Administracinė byla Nr. A-867-261/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19654-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, uždarajai akcinei bendrovei „Stebulė“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėja R. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 649,82 Lt dydžio turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 2-4, 97-99).

Nurodė, kad turtinę ir neturtinę žalą patyrė 2013 m. kovo 4 d., kuomet eidama namo kirto Žemaitės g. 7, 9 ir 11 namų kiemus jungiantį kelią, kuris buvo neprižiūrėtas (nevalytas ir nepabarstytas), labai slidus, dėl ko ji paslydusi nugriuvo ir patyrė kairės išorinės kulkšnies atvirą lūžį su pėdos išnirimu. Atsakovo kaltę ir dėl jos atsirandančią civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 4 dalį pareiškėja grindžia atsakovo prievole, atsirandančia iš atsakovui Lietuvos Respublikos kelių įstatyme priskirtos veiklos nevykdymo, CK 6.246 straipsnio – netinkamo rangovinės įmonės, kuriai pavesta gatvės (kelio) priežiūra, kontroliavimo, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs turtinę ir neturtinę žalą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su skundu nesutiko ir atsiliepime (I t., b. l. 16-24) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama kelių ir gatvių priežiūros užsakovo funkcijas, 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė paslaugų tiekimo sutartį Nr. A72-2183 (3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas pagal užsakovo pateiktus užsakymus. Minėtos sutarties 1 priede numatytas gatvių valymas tiek vasarą, tiek žiemą, sutarties prieduose numatyta gatvių važiuojamosios dalies valymo tvarka ir dažnumas. Todėl būtent UAB „Grinda“ pagal paslaugų teikimo sutartį yra įsipareigojusi savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo.

Atsakovo teigimu, pareiškėjos reikalavimas turėtų būti grindžiamas ne CK 6.266 straipsnio nuostatomis, o bendromis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, kadangi slidi kelio danga nėra kelio trūkumas CK 6.266 straipsnio prasme. Todėl pareiškėja turėtų įrodyti visas kelių priežiūrą atliekančio rangovo civilinės atsakomybės sąlygas.

Nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė kyla ir dėl netinkamo rangovinės įmonės kontroliavimo. Tvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai vykdė teisės aktais priskirtas funkcijas – sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Grinda“. Darbai 2013 m. kovo mėn. buvo priimti, už darbus atsiskaityta. Atsakovas tinkamai vykdė užsakovo pareigas.

Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuota patenkinama pareiškėjos sveikatos būklė, jokių įrodymų, kad pareiškėjos gyvenimo kokybė ženkliai pablogėjo, kad ji visą likusį gyvenimą turės vaikščioti su ramentais, nepateikta. Pareiškėjos abstrakčių teiginių nepakanka įrodyti, kad ji patyrė neturtinę žalą.

Teigė, kad pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ su skundu nesutiko ir atsiliepime (I t., b. l. 34-38) prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pareigą užtikrinti kelių ir gatvių priežiūrą sutarties pagrindu yra patikėjusi UAB „‚Grinda“, kuri 2012 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 12/08-1 pasitelkė UAB „Stebulė“ pietinės-rytinės Vilniaus miesto dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikėją. Šia sutartimi paslaugos teikėjas įsipareigojo 9 kartus per mėnesį žiemos sezono metu, atsižvelgiant į oro sąlygas, esant dangų apledėjimui, barstyti dangas ledą tirpdančiomis priemonėmis. Tvirtino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai vykdė savo prievoles pagal minėtą sutartį, jokių pretenzijų dėl netinkamo darbų neatlikimo nebuvo gauta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“ su skundu nesutiko. Atsiliepime (I t., b. l. 63-66) nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog UAB „Stebulė“ netinkamai vykdė 2012 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 12.08-1, t. y. nevalė teritorijos taip, kaip numatyta sutartyje. Nėra jokių duomenų, kad UAB „Stebulė“ būtų pažeidusi minėtos sutarties sąlygas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinę bendrovė „Lietuvos draudimas“ su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į jį (I t., b. l. 104-107) nurodė, kad R. L. neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai remiasi CK 6.266 straipsnio nuostatomis. Paaiškino, kad kelio apledėjimas dėl natūralių gamtinių procesų negali būti laikomas kelio trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, akcentavo, kad pareiškėja nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos dydžio.

Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad ėjo kaire Žemaitės gatvės puse nuo Naugarduko gatvės šaligatviu. Ties Žemaitės gatvės namu Nr. 9 pasuko taku link namo ir kirto važiuojamąją kelio dalį, jungiančią Žemaitės gatvės namų Nr. 7, 9, 11 kiemus. Dėl slidžios kelio dangos nukrito viduryje važiuojamosios dalies. Takas tarp šaligatvio ir privažiavimo prie namo išklotas plytelėmis. Takas buvo apsnigtas, plytelių nesimatė. Kito kelio pėstiesiems, einantiems nuo gatvės pusės prie namo Nr. 9 nėra. Pažymėjo, kad traumuota koja skauda iki šiol, todėl turi vartoti vaistus. Dėl patirtos traumos neteko didelės dalies darbingumo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas nekontroliavo, kaip rangovas vykdo jam priklausančios gatvės priežiūrą, todėl atsitiko nelaimingas įvykis.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje nesutiko su skundo reikalavimais. Be atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, išreiškė abejonę dėl pareiškėjos į bylą pateiktų įvykio vietos fotonuotraukų padarymo laiko. Paaiškino, kad kartu su pirminiu ieškiniu pateiktose nuotraukose nėra užfiksuotas jų padarymo laikas, o vėliau pateiktose jis yra. Be to, iš fotonuotraukų negalima tiksliai identifikuoti nelaimingo atsitikimo vietos, nes neužfiksuoti tam būtini objektai (namo Nr., gatvės pavadinimas). Taip pat paaiškino, kad yra patvirtintas ginčui aktualios teritorijos bendrasis planas, tačiau detaliojo plano nėra. Neginčijo aplinkybės, kad kelio atkarpa (įvažiavimas) prie Žemaitės gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 7, 9, 11, kurioje įvyko nelaimingas įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šią teritoriją pagal sutartį valo subrangovas. Pažymėjo, kad savivaldybė, vykdydama jai nuosavybės teise priklausančių kelių (gatvių) priežiūros funkcijas, sudarė sutartį su UAB „Grinda“ ir atlieka šios sutarties vykdymo kontrolę. Tai, pasak atsakovo atstovo, patvirtina pateikti patikrinimo aktai. Nors duomenų, kad ginčui aktualiu laiku, t. y. 2014 m. kovo 4 d., buvo atliekamas su ginču susijusios teritorijos patikrinimas, nėra, tačiau pažymėjo, kad tokie patikrinimai vyksta nuolat, tikrinimo vietą pasirinkus atsitiktine tvarka. Atkreipė dėmesį, kad jokių pranešimų, nusiskundimų apie netinkamą kelio būklę ginčo vietoje nebuvo gauta.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Stebulė“ atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko. Paaiškino, kad teritoriją prie Žemaitės gatvės namo Nr. 9 pagal techninę specifikaciją priklauso valyti 9 kartus per mėnesį. Žemaitės gatvės namo Nr. 9 valymo teritorijos plane esančioje žalioje zonoje, pažymėtoje „GAZ“, jokių takų pėstiesiems nėra numatyta. Atkreipė dėmesį, kad nelaimingas įvykis įvyko po pietų. Toks laikas užfiksuotas ir įvykio vietos nuotraukose, tačiau iš jose užfiksuoto vaizdo matyti, kad jos darytos ryto valandomis. Tokią išvadą daro sugretinusi įvykio vietos planą ir įvertinusi fotonuotraukose užfiksuotų objektų išdėstymą remiantis žemėlapių sudarymo taisyklėmis. Paaiškino ir tai, kad 2013 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 4 d. dienomis buvo kritulių. Tirpstant sniegui, įkalnėje, kur įvyko nelaimingas įvykis, galėjo atsirasti apledėjimas. Pagal grafiką ginčo teritorija 2013 m. kovo 3 d. nebuvo valoma. Pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. kovo 2 d. (šeštadienį) teritorija buvo valoma papildomai.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Grinda“ atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko. Palaikydamas atsiliepimo į skundą argumentus, papildoma akcentavo, kad žalai atsirasti galėjo turėti įtakos pačios pareiškėjos didelis neatsargumas. Matydama apledėjusį kelią, ji vis tiek ėjo. Teigė, kad už neatsargų pareiškėjos elgesį savivaldybė negali būti atsakinga. Pažymėjo ir tai, kad savivaldybės patikrinimo aktuose yra užfiksuojami tik pažeidimai. Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus 2013 m. kovo 3 d. patikrinimo akte ginčo teritorija nebuvo nurodyta, todėl darė išvadą, kad jokių kelio priežiūros pažeidimų ginčui aktualiu laiku nebuvo užfiksuota.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime į skunde išdėstytus argumentus. Papildomai prašė atkreipti dėmesį dėl neturtinės žalos dydžio, kuri ieškinio pateikimo metu išaugo iki 30 000 Lt, nors pretenzijos atsakovui ir UAB „Grinda“ pateikimo metu ji buvo pareiškėjos įvertinta 21 500 Lt. Neturtinės žalos dydžio pareiškėja įrodymais nepagrindė. AB „Lietuvos draudimas“ atstovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl gyvenimo kokybės stipraus pablogėjimo. Pažymėjo, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos sužalojimai gyja, jutiminės funkcijos atsistato, ramentus paskirta naudoti 6 savaites. Manė, kad dabartinei pareiškėjos sveikatos būklei įtakos turi jos senyvas amžius, o ne nelaimingas įvykis. Prašė įvertinti ir pareiškėjos veiksmus: pareiškėja ėjo ne šaligatviu, o važiuojamąja kelio dalimi. Įvykis įvyko šviesiu paros metu. Pareiškėja, matydama kelio dangos būklę, privalėjo įvertinti savo veiksmus ir pasekmes.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu (II t., b. l. 63-69) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog greitosios medicininės pagalbos tarnyba 2013 m. kovo 4 d. pareiškėją R. L. pristatė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl kairės kojos abiejų kulkšnių atviro lūžimo. Išraše iš medicininių dokumentų Nr. 2013/5605 nurodyta, kad pareiškėja traumą patyrė 2013 m. kovo 4 d., paslydusi lauke. Skubios pagalbos skyriuje atlikta uždara lūžgalių repozicija, imobilizuota kramerio įtvaru, hospitalizuota į traumatologijos skyrių operaciniam gydymui (I t., b. l. 5). Pareiškėja 2013 m. kovo 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyrius 2013 m. kovo 21 d. rašte Nr. A63-225(54467)(3.2.1-EM4) pripažino, kad rangovinė organizacija UAB „Grinda“ nesugebėjo tinkamai organizuoti darbų ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, užtikrinant saugias sąlygas pėstiesiems. Nurodė, kad bendrovei bus taikoma nuoskaita nuo rangovui atliktų darbų mokėtinos sumos (I t., b. l. 8).

Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo Vilniuje, Žemaitės g. 9, nebuvo suformuotas ir priskirtas gyvenamajam namui, todėl laikyta, kad savivaldybė yra šio vietinės reikšmės kelio savininkė (II t., b. l. 52, 53). Byloje ginčo dėl to, kad ant atsakovui nuosavybės teise priklausančios gatvės, 2013 m. kovo 4 d. esant slidžiai kelio dangai, eidama paslydo ir susižalojo pareiškėja, nėra. Kelio (gatvės) apledėjimas atsiranda dėl gamtos sąlygų, todėl šis trūkumas nėra laikytinas konstrukciniu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, teismas padarė išvadą, kad nelaimingą atsitikimą lėmė ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyti žalos padarymo būdai. Todėl nagrinėjamu atveju šios normos nuostatos negali būti taikomos.

Teismas pažymėjo, jog savivaldybė, kaip miesto gatvių savininkė, turi pareigą prižiūrėti gatves. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų funkcijų, įstatymu priskirtų savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Ši funkcija įgyvendinama per seniūnijas, kurios organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą (Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 2 d. 17 p.). Nurodytos pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas taip pat yra ir bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos, pažeidimas (CK 6.263 str.). Dėl to nagrinėjamoje byloje nustatytinos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (savivaldybei) pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.). Pagal Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 13.1, 13.2 punktus valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) (nagrinėjamu atveju Žemaitės gatvė Vilniuje yra vietinės reikšmės gatvė) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių; naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėta, kad Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcija pagal veiklos pobūdį yra viešųjų paslaugų teikimas. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d.).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad žala pareiškėjai padaryta dėl slidžios kelio dangos. Atsakovas neginčija 2013 m. kovo 4 d. valdęs statinį, t. y. kelią, jungiantį Žemaitės gatvės namų Nr. 7, 9, 11 teritorijas Vilniaus mieste. Bylos duomenys rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasirinko jai nuosavybės teise priklausančių gatvių (kelių) priežiūros modelį, pavesdama rangovui atlikti nuolatinės gatvių priežiūros darbus. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilkpėdės seniūnijos teritorijos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, priežiūrą vykdo konkursą dėl Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikimo laimėjusi UAB „Grinda“ pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2183 (3.1.36-UK) (I t., 26-33 b. l.). Šios paslaugų teikimo sutarties priede yra nurodytas paslaugų paketas, į kurį patenka ir gatvių valymas vasaros ir žiemos sezonų metu (I t., b. l. 29). Paslaugų teikimo sutartyje UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (Sutarties 4.2.2 p.). Taigi, šia sutartimi buvo įgytos Vilniaus miesto gatvių ir kiemų priežiūros paslaugos: šaligatvių gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, laiptų valymas žiemos ir vasaros sezono metu, atsitiktinių šiukšlių surinkimas ir kiti techninėje specifikacijoje nurodyti darbai ir paslaugos, priskirtini gatvių ir kiemo dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d., 15 str.).

Vadovaudamasis 2011 m. gruodžio 29 d. paslaugų teikimo sutartimi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2012 m. liepos 30 d. pateikė UAB „Grinda“ užsakymą Naujosios Vilnios, Rasų, Vilkpėdės, Panerių, Grigiškių ir Naujininkų seniūnijų gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdynų priežiūros paslaugoms atlikti laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pagal techninėje specifikacijoje nurodytus paslaugų teikimo reikalavimus ir apimtis (I t., b. l. 30, 31-33). UAB „Grinda“ paslaugų teikimo sutartyje nustatytiems darbams atlikti su UAB „Stebulė“ 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 12/08-1, pagal kurią UAB „Stebulė“ yra pietinės-rytinės Vilniaus miesto dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų subrangovas (I t., b. l. 39-41). Šios sutarties 1 priedo (Techninė specifikacija) 5.4 punkte nustatyta tiekėjo pareiga užtikrinti pastovią dangų ir želdinių tvarką ir švarą kiemų šaligatvių ir takų, važiuojamosios dalies, automobilių stovėjimo aikštelių ir laiptų, valymą (9 kartus per mėnesį vasaros ir žiemos sezono metu), tiekėjui išdėstant mėnesio laikotarpyje ir atsižvelgiant į dangų užterštumą ir oro sąlygas bei užtikrinant pastovią dangų švarą, t. y. nušluotas ir nugracuotas dangas vasaros sezono metu bei nuvalytas nuo sniego ir, esant dangų apledėjimui, pabarstytas ledą tirpdančiomis priemonėmis žiemos sezono metu. Likusiomis (13 dienų), kai nevalomos dangos, organizuoti atsitiktinių šiukšlių parinkimą nuo šių dangų (I t., b. l. 31-33, 41).

Pareiškėja mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai kontroliavo rangovą UAB „Grinda“, su kuriuo sudaryta Vilniaus miesto bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų sutartis, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas – ji susižalojo, nukrisdama ant netinkamai prižiūrėtos (slidžios) kelio dangos. Tačiau pareiškėja skunde nenurodė konkrečių Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, kurių ji privalėjo imtis, atlikdama rangovo UAB „Grinda“ teikiamų paslaugų kontrolę. Nustatyta, kad Vilniaus miesto bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų kontrolė vykdoma remiantis Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 30-1984 patvirtintu Bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), nustatančiu bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų, kurias sutartiniais pagrindais teikia Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros konkurso laimėtojas, kontrolės tvarką Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Tvarkos aprašą kontroliuojamos šios bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos: šaligatvių, laiptų valymas vasaros ir žiemos sezono metu; gatvių važiuojamosios dalies valymas vasaros ir žiemos sezono metu (1 m atstumu nuo bordiūro). Kontrolę pavesta vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriui (toliau – Miesto tvarkymo skyrius), kuris vadovaudamasis Tvarkos aprašu, sutartimi, pasirašyta tarp užsakovo ir teikėjo, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas, kurias vykdo įmonės, laimėjusios konkursą ir pasirašiusios sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės administracija minėtoms paslaugoms atlikti. Miesto tvarkymo skyrius atlieka kontrolę: ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį savo iniciatyva; pagal kiekvieną gautą pranešimą, pareiškimą, skundą; po kiekvieno ekstremalių oro sąlygų atvejo (Tvarkos aprašo 40 p.). Jeigu nustatoma, kad neatliktos arba atliktos nekokybiškai sutartinės paslaugos, tai fiksuojama užsakovo ir teikėjo atstovų surašytais aktais. Surašant aktą dalyvauja atitinkamos seniūnijos atstovas. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, teikėjas pateikia užsakovui atliktų darbų aktą, prieš tai gavęs atitinkamų seniūnijų, kurių teritorijose vykdo paslaugas, vizas.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai, vadovaudamiesi Tvarkos aprašu, periodiškai atliko Vilkpėdės seniūnijos teritorijos, kurioje įvyko nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas, patikrinimus. Šią aplinkybę patvirtina pateikti patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuoti aptikti paslaugų sutarties sąlygų pažeidimai (II t., b. l. 32, 33, 34, 35-36). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto teritorija yra didelė, todėl atlikti bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikimo kontrolę vienu metu visoje teritorijoje, įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žmogiškuosius išteklius, yra neįmanoma. Tuo tikslu Tvarkos apraše ir buvo nustatytos kontrolės rūšys (įprastinė ir operatyvioji (pagal skundus ir po kiekvieno ekstremalių oro sąlygų), periodiškumas.

Minėta, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižalojo pareiškėja įvyko dėl kelio dangos apledėjimo. Kelio dangos apledėjimas yra gamtinių atmosferos sąlygų sukeltas padarinys, kurį prognozuoti ir nuspėti yra sunku. Pažymos apie hidrometereologines sąlygas Nr. (5.58.10)-B8-1641 duomenys rodo, kad jokių šiam metu laikui būdingų ekstremalių oro sąlygų nebuvo (I t., b. l. 100). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gauta asmenų skundų dėl ginčo teritorijos kelio (gatvės) netinkamos priežiūros. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo pareigos vykdyti operatyviąją tam tikros teritorijos kelio (gatvės) priežiūros paslaugų teikimo kontrolę ginčui aktualiu laiku, t. y. 2013 m. kovo 4 d. Bylos duomenys rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai kelio priežiūros paslaugų kontrolę vykdė nepažeisdami Tvarkos apraše nustatyto periodiškumo. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai kontroliavo rangovą UAB „Grinda“, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, negalima daryti išvados, kad būtent atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai kelių (gatvių) priežiūros kontrolės srityje buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjos sveikatos sužalojimu, dėl kurio ji teigianti patyrusi tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Taigi, nenustačius savivaldybės (jos tarnautojų) neteisėtų veiksmų, pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti jos naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą proceso šalis turi tik tuo atveju, jei teismo sprendimas priimtas jos naudai. Atmetus pareiškėjos skundą, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas netenkintas.

III.

Pareiškėja R. L. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 75-77), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti pareiškėjos reikalavimus. Taip pat prašo priteisti jos naudai iš atsakovo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjos reikalavimas nebuvo grindžiamas atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytu bei pirmosios instancijos teismo laikytu prioritetiniu CK 6.266 straipsniu ir jame įtvirtintomis nuostatomis. Ieškinyje (skunde) pareiškėja nurodė, jog atsakovo kaltė atsiranda iš nuosavybės valdymo, nes CK 6.263 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai ją atlyginti. CK 6.266 straipsnio nuostatomis pareiškėja rėmėsi, siekdama įvardinti, kas yra atsakingas – savininkas (valdytojas), kadangi minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės“ , o 2-oje dalyje nurodyta, jog: „Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas)“. Ieškinyje (skunde) pareiškėja nurodė netgi Lietuvos teismų suformuotą praktiką esamu klausimu.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime paminėjo, kad pareiškėja 2013 m. kovo 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo ir yra gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2013 m. kovo 21 d. raštas Nr. A63-225(54467)(3.2.1-EM4), tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad šiame rašte pripažinta: „kad rangovinė organizacija UAB „Grinda“ nesugebėjo tinkamai organizuoti darbų ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, užtikrinant saugias sąlygas pėstiesiems. Nurodė, kad bendrovei bus taikoma nuoskaita nuo rangovui atliktų darbų mokėtinos sumos.“ (I t., b. l. 8). Vadinasi, jau tuomet buvo nustatytas incidento kaltininkas, jo neteisėti veiksmai veikimas ar neveikimas, todėl šioje byloje kaltės ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos įrodinėti iš naujo nereikia. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pripažino, kad žala pareiškėjai padaryta dėl slidžios kelio dangos. Tokiu būdu egzistuoja visos keturios sąlygos atsakomybei atsirasti.
3. Kad pareiškėja patyrė sužalojimus ir grėsė realus pavojus jos gyvybei, nes galėjo nukraujuoti, taip pat jos patirtą turtinę bei neturtinę žalą patvirtina byloje esantys įrodymai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad greitosios medicininės pagalbos tarnyba 2013 m. kovo 4 d. pareiškėją pristatė į Všj Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl kairės kojos abiejų kulkšnių atviro lūžimo. Išraše iš medicininių dokumentų Nr. 2013/5605 nurodyta, kad pareiškėja traumą patyrė 2013 m. kovo 4 d., paslydusi lauke. Skubios pagalbos skyriuje atlikta uždara lūžgalių repozicija, imobilizuota kramerio įtvaru, hospitalizuota į traumatologijos skyrių operaciniam gydymui (I t., b. l. 5). Patirtos traumos pasekmes pareiškėja jaučia kasdien ir niekada neužmirš, nes nuolat jaučia svetimkūnį, kuris niekada nebus pašalintas, visą likusį gyvenimą turėsi pirkti skirtingų dydžių avalynę – vienos batą vienai kojai, kitos – kitai. Dėl šios priežasties pareiškėja padidino ketinamo prisiteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismo posėdžio metu kelis kartus teismo pateiktame plane pareiškėja parodė įvykio vietą ir teismas atsakovui pareiškė, jog įvykio vieta nustatyta ir šalys sutiko.
4. Dėl neteisėto neveikimo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėja taip pat rėmėsi Kelių įstatymo 15 straipsniu, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintu Kelių priežiūros tvarkos aprašu (2, 13.1, 13.2 p.), iš kurio išplaukia, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad slidžios ar privažinėto sniego gatvės, jungiančios namo kiemus, dangos valymo, barstymo druska ir smėliu darbai įvykio vietoje buvo atlikti prieš įvykio dieną ar po jo. Kalba apie tai, kad nėra surašyta akto apie neatliktus gatvių priežiūros darbus, nepatvirtina darbų atlikimo fakto, o gyventojų skundų nebuvimas gali būti sąlygotas nereagavimu į anksčiau buvusius skundus dėl netinkamos gatvės priežiūros.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2013 m. birželio 5 d. ieškinyje pareiškėja aiškiai nurodė, jog remiasi ir CK 6.266 straipsnio nuostatomis, vadovavosi teismų suformuotu precedentu dėl šioje normoje įtvirtintų taisyklių taikymo. Kita vertus, sudėtinga įvertinti pareiškėjos poziciją, kadangi apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog turėjo būti taikomas CK 6.263 straipsnis, toliau apeliaciniame skunde šios pozicijos nepagrindžia, teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 21 d. raštu Nr. A63-225 (54467)(3.2.1-EM4) buvo nustatyti kalti asmenys, todėl nebereikia įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėja nurodo teismo tirtas aplinkybes, susijusias su nelaimingu įvykiu, medicininių dokumentų išrašus, tačiau pateikiama informacija neįrodo nei pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, nei nepagrįstumo. Nurodyti išgyvenimai nepagrindžia nei statinių savininko atsakomybės sąlygų egzistavimo, nei bendros pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nebūtų padaryta kitam asmeniui žalos, pažeidimo egzistavimo.
2. Pareiškėja nurodo, jog atsakovai nepateikė įrodymų, jog dangos valymo darbai įvykio vietoje buvo atlikti prieš įvykio dieną ar po jos. Manytina, jog pareiškėja nesupranta savo reiškiamų reikalavimų pagrindo bei įrodytinų aplinkybių. Pareiškėja nurodo bendros pareigos (CK 6.263 str.) pažeidimą, neigia, jog buvo remtasi ir statinių savininko (valdytojo) atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, tačiau reikalauja įrodymų, jog trečiasis asmuo atliko nustatytas pareigas. Pareiškėja buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko tiek bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, tiek po Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties bylą perdavus nagrinėti administraciniam teismui. Buvo pakankamai laiko suformuoti poziciją bei pateikti ją pagrindžiančius įrodymus bylą nagrinėjančiam teismui. Šiuo atveju pareiškėja teikia padrikus, teisiškai nepagrįstus, pasvarstymus, kurie nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo; neįrodo netinkamo materialiosios ar proceso teisės normų taikymo.
3. Būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010, nustatyta, kad žala padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje kuriuo nors nustatytu būdu, bet kitu, šioje įstatymo normoje nenustatytu būdu – dėl lijundros apledėjus šaligatviui ir tai nėra konstrukcinis kelio trūkumas, atsiradęs dėl netinkamo šaligatvio išklojimo ar kilęs netinkamai taisant šią kelio (gatvės) dalį, todėl pastatų (įrenginių) savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Pirmosios instancijos teismas aiškiai bei pagrįstai konstatavo, jog kelio (gatvės) apledėjimas atsiranda dėl gamtos sąlygų, todėl šis trūkumas nėra laikytinas konstrukciniu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme – pagrįstai konstatuota, kad norma netaikytina, t. y. turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
4. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nebuvo atsižvelgta, kad jos reikalavimo pagrindas buvo CK 6.263 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas detaliai paaiškino, jog pareigos prižiūrėti gatves nevykdymas ar netinkamas įvykdymas yra bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos, pažeidimas (CK 6.263 str.). Teismas konstatavo, jog dėl to nustatytinos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, o nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (savivaldybei) pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
5. Teismas nurodė teisės aktus, reglamentuojančius kelių priežiūrą bei akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybė pasirinko jai nuosavybės teise priklausančių gatvių (kelių) priežiūros modelį, pavesdama rangovui atlikti nuolatinės gatvių priežiūros darbus, t. y. su UAB „Grinda“ sudaryta 2011 m. gruodžio 29 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. A72-2183 (3.1.36-UK). Pagal šią sutartį rangovas ne tik įsipareigojo teikti kelių priežiūros paslaugas, bet ir numatyta, jog UAB „Grinda“ savo sąskaita atlygins nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (Sutarties 4.2.2 p.). Teismas detaliai išnagrinėjo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su dangų valymu.
6. Teismas ištyrė visus pareiškėjos argumentus bei nurodė, jog pareiškėja nenurodė veiksmų, kurių Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo imtis, atlikdama rangovo teikiamų paslaugų kontrolę. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog kontrolė vykdoma remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 30-1984 patvirtintu Bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų tvarkos aprašu, nustatančiu rangovo teikiamų paslaugų kontrolės tvarką Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Nustatyta, jog vadovaujantis aprašu, kontrolė atliekama ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį Vilniaus miesto tvarkymo skyriaus iniciatyva; pagal kiekvieną gautą pranešimą, pareiškimą, skundą; po kiekvieno ekstremalių oro sąlygų atvejo.
7. Teismas tinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, jog Miesto tvarkymo skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašu, periodiškai atliko Vilkpėdės seniūnijos teritorijos patikrinimus. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorija yra didelė, todėl atlikti bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų tiekimo kontrolę vienu metu visoje teritorijoje, įvertinus atsakovo žmogiškuosius išteklius yra neįmanoma. Būtent dėl to Tvarkos apraše ir buvo nustatytos kontrolės rūšys (įprastinė ir operatyvioji).
8. Teismas, įvertinęs pažymą apie hidrometereologines sąlygas Nr. (5.58.10)-B8-1641, pagrįstai konstatavo, jog jokių šiam metų laikui būdingų ekstremalių oro sąlygų nebuvo; nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gauta asmens skundų dėl teritorijos netinkamos priežiūros.
9. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo pareigos vykdyti operatyviąją tam tikros teritorijos kelio (gatvės) priežiūros paslaugų teikimo kontrolę ginčui aktualiu laiku. Taip pat pagrįstai konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai kelio priežiūros paslaugų kontrolę vykdė nepažeisdami Tvarkos apraše nustatyto periodiškumo – nėra pagrindo teigti, jog atsakovas netinkamai kontroliavo rangovą.
10. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog nenustačius atsakovo (jo tarnautojų) neteisėtų veiksmų, pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti jos naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos pirmosios instancijos teisme pateikti argumentai ir įrodymai bei apeliaciniame skunde nurodomos su žalos nustatymu susijusios aplinkybės, neįrodo patirtos žalos bei jos dydžio. Pareiškėja pateikė tik 2013 m. kovo 6 d. išrašą iš medicininių dokumentų Nr. 2013/5605, kurio 6 punkte nurodyta pagrindinė liga – kairės kojos abiejų kulkšnių atviras lūžimas, tačiau nėra konstatuota, jog buvo komplikacijos. Nurodyta (11 p.), jog 2013 m. kovo 4 d. buvo atlikta operacija, konstatuota, jog pooperacinė eiga yra sklandi. Būklė išrašant (12 p.) – jutimai, motorika ir kraujotaka galūnėse nesutrikę. <...> metalo konstrukcijų padėtis gera. Esant patenkinamai būklei išrašoma tolimesniam ambulatoriniam gydimui“. Taigi, išraše iš medicinos dokumentų, nėra nurodytos jokios komplikacijos – priešingai, konstatuota, jog jutimai, motorika ir kraujotaka galūnėse nėra sutrikusi. Kadangi konstatuota patenkinama būklė – išrašoma tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Taigi, pareiškėjos pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai nepagrindžia jos teiginių, jog ženkliai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, jog likusį gyvenimą turės vaikščioti su ramentais ir t. t. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog dėl būtinumo pirkti skirtingų dydžių avalynę buvo padidintas ketinamos prisiteisti neturtinės žalos atlyginimas, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Abstrakčių teiginių nurodymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja patyrė neturtinę 30 000 Lt žalą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja ir apeliacinės instancijos teisme nurodė tik abstrakčius teiginius – nepagrindė patirtos žalos bei jos dydžio. Tiek pagal CK 6.250 straipsnį, tiek pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose asmens reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą yra vertintinas itin individualiai, todėl nukentėjusysis privalo nurodyti ir pagrįsti, kuo konkrečiai jam, pasireiškė žalos padarymas, kokios konkrečios pasekmės dėl to jam atsirado, ar pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, t. y. būtina įrodyti konkrečiai patirtas pasekmes, ar tai buvo atsakovo veiksmų padarinys, ar nukentėjusio asmens patyrimai vertintini kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau pareiškėja neturtinės žalos atsiradimo faktą bei jos dydį grindžia bendro pobūdžio teiginiais, nepateikus išsamaus žalos pagrindimo bei jos patvirtinimo įrodymais. Pareiškėja nepateikė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus pagrindžiančių įrodymų (pvz., atitinkamų pažymų iš gydymo įstaigų). Taip pat sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti įvertinta tai, jog pareiškėja gimusi 1928 m., todėl nurodomi sveikatos sutrikimai, įtakoti patirtos traumos (kurie, kaip minėta, nėra pagrįsti jokiais įrodymais), galėjo atsirasti ne dėl pareiškėjos nurodyto įvykio, tačiau ir dėl senyvo amžiaus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Savo pareiškime pareiškėja atsakovų atsakomybę grindė CK 6.266 straipsnio nuostatomis. Šiuo straipsniu baigiamosiose kalbose rėmėsi ir pareiškėjos atstovas. Tačiau teismo sprendime teisingai, remiantis suformuota teismų praktika, pažymėta, kad šio straipsnio pagrindu šiuo atveju atsakomybė kilti negali. Taigi, pareiškėjos argumentas, kad ji CK 6.266 straipsniu rėmėsi, neva, kita intencija, yra nesuprantamas ir nelogiškas.
2. Pareiškėja, kuri, vadovaudamasi rungimosi principu, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl klaidinga teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Grinda“ ar UAB „Stebulė“ galėjo būti atsakinga dėl pareiškėjai padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Siekiant nustatyti, ar pareiškime įvardinti asmenys galėjo būti atsakingi už pareiškėjai padarytą žalą, vien tik aplinkybės, jog pareiškėja patyrė žalą, konstatuoti nepakanka, – turi būti išsiaiškinta, ar šie asmenys pažeidė kokius nors teisės aktuose numatytus privalomojo elgesio standartus, kurių pažeidimas galėtų reikšti ir civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Būtent pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes ir išsiaiškino ir savo sprendime nurodė, kad visgi pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.
3. Savivaldybė pareigą užtikrinti kelių ir gatvių priežiūrą sutarties pagrindu buvo patikėjusi UAB „Grinda“. Bendrovė šią pareigą įgyvendino, be kita ko, žiemos sezono metu prižiūrėdama jai priskirtas gatves ir šaligatvius tokiu būdu, kaip buvo numatyta susitarime su atsakovu. Taip pat, 2012 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Grinda“ su UAB „Stebulė“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 12/08-1, kuria UAB „Grinda“ minėtą bendrovę pasitelkė kaip pietinės-rytinės Vilniaus miesto dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų subteikėju. Minėtos sutarties 1 priede (techninėje specifikacijoje), 5.4 punkte buvo nustatyta tokia kiemų šaligatvių ir takų, važiuojamosios dalies, automobilių stovėjimo aikštelių ir laiptų valymo tvarka: paslaugos teikėjas įsipareigojo 9 kartus per mėnesį žiemos sezono metu, atsižvelgiant į oro sąlygas, esant dangų apledėjimui, barstyti dangas ledą tirpdančiomis priemonėmis. Akivaizdu, kad nei paslaugos subteikėjas, nei UAB „Grinda“ neturėjo pareigos žiemos sezono metu kiekvieną dieną barstyti visas Vilniaus miesto gatves. UAB „Grinda“ ir jos pasirinktas paslaugos subteikėjas visus savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir sąžiningai, laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų, t. y. gatvės buvo barstomos specialiomis ledą tirpdančiomis priemonėmis atsižvelgiant į oro sąlygas ir tiek kartų, kiek buvo nustatyta minėtoje sutartyje, todėl teigti, kad UAB „Grinda“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus negalima.
4. Objektyviai reikalauti, jog kiekviena miesto gatvė ir šaligatvis kiekvienu momentu būtų pabarstytas specialiu mišiniu yra negalima, kadangi ledo apledėjimas, kaip kelio trūkumas (kuriuos šalinti yra bendra sutartinė UAB „Grinda“ pareiga), yra ne techninio kelio būklės pablogėjimo išdava, o gamtinių atmosferos sąlygų sukeltas padarinys, kurį prognozuoti ir nuspėti kartais yra labai sunku (arba neįmanoma), būtent dėl ko paslaugų teikimo sutartyje yra nurodyti gatvių barstymo specialiu mišiniu intervalai – 9 dienos per mėnesį.
5. Nors pareiškėja ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento miesto tvarkymo skyriaus 2013 m. kovo 21 d. rašte Nr. A63-225 (54467)(3.2.1-E) rangovinė organizacija buvo įvardinta kaip nesugebėjusi tinkamai organizuoti darbų ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, minėtame rašte nebuvo nurodytos jokios aplinkybės, priežastys ar būdai, būtent kaip UAB „Grinda“ šiuos įsipareigojimus galėjo pažeisti.
6. Pareiškėja rėmėsi CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta statinių savininko (valdytojo) atsakomybės samprata. Pagal šį straipsnį civilinė atsakomybė statinių savininkui ar valdytojui gali kilti tik tokiu atveju, jeigu, be kita ko, vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, žala nėra atsiradusi dėl paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo. Kaip buvo matyti iš pareiškėjos pateiktų faktinių aplinkybių, paaiškinimų bei nelaimingo atsitikimo vietos nuotraukos, nukentėjusioji paslydo ir nugriuvo vietoje, kuri apskritai nėra skirta vaikščioti pėstiesiems, t. y. paslydo ant važiuojamosios kelio dalies. Be to, kaip galima spręsti iš nuotraukos bei pareiškėjos paaiškinimų, ši nelaimė įvyko šviesiu dienos metu, šviečiant saulei, taigi, oro sąlygos ir matomumas buvo geras. Sprendžiant iš nuotraukos, įvykio vieta pasižymi nemažu nuolydžio laipsniu, taip pat, yra puikiai matyti, jog kelią yra visiškai padengęs ledo sluoksnis. Bendrai vertinant visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja, pati suvokdama oro sąlygas lauke bei negalėdama nematyti, jog norimas kirsti kelias yra apledėjęs, elgėsi neapdairiai ir neatsargiai, kelią kirsdama ledu skersai kalno, būtent dėl ko ir paslydo bei patyrė sunkią traumą. Tokiu būdu teigtina, kad būtent šis pareiškėjos elgesys iš esmės ir lėmė atsiradusią žalą, kadangi pareiškėja pati nesielgė atsargiai ir rūpestingai, kaip to reikalauja Civilinio kodekso nuostatos. Atsižvelgiant į tai, nei atsakovui, nei UAB „Grinda“ ar UAB „Stebulė“ civilinės atsakomybės kilimo klausimas nėra keltinas, kadangi dėl įvykusios nelaimės yra kalta tik pati pareiškėja.
7. Byloje nepateikti jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog dėl nurodomo sveikatos sutrikdymo pasekmių nukentėjusiajai tektų nuolat lankytis pas gydytojus ar kad ji patirtų kokių kitų sunkumų, kurie būtų nukentėjusiosios atsitikusios nelaimės pasekmė ir kurie žymiai pablogintų jos gyvenimo kokybę, o tai reiškia, kad reikalavimas atlyginti padarytą neturtinę žalą nėra pagrįstas.
8. Kaip galima spręsti iš minėto medicininių dokumento išrašo, nukentėjusiajai buvo nustatytas abiejų kojos kulkšnių lūžis, po gydymo nukentėjusiosios būklė įvardinta kaip patenkinama, jutimai, motorika yra geros būklės. Nukentėjusiajai tolimesniam gydymuisi ramentus naudoti buvo rekomenduota tik 6 savaites, taip pat buvo išrašyti standartiniai vaistai uždegiminėms ligoms bei skausmui užkardyti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog nukentėjusioji yra itin garbaus amžiaus, t. y. 1928 m. gimimo, taigi bet kokia patirta trauma tiek fiziškai, tiek emociškai natūraliai yra pakeliama daug sunkiau, nei jaunesnio amžiaus žmogui, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, objektyviai nukentėjusiosios sužalojimų apimtis nėra tokia didelė, dėl to ir rimtų psichologinių padarinių nukentėjusioji patirti neturėjo. Pažymėtina, kad bet kokia fizinė trauma ar kitokia nelaimė gali padaryti tam tikrą poveikį asmeniui – sukelti stresą, baimes ir pan., tačiau tai yra bendrosios žmogaus organizmo reakcijos į išorės dirgiklius, bet kiekvienu tokiu atveju reikalauti neturtinės žalos atlyginimo objektyviai nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundas ir buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 90-91) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neatsižvelgiant į tai, kad sprendime pažymėta, jog šiuo atveju CK 6.266 straipsnio nuostatos nėra taikytinos, teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, ir tinkamai pagrindė, kad šiuo atveju valdžios institucijos atsakomybė galėjo kilti kaip deliktinė atsakomybė dėl bendro pobūdžio pareigos neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Iš esmės teismas nurodė, kad kelio priežiūros funkcija buvo perduota UAB „Grinda“, o ši savo ruožtu sudarė sutartį su UAB „Stebulė“, o atsakovai vykdė šios funkcijos kontrolę.
2. Pareiškėja nepateikia nei vieno argumento, kad atsakovai netinkamai vykdė kelio priežiūros kontrolės funkciją. Pagrindinis pareiškėjos argumentas yra tai, kad, neva, teismas netinkamai vertino įrodymus ir aplinkybes apie tai, kad kelias įvykio metu buvo slidus ir nenuvalytas. Taip pareiškėja teigia, kad, neva, kaltininkas – UAB „Grinda“ jau buvo nustatytas ir nurodytas 2013 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. A63-225(54467)(3.2.1.-EM4). Tačiau teismas neturėjo vertinti šio dokumento atskirai bei tinkamai įvertino nurodytą raštą sąsajoje kartu su kitais įrodymais. Taip buvo išsamiai išnagrinėta, kaip rangovas vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį, ir nebuvo gauta jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų pažeisti. Byloje yra atliktų ir priimtų darbų aktai už nurodytą laikotarpį bei pateikti įrodymai dėl to, kad toje teritorijoje reikalingi darbai buvo atliekami tiek 2013 m. kovo 2 d., tiek kovo 4 d. mechanizuotu būdu net dirbant viršvalandžius. Todėl kartu nepagrįstas ir nesuprantamas pareiškėjos argumentas, kad nėra pateikta įrodymų, kad važiuojamosios kelio dangos barstymo smėliu ir druska darbai nurodytoje vietoje būtų atlikti prieš įvykio dieną ar po jo. Pažymėtina, kad tiek savivaldybės, tiek UAB „Grinda“ atstovai nurodė, kad dėl 2013 m. kovo 4 d. įvykio jokios pretenzijos iš užsakovo rangovui nebuvo pateiktos.
3. Pareiškėja vadovaujasi Vyriausybės patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 2, 13.1 ir 13.2 punktais, kurie nurodo bendras prievoles dėl kelio priežiūros, tačiau nemotyvuoja, kaip šie punktai pažeisti. Tuo tarpu byloje buvo išnagrinėta, kad konkrečiai šių prievolių įgyvendinimo tvarka, t. y. patys kelio priežiūros darbai, yra detalizuoti 2011 m. gruodžio 29 d. paslaugų teikimo sutartyje ir jos priede – Techninėje specifikacijoje, o darbų kontrolės tvarka – 2010 m. lapkričio 10 d. įsakymu patvirtintame Bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų tvarkos apraše. Taigi, pareiškėja nenurodo ir nemotyvuoja, kaip buvo pažeista nurodyta sutartis ar aprašas. Tačiau teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei padarė teisingą išvadą, kad atsakovai tinkamai kontroliavo kelių priežiūros darbus, taigi, savo pareigos nepažeidė, todėl šiuo atveju nekyla ir deliktinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Bylos ginčas yra dėl žalos, kilusios dėl netinkamos gatvės priežiūros, atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pareiškėja 2013 m. kovo 4 d. dienos metu Žemaitės g., Vilniuje, paslydo ant slidžios kelio dangos ir patyrė traumą: kairės kojos abiejų kulkšnių atvirą lūžimą, dėl ko buvo gydoma, buvo atlikta uždara lūžgalių repozicija, imobilizuota kramerio įtvaru, hospitalizuota į traumatologijos skyrių operaciniam gydymui.

Pareiškėja prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, remdamasi Civilinio kodekso 2.266 straipsniu, kuriuo nustatyta statinių savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės šiuo pagrindu pagrįstai žalos atlyginimo nepriteisė, kadangi teismų praktikoje yra nustatyta, kad į CK 6.266 straipsniu nustatytą atsakomybės apimtį nepatenka netinkamas pareigos vykdymas prižiūrėti ir tvarkyti gatves nuo gamtinių atmosferos sukeltų kliūčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010). Be to, pažymėtina, kad ginčai dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-38/2014, 2014 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. T-22/2014). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Todėl Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama šio ginčo rūšinio teismingumo klausimą, priskyrė šią bylą administraciniam teismui tuo pagrindu, kad turi būti sprendžiama civilinė atsakovo atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį, kylanti iš savivaldybės savarankiškos funkcijos prižiūrėti vietinės reikšmės kelius bei gatvės (I t., b. l. 145-147).

Tai, kad pareiškėja kvalifikuodama ginčo santykius nurodė ne tą teisės normą, teismui nėra kliūtis ginčo santykius kvalifikuoti teisingai ir išnagrinėti ginčą iš esmės, kadangi tai leidžia pareiškėjos skunde išdėstytas skundo pagrindas bei dalykas ir pareiškėjos skundo reikalavimą atitinkantis atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčas kilęs iš viešojo administravimo santykių ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, todėl ginčo santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.271 straipsnį, kuris reglamentuoja teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žalą, kilusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pabrėžtina, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnį atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsakovo veiksmų atitiktis teisei šio ginčo apimtyje vertinama remiantis teisės aktais, nustatančiais savivaldybės funkcijas, užtikrinant vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą bei saugaus eismo organizavimą.

Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 dalies 4 punktu, savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 15 straipsniu nustatyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašą, kurio 6 punktu nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

Remdamiesi Aprašo 13.1, 13.2 punktais, valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių; naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Aprašo 42 punktą už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo.

Aprašo 8.1 punktu nustatyta, kad Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje visų gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybės.

Šie teisės aktai nustatė atsakovo atsakomybę už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugų eismo organizavimą Vilniaus mieste.

Atsakovas nurodo, kad gatvių priežiūros darbus Vilniuje vykdė UAB „Grinda“ pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2183 (3.1.36-UK) ir turėtų atlyginti žalą, jei ji atsiranda dėl netinkamo paslaugų teikimo.

Minėta sutartimi atsakovas pirko gatvių priežiūros paslaugą, tačiau teisės aktais savivaldybei nustatytos atsakomybės už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę jis perleisti kitiems asmenims negalėjo.

Atitinkamas valstybės institucijos teisių ir pareigų vykdymas yra reikšmingas nustatant institucijos pažeidimo apimtį, jos atsakomybės laipsnį ir tinkamą atlygį nukentėjusiajam asmeniui. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai.

Bylos įrodymai patvirtina, kad žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent netinkamas teisės aktais priskirtų savivaldybei funkcijų vykdymas.

Atsakovas įrodė, kad vykdė (kelio) gatvės priežiūra bei jos kontrolę Žemaitės gatvėje, Vilniuje, kurioje pareiškėja patyrė traumą, tačiau teismas daro išvadą, jog gatvės priežiūrai buvo imtasi nepakankamai priemonių, numatytų Aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose, nes gatvė įvykio metu buvo apledėjusi. Tai patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2013 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. (5.58.10)-B8-1641, kad 2013 m. kovo 4 d. ekstremalių situacijų nebuvo ir tai buvo įprasta diena, atitinkanti metų laiką bei sąlygas, kada dienomis oro temperatūra pakildavo virš 0 0C, sniegas tirpo, o naktimis vėl pašaldavo, buvo palankios sąlygos plikledžiui susidaryti (I t., b. l. 100). Tai įrodo ir pareiškėjos pateiktos įvykio fotonuotraukos (I t., b. l. 41-50). Esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo ir galėjo užtikrinti eismo saugumą papildomomis Apraše nurodytomis priemonėmis.

Aprašo 42 punkte, numatytų aplinkybių, atleidžiančių atsakovą nuo atsakomybės, nėra ir teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos atsiradimo teisiniai pagrindai, jos prigimtis ir priežastinis ryšys dėl žalos atsiradimo yra įrodyti.

Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas visiškai nevykdė pareigos prižiūrėti gatves ar ypač aplaidžiai atliko tas pareigas, nėra, tačiau pakanka pripažinti, kad atsakovas nepakankamai kontroliavo gatvių priežiūrą bei nesiėmė visų priemonių, kad atmosferos sukeltos eismo kliūtys laiku būtų pašalintos. Todėl jis yra atsakingas dėl kilusios žalos iš dalies.

Vertinant pareiškėjos elgesį, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, ginčo atveju elgdamasi apdairiai ir atsargiai, galėjo sumažinti traumos kilimo tikimybę. Pareiškėja turėjo galimybę, išėjusi į gatvę, pastebėti, kad gatvės ir kelio danga yra slidi ir turėjo atitinkamai konstruoti savo elgesį pagal savo galimybes, kad būtų sumažinta galimos traumos ir žalos atsiradimo tikimybė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ėmėsi didesnių nei įprasta atsargumo priemonių, atitinkančių susidariusią situaciją kelyje. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pačios pareiškėjos elgesys padėjo žalai atsirasti, dėl ko prašomos žalos atlyginimo dydžiui taikytinos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos ir, įvertinus pareiškėjos didelį neatsargumą, turėjusį įtakos žalai atsirasti, atlygintinos žalos dydis mažinamas, priteisiant pareiškėjos naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės 150 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismas, atsižvelgdamas į patirtos traumos pobūdį bei gydymą, turi pagrindą pripažinti, kad pareiškėja patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Todėl jos naudai priteistinas ir neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 str.). Pareiškėjos prašomos neturtinės žalos atlyginimas taip pat mažintinas dėl pareiškėjos didelio neatsargumo ir jos naudai priteistina 350 Eur.

Remiantis šiais argumentais, pareiškėjos apeliacinis skundas tinkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas, kadangi išlaidos nėra pagrįstos dokumentais. Byloje pateiktas advokato Kastyčio Kuzmicko pinigų priėmimo iš pareiškėjos 2014 m. spalio 13 d. kvitas serija LAT Nr. 636078 (II t., b. l. 86) nepatvirtina pareiškėjos išlaidų pagrįstumo, nes nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis advokato teisę atstovauti pareiškėją būtent Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą, patenkinti pareiškėjos R. L. skundą iš dalies ir priteisti R. L. naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės 150 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė