Vieningas teisminio proceso Nr. 2-01-3-15932-2011-0
Civilinė byla Nr. N2-1490-595/2012
Procesinio sprendimo kategorija 125.1, 106.4
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Vita Valecckaitė,
sekretoriaujant Renatai Žeimo,
dalyvaujant ieškovui K. C.,
atsakovei V. C.,
trečiajam asmeniui L. C.,
atsakovės ir trečiojo asmens jo atstovei advokatei Algaudai Šimkūnienei,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Kraponienei
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovei V. C. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui L. C. ir valstybės institucijoms teikiančioms išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriui ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
n u s t a t ė :
2011-10-11 ieškovas pateikė ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Nurodė, kad su atsakove santuoką sudarė 1994-08-06. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. C.. 1999-08-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta. Sūnus po santuokos nutraukimo liko gyventi su atsakove, jis iš karto pradėjo tartis dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Atsakovė atsisakė geranoriškai nusistatyti bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrių, kuris nustatė laikiną bendravimo tvarką. Nuo 2000-12-01 iki 2001-03-01 ieškovas galėjo bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi L., tačiau pasibaigus nustatytam laikinosios bendravimo tvarkos terminui, atsakovė trukdė matytis su sūnumi. 2001-03-30 buvo nustatyta nauja laikino bendravimo su vaiku tvarka, tačiau ji ieškovo netenkino, nes ji pažeidė jo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, interesus. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo su L. C. tvarkos nustatymo, tačiau teismo sprendimas ieškovui buvo nepalankus. Po nepalankaus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, ieškovas vėl bandė tartis su atsakove dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, tačiau Atsakovė ne tik nenorėjo tartis, bet ir visaip kliudė susitikti su sūnumi. Ieškovas sūnaus nebematydavo, negalėdavo bendrauti su juo telefonu, todėl nieko nebežinojo apie jo interesus, dienotvarkę, pomėgius. Ieškovas nurodo, kad gyvena nuosavame name Trakų rajone, kuriame yra puikios sąlygos vaikui gyventi, turi automobilį, todėl galėtų sūnų iš Vilniaus parsivežti. Nurodo, kad ryšiai su sūnumi yra atitolę dėl atsakovės trukdymo su juo bendrauti. Kadangi sūnus L. nori su juo bendrauti, tačiau atsakovė trukdo, todėl prašo teismo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. C., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:
- Kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 h iki sekmadienio 19 h pasiimti sūnų L. iš motinos.
- Paimti sūnų L iš motinos pas save antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Naujųjų metų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną.
- Įpareigoti Atsakovę nesudaryti kliūčių matytis su vaiku jo gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini).
- Su sūnumi būti savo nuožiūra tiek pas savo giminaičius (senelius, dėdę ir pan), tiek mano gyvenamoje vietoje, tiek ir kitoje vaikui tinkamoje būti vietoje.
- Savo atostogų metu pasiimti vaiką pas save ne mažiau kaip dviem savaitėm.
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametis L. C. gyvena su atsakove 2 kambarių bute su visais patogumais. Berniukui sudarytos visos sąlygos mokymuisi ir poilsiui. Motina dirba mokytoja. Atsakovė nurodė, kad ieškovas su sūnumi nebendrauja ir nedalyvauja jo auklėjime. Vaikas skyriaus specialistams nurodė, kad jis mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 9 klasėje. Po pamokų lanko karatė būrelį, mokosi groti gitara. Nurodė, kad juo rūpinasi mama, tėčio jis nepažįsta ir nenori su juo bendrauti. Tarnyba mano, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir sūnaus nėra susiformavęs emocinis ryšys, vaiko teisė bendrauti su tėvu tikslinga atkurti palaipsniui, siekiant taikaus ginčo sprendimo, tinkamai parenkant bendravimo su vaiku vietą ir būdą, nurodant konkrečias bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai (trumpalaikiais susitikimais, laiškais, telefonu) Emocinių ryšių susiformavimui būtų naudinga lankyti psichologo konsultacijas. Teismo posėdyje skyriaus atstovė palaikė išvadą, papildomai nurodė, kad ieškovui nepavyktų bendrauti su sūnumi, nes sūnus nėra palankiai nusiteikęs tėvo atžvilgiu, todėl ieškovas su sūnumi turėtų lankyti psichologo konsultacijas. Be konsultacijų ryšys neatsistatys. Bendravimo tvarką reikėtų nustatyti bent jau minimaliai, bent jau kartą per mėnesį, atsistačius ryšiams, vieną dieną kelias valandas galėtų pasimatyti. Ir tik atstačius emocinius ryšius būtų galima kalbėti apie platesnę bendravimo tvarką.
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo pasisakė, jog ieškovas ieškinyje nurodė neteisingus duomenis apie savo gyvenamąją vietą, kadangi apsilankius jo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad jis gyvena neįrengtame name, viduje vyksta statybos, laiptai į antrą aukštą iš lentų laikini be turėklų, pirmas aukštas neįrengtas, antrame aukšte įrengtas tik vienas kambarys. Socializacijos sąlygos vaikui augti ir pilnaverčiai vystytis nesudarytos. Ieškovas paaiškino, kad vaiką paskutinį kartą matė 2002 metais, vaikui išlaikymo neteikė. Skyrius neturi duomenų apie ieškovo tėvo valdžios ribojimą bei duomenų, įrodančių, kad ieškovas elgtųsi priešingai vaikų interesams. Nurodo, kad pagal ieškovo prašomą sudaryti bendravimo su vaiku grafiką, jis neturi tam tinkamų sąlygų. Mano, kad nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką būtina laikytis laipsniškumo principo. Posėdžio metu atstovė nurodė, kad tėvas turi aiškių bendravimo su vaiku įgūdžių trūkumų. Tik tėvui išmokus bendrauti su vaiku galima būtų nustatyti minimalų bendravimą.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Prašė nustatyti nors minimalią tvarką, nustatant, kad su sūnumi pirmi susitikimai būtų su psichologu, o vėliau sūnus atvyktų pas jį į namus. Teismo posėdyje patvirtino, kad išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui neteikia nuo 2001 metų. Paaiškino, kad nedėjo pastangų, kad išsiaiškintų apie vaiko mokymąsi bei sveikatos būklę. Su atsakove dėl bendravimo su vaiku tardavosi telefonu. Nurodė, kad prieš kreipdamasis į teismą su atsakove nebendravo, nes nežino kur ji gyvena. Nurodė, kad atsakovė pareikalavo mokėti pinigus už vaiko išlaikymą, jis su tuo nesutiko ir tai laiko atsakovės trukdymu bendrauti su vaiku. Ieškovas nurodo, kad atsakovė jam pasakė, kad pati užsiaugins vaiką ir kai vaikas užaugs jis galės atvažiuoti ir pasimatyti su sūnumi, o kadangi jis nežino atsakovės telefono ir kur ji gyvena, todėl ir kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodė, kad sūnui tuoj bus 16 metų, tai jeigu jis nenorės bendrauti su juo, tai koks jis užaugs pilietis jeigu tėvo nematys ir nebendraus.
Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes ji iš esmės niekada netrukdė bendrauti, buvo nustatytas ne vienas grafikas, bet tas grafikas buvo vaiko naudai, o tai netenkindavo ieškovo, ji ieškojo kompromiso ir gynė vaiko interesus. Nurodė, kad ji su ieškovu išsiskyrė tada, kai vaikas dar nebuvo gimęs, todėl ieškovas yra visiškai svetimas vaikui. Atsakovė nurodė, kad ji visada norėjo tėvo laipsniško bendravimo su sūnumi, kad bendravimas atitiktų vaiko, o ne ieškovo interesus, o ieškovas visada labai norėjo vaiką išplėšti iš jam artimos ir žinomos aplinkos. Nurodo, kad VTA skyriuje, kada reikėjo parašyti prašymą dėl bendravimo su vaiku, tai ieškovas nežinojo net vaiko gimimo dienos. Nurodo, kad iš ieškovo elgesio yra tiktai skaudūs prisiminimai. Bendraudamas telefonu su vaiku ieškovas grasindavo vaikui, reikalavo dirbtinės meilės ir vaikas išsigandęs tą pokalbį baigė. Atsakovės manymu, ieškovas puikiai žino savo teises, bet pareigas yra užmiršęs. Vaiko labui nieko gero nėra padaręs, išskyrus grasinimus, agresiją, o ji kaip mama žino, koks vaikas nuo mažens yra jautrus, kaip kiekvienas stresas atsiliepia jo sveikatai, ko pasakoje vaikas nuo trejų metų yra gydomas pas psichologę, jam pastoviai reikia raminančių vaistų, o teismo procesai atsiliepia vaiko mokslams. Atsakovės nuomone ieškovo ketinimai nenuoširdūs, tiesiog kerštaujantys jai, vaikas yra antraeilis dalykas, nes praeitais metais buvo pradėjęs teismo procesą, bet pats neatvyko. Atsakovė teismo prašo, atsižvelgiant į sūnaus interesus, siekiant jį apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio sveikatos būklei, ieškovo ieškinio netenkinti, nes jokio emocinio ryšio tarp ieškovo ir sūnaus nėra. Nurodo, kad 2008 metais ieškovui buvo siūloma kartu lankytis pas psichologą, kad galėtų atstatyti pradinius ryšius, bet ieškovas nesutiko. Atsakovės nuomone, niekada nevėlu pradėti daryti gerus darbus, bei bandyti atkurti ryšį su vaiku. Nurodo, kad šiuo metu pats sūnus turėtų priimti sprendimą dėl bendravimo tvarkos.
Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nurodė, kad nėra gerų prisiminimų, jis nenori nieko keisti ir susitikti su tėvu nenorėtų. Jis ieškovo iš viso nepažįsta, nėra jokių emocijų, o yra tik biologinis faktas, kad ieškovas yra jo tėvas. Nurodo, kad kai ieškovas paskutinį kartą paskambino, pasiūlė susitikti ir pradėjo rėkti, todėl jis ir padėjo ragelį. Nurodė, kad jo dienotvarkė yra pakankamai įtempta, lanko mokyklą, užklasinę veiklą, nori gerai mokytis įstoti į aukštąją mokyklą, siekti karjeros. Nurodo, kad bylinėjimosi procesas jį veikia neigiamai. Prašo ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-08-17 sprendimu (b.l. 8). Šalių sūnus L. C. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 2000- 11-28 Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatė šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (b.l. 6). 2002-01-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei dėl bendravimo tvarkos nustatymo (b.l. 10-11). 2010 metais ieškovas vėl kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau 2010-10-06 nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovas neatvyko į teismo posėdį (b.l. 57). Pažymoje apie L. C. sveikatos būklę, nurodyta, kad berniukas stebimas ir gydomas nuo 2000 metų dėl stresinės situacijos po tėvo išgąsdinimo. Paauglys sunkiai išgyvena stresines situacijas, atsiranda nerimas, panika, įtampa, kuriuos išprovokuoja tėvo veiksmai. Medikai nurodo, kad tikslinga užtikrinti psichinę sveikatą tausojantį režimą be stresinių situacijų ( b.l. 58).
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma ginčą turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, taip pat CK normose (3.3, 3.155, 3.156, 3.170 str.) įtvirtinamas tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principas, taikytinas nepriklausomai nuo to, gimė vaikas tėvams esant santuokoje ar ne, jiems santuoką nutraukus ar tėvams gyvenant skyrium. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi didesnes galimybes auklėti jį, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.).
Ieškovas neįrodė, kad atsakovė jam riboja bendravimo su jų nepilnamečiu sūnumi galimybes. Išnagrinėjus bylos medžiagą bei išklausius šalių paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovas netinkamai supranta tėvo valdžios esmę bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku paskirtį. Tėvų valdžia yra tėvų teisių ir pareigų derinys ir tas pats tėvų valdžios elementas gali būti suprantamas ir kaip teisė, ir kaip pareiga, todėl tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą įgyvendinti tėvų valdžią. Ieškovo argumentai, kad atsakovė trukdė savo veiksmais, tai yra pareikalavimu, kad jis teiktų vaikui išlaikymą, jo bendravimo su vaiku galimybes vertintini kritiškai. Ieškovas teismui neįrodė, kad jo emocinis ryšys su nepilnamečiu vaiku nesusiklostė dėl atsakovės veiksmų. Priešingai, teismas tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimų, daro išvadą, kad pats ieškovas savo netinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu sukūrė situaciją, kad jo su sūnumi nesieja jokie emociniai ryšiai. Ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, kad emociniai ryšiai tarp jo ir nepilnamečio vaiko nėra užsimezgę. Tokios situacijos susidarymą sąlygojo ir ta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2001 metų visiškai neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi jo sveikata, nesidomi jo pasiekimais moksle, tai yra iš viso nedalyvauja vaiko gyvenime. Tai įrodo, kad ieškovas nevykdo esminių tėvo pareigų, tai yra, pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Dėl tokio ieškovo elgesio yra visiškai nutrūkęs tėvo ir sūnaus ryšys. Ieškovo interesai šioje situacijoje negali būti suabsoliutinami, pirmenybė visada turi būti suteikiama vaiko interesų apsaugai. Ieškovas neįdėjo pakankamai pastangų, o priešingai netgi vengė, kad jo bendravimas su sūnumi būtų tiesioginis ir pastovus, o ne toks kokį teismo posėdyje nurodo ieškovas- pasimatymas su sūnumi vieną ar du kartus per mėnesį. Bendravimas turi atitikti vaiko interesus ir vaiko norus. Ieškovas savo pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku, bando perkelti savo sūnui, teigdamas, kad tai yra vaiko pareiga bendrauti su tėvu, nes priešingu atveju, koks iš jo bus pilietis. Tokia ieškovo pozicija vertintina neigiamai, nes pagal įstatymo nuostatą vaikas turi teisę, o ne pareigą bendrauti su tėvais (LR CK 3.161 str. 3 d.). Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji visą laiką siekė laipsniško bendravimo bei gynė savo nepilnamečio sūnaus interesus ir teikė tokius bendravimo pasiūlymus, tačiau tai netenkino ieškovo, kadangi jie jam buvo nepatogūs, dabar atsakovės nuomone sprendimą dėl bendravimo su tėvu turi priimti pats sūnus. Tai, kad ieškovo ketinimai bendrauti su savo sūnumi yra nenuoseklūs, įrodo ir tos aplinkybės, kad jis nesilaikydavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos nustatytų bendravimo grafikų, 2010 metais kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ieškovui neatvykus į teismo posėdį.
Įstatymas nustato, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovo sūnui už mėnesio sukanka šešiolika metų. Šalių sūnus yra brandi, sąmoninga, turinti aiškias pažiūras asmenybė, kuri savarankiškai gali nuspręsti, kiek ir kokiu būdu jis nori bendrauti su tėvu. L. C. teismo posėdyje aiškiai išreiškė savo poziciją, kad ieškovas jam yra visiškai svetimas žmogus, su kuriuo jo nesieja jokie emociniai ryšiai, išlikę tik neigiami prisiminimai, dėl ko jis visai nenori bendrauti su savo tėvu. Atsižvelgiant į šalių sūnaus sveikatos būklę, įvertinus tai, kad jis yra labai jautrus, sunkiai išgyvenantis stresines situacijas, manytina, kad esant dabartinei santykių situacijai teismo sprendimu tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į vaiko norus. Iš ieškovo elgesio ir pasisakymų teismo posėdžiuose, darytina išvada, kad ieškovas iš esmės dar nėra pasiruošęs atkurti emocinį ryšį su savo sūnumi, bei toliau intensyviai dalyvauti sūnaus gyvenime ir sudaryti palankias sąlygas sūnaus visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, ieškovui akivaizdžiai trūksta bendravimo su vaiku įgūdžių, netgi tolerancijos savo vaiko atžvilgiu.
CK 3.159 str. 2 d. numato vienodą abiejų tėvų atsakomybę už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, todėl ieškovas, neįrodęs, kad atsakovė jam trukdo bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi, savo teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi privalo realizuoti pats. Tai reiškia, jog vaiko tėvas privalo pats stengtis sukurti nutrūkusį vidinį ryšį su sūnumi, pasirinkti tokį savo elgesio variantą, kuris užtikrintų sūnaus saugumą, sūnaus ir tėvo interesų bendrumą ir sūnaus norą leisti laiką su tėvu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, ieškovo ieškinys dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atmestinas. Ieškovas įpareigotinas lankyti Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos konsultacijas, kurios padėtų jam įgyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku įgūdžių bei padėtų atkurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį. Tik iš esmės pasikeitus ieškovo elgesiui jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tikėtina, kad ir vaikas sutiks bendrauti su tėvu bei pabandys sukurti emocinį ryšį.
Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o teismas nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 500,00 Lt atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. , 6 p.).
Pagal LR CPK 96 str. 2 d. iš ieškovo į valstybės pajamas priteistina 25,09 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis LR CPK 93, 259, 265, 270 str. str. teismas, -
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo K. C. ieškinį atsakovei V. C. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. C., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 (penkis šimtus litų) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. C., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 25,09 Lt (dvidešimt penki litai devyni centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė