Civilinė byla Nr. 2A-251-553/2013
Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00864-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 99.5; 116.1; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,
kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-07-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės O. C. ieškinį atsakovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo priteisimo ir atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei O. C. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu (T. 1, b. l. 38-41) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 1999-01-09 tarp jos ir atsakovo V. Č. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus P. Č., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove O. C.; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui P. Č. išlaikymą po 450 Lt per mėnesį mišria forma, t. y. turtu – buto adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, kurio vertė yra 27 100 Lt, bei 15 650 Lt periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo 11 600 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą (T. 2, b. l. 88, 100). Nurodė, kad santuoka faktiškai iširo dėl šalių skirtingo požiūrio į gyvenimą, dvasines vertybes, pareigos šeimai suvokimo. Atsakovas vartojo alkoholį, buvo grubus, nekantrus šeimoje, keldavo konfliktus, nesirūpino šeima, neteikė išlaikymo sūnui ir visa tai sukėlė psichologinę įtampą, todėl šeima iširo. Prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vieta su ieškove, nes toks sprendimas atitinka vaiko interesus, prieraišumo ir santykių tarp vaikų ir tėvų derinimo principus. Nepilnamečio P. Č. išlaikymui ir būtinų kultūrinių ir socialinių minimalių poreikių tenkinimui reikia 900 Lt per mėnesį, o tėvai turi teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai. Kadangi šalių turtinė padėtis panaši, sūnaus išlaikymui iš atsakovo prašė priteisti 450 Lt iki vaiko pilnametystės ir 11 600 Lt (400 Lt x 29 mėn.) įsiskolinimą, susidariusį nuo 2008-01-01 iki 2010-06-01. Atsakovui priklauso vienintelis turtas – 1 kambarys dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris neatskirtas nuo ieškovei asmeninės nuosavybės priklausančio turto – kito kambario tame pačiame bute. Ši aplinkybė turi būti įvertinta kaip sudaranti tam tikras neigiamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams ir sąlygojanti teisingo sprendimo dėl išlaikymo formos ir būdo pasirinkimą. Atsakovas nemoka už buto komunalines paslaugas ir tai gali sąlygoti jo turto dalies pardavimą iš varžytinių. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas sūnui nebus nuolat teikiamas ir priklausys nuo subjektyvių atsakovo elgesio motyvų, kas neatitinka vaiko išlaikymo stabilumo principų, todėl išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėtų būti priteistas turtu. Nors su atsakovu ryšius nutraukė nuo 2009 m. spalio mėn., tačiau atsakovas iki tol apie pusantrų metų šeimos nebeišlaikė, todėl išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti nuo 2008 metų. Ieškovės atstovas patikslino, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra ta, jog jis prieš ieškovę naudojo smurtą. Dėl šeimos iširimo yra kaltos abi šalys, tačiau byloje yra įrodymų, kad ieškovė nevartoja alkoholio, jos elgesys pasikeitė, o atsakovo elgesys išliko nepakitęs. Nepilnamečio P. Č. išlaikymui prašo priteisti po 450 litų, priteisiant ieškovei turtą natūra, t. y. – 42 proc. buto vertės, nes atsakovas nemoka už komunalines paslaugas, o antstolio dokumentas patvirtina, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti sūnų. Atsižvelgiant į tai nėra tikimybės, kad atsakovas teiks išlaikymą vaikui, išlaikymas turtu atitiktų vaiko interesus, nes iki vaiko pilnametystės iš viso turi būti sumokėta 42 750 Lt išlaikymo (skaičiuojant po 450 Lt per mėnesį). Atsakovui priklausančios buto dalies vertė yra 27 100 Lt, susidarantis skirtumas – 15 650 Lt, todėl išlaikymas turėtų būti priteistas mišria forma – periodinėmis išmokomis ir turtu. Byloje atsakovas sutiko (T. 2, b. l. 33) išlaikymą sūnui priteisti turtu. Atsakovo priešieškinį prašė atmesti.
Atsakovas V. Č., nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešinius reikalavimus (priešieškinį) (T. 1, b. l. 106-110), kuriuos vėliau patikslino ir prašė nutraukti tarp jo ir ieškovės O. C. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; nepilnamečio sūnaus P. Č. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui P. Č. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Lt per mėnesį. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji atsakovo negerbė, įžeidinėjo, nerėmė moraliai ir materialiai. Atsakovui padovanojus ieškovei dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė nusišalino nuo bendrų šeimos reikalų tvarkymo, pradėjo atsakovą ignoruoti ir reikalavo vykti į užsienį dirbti. Išvažiavęs dirbti į Airiją, jis nuolat šeimai siųsdavo pinigus. Lietuvoje likusi ieškovė nuolat girtavo, buvo atsakovui neištikima, išgėrusi ji tapdavo agresyvi, nesuvaldoma, naudojo smurtą prieš atsakovą – praskėlė jam antakį. Dėl daugkartinių ieškovės girtavimo faktų atsakovas kreipėsi i Vilniaus m. 4 policijos komisariatą, Naujosios Vilnios seniūniją, Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrių. Ieškovės gyvenimo būdas ir agresyvus elgesys su šeimos nariais neatitinka sutuoktinės ir vaiko motinos pareigų esmės, todėl gyvenimas viename bute su nesuvaldomo charakterio geriančia ieškove tapo neįmanomas ir santuoka iširo. Nutraukus santuoką atsakovas pageidavo pasilikti Č. pavardę bei prašė ieškovei palikti iki santuokos su atsakovu sudarymo turėtą pavardę. Papildomai atsakovas paaiškino, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes 2009 m. kovo mėn. jis ieškovę rado su svetimu vyru. Šalims susipykus atsakovas išėjo gyventi pas motiną. Nurodė, kad nuo 2008-01-01 jis duodavo ieškovei pinigų sūnaus mokyklinėms prekėms, drabužiams, visada padėdavo išlaikyti sūnų, tačiau rašytinių įrodymų neturi. Sūnui duodavo po 10-20 litų, pirko jam drabužius, maistą. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą pirko knygas, sąsiuvinius, davė pinigų kelionei. Sutiktų atiduotų ieškovei savo buto dalį, jeigu ji butą sugebėtų išlaikyti. Vieną kambarį jis jau yra padovanojęs ieškovei. Nors minėto buto vertė nurodyta 27 100 Lt, tačiau butui pabrangus buvo siūloma jį parduoti už 45 000 Lt, bet ieškovė neleido. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad dėl šeimos iširimo yra kalta ieškovė, kuri nevykdo sutuoktinės pareigų, yra neištikima atsakovui, o būdama neblaivi, varė jį iš namų. Atsakovas sutinka, kad vaikas gyventų su ieškove, kuri šiuo metu negyvena asocialaus gyvenimo būdo. Byloje pakanka įrodymų, kad pagal išgales vaiką rėmė abu sutuoktiniai. Atsakovas sutinka mokėti išlaikymą po 250 Lt, nes dažnai bendrauja su sūnumi, duoda jam pinigų, be to, paliko dalį savo buto, kurioje gyvena ieškovė su dukra ir sugyventiniu ir nereikalauja iš jų mokėti nuomos mokesčio. Tokiu būdu atsakovas prisideda prie sūnaus išlaikymo, nes kitaip jiems visiems tektų gyventi viename kambaryje. Atsakovas minėtame bute negyvena, todėl neprivalo mokėti už teikiamas komunalines paslaugas. Nėra pagrindo išlaikymą priteisti turtu, nes išlaikymo įsiskolinimas sumažėjo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje neprieštaravo, kad būtų patenkinti ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo priteisimo nepilnamečiui P. Č. po 450 Lt per mėnesį, priteisiant išlaikymą turtu, nes toks išlaikymo dydis yra pagrįstas ir pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Taip pat nurodė, kad turėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo (T. 1, b. l. 20-21).
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-07-23 priėmė sprendimą patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti. Teismas nusprendė: 1. santuoką sudarytą 1999-01-09 tarp O. C. ir V. Č. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes ieškovei – C., atsakovui – Č.; 3. šalių santuokoje (duomenys neskelbtini) gimusio P. Č. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina O. C.; 4. priteisti iš atsakovo nepilnamečio P. Č. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-06-07) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšomis disponuos uzufrukto teise ieškovė; 5. priteisti iš atsakovo 10 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui P. Č.; 6. iš atsakovo ieškovei priteisti 1 060 Lt bylinėjimosi išlaidų; 7. iš atsakovo į valstybės pajamas priteisti 488,66 Lt bylinėjimosi išlaidų; 8. iš ieškovės į valstybės pajamas priteisti 39,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalių elgesys faktiškai sugriovė šeimos santykius, o konstatavus, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių prezumpcija paneigta, ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės yra nepagrįstas ir netenkintinas, akcentuojant jog šalys šiuo metu kartu negyvena, santuokos išsaugoti nebenori ir ji nebegali būti išsaugota. Byloje nustatyti CK 3.53 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti santuokos nutraukimo pagrindai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio P. Č. gyvenamosios vietos nustatymo, nes jis gyvena su mama (ieškove), kuri jį šiuo metu išlaiko. Institucija, teikianti išvadą byloje, pritarė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis 450 Lt išmokomis ir nekilnojamuoju turtu (42 proc. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės), nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas, negyvenantis jam priklausančioje minėto buto dalyje dėl atsakovės netoleruotino elgesio, realiai naudojasi komunalinėmis paslaugomis. Priešingai, ieškovė pati patvirtino, kad minėtame šalims priklausančiame bute ji gyvena su sugyventiniu, savo dukra ir bendru su atsakovu vaiku. Atsakovas neneigė nemokantis už komunalines paslaugas, kuriomis nesinaudoja. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad išlaikymą vaikui jis teikia pagal galimybes (T. 2, b. l. 58) ir ateityje su sūnumi bendraus ir teiks jam išlaikymą. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti tokia atsakovo pozicija, pagrįsta įrodymais ir laikė ją įrodyta. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalių vardu įregistruotas turtas – 40,19 kv. m butas (T. 1, b. l. 122-124). Ieškovės pajamas sudaro apie 500 Lt per mėnesį (T. 1, b. l. 43, 52), o atsakovo pajamas – apie 1 500 Lt per mėnesį (T. 2, b. l. 73-77, 80-87). Ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Duomenų, kad šalys būtų nesveikos ir negalėtų dirbti, ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų tinkamai vykdyti savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, byloje nėra. Todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 450 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-06-07 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194, 3.195 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, toks priteisto išlaikymo dydis nepažeis atsakovo teisių ir nebus jam nepakeliama našta. Ieškovei pagrindus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo priteista 10 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Teismas taip pat nustatė, kad šalys viena kitai nereiškia reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo, šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovei priklauso 3049/5294 dalis 40,19 kv. m buto (unikalus (duomenys neskelbtini)), o atsakovui – 2245/5294 dalis minėto buto (T. 1, b. l. 122-124), šalys neprašo dalinti nurodyto turto, todėl nutraukus santuoką šalims paliekamas joms priklausantis nekilnojamas turtas. Šalys santuokos nutraukimo metu kreditinių įsipareigojimų neturi.
- Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantė (ieškovė) O. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono 4 apylinkės teismo 2012-07-23 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: 1. priteisti iš atsakovo skolą nuo 2008-01-01 iki 2010-06-03 po 450 Lt už kiekvieną mėnesį bendroje sumoje 13 050 Lt; 2. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. Č. turtu – priteisti kambarį bute (duomenys neskelbtini) – 2245/5294 dalį, priklausančią atsakovui asmeninės nuosavybės teise, sūnui P. Č.; 3. priteisti skirtumą nuo priteisiamo turto išlaikymo ir sūnaus P. Č. išlaikymo dydžio iki pilnametystės 15 650 Lt; 4. priteisti visas 2 650 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokos nutraukimo palikti nepakeistas. Nurodo, kad:
- Teismas netinkamai išsprendė ginčą dėl išlaikymo formos ir dydžio. Priteisdamas 10 000 Lt įsiskolinimą teismas nenurodė, už kokį laikotarpį, pagal kokią skaičiavimo metodiką nustatinėjamas įsiskolinimas. Teismas turėjo priteisti 13 050 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-06-03 po 450 Lt kas mėnesį, kadangi šio įsiskolinimo atsakovas nepaneigė, o ieškovė pateikė šio įsiskolinimo apskaičiavimą (T. 2, b. l. 56).
- Teismas nepateikė pakankamos motyvacijos netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo turtu. Teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, kad atsakovo pajamos stabilios, kad ieškovė gauna 500 Lt pajamų. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė (T. 2, b. l. 62-68), kad gauna 700 Lt, kad jai padeda tėvai ir ji turi kitų pajamų. Teismas padarė prieštaraujančią bylos medžiagai išvadą, kad atsakovas pagal galimybes teikė išlaikymą sūnui ir teiks jį ateityje. Pažymos iš SODROS rodo tik trumpalaikį atsakovo darbą skirtingose įmonėse. Sprendimo priėmimo dienai atsakovas nuo 2012-04-30 nedirbo. Atsakovas niekada nemokėjo išlaikymo sūnui geruoju. Atsakovas pats patvirtino, kad išlaikymo vaikui nemoka (T. 2, b. l. 96). Neaiški teismo pozicija, kodėl nepriteista išlaikymo turtu, jeigu pats atsakovas pritarė išlaikymo priteisimui turtu (T. 2, b. l. 33). Teismo nurodyta aplinkybė, kad bute ieškovė gyvena su sugyventiniu, leidžia daryti išvadą, kad teismas nebuvo nešališkas byloje. Teismas smerkia ieškovę už tai, kad ji ketina organizuoti savo asmeninį gyvenimą ir surado gyvenimo draugą. Kartais netinkamai parinkta bendravimo su atsakovu forma nesudaro pagrindo smerkti motiną, kuri rūpinasi savo dviem nepilnamečiais vaikais. Byloje yra įrodymų, kad atsakovas vengia registruotis darbo biržoje, įsidarbinti. Tai rodo, kad vaiko išlaikymas nėra prioritetas atsakovo gyvenime. Atsakovas nemoka už buto komunalinius mokesčius, kas patvirtina, kad butas jam nereikalingas. Atsakovas sutiko, kad kambarys, priklausantis jam asmeninės nuosavybės teise, būtų priteistas kaip išlaikymas sūnui, jeigu ieškovė sutiks šio kambario kaina padengti visus atsakovo įsiskolinimus ieškovei ir sūnui. Jeigu sprendimas liks nepakeistas, o atsakovas nemokės įsiskolinimo, tai gali būti pradėtas išieškojimas iš minėto buto dalies, priklausančios atsakovui. Pardavimo kaina bus žymiai mažesnė nei siūlė įvertinti pats atsakovas (27 100 Lt), o pardavus kambarį bus padengtos iš dalies tik sprendime nurodytas 10 000 Lt įsiskolinimas ir susidaręs įsiskolinimas antstolių kontoroje, o tai bus aiškiai mažesnė suma nei atsakovas skolingas. Byloje nėra pateikta jokių garantijų, kad atsakovas teiks sūnui išlaikymą iki pilnametystės.
- Nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Neaišku, kaip teismas nustatė pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykį. Teismas netenkino vieno reikalavimo – priteisti išlaikymą turtu, prašymas priteisti skirtumą tarp kambario kainos ir išlaikymo iki 18 m. yra išvestinis, o ne savarankiškas (T. 2, b. l. 113-116).
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Priteisdamas 10 000 Lt įsiskolinimą teismas nenurodė, už kokį laikotarpį, pagal kokią skaičiavimo metodiką nustatinėjamas įsiskolinimas. Teismas turėjo priteisti 13 050 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-06-03 po 450 Lt kas mėnesį, kadangi šio įsiskolinimo atsakovas nepaneigė, o ieškovė pateikė šio įsiskolinimo apskaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovei pagrindus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistina 10 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks teismo teiginys nėra pakankamai argumentuotas. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijos vertinimu, įsiskolinimas už sūnaus išlaikymą iškovei iš atsakovo turi būti priteistas nuo 2009-03-01, t. y. momento, kai atsakovas išėjo iš buto (adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame nuo santuokos pradžios gyveno kartu su atsakove, jos dukra ir abiejų šalių sūnumi. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė tiksliai neprisimenanti, kada atsakovas išėjo iš namų (ieškovė teigė, jog tai galėjo būti 2009 m. spalio mėnuo), tačiau ieškovė taip pat neginčijo atsakovo teiginio, kad jis iš namų išėjo 2009 m. kovo mėnesį, kai namuose rado kitą vyrą (T. 2, b. l. 64). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad įsiskolinimą reikia skaičiuoti nuo 2008-01-01, kadangi nors ieškovė teigia, kad atsakovui grįžus iš Airijos, jis 1,5 metų nedirbo, tačiau ieškovė taip pat neginčija atsakovo teiginio, jog jam grįžus iš užsienio (kur atsakovas važiavo, kad uždirbti šeimai pinigų), atsakovas ieškovei atidavė 15 000 Lt ir apmokėjo susidariusias skolas (T. 1, b. l. 107). Byloje esantys šalių, įvairių įstaigų ir institucijų paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovui palikus namus 2009 m. kovo mėn., sūnumi didžiąja dalimi rūpinosi ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 7 245 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 210-06-03 (viso 16,1 mėn.) po 450 Lt per mėnesį. Tačiau pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 10 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paliktina nepakeista.
Dėl apeliantės argumentų, susijusių su atsisakymu tenkinti jos reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turtu, teisėjų kolegija pažymi, kad parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, yra tai, jog parinkta išlaikymo forma turi labiausiai atitikti vaiko interesus Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystimąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis, tačiau turi būti įvertinta tai, kokia išlaikymo forma geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003; 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turtu, pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo pozicija, jog išlaikymą vaikui jis teikia pagal galimybes, ateityje su sūnumi bendraus ir teiks jam išlaikymą. Teismas vertino, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera (ieškovės pajamas sudaro apie 500 Lt per mėnesį (T. 1, b. l. 43, 52)), o atsakovo pajamos yra apie 1 500 Lt per mėnesį (T. 2, b. l. 73-77, 80-87). Duomenų, kad šalys būtų nesveikos ir negalėtų dirbti, ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų tinkamai vykdyti savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, byloje nėra, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkintino iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 450 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-06-07 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194, 3.195 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pritaikytos išlaikymo formos ir pažymi, kad išlaikymas turtu gali būti priteisiamas išimtinais atvejais, kai byloje yra neginčijamai įrodyta, jog asmuo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, negali ir negalės teikti išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar konkrečia pinigų suma, iš šie pinigai iš asmens negalės būti išieškoti. Apeliantė teigia, kad teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, kad atsakovo pajamos stabilios, kad ieškovė gauna 500 Lt pajamų, kadangi teismo posėdžio metu ieškovė nurodė (T. 2, b. l. 62-68), kad gauna 700 Lt, kad jai padeda tėvai ir ji turi kitų pajamų. Pažymėtina, kad apeliantės argumentas dėl 700 Lt kas mėnesį gaunamų pajamų nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nurodyti dokumentai (T. 1, b. l. 43, 52), t. y. pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir asmens įmokas Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui, patvirtinta, kad ieškovės pajamos 2010 metais per mėnesį net nesiekė 500 Lt. Byloje nustatyta, kad atsakovui palikus namus, sūnų, o kartu ir savo dukrą iš kitos santuokos ieškovė išlaikė pati. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtose pažymose nurodytas ieškovės darbo užmokestis nebuvo ir tikėtinai nėra vienintelės ieškovės pajamos, iš kurių ji išlaikė save ir du vaikus. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas dirba (darbo keitimas negali būti vertinamas kaip negalėjimas uždirbti pajamų ir mokėti išlaikymą vaikui), jo pajamos yra didesnės nei ieškovės (T. 2, b. l. 73-77, 80-87). 2012-06-12 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam iš atlyginimo yra išskaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir šiuo metu jis išlaikymo nemoka (T. 2, b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi asmenys, kurie gali ir turi tinkamai vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų (CK 3.192 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovas pats nemoka sūnui laikino išlaikymo, nereiškia, kad vaikas negaus teismo priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kai tėvas dirba ir jo pajamos (apie 1 500 Lt) yra pakankamos, kad kiekvieną mėnesį mokėti (ar išieškoti iš jo atlyginimo) 450 Lt išlaikymą. Kaip minėta, vaiko interesas yra nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystimąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisus ginčo šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymą turtu, t. y. visą atsakovui priklausančią buto, kuriame gyvena ieškovė su sūnumi ir dukra, dalį, nereiškia, kad vaikas artimiausiu metu gaus iš tėvo priteistą išlaikymą, kuris jam reikalingas nuolatos kiekvieną dieną. Šiuo atveju (kai byloje yra duomenų, kad atsakovas (vaiko tėvas) turi darbą, gauna daugiau pajamų nei ieškovė, bendrauja su sūnumi, duoda jam pinigų, nuperka jam tam tikrų daiktų, be to, pats ieškovas, pareikšdamas priešieškinį, siekė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo (tėvu)) išlaikymo priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis labiau atitinka vaiko interesus, be to, nepažeidžia atsakovo teisių, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad buto (adresu (duomenys neskelbtini)) 2245/5294 dalis (42,4 proc.), kurią kaip išlaikymą ieškovė siekė prisiteisti iš atsakovo, yra vienintelis atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad egzistuoja objektyvios priežastys, pagrindžiančios būtinumą taikyti kitokią išlaikymo formą nei kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Pasak apeliantės nepagrįsta taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi neaišku, kaip teismas nustatė pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykį. Teismas netenkino vieno reikalavimo – priteisti išlaikymą turtu, prašymas priteisti skirtumą tarp kambario kainos ir išlaikymo iki 18 m. yra išvestinis, o ne savarankiškas. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniu ieškovė pareiškė 8 reikalavimus, iš kurių tik 3 reikalavimai patenkinti visiškai, todėl patenkintų reikalavimų dalis sudaro apie 40 proc. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo nustatyta patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė šiuos materialinius reikalavimus (kurie vėliau posėdžių metu buvo patikslinti (T. 1, b. l. 41, T. 2, b. l. 88, 96, 100): 1. nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2. sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3. priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui mišria forma: po 450 Lt kas mėnesį ir turtu (buto dalimi); 4. priteisti 11 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 5. priteisti iš atsakovo išlaikymo skirtumą (15 650 Lt) tarp priteisiamos sumos iki pilnametystės (42 750 Lt, t. y. 450 Lt * 95 mėn.) ir tenkančios sūnui buto dalies (27 100 Lt); 6. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę C.. Reikalavimas priteisti skirtumą tarp kambario kainos ir išlaikymo iki 18 m. yra išvestinis iš reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui mišria forma: po 450 Lt kas mėnesį ir turtu (buto dalimi), kadangi netenkinus reikalavimo priteisti išlaikymą turtu, taip pat yra atmestinas reikalavimas priteisti minėtą skirtumą, tačiau šis reikalavimas yra pareikštas atskirai ir dėl jo teismas turėtų atskirai pasisakyti, jei tenkintų reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mišria forma. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovė pareiškė 6 savarankiškus materialinius reikalavimus, iš kurių 2 patenkinti visiškai (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ieškovės pavardės palikimo), 2 atmesti (santuokos nutraukimas dėl atsakovo kaltės ir 15 650 Lt išlaikymo skirtumo priteisimo), 2 reikalavimai patenkinti iš dalies (išlaikymas priteistas tik periodinėmis 450 Lt išmokomis (patenkinta 50 proc. reikalavimo), ir vietoj 11 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteista 10 000 Lt įsiskolinimas (patenkinta 86,21 proc. reikalavimo)), todėl ieškovės pareikštų ir teismo patenkintų reikalavimų proporcija yra 56,03 proc. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 2 650 Lt išlaidų už advokato paslaugas, todėl atsižvelgiant į minėtą 56,03 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 485 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93, 98 straipsniai). Vadovaujantis 56,03 proc. proporcija yra perskirstomos iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir iš ieškovės į valstybės biudžetą yra priteistina 29,30 Lt (43,97 proc. nuo 66,64 Lt) išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo – 37,34 Lt (56,03 proc. nuo 66,64 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93 straipsniai). Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 499,34 Lt (37,34 + 300 (už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo) + 162 (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis)).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra tenkintinas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r ė:
Ieškovės O. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-07-23 sprendimo dalį pakeisti ir nustatyti, kad:
- ieškovei O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiama 1 485 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt penki litai) bylinėjimosi išlaidų;
- iš atsakovo V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas priteisiama 499,34 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt devyni litai 34 ct) bylinėjimosi išlaidų;
- iš ieškovės O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas priteisiama 29,30 Lt (dvidešimt devyni litai 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Aldona Tilindienė
Kolegijos teisėjai Andrius Ignotas
Liuda Uckienė