Administracinė byla Nr. A-2526-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00527-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 11 d. buvo kalinamas Kauno TI 205-oje kameroje su trimis asmenimis, todėl nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, neįskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto. Pažymėjo, kad kameroje buvo nesandarūs langai, pro kuriuos pūtė šaltas vėjas, todėl temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų. Teigė, kad nuolat buvo girdimas triukšmas, kadangi duryse buvo neizoliuota ertmė. Kameroje taip pat nebuvo įrengtų dieninio ir naktinio apšvietimo jungiklių, todėl nebuvo galimybės įjungti ar išjungti apšvietimo. Be to, atsakovo atstovas neaprūpino pareiškėjo elektriniu virduliu vandeniui pašildyti, taip pat neišdavė peilio ir šakutės. Teigė, kad 2019 m. sausio 9 d. jis negalėjo apsipirkti parduotuvėje, kadangi prašymai turi būti pateikiami iš anksto, taip pat naudotis riboto interneto prieiga, prisijungti prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto tinklalapio. Pareiškėjo teigimu, Kauno TI nebuvo užtikrintas jam paskirtas gydymas, jis nebuvo vedamas į lauką pasivaikščioti du kartus per dieną po 45 min.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 205-oje kameroje, nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, kadangi pareiškėjui trūko 0,03 kv. m ploto. Atkreipė teismo dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Visuomenės sveikatos centras neatliko 205-os kameros temperatūros matavimų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėtos kameros patikrinimą atliko tik 2019 m. vasario 1 d. ir patikrinimo aktu Nr. (2-124.80)PA-279 nustatė, jog 205-oje kameroje temperatūra buvo 17,3 °C, 17,4 °C, t. y. buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 16 punkto pažeidimas, tačiau Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui 2019 m. kovo 4 d. atlikus grįžtamosios kontrolės patikrinimą buvo nustatyta, kad Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas yra pašalintas. Pažymėjo, jog dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas taip, kaip reikalauja teisės aktai.

5.       Atsakovas paaiškino, kad siekiant užtikrinti saugumą, suimtiesiems (nuteistiesiems) Kauno TI išduodamas tik šaukštas ir šaukštelis, o savo asmeninį medinį ar plastikinį peilį su šakute pareiškėjas turėti gali, taip pat gali turėti ir elektrinį virdulį. Paaiškino, jog Kauno TI nėra fiziškai įrengtos parduotuvės, o suimtųjų (nuteistųjų) apsipirkimas vyksta nuotoliniu būdu. Kadangi pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2019 m. sausio 8 d. (antradienį), t. y. po prašymų pateikimo dienos, jis neturėjo galimybės apsirūpinti pagrindinio apipirkimo metu, todėl jam galėjo būti suteikta papildomo apsipirkimo teisė penktadienį, tačiau pareiškėjas išvyko tos pačios savaitės penktadienį, todėl pateikti prašymo apsipirkti negalėjo. Atsakovo nuomone, kadangi Kauno TI laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) teikiamas nemokamas maitinimas, pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Kadangi pareiškėjas neteikė prašymo dėl prisijungimo prie interneto tinklalapių, kurie nėra įtraukti į leidžiamų prisijungti svetainių sąrašą, Kauno TI neturėjo ir neprivalėjo suteikti pareiškėjui prieigos prie Lietuvos elektroninių paslaugų portalo. Teigė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kasdien po 1 valandą praleisti gryname ore.

II.

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią skundo dalį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (4 paras) buvo pažeista gyvenamojo ploto norma, taip pat nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui atliekant bausmę Kauno TI ginčo laikotarpiu neišdavė pareiškėjui gydytojo paskirtų gydymui skirtų vaistų. Teismas taip pat konstatavo Kauno TI neteisėtus veiksmus, ginčo laikotarpiu pareiškėjui neužtikrinant galimybės pagal gydytojo rekomendaciją pasivaikščioti lauke 2 kartus per dieną po 45 min. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8.       Nustatydamas pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į nustatytų pažeidimų mastą ir trukmę, į tai, kad pažeidimai nebuvo tęstiniai, nenustatyta, kad dėl ploto trūkumo, vaistų neišdavimo bei netinkamo pasivaikščiojimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją ar kad dėl to būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas ar sukrėtimai, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjo gyvenimą).

III.

9.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

10.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Teismas neatsižvelgė į trumpą pareiškėjo buvimo Kauno TI laikotarpį ir jo elgesį (pareigas), į tai, kad visų pirma pats pareiškėjas turėjo rūpintis savo sveikata. Pareiškėjas nevykdė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintų pareigų: neinformavo apie jam paskirtus vaistus, sveikatos būklę, rekomendacijas dėl pasivaikščiojimo lauke, nereiškė valios būti kuo greičiau apžiūrėtas Kauno TI medikų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu prašymų ir skundų Kauno TI neteikė. Vadovaujantis Kauno TI sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1A-144, 3 punktu, atvykusiojo naujo nuteistojo ar suimtojo sveikata patikrinama per 3 dienas. Pareiškėjas iš Kauno TI išvyko iki minėto termino pabaigos. Pareiškėjui dėl sveikatos nesiskundus, Kauno TI neturėjo pareigos tikrinti pareiškėjo sveikatą ne pagal eilę. Be to, nėra duomenų, kad būtų padaryta žala pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas galėjo pasivaikščioti 1 val. per dieną, vaistus galėjo turėti su savimi.

10.2.                      Teismas, konstatuodamas pažeidimą dėl netinkamos temperatūros, neatsižvelgė į tai, kad Visuomenės sveikatos centras atitinkamą pažeidimą nustatė ne ginčo laikotarpiu (praėjus beveik 1 mėn.). Oro temperatūra priklauso nuo gamtinių sąlygų, todėl ji galėjo skirtis pažeidimo fiksavimo metu ir ginčo laikotarpiu.

10.3.                      Pareiškėjui trūko tik 0,03 kv. m gyvenamojo ploto, o pareiškėjas Kauno TI tebuvo 3 paras. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1631-415/2019 dėl itin mažo ploto trūkumo ir trumpos pažeidimo trukmės pripažino, kad teisės pažeidimas yra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti.

10.4.                      Nėra duomenų apie pablogėjusią pareiškėjo sveikatą laikymo Kauno TI metu. Pareiškėjas neteikė skundų Kauno TI administracijai dėl šioje byloje nustatytų pažeidimų. Pareiškėjas tyčia nedėjo pastangų informuoti Kauno TI apie specifines jo laikymo sąlygas, siekdamas finansinės naudos ateityje. Pareiškėjo patirti nepatogumai truko trumpą laiką, buvo nežymūs, todėl pažeidimo pripažinimas yra tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas.

11.       Atsakovas prašo prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Kauno TI sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1A-144 (toliau – ir Taisyklės). Atsakovas nurodo, kad iki pat teismo sprendimo gavimo neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjui iš tiesų buvo rekomenduota du kartus per dieną pasivaikščioti lauke po 45 min. Teikiant Taisykles siekiama įrodyti, kad Kauno TI neprivalėjo nedelsiant tikrinti pareiškėjo medicininių duomenų.

12.        Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13.       Pareiškėjas nurodo, kad nuo pat atvykimo į Kauno TI kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau medikas nebuvo iškviestas. Slaugytoja, kuri atėjo pas kitą kalinį, pareiškėjui nurodė, kad Kauno TI neturi vaistų, kurie buvo paskirti pareiškėjui, ir kad jis turi kreiptis į Kauno TI gydytoją, kad jam būtų paskirti vaistai. 2019 m. sausio 9 d. per rytinį patikrinimą asmuo, registruojantis skundus, pareiškėjo skundo neregistravo ir nurodė, kad bus greičiau, jei pareiškėjas skundą pateiks tiesiogiai Sveikatos priežiūros tarnybai, tačiau tai nedavė rezultato. Pareiškėjo sveikatos tikrinti nereikėjo, o tik reikėjo vykdyti ankstesnes gydytojų rekomendacijas / paskyrimus, todėl atsakovo pridedamos Taisyklės neturi reikšmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš jo kalinimo Kauno TI sąlygų nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 11 d., atlyginimo.

15.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu (4 paras) buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrinta tinkama temperatūra, neišduoti paskirti vaistai bei neužtikrinta galimybė pasivaikščioti lauke pagal gydytojų rekomendacijas, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui trūko 0,03 kv. m gyvenamojo ploto, neišduoti paskirti gydymui vaistai bei neužtikrinta galimybė pasivaikščioti lauke pagal gydytojų rekomendacijas, tačiau teigia, kad ploto pažeidimas buvo mažareikšmis ir trumpalaikis, o dėl gydytojų paskirtų vaistų ir rekomendacijos dėl pasivaikščiojimo pareiškėjas pats turėjo apie tai informuoti pataisos įstaigą, tačiau to nepadarė, taip pat nesiskundė dėl sveikatos, neteikė su tuo susijusių prašymų, o Kauno TI neturėjo pareigos greičiau nei per 3 dienas patikrinti pareiškėjo sveikatos. Be to, pareiškėjo sveikatai nebuvo padaryta žala. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamos temperatūros, remdamasis tuo, kad Visuomenės sveikatos centras pažeidimą dėl temperatūros nustatė ne ginčo laikotarpiu (praėjus beveik 1 mėn.). Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

17.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18.       Atsakovo atstovas su apeliaciniu skundu pateikė Kauno TI sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1A-144, ir prašo prijungti jas prie bylos.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalų nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako išreikalauti įrodymus, kai dalyvaujantis byloje asmuo pats jų gauti negali, arba įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir keičia ginčo situacijos vertinimą, kai nauji įrodymai yra priemonė paneigti kitos šalies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1361/2008; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2198-502/2017).

20.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovui buvo apribota teisė teikti įrodymus ir paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Kauno TI nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovo atstovas neturėjo galimybės Taisykles pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Akcentuotina, kad pareiškėjo skundo faktinis pagrindas buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos pagal gydytojo rekomendacijas pasivaikščioti du kartus po 45 min. per dieną, todėl Kauno TI bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo objektyvias galimybes pateikti visus, jo manymu, nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atsisako tirti atsakovo atstovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Taisykles.

21.       Vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo laikymo kameroje metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

22.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie ginčo laikotarpiu atliktus kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimus. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl Kauno TI 205-oje kameroje 2019 m. sausio mėnesį buvusios per žemos temperatūros 2019 m. sausio 14 d. kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą (b. l. 43), kuris 2019 m. vasario 1 d. patikrinimo aktu Nr. (2-12 4.80)PA-279 nustatė Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimą dėl per žemos temperatūros, taip pat nustatė, kad minėtoje kameroje langai yra nesandarūs (b. l. 50–51). Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. kovo 4 d. patikrinimo aktas Nr. (2-12 4.80)PA-1001 patvirtina, kad Kauno TI 205-oje kameroje nustatyti pažeidimai buvo pašalinti ir patikrinimo metu išmatuota gyvenamojoje patalpoje temperatūra buvo tinkama (b. l. 52–53). Taigi byloje esant nevienareikšmiškiems duomenims apie temperatūros kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, atitikimą teisės aktų reikalavimams, t. y. kameroje vienu metu buvo tinkama temperatūra, kitu – netinkama, atsižvelgiant į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamos temperatūros kameroje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

23.       Neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

24.       Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Ginčo laikotarpiu galiojusio Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76, 11 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietą atvykus naujam asmeniui, tarnybos specialistai užpildo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr. 025-1/ap), jeigu ji nebuvo užpildyta kitoje laisvės atėmimo vietoje, ir per tris dienas patikrina atvykusiojo sveikatą. Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais gydytojo paskyrimų lape. Suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi gydytojo paskyrimų lape (17 p.). Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

25.       Aptartas teisinis reguliavimas yra pagrindas daryti išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga Kauno TI yra atsakinga už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1461-520/2020, kt.). Apraše nustatyta pataisos įstaigos pareiga aprūpinti nuteistuosius vaistais nėra siejama su asmens atskiru prašymu išduoti jam gydytojo paskirtus vaistus.

26.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, ir atsakovas šios aplinkybės neginčija, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu negavo jam paskirų vaistų.

27.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 142 punkte nustatyta, kad į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę pristačius konvojuojamuosius konvojaus viršininkas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui perduoda konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus. Asmens bylos pažymoje, kuri turi būti priklijuota ant asmens bylos paketo (63 p.), be kita ko, turi būti nurodytas konvojuojamojo įrašas, ar turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės, taip pat gydytojo (bendruomenės slaugytojo) įrašas apie konvojuojamojo sveikatos būklę (Konvojavimo taisyklių 10 priedas).

28.       Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, kuris pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šio pobūdžio bylose turi pareigą pateikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjo detaliai nurodytus nusiskundimus, nepateikė duomenų, kurie paneigtų, kad priimdamas konvojumi atvykusį pareiškėją Kauno TI, veikdamas pakankamai rūpestingai, negalėjo žinoti apie pareiškėjui paskirtus medikamentus. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą) dėl vaistų neišdavimo.

29.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginiai nėra pakankami ir argumentuoti, kad būtų galima pripažinti, jog atsakovo atstovas pagrįstai nesivadovavo BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įtvirtinančiu, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

30.       Atsižvelgiant į tai, kad Kauno TI neaprūpino pareiškėjo jam gydytojo paskirtais vaistais, konstatuotina, jog minėta pataisos įstaiga veikė nerūpestingai, t. y. minėti veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Nustačius Kauno TI neteisėtus veiksmus dėl vaistų nesuteikimo tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugotina pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, negali būti konstatuota, jog negavęs reikiamų vaistų pareiškėjas nepatyrė realios žalos. Teisėjų kolegijos nuomone, vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai Civilinio kodekso 250 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.

31.       Dėl pareiškėjo teisės pasivaikščioti 2 kartus po 45 min. per dieną, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos, tačiau taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė ir neindividualizavo dėl to jam kilusių neigiamų pasekmių ir išgyvenimų, o tik abstrakčiai pažymėjo, kad jo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos. Todėl net pripažinus, kad vietoj pareiškėjui priklausančio 1,5 valandos (2 kartus po 45 min.) trukmės pasivaikščiojimo, jam 2 dienas buvo suteikiamas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas (likusios 2 ginčo laikotarpio dienos – tai pareiškėjo atvykimo ir išvykimo iš Kauno TI dienos, todėl, teismo vertinimu, pasivaikščiojimo įprasta tvarka neužtikrinimas šiomis dienomis yra objektyviai pateisinamas), toks minimalus ir mažareikšmis pasivaikščiojimo trukmės pažeidimas negali būti laikomas pakankamu neturtinės žalos, atlygintinos pinigais, konstatavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2485-1062/2018).

32.       Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį (buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrinta tinkama temperatūra, neišduoti paskirti vaistai bei neužtikrinta galimybė pasivaikščioti lauke pagal gydytojų rekomendacijas) ir į trumpą jų trukmę (4 paros, iš kurių 2 dienos – tai pareiškėjo atvykimo ir išvykimo iš Kauno TI dienos), į tai, kad pasivaikščioti gryname ore tomis dienomis, kai jis nebuvo etapuojamas, pareiškėjas galėjo 1 val. per dieną, gyvenamojo ploto normos pažeidimas buvo itin nežymus (trūko tik 0,03 kv. m ploto), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų pasekmių, bei į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista suma yra adekvati pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.

34.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Stasys Gagys

        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė