Civilinė byla Nr. e2S-1523-513/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04844-2019-3                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6.                                                         

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „CF&S Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarties,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-7999-911/2019 2019-06-28 išdavė teismo įsakymą pagal kreditorės MG „Logistics“ pareiškimą skolininkei UAB „CF&S Lithuania“ dėl skolos priteisimo. Kreditorei atsisakius dalies reikalavimo 2019-07-12 nutartimi 2019-06-28 įsakymas panaikintas ir civilinė byla nutraukta.

2.       Kreditorė prašė nutartimi išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi prašymas patenkintas ir iš skolininkės UAB „CF&S Lithuania“ priteistos 188 Eur bylinėjimosi išlaidos kreditorei „MG Logistics“.

4.       Teismas nurodė, jog CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada teismas gali priimti papildomą sprendimą, ir vienas iš tokių atvejų – kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

5.       Teismas nurodė, kad kreditorė pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 180 Eur už suteiktą teisinę pagalbą bei 8 Eur žyminį mokestį už pareiškimo padavimą, todėl prašymas patenkintas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Skolininkė UAB „CF&S Lithuania“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti.

7.       Nurodo, kad 2019-07-05 pareiškė prieštaravimus, nes, jos teigimu, pagal 2019-05-08 sutartį, sudarytą tarp kreditorės ir skolininkės, kreditorė kreipdamasi dėl teismo įsakymo dar neturėjo teisės reikalauti prievolės įvykdymo, nes nebuvo suėjęs jos įvykdymo terminas. Nurodo, kad PVM sąskaitą faktūrą kreditorė išsiuntė tik 2019-06-18, o skolininkė ją gavo 2019-06-21, sumokėjo 2019-06-26. Teigia, jog kreditorės kreipimasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nepagrįstas, tačiau spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pažymi, kad prievolę įvykdė dar iki teismo įsakymo priėmimo, tikėtina, jog net iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo, ir apie tai, kad skolą sumokėjo, informavo kreditorę. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti kreditorės sąžiningumu.  

8.       Kreditorė MG „Logistics“ atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti galioti. Argumentuoja, kad teismas nepagrįstai atnaujino praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Teigia, jog nutartį teismas skolininkės atstovui per EPP sistemą išsiuntė           2019-07-15, remiantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi skundžiama sutartis įteikta 2019-07-16, todėl nuo nutarties įteikimo dienos per 7 dienas skolininkė turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą iki      2019-07-23. Mano, kad skolininkės atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, be to, nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai.

9.       Nesutinka, kad skolininkė laiku sumokėjo skolą, teigia, jog visas aplinkybes išsamiai išdėstė prašyme dėl reikalavimų dalies atsisakymo, o skolininkės nurodytos aplinkybės melagingos. Pažymi, kad sąskaita skolininkei įteikta 2019-05-16, o ne 2019-06-21, todėl prievolės įvykdymo terminas suėjo 2019-06-20. Mano, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai ir siekia išvengti pareigos sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad 2019-06-26  informavo skolininkę, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra pateiktas teismui, ir tik po to skolininkė sumokėjo 180 Eur, t. y. prievolę įvykdė po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino kreditorės prašymą ir priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties, kuria kreditorei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

12.       Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi.

13.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta galimybė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

14.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju sprendžiant klausimą dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2019-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Tai reiškia, jog taikant aptariamas normas teismo nutartyje turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo (nagrinėjamu atveju – pareiškimo dėl teismo įsakymo) ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

15.       Klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

16.       Kaip matyti iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kreditorė kaltina skolininkę elgiantis nesąžiningai ir sumokėjus skolą tik po to, kai ji padavė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; skolininkė, priešingai, kaltina kreditorę nepagrįstai kreipusis į teismą dėl skolos ir po to, kai skola jau buvo sumokėta. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, neanalizavo šalių procesinio elgesio ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, todėl konstatuotina, jog tinkamai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo neišsprendė. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi, o tai  neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o šalys praranda apeliacijos galimybę. Esant nustatytoms aplinkybėms ginčijama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

18.       Teismas taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant klausimą iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                 Irma Čuchraj