Civilinė byla Nr. e2-39-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01792-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.8.1.2.; 2.8.1.3.

(S)

       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

       SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

sekretoriaujant Olgai Fadejevai,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Šedbarui,

atsakovės atstovams A. J., advokatui Mindaugui Šimkūnui, advokato padėjėjui Edvinui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Brevi group“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Trans solutions“ ir V. A. dėl žalos, sukeltos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo,

        Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       UAB „Brevi group“ (toliau – ieškovė, Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB ,,Trans solutions“ priteisti 24 027,08 Eur z?ala?, kaip nepagri?sta? praturte?jima? ir 5 proc. dydz?io procesines palu?kanas uz? laikotarpi? nuo bylos is?ke?limo teisme iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo; iš atsakovu? UAB ,,Trans solutions“ ir atsakovo V. A. solidariai priteisti 12 743,92 Eur z?ala?, kaip negautas ieškovės pajamas ir 5 proc. dydz?io procesines palu?kanas uz? laikotarpi? nuo bylos is?ke?limo teisme iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, UAB ,,Brevi group“ buvo įsteigta 2008 m. gegužės 7 d., buveinės registracijos adresas Treniotos g. 16-4, Vilnius, faktinės veiklos buveinės adresas – Kirtimų g. 51, Vilnius, o Bendrovės kroviniai nukraunami bei sandėliuojami adresu Žarijų g. 2, Vilnius. Bendrovės pagrindinis veiklos pobūdis yra sausumos transportui būdinga veikla – sandėliavimas ir saugojimas, krovinių tvarkymas, krovininis kelių transportas, kita transportui būdingų paslaugų veikla.

3.       2017 m. spalio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo V. A. buvo sudaryta darbo sutartis pagal kurią atsakovas buvo priimtas į vadybininko (pardavimų) pareigas. Atsakovas nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 31 d. dirbo kitoje su ieškove susijusioje vadovaujamoje įmonėje UAB „Brevitra“, kuri yra bankrutavusi. Vėliau, atsakovas V. A. įdarbintas kitoje ieškovės bendrovėje UAB ,,Brevi group“. Ieškovė nurodo, kad atsakovo patirtis ir žinios, reikalingos vykdyti transportavimo paslaugų veiklą, buvo tikslingai formuojamos ir įgytos per ilgametę patirtį įmonėse, kurioms vadovavo G. S.. Kadangi tarp vadovo G. S. ir darbuotojo V. A. susiklostė ilgalaikiai darbiniai santykiai, grįsti lojalumu ir itin dideliu pasitikėjimu, vadovas G. S. leido darbuotojui V. A. savarankiškai ir betarpiškai dirbti su jam priskirtais Bendrovės klientais.

4.       Pažymi, kad Bendrovėje buvo laikomasi visuotinai verslo pagrindu taikomos taisyklės, jog informacija apie bendradarbiavimo sąlygas su klientais yra konfidenciali ir neatskleistina tretiesiems asmenims, o ypač asmenims, kurie savo verslu konkuruoja su Bendrove. Paaiškino, kad ieškovė užsiima krovinių pervežimo tarpininko veikla: ji suranda asmenį, kuriam reikia pervežti krovinį, po to suranda asmenį, kuris gali pervežti krovinį. Pelnas gaunamas iš kainų skirtumo tarp kainos, mokamos krovinio siuntėjo, ir kainos, sumokamos krovinio vežėjui. Tokio pobūdžio versle vien žinojimas, kuriai konkrečiai įmonei reikalinga tokia paslauga, jau sudaro komercinę vertę, todėl Bendrovės komercinę paslaptį, be kita ko, sudaro visi duomenys apie buvusius, esamus ir potencialius Bendrovės klientus bei jų kontaktinius asmenis. Pabrėžia, kad Bendrovė, siekdama apsaugoti įmonės klientų duomenų slaptumą, 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarė duomenų tvarkymo paslaugų sutartį, todėl Bendrovės duomenys apie klientus buvo slapta ir viešai neprieinama informacija, kadangi ši buvo apsaugota slaptažodžiais, o prieiga prie šių duomenų buvo suteikta tik Bendrovės atsakingiems darbuotojams (vadybininkui, vadovui).

5.       2018 m. sausio 21 d. atsakovas V. A. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Bendrovės direktorius prašymą tenkinti sutiko nuo to momento, kai bus visiškai atsiskaityta iš klientų pusės už paslaugas. 2019 m vasario 1 d. darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau faktiškai darbuotojas Bendrovėje dirbo iki 2019 m. vasario 7 d. Po minėtos darbo sutarties nutraukimo, atsakovas V. A. įsidarbino atsakovėje UAB ,,Trans solutions“ ir ten dirba iki šiol, ši bendrovė kartu su ieškove konkuruoja savo verslu. Paaiškina, kad atsakovės UAB ,,Trans solutions“ pagrindinę veiklą sudaro sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais, sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla, o su šia bendrove susijusios UAB ,,Tranzito sprendimai“ pagrindinę veiklą sudaro krovininis kelių transportas, sandėliavimas ir saugojimas, transportui būdingų paslaugų veikla, muitinės tarpininkų veikla, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla.

6.       Ieškovė pastebėjo, kad po darbo santykių nutraukimo visi Bendrovės klientai su kuriais dirbo atsakovas V. A. nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, ir, ieškovės žiniomis, ėmė naudotis atsakovės UAB ,,Trans solutions“ ir UAB „Tranzito sprendimai“ paslaugomis. Ieškovė mano, kad UAB ,,Trans solutions“ perviliojo ir įdarbino Bendrovės darbuotoją atsakovą V. A. bei perviliojo Bendrovės klientus, o V. A., pasinaudodamas žiniomis apie Bendrovės ir jos klientų bendradarbiavimo sąlygas, kontaktinius asmenis, metodus, Bendrovės vardu bei užmegztais ryšiais pažeidė sąžiningos konkurencijos reikalavimus. Ieškovė paaiškina, kad UAB ,,Trans solutions“ konkuruoja savo verslu su Bendrove. Įrodinėja, kad Bendrovės buvęs darbuotojas V. A. nuo pat darbo santykių pradžios tekino ieškovės UAB ,,Brevi group“ informaciją, sudarančią Bendrovės komercinę paslaptį, t. y. informaciją apie klientus, užsakovų krovinius, kainas ir užsakymų pobūdį, su Bendrovės esamais ir potencialiais klientais derinant pervežimo paslaugų teikimą Bendrovės vardu, tačiau suderintas paslaugų teikimo sutartis perduodant pasirašyti ir sudaryti konkuruojančios bendrovės UAB ,,Trans solutions“ direktoriui A. J., tokiu būdu perleisdamas konkurentei Bendrovės klientus arba tam tikrą užsakymų dalį. Mano, kad UAB ,,Trans solutions“ perėmė Bendrovės klientus, o galiausiai perviliojo ir Bendrovės pagrindinį pardavimų vadybininką V. A.. Pabrėžia, jog paslaugos, kurias teikia ieškovė, reikalauja specifinių žinių, know-how, verslo ryšių bei patirties turinčių darbuotojų. Atsakovas V. A., dirbdamas Bendrovėje ir būdamas betarpiškai atskaitingas už darbą su jam patikėtais Bendrovės klientais, kiekvieną dieną bendraudavo su Bendrovės klientų darbuotojais, siūlydavo kainas jų teikiamiems pervežimų užsakymams, kuruodavo krovinių pervežimą, išmuitinimą, atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, todėl atsakovas V. A. turėjo pilną, neribotą, komercinę vertę sudarančią, informaciją apie Bendrovės klientams taikomas bendradarbiavimo sąlygas ir betarpiškai bendraudavo su atsakingais klientų darbuotojais, taigi ieškovės ir atsakovo V. A. darbo santykiai buvo pagrįsti visišku pasitikėjimu.

7.       Teigia, kad atsakovas V. A. ne tik pažeidė draudimą naudotis komercine paslaptimi nepraėjus vieniems metams po darbo santykių pabaigos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis (toliau – KĮ), tačiau taip pat įsidarbinus šią paslaptį neteisėtai atskleidė su ieškove konkuruojančiai atsakovei UAB ,,Trans solutions“.

8.       Taip pat mano, kad UAB ,,Trans solutions“ perimdama ieškovės klientus vykdo KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus draudžiamus veiksmus. Paaiškina, kad tinkama ir sąžininga praktika būtų nesikišti į veikiančio ūkio subjekto vidaus reikalus, jo santykius su darbuotojais ir jokiais būdais jų nepaveikti, kad jie nenutrauktų darbo santykių su įmone. Šiais neteisėtais veiksmais, kurie prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, UAB ,,Trans solutions“ pagerino savo ir pablogino konkuravimo sąlygas ieškovei. Dėl disponavimo ieškovės komercinėmis paslaptimis atsakovai įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą, kurį draudžia KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, todėl teigia, kad atsakovai V. A. ir UAB ,,Trans solutions“ turi pareigą atlyginti visus nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė dėl komercinės paslapties atskleidimo ir neteisėto jos panaudojimo.

9.       Paaiškinama, kad 2019 metų sausio ir vasario mėnesiais, prieš vadybininko (atsakovo) V. A. ir ieškovės darbo sutarties nutraukimą, užsakymai iš visų klientų, už kuriuos, darbo santykių laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio, buvo atsakingas V. A., ženkliai sumažėjo arba visiškai nutrūko. Tuo tarpu nuo 2019 metų kovo mėnesio, jau nutraukus darbo santykius užsakymai ir visi ryšiai su klientais, už kuriuos buvo atsakingas atsakovas V. A., nutrūko visiškai. Aplinkybę, kad šie klientai buvo pervilioti į konkuruojančias UAB „Trans Solutions” ir UAB „Tranzito Sprendimai“, patvirtina Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti V. A. susirašinėjimai elektroniniu paštu su konkuruojančių UAB „Trans solutions“ ir UAB „Tranzito Sprendimai“ vadovu A. J.. Pažymi, kad atsakovas V. A. klientų perviliojimui ruošėsi iš anksto, tai įrodo ir 2019 metų sausio ir vasario mėnesio staigus pajamų kritimas, o 2019 metų kovo mėnesį bet koks kontaktas su visais ieškovės klientais, su kuriais sėkmingai buvo dirbama ištisus 2018 metus, buvo nutrauktas. Todėl ieškovė mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas V. A. neteisėtai išvedė ieškovės klientus, Bendrovė prarado pajamas, o naujasis atsakovo V. A. darbdavys UAB „Trans solutions“ ir UAB „Tranzito Sprendimai“ nesąžiningai perviliojo ieškovės klientus ir iš to neteisėtai gavo pajamų.

10.       Ieškovė išsiaiškino, kad UAB  „Trans solutions“ ir UAB „Tranzito Sprendimai“ neteisėtai perimdamos Bendrovės klientus, nukreipdavo Bendrovės krovinius į UAB „Spectrum Logistika“ sandėlius, kurių lokacija laikoma ir faktine atsakovų UAB „Trans solutions“ ir UAB „Tranzito Sprendimai“ darbuotojų (biuro) veiklos bei krovinių sandėliavimo vieta. UAB „Spectrum Logistika“ krovinius atsiėmė savo vardu, taigi žino ir turi žinoti kokiu pagrindu atsiimdavo UAB „Brevi group“ vardu, darbuotojo V. A., nukreiptus krovinius, neturinčius nieko bendra su UAB „Spectrum Logistika“ veikla. Tai rodo, kad UAB „Trans solutions“ ir UAB „Tranzito Sprendimai“ kroviniai yra iškraunami ne tiesiogiai UAB „Trans solutions“ ir UAB „Tranzito Sprendimai“ patalpose ir šių vardu, o UAB „Spectrum Logistika“ sandėlyje, jos vardu ir, kad UAB „Spectrum Logistika“ yra bendros krovinių gabenimo veiklos su UAB „Trans solutions“ ir UAB „Tranzito Sprendimai“ dalyvis, todėl mano, kad UAB „Spectrum Logistika“ yra susijusi su neteisėta atsakovų veikla.

11.       Atsakovai UAB „Trans solutions“ ir V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė šį atmesti ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad jokio susitarimo dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo atsakovas V. A. nepasirašė, toks susitarimas nebuvo numatytas ir darbo sutartyje, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės dėl konfidencialios informacijos atskleidimo nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės.

12.       Pažymėjo, kad šiuo atveju būtina įvertinti ieškovės pateikiamos informacijos pobūdį ir nustatyti, ar informacija apie UAB „Brevi group“ klientus, užsakovų krovinius ir kt. laikytina komercine paslaptimi, už kurios atskleidimą gresia atsakomybė. Nors ieškovė ir nurodo, kad buvęs ieškovės darbuotojas V. A. nuo pat darbo santykių pradžios, tekino UAB „Trans solutions“ ir UAB „Tranzito sprendimai“ informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, tačiau šios pateikiama informacija, atsižvelgiant į šio sektoriaus (ekspedijavimo (krovinių pervežimo tarpininkavimo) veiklos) pobūdį, viešai prieinamą informaciją apie įmones bei vieningą krovinių ir transporto biržą (kurioje įmonės teikia krovinių užsakymus), negali būti laikoma komercine paslaptimi. Papildomai paaiškina, kad atsakovai sutinka su ieškovės pateiktu ekspedijavimo veiklos apibūdinimu, tačiau kritiškai vertina ieškovės teiginį, kad „tokio pobūdžio versle vien žinojimas, kuriai konkrečiai įmonei reikalinga tokia paslauga, jau sudaro komercinę vertę, todėl Bendrovės komercinę paslaptį, be kita ko, sudaro visi duomenys apie buvusius, esamus ir potencialius Bendrovės klientus bei jų kontaktinius asmenis“. Šioje vietoje atkreipia dėmesį tai, jog didžioji dalis ieškovės nurodytų klientų yra užsiregistravę ir aktyviai dalyvauja krovinių ir transporto biržoje „Cargo.lt“, skirtoje tiems, kurie siūlo krovinius ir/arba transportą prekėms pervežti, todėl šiame puslapyje nurodžius atitinkamą informaciją ši pateikiama daugybei ekspeditorių, todėl tokia informacija negali būti laikoma slapta, kadangi ši yra vieša ir visiems prieinama, todėl tokia informacija iš esmės neturi net komercinės vertės. Pažymi, kad kiekvienas asmuo, turintis prieigą prie krovinių ir transporto biržos „Cargo.lt“ gali matyti šiuos duomenis ir susisiekti su bendrovėmis ar jų vadybininkais. Negana to, įmonės tame pačiame puslapyje bet kuriuo metu gali patalpinti skelbimą dėl transporto siūlymo krovinio pervežimui arba transporto paieškos krovinio pervežimui. Tokie pasiūlymai prieinami visiems internetinio tinklapio „Cargo.lt‘ naudotojams, todėl vadybininkas, pasiūlęs geriausią kainą ar kitas transportavimo sąlygas transporto ieškančiai įmonei, gali gauti užsakymą.

13.       Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės pateiktoje UAB „Brevi group“ 2018 m. pajamų - pelno ataskaitoje išvardinti 35 klientai, su kuriais 2018 metais  dirbo ieškovė. Iš atsakovų pateiktos UAB „Trans solutions“ 2019 metų pardavimo operacijų ataskaitos matyti, kad atsakovė 2019 metais bendradarbiavo tik su 13 klientų, kuriuos nurodė ieškovė: Gmbh Rabcom; OOO „Kompleksnye logisticeskie resenija“; OOO „Logway“; OOO „Moskovskoje logisticheskaja kompanija“; OOO „Promlak“; OOO „Spak“; SIA „ROKADE“; SV-TRANSEKSPO Ltd.; UAB „Delamode-Baltics“; UAB „Eurochemicals“; UAB „SOLVAT“; UAB „Toyo Ink Europe Baltica“ ir OOO „PikapAvto“. Su likusiais ieškovės nurodytais klientais nebendradarbiavo, todėl šie klientai, šios vertinimu, objektyviai negalėjo būti „nuvilioti“. Pabrėžia, kad ieškovės nurodomi klientai nutraukė ryšius su UAB „Brevi group“ ne dėl to, kad jie buvo „pervilioti“, bet dėl to, kad ši nesugebėjo užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimo savo klientams. Paaiškina, jog ieškovė nebeturėjo transporto vadybininkų, todėl natūralu, kad įmonė nebegalėjo teikti ekspedijavimo paslaugų klientams, ko pasėkoje klientai ir nutraukė bendradarbiavimą. Aplinkybė, kad atsakovui V. A. nutraukus darbo santykius su ieškove visi klientai nustojo bendradarbiauti su ieškove, būtent ir patvirtina tai, kad bendrovė nesugebėjo tenkinti klientų poreikių. Atsakovė UAB „Trans solutions“ atsiliepime į ieškinį neneigia, kad dalis ieškovės nurodytų klientų pradėjo bendradarbiavimą su UAB „Trans solutions“ tuo metu, kai įsidarbino V. A. (su dalimi klientų atsakovė UAB „Trans Solutions“ dirbo ir anksčiau), tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad klientai buvo „nuvilioti“. Klientams ir toliau reikėjo krovinių pervežimo, tačiau ieškovė šių paslaugų suteikti nebegalėjo. Kadangi šie klientai gerai pažinojo atsakovą V. A. kaip patikimą ir savo darbą išmanantį transporto vadybininką, šie nutarė tęsti bendradarbiavimą būtent su ta bendrove, kurioje ir įsidarbino atsakovas. O dėl ieškovės gauto pelno sumažėjimo atsakovė nurodo, kad taip įvyko todėl, kad profesionalių transporto vadybininkų nebeturinti įmonė nesugebėjo teikti reikiamų paslaugų, todėl normalu, kad šios pelnas išėjus šios transporto vadybininkui ir pasamdžius naują galėjo sumažėti. Taip pat atsakovams nesuprantama, kaip ieškovė nustatė, kad V. A. bendrovės klientų perviliojimui ruošėsi iš anksto. Ieškovė į bylą pateikė 2019 metų pajamų-pelno ataskaitą, kurioje nurodyta, jog 2019 metų sausio mėnesį UAB „Brevi group“ gavo 23 347,39 Eur pajamų (iš jų, pvz., 11 160,00 Eur sugeneravo vienas klientas - SV-TRANSEKSPO Ltd.); 2019 m. vasario mėn. – 19 002,76 EUR pajamų (šį mėnesį iš kliento SV-TRANSEKSPO Ltd. įmonė pajamų negavo). Taip pat pateikta ir 2018 metų sąskaitų suvestinę - sudėjus pajamas, gautas iš pardavimų 2018 metų sausio mėnesio gaunasi 11 957,00 Eur (t. y. beveik du kartus mažesnė suma, nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais) (iš jų klientas SV-TRANSEKSPO Ltd. sugeneravo 6 241,00 Eur pajamų (t. y. mažiau, nei 2019 metų sausio mėnesį); 2018 metų vasario mėnesį – 46 153,00 Eur suma (iš jų klientas SV-TRANSEKSPO Ltd. sugeneravo 23 336,00 Eur pajamų). Akivaizdu, kad pajamų dydis priklauso nuo užsakymų, kuriuos įmonė gauna iš klientų bei šių užsakymų vertės. Pateiktos ataskaitos patvirtina tik tai, kad kiekvieną mėnesį ieškovas iš klientų gaudavo vis skirtingas pajamas, priklausomai nuo pateiktų užsakymų skaičiaus ir jų vertės. Pažymi, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas V. A. iš anksto ruošėsi klientų perviliojimu ar kad pajamos iš klientų staiga krito iki simbolinio dydžio. Akcentuoja, kad ieškovės pateiktose sutartyse su klientais matyti, kad nei vienas iš klientų neįsipareigojo pateikti tam tikro konkretaus užsakymų kiekio ar pasiekti kitokio rezultato.

14.       Pažymi, kad ieškovė pateikė 2018 metų UAB „Brevi group“ pelno ataskaitą, kurioje nurodyti 35 klientai, iš kurių ieškovė 2018 metais gavo 578 150,70 Eur pajamų, patyrė 518 189,15 Eur išlaidų, darbo užmokesčiui ir mokesčiams skyrė 12 737,13 Eur, o pelnas iš šių klientų 2018 metais sudarė 47 224,42 Eur, tačiau patikrinus UAB „Brevi group“ 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, pateiktą JAR, pastebėta, kad ieškovės pardavimo pajamos 2018 metais iš viso sudarė 625 193,00 Eur, pardavimo savikaina buvo 564 145 Eur, bendrosios ir administracinės sąnaudos 38 896,00 Eur, o grynasis pelnas 2018 merais sudarė tik 25 001 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ataskaitą parengė pati ieškovė. Atsakovų vertinimu, jos parengta ataskaita neatitinka tikrovės ir realaus įmonės gauto pelno. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į pateiktą 2018 metų pelno ataskaitą nebuvo įtrauktas ir pelno mokestis, kuris pagal JAR duomenis 2018 metais sudarė 4 290 Eur. Todėl atsakovų vertinimu, ieškovės pateikta 2018 m. pajamų - pelno ataskaita yra netiksli, tikėtina, kad didžioji dalis mokesčių, išlaidų darbo užmokesčiui ir kitų administracinių išlaidų buvo tikslingai priskirtos likusiems įmonės klientams, kurių ieškovė neįvardijo kaip „nuviliotų“, tokiu būdu formaliai pasididinant ieškinio reikalavimą.

15.       Atsakovė UAB „Tranzito sprendimai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti šios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš esmės palaiko visus atsakovų UAB „Trans solutions“ ir V. A. atsiliepime išdėstytus argumentus.

16.       Papildomai paaiškina, jog atsakovė 2019 metais nedirbo nei su vienu ieškovės nurodytų klientų, todėl jos teiginiai, kad po darbo santykių nutraukimo visi ieškovės klientai pradėjo naudotis UAB „Trans solutions“ bei UAB „ Tranzito sprendimai“ paslaugomis, klaidingi. Nurodo, kad iš UAB „Tranzito sprendimai“ 2019 metų pardavimo operacijų ataskaitos matyti, jog atsakovė UAB „Tranzito sprendimai“ bendradarbiavo su visiškai kitais klientais. Kitaip tariant nė vienas iš ieškovės nurodytų klientų nebendradarbiavo su atsakove UAB „Tranzito sprendimai“, todėl ieškinys šios atžvilgiu turėtų būti atmestas.

17.       Ieškovė dubliku prieštarauja atsakovių teiginiams, palaiko ieškinyje išdėstytu argumentus. Pirmiausia nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovai UAB „Trans solutions“ bei V. A., konfidencialumo sutartis buvo pasirašyta. Pažymi, kad konfidencialumo sutartis buvo pasirašyta atskirai nuo darbo sutarties, Darbdaviu yra įvardijamas ir nurodytas G. S., taigi Konfidencialumo sutarties turinys ir jos laikymasis buvo susietas ne vien su UAB ,,Brevitra“, bet su visomis akcininko ir darbdavio G. S. įmonėmis susijusiomis krovinių pervežimo veikla.

18.       Dėl atsakovų argumentų susijusių su „Cargo.lt“ platforma, paaiškina, kad ,,Cargo.lt“ platforma nėra viešai prieinama kiekvienam asmeniui, kadangi kiekvienas vartotojas turi būti registruotas, o už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis turi būti sumokėtas nustatyto dydžio mokestis. Vien pats faktas, kad internetinė duomenų bazė, kurioje kiekvieną dieną patalpinama apie 7000-8000 naujų krovinių pasiūlymų, yra mokama, padaro ją uždarą ir prieinamą tik tiems naudotojams, kurie už šias paslaugas susimoka. Akcentuoja, kad atsakovų teiginiai susiję su „Cargo.lt“ platforma neturi jokios reikšmės, kadangi ši yra pateikusi tiesioginius įrodymus, kaip V. A. besinaudojant bendrovių UAB ,,Brevi group“ ir UAB ,,Brevitra“ elektroniniu paštu tekino informaciją apie ieškovės klientus, o pasinaudojant šia informacija, sutartis su potencialiais ir esamais bendrovės klientais sudarė atsakovai UAB ,,Trans solutions“ ir UAB „Tranzito sprendimai“.

19.       Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės UAB ,,Trans solutions“ ir UAB „Tranzito sprendimai“ atsiliepimuose į ieškinį nurodo skirtingas pozicijas dėl įmonių/klientų, su kuriais dirbo po ieškovės darbo santykių nutraukimo su atsakovu V. A.. Atsakovė UAB „Tranzito sprendimai“ nurodo, kad 2019 m. nedirbo su nei vienu iš ieškovės nurodytų klientų, todėl ieškinys šios atžvilgiu atmestinas vien šiuo pagrindu. Tuo tarpu atsakovė UAB ,,Trans solutions“ pripažįsta, jog 2019 metais (po to, kai V. A. perėjo dirbti pas atsakoves) bendradarbiavo su 13 ieškovės klientų. Tokioms pozicijoms pagrįsti buvo pateiktos 2019 metų UAB „Tranzito sprendimai“ pardavimo operacijų ataskaita. Taip pat pažymėjo, kad atsakovai nurodo klaidingas aplinkybes. Iš pradžių iš ieškovės nuviliotas klientas SV-TRANSEKSPO Ltd. teigia, kad visada dirbo tik su ta įmone, kurioje dirbo atsakovas V. A., tačiau vėliau nurodoma, kad SV-TRANSEKSPO Ltd. buvo pasirašęs sutartį su atsakove UAB ,,Trans solutions“ dar 2015 metais, nors atsakovas V. A., kaip jis teigia, tuo metu dirbo UAB ,,AD Services“, o paskui jau ir G. S. valdomose įmonėse.

20.       Atsakovai tripliku prieštarauja ieškovės teiginiams, palaiko savo atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus argumentus.

21.       Prieštaraudami teiginiams, kad atsakovas V. A. pasirašė konfidencialumo sutartį, paaiškina, kad su ieškove tokios sutarties V. A. nebuvo pasirašęs. Papildomai nurodo, kad G. S. vadovaujamos įmonės – UAB „Brevi group“, UAB „Brevitransa“ ir UAB „Brevitra“ - laikytinos susijusių ūkio subjektų grupe, tačiau „susijusi ūkio subjektų grupė“ sąvoka netaikytina vertinant darbuotojo santykį su kitomis grupės įmonėmis. Kitaip tariant, aplinkybė, kad darbuotojas dirba vienoje iš įmonių, kartu su kitomis įmonėmis sudarančių susijusią ūkio subjektų grupę, nereiškia, kad darbuotojas yra susijęs su kitomis susijusią ūkio subjektų grupę sudarančiomis įmonėmis darbo teisiniais santykiais ar bet kokiu kitu būdu šioms įmonėms įsipareigojęs. Teigia, kad ieškovė siekia atsakovo V. A. ir UAB „Brevitra“ pasirašytą konfidencialumo sutartį susieti su kitomis įmonėmis, neva pasirašęs konfidencialumo sutartį su UAB „Brevitra“ V. A. žinojo ir UAB „Brevi group“ konfidencialią informaciją bei buvo įsipareigojęs ją saugoti ir neatskleisti. Tačiau pažymi, kad konfidencialumo susitarimą V. A. pasirašė tik su šiuo metu jau bankrutavusia UAB „Brevitra“, o susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo V. A. su UAB „Brevi group“ niekada nepasirašė. Taip pat akcentuoja, kad pasirašytoje sutartyje darbdaviu nurodytas būtent UAB „Brevitra“, o ne G. S..

22.       Dėl „Cargo.lt“ platformos pabrėžia, kad ji egzistuoja tuo tikslu, kad įmonės vienoje vietoje galėtų surasti krovinius ir/arba transportą prekėms pervežti. „Cargo.lt“ tinklapyje esanti informacija apie įmones, tame tarpe ir ieškovės buvusius klientus, yra viešai prieinama kiekvienam šios svetainės naudotojui. Be to už platformos teikiamas paslaugas, atsakovė UAB „Trans solutions“ kiekvienais metais susimoka, todėl visi „Cargo.lt“ platformoje esantys duomenys atsakovams yra prieinami. Taip pat papildomai paaiškina, kad dalis ieškovės buvusių klientų, kuriuos neva nuviliojo atsakovai, yra ekspedicinės bendrovės. Ekspeditoriai dažniausiai kreipiasi ne į vieną, o į keletą vežėjų ir gavę jų pasiūlymus bei įvertinę siūlomų transportavimo sąlygų visetą apsisprendžia, su kuria įmone sudaryti konkretaus krovinio pervežimo sutartį. Be to, krovinių pervežimo kainos nėra pastovios, jos nuolat kinta – net ir už krovinio pervežimą tuo pačiu maršrutu įmonė gali pareikalauti skirtingo užmokesčio atsižvelgiant į tuo metu rinkoje esančią pasiūlą/paklausą bei transportavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis ieškovės buvusių klientų yra ekspedicinės bendrovės bei įvertinant ekspedijavimo rinkos specifiką, atsakovai mano, jog informacija apie ieškovės buvusius klientus bei užsakymų su šiais klientais sąlygas neatitinka komercinės paslapties kriterijų, kadangi ši informacija neturi jokios komercinės vertės bei yra viešai prieinama kiekvienam „Cargo.lt“ naudotojui.

23.       Atsižvelgiant į gautą nesutikimą dėl rašytinio teismo proceso, 2020 m. liepos 3 d. byla paskirta žodiniam nagrinėjimui.

24.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi paskirta finansinė ekspertizė bei civilinė byla sustabdyta. 2022 m. gruodžio 30 d. gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro aktas.

25.       Šios išvados tokios: 1) UAB „Brevi group“ 2018 m. grynasis pelnas gautas iš 15-os klientų galėjo sudaryti 12 743,92 Eur, 2) UAB „Trans Solutions“ 2019 m. vasario 8 d. – 2020 m. vasario 8 d. laikotarpio grynasis nuostolis gautas iš 15-os klientų galėjo sudaryti 11 114,56 Eur, 3) Pagal VMI pateiktą 2018 metų UAB „Brevi group“ metinę pelno mokesčio deklaraciją mokėtinas 2018 m. pelno mokestis yra 4 504 Eur. Įtraukus 4 504 Eur dydžio pelno mokestį į įmonės sąnaudas UAB „Brevi group“ 2018 m. grynasis įmonės pelnas iš 35-ių klientų būtų 16 305,33 Eur, o pagal VĮ Registrų centrui pateiktą UAB „Brevi group“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pelno (nuostolio) ataskaitą įmonė 2018 m. patyrė 4 290 Eur pelno mokesčio sąnaudų. Įtraukus 4 290 Eur dydžio pelno mokestį į įmonės sąnaudas UAB „Brevi group“ 2018 metais grynasis įmonės pelnas iš 35-ių klientų būtų 16 503,15 Eur, 4) UAB „Brevi group“ ekspertei pateikti įmonės apskaitos duomenys nėra išskirstyti pagal įmonės padalinius ar taip, kad būtų galima paskirstyti bendrąsias ir administracines sąnaudas pagal klientus. Todėl UAB „Brevi group“ bendrąsias ir administracines sąnaudas yra galima paskirstyti proporcingai pagal gautas pajamas iš klientų.

26.       Teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi išnykus bylos sustabdymo aplinkybėms, bylos nagrinėjimas atnaujintas, o bylos šalys rašytiniais paaiškinimai nurodė, kad neprieštarauja ekspertizės išvadoms.

27.       2023 m. vasario 8 d. gautas patikslintas ieškinys, kurio prašo iš atsakovės UAB ,,Trans solutions“ priteisti 24 027,08 Eurų žalą, kaip nepagrįstą praturtėjimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų UAB ,,Trans solutions“ ir V. A. solidariai priteisti 12 743,92 Eurų žalą, kaip negautas ieškovės pajamas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti aptirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu taip pareiškė, kad atsisako 10 453,42 Eur dalies 2019 m. gruodžio 11 d. ieškinio reikalavimo; prašė nutraukti bylą atsakovo UAB ,,Tranzito sprendimai“ atžvilgiu; bei pašalinti trečiąjį asmenį UAB ,,Spectrum logistika“ iš bylos.

28.       Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovo UAB „Tranzito sprendimai“ atžvilgiu pradėta civilinė byla nutraukta bei iš civilinės bylos pašalintas trečiasis asmuo UAB „Spectrum Logistika“.

29.       Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Teismas

konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

30.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Brevi group“ buvo įsteigta 2008 m. gegužės 7 d., buveinės registracijos adresu Treniotos g. 16-4, Vilnius, faktinės veiklos buveinės adresas Kirtimų g. 51, Vilnius, šiai vadovaujama G. S., kuris vadovavo ir kitoms susijusios bendrovėms – UAB „Brevitransa“ ir UAB „Brevitra“. Šios Bendrovės pagrindinis veiklos pobūdis yra sausumos transportui būdinga veikla, sandėliavimas ir saugojimas, krovinių tvarkymas, krovininis kelių transportas, kita transportui būdingų paslaugų veikla.

31.       Atsakovas V. A. 2015 m. gegužės 18 d. įsidarbino į vieną iš ieškovės valdomų bendrovių UAB „Brevitra“. Tą pačią dieną atsakovas pasirašė konfidencialumo pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo saugoti ir neatskleisti Bendrovės konfidencialios informacijos. Atsakovas V. A. UAB „Brevitra“ dirbo iki 2018 m. liepos 31 d. Tuo tarpu, tarp ieškovės ir atsakovo 2017 m. spalio 23 d., buvo sudaryta dar viena darbo sutartis pagal kurią atsakovas buvo priimtas į vadybininko (pardavimų) pareigas ieškovės valdomoje UAB „Brevi group“.

32.       Bendrovė 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarė duomenų tvarkymo paslaugų sutartį, o prieiga prie šių duomenų buvo suteikta tik atsakingiems darbuotojams (vadybininkui, vadovui).

33.       2018 m. sausio 21 d. atsakovas V. A. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Bendrovės direktorius prašymą tenkinti sutiko nuo to momento, kai bus visiškai atsiskaityta iš klientų pusės už paslaugas. 2019 m vasario 1 d. darbo sutartis buvo nutraukta.

34.       Nutraukus darbo santykius atsakovas V. A. įsidarbino UAB ,,Trans solutions“ ir ten dirba iki šiol, ši bendrovė kartu su ieškove konkuruoja savo verslu, kadangi abi verčiasi sandėliavimu ir saugojimu, krovinių tvarkymu, krovininiu kelių transportu bei kita transportui būdinga paslaugų veikla. Po darbo santykių pasibaigimo su ieškovės bendrove šios klientai, su kuriais dirbo atsakovas V. A., nustojo naudotis ieškovės teiktomis paslaugomis ir, ieškovės teigimu, pradėjo naudotis UAB ,,Trans solutions“ paslaugomis, dėl ko sumažėjo ieškovės gaunamų pajamų bei pelno dydis.

35.       Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus tam tikras įstatyme nustatytas išimtis, turi įrodyti tokį ginčą inicijavęs asmuo (ieškovas) (CPK 12, 178 straipsniai). Tokia pati pareiga tenka ir ieškinį dėl nesąžiningo konkuravimo pareiškusiam asmeniui, tačiau tokio pobūdžio ginčuose ši pareiga turi ir tam tikrų ypatumų, kuriuos savo jurisprudencijoje yra aptaręs kasacinis teismas, pažymėjęs, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ar priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos buvimo, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjant šios kategorijos bylas yra būtina atsižvelgti į įrodinėjimo specifiką, kitaip (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

36.        Kita vertus, net ir esant žemesniam įrodinėjimo standartui, kuris suteikia galimybę šalims ir teismui didžia dalimi remtis netiesioginiais įrodymais, tokio pobūdžio ginčą nagrinėjantis teismas visgi turi procesinę pareigą įvertinti kiekvienos šalies pateiktus įrodymus, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik vienos iš šalių argumentų bei įrodymų vertinimas neatitiktų ir bendrųjų proceso principų – teisingumo ir asmenų lygybės įstatymui bei teismui (CPK 6 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnio 1 dalis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis). Kitaip tariant, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba, priešingai, nebuvimą.

37.        Kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiami ginčai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taip pat akcentuojama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba bei ypatingo dėmesio skyrimas racionaliai, atsižvelgiant į nagrinėjamos kategorijos bylų specifiką, taikomam įrodinėjimo standartui (įrodinėjimo naštos paskirstymui), netiesioginių įrodymų pakankamam ištyrimui, faktinių aplinkybių visumos, jų sekos vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020).

38.        Vadinasi, tokios kategorijos bylose įrodinėjimo (įrodymų tyrimo bei vertinimo) specifika lemia teismo pareigą skirti ypatingą dėmesį kiekvienos šalies teikiamiems visų rūšių įrodymams, juos įvertinti visų bylos įrodymų (duomenų) kontekste.

39.       Laisva konkurencija yra esminis atviros rinkos ekonomikos elementas. Ji skatina ekonominę veiklą ir siūlo vartotojams platesnį geresnės kokybės gaminių ir paslaugų pasirinkimą konkurencingesnėmis kainomis. Konkurencijos laisvę, kaip vieną iš esminių ekonomikos plėtros veiksnių, saugo ir užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija). Konstitucijos 46 straipsnis įtvirtina sąžiningos konkurencijos laisvę bei ūkinę iniciatyvą. Nors konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų (Konstitucijos 28 straipsnis).

40.       Siekdamas išvengti konkurencijos iškraipymų ir užtikrinti jos veiksmingumą, įstatymų leidėjas sukūrė teisinę sistemą, t. y. nustatė taisykles, kurios apibrėžia tinkamą įmonių ir privačių asmenų elgseną rinkoje, numato šių sistemų sąveikos efektyvumą ir sudaro prielaidas kurti saugios konkurencijos rinką. Konstitucijoje nustatyti imperatyvai, išreikšti nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimu, įtvirtinti KĮ.

41.       Pagal KĮ 15 straipsnį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant, savavališką naudojimą registruotu prekės ženklu, informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims.

42.       KĮ 15 straipsnyje įtvirtintas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas ir nustatytas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai, šie yra: 1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis; 2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu; 3) informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui; 4) siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui; 5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos; 6) pateikimą neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;

43.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, remdamasi iš esmės KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pažeidimu – informacijos, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, perdavimu ir panaudojimu.

44.       Patikslintame ieškinyje dėstydama atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovė nurodo, kad naudodamasis konfidencialiomis žiniomis apie ieškovės klientus, atsakovas V. A. planuodamas nutraukti darbo santykius su ieškove, iš anksto el. pašto laiškais viliojo ieškovės klientus naudotis atsakovės UAB „Trans solutions“ paslaugomis, puikiai žinodamas, kad šios dvi bendrovės tarpusavyje konkuruoja, kadangi šių teikiamos paslaugos yra panašaus pobūdžio, t. y. sausumos transportui būdinga veikla, sandėliavimas ir saugojimas, krovinių tvarkymas, krovininis kelių transportas, kita transportui būdingų paslaugų veikla, ko pasėkoje ieškovė prarado didelę dalį gaunamo pelno, kadangi su šia benudarbiavę klientai, atsakovui V. A. nutraukus darbo santykius ir pradėjus dirbti atsakovės UAB „Trans solutions“ bendrovėje, nustojo naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis ir pradėjo bendradarbiauti su UAB „Trans solutions“.

45.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 18 d. atsakovas V. A. įsidarbinęs UAB „Brevitra“ pasirašė ir konfidencialumo pasižadėjimą. Vėliau, šiai bendrovei bankrutavus, jis buvo įdarbintas su UAB „Brevitra“ susijusioje bendrovėje UAB „Brevi group“.

46.       Iš byloje pateiktos 2020 m. vasario 28 d. VĮ „Registrų centras“ informacijos apie G. S. turimas akcijas, matyti, kad UAB  ,,Brevi group“, UAB ,,Brevitransa“, UAB ,,Brevitra“ yra susijusios ir pilnai kontroliuojamos G. S., todėl KĮ 3 straipsnio 18 punkto esme, šios bendrovės laikomos susijusių ūkio subjektų grupe. Pažymėtina, kad KĮ pateikta sąvoka „susijusi ūkio subjektų grupė“ netaikytina vertinant darbuotojo santykį su kitomis grupės įmonėmis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį, o 39 straipsnio 1 dalimi darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Taigi iš šių teisės normų sisteminės analizės matyti, kad aplinkybė, kad darbuotojas dirba vienoje iš įmonių, kartu su kitomis įmonėmis sudarančių susijusią ūkio subjektų grupę, nereiškia, kad darbuotojas yra susijęs su kitomis susijusią ūkio subjektų grupę sudarančiomis įmonėmis darbo teisiniais santykiais ar bet kokiu kitu būdu šioms įmonėms įsipareigojęs, darbuotojas yra atskaitingas tik darbo sutartyje įvardintam darbdaviui, o ne ir šio susijusių ūkio subjektų grupei, todėl visi pasirašyti susitarimai taikyti tik santykyje tarp darbuotojo ir konkrečios bendrovės, o ne su bendrovės susijusių ūkio subjektų grupe. Iš sudarytos darbo sutarties bei papildomo susitarimo dėl konfidencialios informacijos matyti, kad atsakovas V. A. minėtas sutartis pasirašė su UAB „Brevitra“, darbdaviu nurodytas būtent UAB „Brevitra“, ne kita bendrovė ar jos direktorius G. S., darbo sutartimi buvo sulygta dėl darbo atlikimo ne kitos bendrovės, ar tuo labiau G. S. naudai, o UAB „Brevitra“ naudai, o susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo ir neatskleidimo šalys yra atsakovas bei UAB „Brevitra“, todėl sudaryta konfidencialumo sutartis tarp šalių, priešingai nei teigia ieškovė, sietina tik su UAB „Brevitra“, ne su UAB „Brevi group“.

47.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka, pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

48.       Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytą CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatą (tiek iki 2018 m. gegužės 31 d. galiojusią, tiek nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojančią CK šio straipsnio redakciją, priėmus pakeitimus, įgyvendinant Komercinių paslapčių direktyvą), yra pažymėjęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022).

49.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

50.       Pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalį komercine paslaptimi nelaikoma, be kita ko, informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.

51.       Nurodytas teisinis reguliavimas siejasi su kasacinio teismo išaiškinimais, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

52.        Vienas esminių momentų byloje yra tai, kad ieškovė teigė, jog buvo atskleista jos komercinė paslaptis. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).

53.       Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar informacija apie ieškovės nurodytas bendroves - buvusius ieškovės klientus 2018 metais bei su šiais klientais sudarytus krovinių pervežimo užsakymus (šių užsakymų sąlygas), gali būti vertinama kaip komercinė paslaptis - visų pirma, ar tokia informacija yra nevieša (slapta).

54.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad paprastai įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas. Įgautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumą bei įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

55.       Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas).

56.       Iš bylos duomenų matyti, kad didžioji dalis ieškovės nurodytų klientų yra užsiregistravę ir aktyviai dalyvauja krovinių ir transporto biržoje „Cargo.lt“. Kiekvienas asmuo, turintis prieigą prie krovinių ir transporto biržos „Cargo.lt“ gali matyti įvairių bendrovių pateiktus rekvizitus, duomenis ir susisiekti su bendrovėmis ar jų vadybininkais. Bendrovės tame pačiame puslapyje bet kuriuo metu gali patalpinti skelbimą dėl transporto siūlymo krovinio pervežimui arba transporto paieškos krovinio pervežimui. Tokie pasiūlymai prieinami visiems internetinio tinklapio „Cargo.lt“ naudotojams, už atitinkamą mokestį, o remiantis byloje pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad „Cargo.lt“ platformoje galima rasti visą informaciją apie įmones, jų veiklos sritį, kontaktinius asmenis, jų el. paštus, telefonų numerius, netgi teikiamų užsakymų konkrečias sąlygas, todėl darytina išvada, kad „Cargo.lt“ tinklapyje esanti informacija apie įmones, tame tarpe ir ieškovės buvusius klientus, yra viešai prieinama kiekvienam šios svetainės naudotojui, todėl ši informacija nelaikytina komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio prasme, kadangi ši informacija yra akivaizdi (plačiai žinoma transporto biržos „Cargo.lt“ naudotojams), ši informacija lengvai gaunama „Cargo.lt“ aplinkoje, kurioje paprastai ir dirbama su tokia informacija. Taip pat pažymėtina, kad iš byloje pateikto „Cargo.lt“ išrašo dėl atsakovės UAB „Trans solutions“ transporto biržoje užsiregistravimo datos matyti, kad UAB „Trans solutions“ sutartį su „Cargo.lt“ pasirašė 2011 m. gegužės 2 d., o šia transporto birža pradėjo naudotis dar anksčiau, t. y. 2010 m. gruodžio 30 d., t. y. prieš atsakovui V. A. pradedant dirbti UAB „Brevitra“ ar vėliau UAB „Brevi group“ (žr. tripliko priedą Nr. 2). Taip pat akcentuotina, kad iš byloje pateiktų procesinių dokumentų visumos taip pat matyti, kad atsakovai yra ekspedicinės bendrovės, t. y. krovinių pervežimą organizuojančios įmonės, didžiąją dalį pelno gaunančios iš kainų skirtumo tarp kainos, mokamos krovinio siuntėjui, ir kainos, mokamos krovinio vežėjui. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose aiškindami savo veiklos specifiką, nurodė, kad ekspeditoriai dažniausiai kreipiasi ne į vieną, o į keletą vežėjų ir gavę jų pasiūlymus bei įvertinę siūlomų transportavimo sąlygų visetą apsisprendžia, su kuria įmone sudaryti konkretaus krovinio pervežimo sutartį. Be to, krovinių pervežimo kainos nėra pastovios, jos nuolat kinta - net ir už krovinio pervežimą tuo pačiu maršrutu įmonė gali pareikalauti skirtingo užmokesčio atsižvelgiant į tuo metu rinkoje esančią pasiūlą/paklausą bei transportavimo sąlygas, todėl klientai nėra pastovūs ir šie laisvai iš matomos pasiūlos gali rinktis jiems tinkamiausią aktualias paslaugas teikiančią bendrovę.

57.       Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir ta, jog po to, kai ieškovės vadybininkas V. A. nutraukė darbo santykius su ieškove, pati ieškovė praktiškai nedėjo jokių pastangų vykdyti tą savo veiklos kryptį už kurią buvo atsakingas V. A.. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžių matyti, jog nebelikus vadybininko, dirbusio su klientais dėl krovinių vežimo rytų kryptimi, ieškovės bendrovėje liko tik vienas asmuo, galėjęs tokį darbą dirbti – pats bendrovės direktorius, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų siuntusi savo paslaugų pasiūlymus įmonėms, su kuriomis UAB ,,Brevi group“ dirbo V. A., ir šios įmonės atsisakė bendradarbiavimo su ieškove.

58.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo spręsti, jog V. A., sudaręs sutartį su UAB ,,Trans solutions“ naudojosi viešai neprieinama, tik ieškovei žinoma informacija, pvz., kontaktiniais asmenimis, sprendimus priimančiais asmenimis, verslo papročiais, technine informacija, padedančia vykdyti veiklą ir pan.

59.        Taip pat civilinėje byloje 2022 m. gruodžio 22 d. buvo atlikta finansinė ekspertizė siekiant išsiaiškinti ieškovės į bylą pateiktų įrodymų tikslumą, kadangi šiais buvo bandoma įrodyti, jog dėl bendra atsakovų veiksmų pastaroji patyrė didelę finansinę žalą, kurią prašė atlyginti. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados buvo tokios: 1) UAB „Brevi group“ 2018 metais grynasis pelnas gautas iš 15 klientų galėjo sudaryti 12 743,92 Eur, 2) UAB „Trans solutions“ 2019 m. vasario 8 d. – 2020 m. vasario 8 d. laikotarpio grynasis nuostolis gautas iš 15 klientų galėjo sudaryti 11 114,56 Eur, 3) Pagal VMI pateiktą 2018 metų UAB „Brevi group“ metinę pelno mokesčio deklaraciją mokėtinas 2018 m. pelno mokestis yra 4 504 Eur. Įtraukus 4 504 Eur dydžio pelno mokestį į įmonės sąnaudas UAB „Brevi group“ 2018 metais grynasis įmonės pelnas iš 35 klientų būtų 16 305,33 Eur, o pagal VĮ Registrų centrui pateiktą UAB „Brevi group“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pelno (nuostolio) ataskaitą įmonė 2018 metais patyrė 4 290 Eur pelno mokesčio sąnaudų. Įtraukus 4 290 Eur dydžio pelno mokestį į įmonės sąnaudas UAB „Brevi group“ 2018 m. grynasis įmonės pelnas iš 35 klientų būtų 16 503,15 Eur, 4) UAB „Brevi group“ ekspertei pateikti įmonės apskaitos duomenys nėra išskirstyti pagal įmonės padalinius ar taip, kad būtų galima paskirstyti bendrąsias ir administracines sąnaudas pagal klientus. Todėl UAB „Brevi group“ bendrąsias ir administracines sąnaudas yra galima paskirstyti proporcingai pagal gautas pajamas iš klientų.

60.       Ieškovė teigė, kad šios išvados patvirtina, kad iš šios nurodytų 35 klientų, su kuriais dirbo buvęs darbuotojas atsakovas V. A., po darbo sutarties nutraukimo su ieškove, 15 klientų perėjo kartu su atsakovu V. A. pas atsakovę UAB ,,Trans solutions“ ir iš jų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. vasario 8 uždirbo 328 736 Eurų pajamų, 36 771 Eurų bendrojo pelno ir patyrė 11 114,56 Eurų grynojo nuostolio. Tuo tarpu, ieškovė per 2018 metus iš tų pačių 15 klientų uždirbo 451 695 Eurų pajamų ir 12 743,92 Eurų grynojo pelno, kas rodo ženklų šios pajamų bei pelno sumažėjimą. Tačiau priešingai nei ieškovė teigia, teismo vertinimu šios išvados tik įrodo, kad atsakovai savo veiksmais nepadarė jokios finansinės žalos ieškovei. Pažymėtina, kad atlikta finansinė ekspertizė iš esmės tik patvirtino atsakovų procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją, kad ieškovės pateikta 2018 metų pajamų - pelno ataskaita yra netiksli, atsakovai teigė, kad didžioji dalis mokesčių, išlaidų darbo užmokesčiui ir kitų administracinių išlaidų buvo tikslingai priskirtos likusiems įmonės klientams, kurių ieškovė neįvardijo kaip „nuviliotų“, tokiu būdu formaliai pasididinant ieškinio reikalavimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „Brevi group“ 2018 metais iš 35 klientų gavo 577 919,70 Eur pajamų. 2018 metų įmonės visos pagrindinės veiklos pajamos buvo 625 193,49 Eur. Todėl 47 233,79 Eur sudaro iš kitų klientų gautos įmonės pajamos. Likusios ne iš 35 klientų gautos įmonės pajamos sudaro 7,56 proc. visų įmonės pagrindinės veiklos pajamų, tačiau pagal pateiktus UAB „Brevi group“ duomenis šioms pajamoms uždirbti įmonė patyrė likusias 76 618,47 Eur sąnaudas, t. y. 12,61 proc. visų įmonės sąnaudų. Ir pagal pateiktus duomenis iš kitų klientų gautas įmonės grynasis nuostolis yra lygus -29 344,68 Eur. Todėl visi sandoriai su ekspertizės akte nepaminėtais klientais yra nuostolingi, o pardavimai 35 ekspertizės akte pateiktiems klientams atnešė 46 993,42 Eur pelną. Ekspertei kilo abejonių dėl tokio sąnaudų paskirstymo ir kadangi įmonė nepateikė jokių sąnaudų paskirstymą pagrindžiančių dokumentų ar pirkinių sąnaudų dokumentų, todėl ekspertė negalėjo patikrinti sąnaudų paskirstymo teisingumo. Ekspertė pasirinko sąnaudas paskirstyti procentine dalimi pagal jų pajamų dydį, nes nėra jokių kitokių būdų paskirstyti sąnaudas pagal tam tikrus kriterijus, taip pat ir tai, kad UAB „Brevi group“ į VMI ir JAR pateiktas deklaracijas (ataskaitas) nebuvo įtraukusi pelno mokesčio, kas iš esmės tik dar kartą patvirtina atsakovės teiginius, jog ieškovė siekė dirbtinai padidinti ieškinio reikalavimus. Taip pat ekspertize atskleista, kad atsakovė UAB „Trans solutions“ dėl bendradarbiavimo su ieškovės įvardintais buvusiais klientais, priešingai nei mano ieškovė, gavo ne didesnes pajamas bei pelną, tačiau netgi patyrė nuostolį, kadangi, kaip nurodoma ekspertizės akte, „2019 m. vasario 8 d. – 2020 m. vasario 8 d. laikotarpio grynasis nuostolis gautas iš 15 klientų galėjo sudaryti 11 114,56 Eur“. Galiausiai finansine ekspertize buvo nustatyta ir tai, kad UAB „Brevi group“ ekspertei pateikti įmonės apskaitos duomenys nėra išskirstyti pagal įmonės padalinius ar taip, kad būtų galima paskirstyti bendrąsias ir administracines sąnaudas pagal klientus. Todėl UAB „Brevi group“ bendrąsias ir administracines sąnaudas yra galima paskirstyti proporcingai pagal gautas pajamas iš klientų.

61.       Iš aptartų bylos aplinkybių visumos bei pateiktų įrodymų, seka, kad ieškovės įvardijama „konfidenciali informacija“ ne tik nėra slapta, tačiau ji neturi ir jokios komercinės vertės, t. y. šios informacijos turėjimas nesukuria konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, šiuo atveju – ieškovę, ką patvirtino ir atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro finansinė ekspertizė, todėl ir vertinant, ar atsakovų veiksmuose yra nesąžiningos konkurencijos požymių, pažymima, kad UAB „Trans solutions“ paslaugų teikimas daliai buvusių ieškovės klientų nelaikytini nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

62.       Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau dėl jų nepasisako (CPK 265 straipsnis).

63.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovų naudai priteisiamos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė UAB ,,Trans solutions“ pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, iš ieškovės atsakovo UAB „Trans Solutions“ naudai priteisiamas 7 384,21 Eur patirtų byline?jimosi is?laidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Brevi group“ (j. a. k. 301704633) atsakovės UAB „Trans solutions“ (j. a. k. 302519139) naudai 7 384,21 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus dvidešimt vieną euro centą) patirtų bylinėjimosi is?laidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                            Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė