Administracinė byla Nr.1-864-342/2016

                       Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02589-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

2016 m. kovo 10 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras patikslintą prašymą atsakovei R.P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) patikslintu prašymu (b.l. 24-26) prašo priteisti iš atsakovės 135,83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpius nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objektų, adresais (duomenys neskelbtini), savininkė, už ginčo laikotarpius yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešai paskelbiant specialiame teismo tinklapyje (b.l. 38-39).  Bylos proceso šalys ir (ar) jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

    Teismas

k o n s t a t u o j a:

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 punktas).

Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 23-29 punktai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 6-8) patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butai, adresais (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo 2015-12-11 KRATC pažymos Nr. (8.2)-5R-4194 bei pakartotinių mokėjimo pranešimų (b. l.10-12) nustatyta, kad nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 už butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nesumokėjo 25,52 Eur, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki  2014-12-31 už butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nesumokėjo 102,44 Eur, o už butą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 nesumokėjo 7,87 Eur, viso 135,83 Eur (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (17,190, 17,190 ir 17,130 x 1 Eur (metinė rinkliava nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, 2008-12-23 sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 2 punktas, 0,85 Eur (metinė rinkliava nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31, 2012-10-23 sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 2 punktas). Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovės prašo priteisti vietinę rinkliavą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už 2015 m. ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. 2015 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015).

Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už 2015 m. ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2010-01-01. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-12-16 (vėliau 2016-01-21 buvo pateiktas patikslintas prašymas). Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę  rinkliavą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-12-31, todėl vietinė rinkliava už objektą, adresu (duomenys neskelbtini), priteistina už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31. Vadovaujantis pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-4194 duomenimis už 2008-07-01 iki 2009-12-31 laikotarpį įsiskolinimo sumą sudaro 21,81 Eur vietinės rinkliavos ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovė už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 yra nesumokėjusi 25,52 Eur, už objektą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 yra nesumokėjusi 80,63 Eur (102,44 – 21,81), o už objektą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 yra nesumokėjusi 7,87 Eur, viso 114,02 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 28 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016 išaiškino, jog atliekų tvarkymo centrams yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jie iš esmės vykdo savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl atliekų tvarkymo centrų prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Remiantis apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika darytina išvada, jog UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl pareiškėjui grąžintinas 2016-01-19 mokėjimo pavedimu Nr. 60 sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 4 str. 6 d. ir 42 str. 1 d. 1 p.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras patikslintą prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R.P. (a.k. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, įmonės kodas 163743744, 114,02 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 2 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.   

Kitoje dalyje patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2016-01-19 mokėjimo pavedimu Nr. 60 administracinėje byloje Nr. I-864-342/2016 sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                          Aušrelė Mažrimienė