Pranešėja R. Valentinienė Teisėja K. Baškienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A–29-106/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.5, 2.1.7.4. (S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

 

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. sausio 13  d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

nukentėjusiajai N. Š.,

išteisintajam D. P.,

gynėjui advokatui Tomui Meidui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., padaryme.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

D. P. buvo kaltinamas  tuo, kad jis 2007 m. gruodžio 18 d., apie 4.50 val., naktiniame klube „Honolulu“, esančiame Naujojo sodo g. 1, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė N. Š. materialiai neįvertintą rankinę, su joje buvusiais pinigais: 10 000 Lt, priklausančių AB „Klaipėdos viešbutis“, ir 80 Lt, priklausančių N. Š..

Apeliaciniame skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti D. P. kaltu pagal BK 22 str. 178str. 1 d. ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudą.

Nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad D. P. teismo posėdžio metu paprašytas, apibūdinti merginą, kuri užkabino rankinę su pinigais, negalėjo nurodyti nei išvaizdos, nei kitų merginos anketinių duomenų, nurodydamas, kad nebeatsimena, nors taip pat teismo posėdžio metu buvo nurodęs, jog merginos buvo jam iš matymo pažįstamos, be to, su jomis planavo vykti į namus, todėl nurodytos aplinkybės duoda pagrindą abejoti kaltinamojo D. P. parodymais, kad ne jis paėmė nukentėjusiosios N. Š. rankinę su pinigais.

Teigia, kad D. P. buvo nurodęs, jog jis įsėdęs į automobilį, pamiršo rankinę, kuri tuo metu kabėjo jam ant kaklo. Šiuos jo parodymus paneigia liudytojas M. V., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad D. P. paklausė, iš kur rankinukas, pastarasis nurodęs, kad jis panelių, o vėliau, kai kalbėjo po įvykio, jau nurodęs, kad nesuprato, iš kur tas rankinukas atsirado. Todėl daro išvadą, kad D. P., būdamas automobilyje negalėjo būti pamiršęs rankinės su pinigais, o priešingai - žinojo ir laikė svetimą jam nepriklausantį turtą.

Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad D. P. nesiekė pagrobti svetimą turtą ir sąžiningai klydo manydamas, kad rankinė priklauso ją perdavusiam asmeniui. Teigia, kad nukentėjusioji N. Š., liudytojai E. K., T. K. parodė, kad po D. P. sulaikymo, pastarasis juokdamasis pasakė, kad jis rankinės nevogė, o tik pajuokavo, ją paimdamas. Tai apeliantas vertina, kaip kaltinamojo gynybinę poziciją ir vengimą atsakomybės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad D. P. automobiliu ketino išvykti be merginos. Tai rodo, kad D. P. nors ir neturėjo išankstinės tyčios pagrobti rankinę su pinigais, tačiau ji kilo vėliau, kai rankinė jam buvo užkabinta ant kaklo. D. P. veikė staiga atsiradusia tyčia, kadangi jis nors galimai sąžiningai klydo dėl svetimo turto - rankinės tikrojo savininko, tačiau, norėdamas išvykti į namus ir nesulaukdamas merginos, jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas grąžinti svetimą turtą teisėtam savininkui ar kitokiu būdu užtikrinti turto apsaugą, tačiau priešingai, jis sėdo į automobilį ir kartu su draugais bandė išvykti, tokiu būdu pasikėsindamas pagrobti svetimą turtą.

Taip pat nurodo, kad nukentėjusioji N. Š. parodė, kad išbėgusi į lauką pamatė, kad vaikinai įjungė automobilio šviesas, pradėjo važiuoti atgal, tačiau jiems trukdė taksi. Jos parodymus patvirtino ir liudytojas E. K., nurodydamas, kad sužinojęs apie dingusią rankinę, jis išėjo į lauką ir atkreipė dėmesį į automobilį, stovėjusį netoli įėjimo į naktinį klubą „Honolulu". Automobilis buvo pilnas vaikinų, jis buvo užvestas ir išvažinėjo atbuline eiga. Tai pamatęs, jis su apsaugos darbuotoju sustabdė automobilį. Šią aplinkybę patvirtino ir apsaugos darbuotojas E. B.. Liudytojų parodymai, kad automobilis ketino išvažiuoti, tačiau jam sutrukdė taksi, yra svarbūs, vertinant D. P. veiksmus, iš ko matyti, kad išteisintasis, turėdamas svetimą turtą, bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, aplinkybė, kad automobilyje sėdėjo 5 vaikinai prieštarauja D. P. parodymams, jog jis ketino vykti kartu su mergina, tuo tarpu automobilyje vietos merginai nebebuvo.

Dar nurodo, kad  liudytojo M. B. parodymai nėra objektyvūs, nes jis parodymus teismo posėdžio metu davė D. P. gynėjui teismo paprašius apklausti liudytoju. Be to, teismo posėdžio metu pastarasis nebuvo pašalintas iš teismo posėdžio salės ir girdėjo kitų liudytojų parodymus. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 279 str. Taip pat abejoja šio liudytojo parodymų nuoseklumu, nes nesutampa jo duoti parodymai su N. Š, T. K., E. B. parodymais dėl D. P. sėdėjimo automobilyje vietos. Taip pat nurodo, kad teismas nesiekė pašalinti nukentėjusiosios N. Š. duotų parodymų prieštaravimų, nors prokuroras to prašė, tuo neužtikrino išsamaus ir objektyvaus įrodymų tyrimo.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis  ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. P. išteisino pagal BK 178 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei tai padarė apylinkės teismas.

Išteisintasis D. P. parodė, kad rankinės su pinigais jis nevogė, ją ant kaklo jam uždėjo mergina ir paprašė jo palaukti. Jis buvo susitaręs su dviem merginomis, tame tarpe ir ta, kuri uždėjo rankinę jam ant kaklo, važiuoti pratęsti vakarėlio. Todėl jis laukė šių merginų viešbučio hole apie 10 min. Vėliau išėjo į lauką, įsėdo į automobilį ir draugams pasakė, kad reikia palaukti dviejų merginų. Rankinės niekur neslėpė. Laikė ją pakabintą ant kaklo (t. 1, b. l. 65-67, t. 2, b. l. 18-20, t. 3, b. l. 23-24). Ši išteisintojo pateikta įvykio versija nepaneigta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu.

Aplinkybę, kad D. P. viešbučio hole kalbėjosi su dviem merginomis ir turėjo ant kaklo rankinę, patvirtino D. K.. Jis taip pat patvirtino, kad merginų jie laukė kartu su D. P. ir kitais draugais automobilyje (t. 1, b. l. 43-44, t. 2, b. l. 28-29, t. 3, b. l. 24-25). Kad laukė automobilyje merginų, o D. P. ant kaklo laikė rankinę patvirtino ir liudytojas M. V. (t. 2, b. l. 72-74). Aplinkybę, kad mergina uždėjo rankinę D. P. ant kaklo, patvirtino ir kitas liudytojas M. B. (t. 2, b. l. 75-78, t. 3, b. l. 25-26).

Naktinio klubo „Honolulu“ rūbinėje dirbusi T. K. patvirtino, kad matė stovintį prie rūbinės kasos D. P., kuriam ant kaklo kabojo administratorės N. Š. maišelis, tačiau į tai nekreipė į tai dėmesio, nes manė, kad jis yra N. Š. draugas. Šį vaikiną ji vėliau atpažino sėdintį automobilyje kartu su kitais vaikinais. Ji taip pat patvirtino, kad viešbučio hole buvo dvi merginos, keli vyriškiai (t. 1, b. l. 31-32, 38-40). Viešbutyje „Klaipėda“ apsaugos darbuotoju dirbantis E. B. taip pat negalėjo patvirtinti, kad rankinę pagrobė išteisintasis D. P.. E. B. patvirtino aplinkybę, kad jis ieškojo dingusios rankinės, kurią rado automobilyje pas vaikiną. Pastarasis dingusios rankinės neslėpė, rankinę grąžino. Kai dingo rankinė, viešbučio hole buvo apie 10 žmonių (t. 1, b. l. 48-50, t. 2, b. l. 25-28). Liudytojo E. B. parodymus patvirtina ir kito tą naktį dirbusio naktinio klubo „Honolulu“ darbuotojo E. K. parodymai (t. 1, b. l. 45-47). Tokios nustatytos aplinkybės nepaneigia gynybos versijos, kad rankinės D. P. negrobė, o ją jam iš tikrųjų galėjo palikti pasaugoti viena iš viešbučio hole buvusių merginų.  D. P. kaltinimai, kad jis bendrininkaudamas su kitu asmeniu padarė vagystę nėra pareikšti.

Vagystės fakto negalėjo patvirtinti ir kolegijos posėdyje išsamiai apklausta nukentėjusioji N. Š..  Analogiškus parodymus ji davė ir pirmosios instancijos teisme. N. Š. parodė, jog ji nematė, kas paėmė jos rankinę su pinigais.  Aplinkybę, kad išteisintasis vaikščiojo po viešbučio holą su rankine ant kaklo ji sužinojo iš rūbinėje dirbusios T. K.. Be to, ji patvirtino, kad matė iš tualeto išėjusias dvi merginas, kurios dažnai lankosi naktiniame klube „Honolulu“. Šios merginos jau buvo paėmusios striukes iš rūbinės. Ji taip pat patvirtino, kad išteisintąjį D. P. surado sėdintį automobilyje, D. P. atpažino T. K. (t. 1, 24-29, 36-38, t. 2, 20-25).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra visiškai aišku, kiek laiko buvo palikta rankinė be priežiūros. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad rankinės su pinigais pasigedo po to, kai dirbo su kasos aparatu: ėmė pinigus iš kasos aparato ir tai  netruko minutės (t. 1, b. l. 25, 28, 36). Teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad padėjo rūbininkei grąžinti  klientams viršutinius rūbus,  kai kasininkė jai pasakė, kad kasos pinigai suskaičiuoti ir ji gali atiduoti pinigus. Tada N. Š. pasigedo rankinės. Ji taip pat parodė, kad apie vaikiną su ant kaklo kabančia rankine jai pasakė apsaugos darbuotojas (t. 2, b. l. 20-21). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad rankinė buvo be priežiūros labai trumpą laiką.   

Įvertinus visus bylos įrodymus, nėra pagrindo netikėti kartu su D. P. buvusių D. K., M. V., M. B. parodymais dėl rankinės atsiradimo  pas D. P. aplinkybių.  Pažymėtina ir tai, kad faktinėms bylos aplinkybėms neprieštarauja ir tokie šių liudytojų parodymai, kad D. P. su minėta rankine laisvai pasikabinęs ant kaklo atvirai vaikščiojo po viešbučio holą ir laukė merginų. Aplinkybė, kad M. B. apklausai teisme buvo kviestas gynybos ir būdamas salėje girdėjo bylos aplinkybes,  nėra pagrindas besąlygiškai atmesti jo parodymus, nes jo parodymai atitinka kitus bylos įrodymus.  Kodėl šio liudytojo parodymai gali būti neatitinkantys tikrovės apeliantas skunde nenurodo.

Be to, N. Š. parodė, kad rūbinė bei kasa yra gerai matoma nuo viešbučio holo gale esančios sofos, ant kurios sėdėjo keturi apsaugininkai  (t. 1, b. l. 37), tačiau duomenų, kad nors vienas iš jų būtų matęs rankinės paėmimo momentą, nors šie darbuotojai yra atsakingi už tvarkos palaikymą viešbutyje ir naktiniame klube, nėra.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 str. 1 d. Todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad kaltininko elgesys su rankine nepaneigia tikimybės, kad D. P. svetimos rankinės nevogė, o galėjo sąžiningai klysti dėl tikrojo jos savininko.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. P. parodymai nenuoseklūs ir neišsamūs, todėl jie vertintini kritiškai. Tačiau tokie teiginiai nepakankami tokiai išvadai daryti. Visų pirma įvykis buvo seniai, todėl visų aplinkybių kaltininkas gali tiksliai ir neprisiminti. Versijos, kad jis rankinės nevogė, D. P. laikėsi nuosekliai viso tyrimo proceso metu. Kita vertus, skunde nurodyta aplinkybė, kad įlipęs į automobilį išteisintasis D. P. M. V. pasakė, kad rankinukas yra panelių, nepaneigia jo gynybos versijos. Be to, tas pats M. V. patvirtino, kad jie automobilyje laukė merginų (t. 3, b. l. 73). Atitinkamai skunde akcentuojama aplinkybė, kad D. P. į automobilį nuėjo pamiršęs apie rankinuką, nepaneigia galimybės grąžinti rankinę nepažįstamai merginai. Be to, tą naktį buvo šalta, todėl tikėtina išteisintojo versija, kad automobilis buvo užvestas, norint jį pašildyti. Tuo labiau, kad priėjus viešbučio apsaugos darbuotojams, D. P. nesipriešino, buvo ramus, atitinkamai darytina išvada, kad buvo suinteresuotas išsiaiškinti aplinkybes.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad D. P. automobiliu ketino išvykti be merginos, todėl jis veikė staiga atsiradusia tyčia, kadangi jis galimai sąžiningai klydo dėl svetimo turto - rankinės tikrojo savininko. Tokie kaltinimai, kad D. P. dėl staiga susiformavusios tyčios pagrobti rankinuką iš nenustatytos merginos, kuri, pasak gynybos versijos uždėjo rankinę D. P. ant kaklo, D. P. nebuvo pareikšti.  Be to,  kaip matosi iš bylos medžiagos, pinigai buvo sudėti į medžiaginį maišelį su rankenomis ( kaltintojas jį vadina rankine) ( Įvykio vietos apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 15). Pats savaime šis maišelis, nežinant jo turinio, nėra vertingas daiktas.  Neginčijamų įrodymų, kad D. P. ruošėsi išvažiuoti nesulaukęs merginų, taip pat nėra. Kad automobilis buvo užvestas ir, kad taksi automobilis galėjo trukdyti išvažiuoti, nepatvirtina skundo teiginio, kad D. P. automobiliu ketino išvykti be merginų.

Nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti tei­sė­tas ir pa­grįs­tas. Nuosp­ren­dis yra tei­sė­tas, kai pri­im­tas ir su­ra­šy­tas lai­kan­tis bau­džia­mo­jo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų bei ki­tų tei­sės nor­mų. Nuosp­ren­dis yra pa­grįs­tas, kai ja­me pa­da­ry­tos iš­va­dos dėl nu­si­kals­ta­mo įvy­kio, nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties, kal­ti­na­mo­jo kal­tu­mo ar­ba ne­kal­tu­mo ir ki­tų nuosp­ren­dy­je spren­džia­mų klau­si­mų pa­grįs­tos iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais. Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, o abe­jo­nės aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes ne­pa­vyks­ta jų pa­ša­lin­ti. Dar pabrėžtina, kad ne kaltinamasis turi įrodinėti savo nekaltumą, o atvirkščiai, jo kaltė turi būti įrodyta.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, kad D. P. pavogė rankinę. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad D. P. laisvai vaikščiojo viešbučio hole su rankine ant kaklo, matant tiek viešbučio bei naktinio klubo klientams, bei darbuotojams, kurių buvo pakankamai daug, todėl mažai tikėtina, jog slapta pagrobęs turtą, asmuo jį sąmoningai demonstruotų aplinkiniams.  Gynybos versija, kad N. Š. rankinę D. P. ant kaklo užkabino mergina  pasaugoti, liko nepaneigta. Jokių įrodymų, kad D. P. pagrobė N. Š. rankinę, kuri buvo laikoma rūbinėje stalčiuje,  nėra. Todėl esant tik prielaidai, kad D. P. galėjo pavogti rankinę iš stalčiaus, negali būti pagrindas konstatuoti D. P. kaltę. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad  kaltinamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme neįrodytas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą atmesti.

 

Kolegijos pirmininkė                                                   Rasa Valentinienė

 

Kolegijos teisėjai                                                         Eduardas Maškevičius

 

                                                                                   Remigijus Preikšaitis