą, iš jo priteistinos ieškovo naudai advokato teisinės pagalbos išlaidos,
turėtos apeliacinės instancijos teisme, pagal pateiktą 2009 m. sausio 12 d.
sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VV 005-2009 (CPK 98 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1
punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui GEORGE V RESTAURATION (dabartinis pavadinimas GEORGE V
EATERTAINMENT) iš atsakovo A. P. 3 729 Lt advokato teisinės
pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti į
valstybės biudžetą iš atsakovo A. P. 13,40 Lt dokumentų
įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas