Civilinė byla Nr. e2-45-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01174-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.17; 3.1.18.2.10; 3.2.6.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos turas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje išnagrinėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,New Zeland advance European trading group“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Karolinos turas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Bauer Int“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Bauer Tour“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Techninio serviso projektai“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,New Zeland advance European trading group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1.                      pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Karolinos turas“ ir UAB „Bauer Tour“ 2018 m. lapkričio 8 d. sudarytą komercinių patalpų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MK-11087;

1.2.                      pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Bauer Tour“ ir UAB „Bauer Int“ 2019 m. vasario 27 d. sudarytą komercinių patalpų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MK-2061;

1.3.                      taikyti restituciją ir grąžinti atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ nuosavybėn 2018 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MK-11087 ir 2019 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MK-2061 perleistą turtą – komercines patalpas;

1.4.                      įpareigoti atsakovę UAB ,,Karolinos turas“ vykdyti 2014 m. lapkričio 11 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-11/K01 natūra, t. y. įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei visus privalomus dokumentus pagal preliminarią sutartį ir sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį;

1.5.                      jei teismas nuspręstų, kad preliminarios sutarties vykdymas natūra yra neįmanomas – įpareigoti atsakovę UAB ,,Karolinos turas“ grąžinti ieškovei sumokėtą 76 868 Eur avansą bei dalį turto kainos – 96 082 Eur, priteisti 76 868 Eur netesybas, 2 649,84 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.6.                      priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.   

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovės UAB ,,New Zeland advance European trading group“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ 76 868 Eur avansą, 96 082 Eur sumokėtą turto kainą, 76 868 Eur baudą (iš viso 249 818 Eur), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (249 818 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 148 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-475-781/2021, Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

4.       Atsakovė UAB ,,Karolinos turas“ 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti teismo sprendimu priteistų 249 818 Eur ir procesinių palūkanų sumokėjimą 60 mėnesių terminui. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė pradėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus ir dalį sumos išieškojo, atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. savo prašymą patikslino ir prašė išdėstyti likusios neišieškotos 205 368,82 Eur skolos sumokėjimą 24 mėnesiams.

5.       Taip pat atsakovė UAB ,,Karolinos turas“ 2021 m. spalio 25 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo vykdymą iki kol bus išnagrinėtas jos prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius priverstinio teismo sprendimo vykdymo jos prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimas netektų prasmės.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Todėl įvertino jį kaip preliminariai pagrįstą.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB ,,Karolinos turas“ prašo sustabdyti įsiteisėjusio ir priverstine tvarka jau pradėto vykdyti teismo sprendimo įvykdymą, savo prašyme nekvestionuodama paties teismo sprendimo ir nekeldama vykdymo proceso teisėtumo klausimo. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 3 d. priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 nutartyje jau buvo išaiškinta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio prašymus, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Toje byloje apeliacinis teismas nurodė, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, taigi net ir patenkinus tokį prašymą skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi.

9.       Vadovaudamasis minėtais išaiškinimais, teismas padarė išvadą, kad prašymas išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius, todėl neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas. Kadangi teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, teismas atsakovės prašymą atmetė. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė UAB ,,Karolinos turas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

10.1.                      Prašymas išdėstyti 2020 m. spalio 29 d. sprendimą vertintinas kaip sukuriantis materialinius teisinius padarinius, nes, jo vykdymo neišdėsčius, bendrovė bankrutuos arba bus likviduota dėl negalėjimo tęsti veiklą, o išieškotoja patirs nuostolius dėl išieškojimo negalimumo.  

10.2.                      Teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020. Apeliaciniam teismui nėra suteikta teisė formuoti teismų praktiką. Apeliacinis teismas, nurodydamas, kad sprendžiant prašymus CPK 284 straipsnio tvarka negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės sukūrė naują teisės normą, nors tokia teisė jam nesuteikta nei pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija), nei pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą.   

10.3.                      Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino prašyme išdėstytų argumentų, savo nutarties tinkamai nepagrindė ir tuo pažeidė CPK 263 straipsnį.

11.       Ieškovė UAB ,,New Zeland advance European trading group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:    

11.1.                      Atsakovės teiginiai, kad įvykdžius teismo sprendimą jos veikla bus paralyžiuota, bendrovė bankrutuos ar bus likviduota yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė turi pakankamai laisvo, neapsunkinto turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, net ir išieškojus skolą iš turto atsakovei jo liks pakankamai. Sprendimu priteista suma yra sąlyginai nedidelė lyginant ją su atsakovės turimu turtu, į kurį galima nukreipti išieškojimą.   

11.2.                      Atsakovė siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymą, nors lėšų jo įvykdymui turi pakankamai.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismų precedentų taikymo    

12.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, taigi ir vykdymo procese.

13.       Apeliantė UAB ,,Karolinos turas“ prašė sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo vykdymą iki jos prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėjimo ir teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Kadangi pati apeliantė nurodė, kad ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimu priteistų lėšų išieškojimo, kuris buvo perduotas antstolei ir pradėti vykdymo veiksmai, o dalis skolos jau išieškota, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad savo esme toks prašymas laikytinas prašymu taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.

14.       CPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teisinio tikrumo (apibrėžtumo) principas lemia, kad teisės normos, esant identiškoms ar labai panašioms faktinėms aplinkybėms, teismuose būtų aiškinamos i taikomos vienodai. Vienodą teisės aiškinimą užtikrina precedentų taikymo doktrina. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

15.       Iš aptarto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad įstatymų aiškinimas bei taikymas yra kiekvieno teismo, nepriklausomai nuo to, kuriai bendrosios kompetencijos teismų sistemos instancinei pakopai jis priklauso, ne tik teisė, bet ir pareiga, numatyta tiek CPK, tiek Teismų įstatyme. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir tuo aspektu, kad sprendžiant dėl apeliantės prašymo pagrįstumo būtina vadovautis, be kita ko, ir aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, taikymo sąlygų, kai būtent toks prašymas yra pareiškiamas siekiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo išdėstymo.

16.       Kitokia apeliantės nuomonė ir jos atskirojo skundo argumentai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui pagal pareigas nepriklauso praktikos formavimas ar, juo labiau, šis teismas neturi teisėkūros teisės, todėl ir pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis kompetencijos ribas peržengusio teismo išaiškinimais, suformuotais Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, aiškiai stokoja pagrįstumo.  

17.       Viena vertus, pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti skundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis), vadinasi, Lietuvos apeliacinis teismas yra galutinė instancija tokio pobūdžio bylose ir būtent šio teismo išaiškinimais privalu vadovautis taikant laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesines taisykles.

18.       Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nekuriant naujų teismo precedentų, konkuruojančių su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

19.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad precedento galią turi tokie ankstesni teismų priimti procesiniai sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-611/2021, 40 punktas).

20.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, sudaręs trijų teisėjų kolegiją byloje, kurį įprastai nagrinėjama vieno teisėjo (CPK 336 straipsnio 2 dalis), jau yra sukūręs precedentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, kai yra paduodamas prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, bei siekdamas užtikrinti, kad tokios pat (analogiškos) bylos (procesiniai klausimai jose) būtų sprendžiamos vienodai, pagrįstai šiuo precedentu vadovavosi.  

21.       Skirtingai negu teigiama atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas precedentinėje nutartyje nesuformavo jokios naujos teisės normos, bet išaiškino esamos CK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos taikymą. 

22.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, apibendrindama ir suvienodindama Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, išaiškino, kad sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių (CPK 18 straipsnis).

23.       Toje byloje taip pat buvo išaiškinta, kad nors teismų praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet, išimtiniais atvejais, ir procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui sudaro sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Tokio vertinimo negali paneigti ir aplinkybė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti situacija, kai, teismui išnagrinėjus prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis jau būtų įgyvendintas priverstinai pardavus turtą, nes teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą būtent ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, juolab kad net ir patenkinus tokį skolininko prašymą jo prievolių apimtis pagal teismo sprendimą liks nepakitusi.

24.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, precedentinėje nutartyje konstatavo, kad nagrinėjant CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka pateiktus prašymus laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, negali būti taikomos.  

25.       Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi identiška faktinė ir teisinė situacija – apeliantė prašo sustabdyti jau pradėtus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmus iki kol bus išspręstas sprendimo įvykdymo išdėstymo jai klausimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks procesinis klausimas spręstinas analogiškai, kaip ir precedentinėje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartyje, t. y. tokio prašymo netenkinant. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir netyrė apeliantės prašyme nurodytų motyvų, kitokio vertinimo nesuponuoja, nes priešingos išvados teismas ir nebūtų galėjęs padaryti.  

26.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino duomenis, kuriais apeliantė grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, ir apeliantės prašymą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

27.       Atskirąjį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė UAB „New Zeland advance European trading group“ nurodo patyrusi 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, šios išlaidos pagrindžiamos rašytiniais įrodymais.

28.       Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.16 punkte numatytų maksimalių dydžių (1 566,40 Eur x 0,4), todėl jai kompensuojamos visiškai.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „New Zeland advance European trading group“ (juridinio asmens kodas 301127886) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ (juridinio asmens kodas 120337848) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė