Administracinė byla Nr. AS146–547/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trevis & Co“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010
m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės
bendrovės „Trevis & Co“ skundą atsakovui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl
sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Trevis &
Co“ (toliau – ir UAB „Trevis & Co“,
pareiškėjas) skundu (b. l. 3-7) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį
teismą ir prašė panaikinti atsakovo Utenos apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos 2010 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (23.57)-4.2-7246.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę ir įpareigoti atsakovą sustabdyti visas su mokestinio
patikrinimo aktu susijusias procedūras iki skundo nagrinėjimo pabaigos.
II.
Panevėžio apygardos
administracinis teismas 2010 m. birželio
30 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės
nepatenkino.
Teismas pažymėjo, jog
pareiškėjas visiškai nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių
sprendimo įvykdymo negalimumą netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 39-41) dėl Panevėžio apygardos
administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį išspręsti reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės.
Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nesustabdžius mokestinio patikrinimo procedūros
pareiškėjas negalės pilnai realizuoti savo teisių apskųsti patikrinimo akto
išvadas.
2. Tuo atveju, jei pareiškėjo argumentai dėl atsisakymo
suteikti informaciją neteisėtumo teismo bus pripažinti pagrįstais, tačiau
mokestinio išieškojimo pagal patikrinimo aktą procedūra jau bus pasibaigusi,
faktiškai toks teismo sprendimas bus beprasmis, nes bus pradelsti patikrinimo
akto apskundimo terminai, o patikrinimo akte nurodyta mokestinė nepriemoka jau
bus priteista iš pareiškėjo.
Atsakovas Utenos apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir
pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo
teise apskųsti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir pateikė
skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl Utenos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo dėl patikrinimo akto
tvirtinimo. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1
dalimi, skundo, kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių,
baudų ir delspinigių prievartinį išieškojimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl
mokestinio patikrinimo tolimesnės procedūros sustabdymo būtinumo šioje byloje
yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba
teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis
priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet
kurioje proceso stadijoje. Teismas, spręsdamas dėl
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo,
turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo
priemonių (priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą)) teismo
sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti
reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas
teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims,
taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas
aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo,
proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007,
Nr. AS10-349/2007).
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1
punktas numato, kad viena iš galimų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių
yra uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau pagal ABTĮ 71
straipsnio 1 dalį nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo
priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso
dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus
užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti
arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo
akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti
atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis. Atitinkamai,
svarbu nustatyti ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo (veiksmo atlikimo)
bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma
atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.
Visų pirma pažymėtina, jog nagrinėjamu
atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikdamas prašymą įpareigoti
atsakovą „sustabdyti visas su mokestinio patikrinimo aktu susijusias procedūras
iki skundo nagrinėjimo pabaigos“, iš esmės konkrečiai neapibrėžė draudžiamų
atlikti veiksmų apimties ir motyvuotai nepagrindė, jog šių priemonių taikymas
yra proporcingas siekiant nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui
užtikrinti.
Teismui pateiktame atskirajame
skunde būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės
grindžia tuo, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovas
galės vykdyti kitas procedūras, susijusias su pareiškėjo mokestiniu
patikrinimu, bei priimti kitus sprendimus, dėl ko pasunkės ar taps negalimas
buvusios padėties atkūrimas, šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų teismo
sprendimą.
Įvertinusi bylos aplinkybes šiuo
aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų (jų kartu
su atskiruoju skundu nepateikė ir pareiškėjas), jog iš anksto atsakovui
neuždraudus vykdyti pareiškėjo nurodomų veiksmų, susijusių su mokestinio
patikrinimo procedūros tęsimu, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti
neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra
buvusios iki ginčijamo akto priėmimo (veiksmo atlikimo) padėties atkūrimą.
Pareiškėjas teigia, kad nesustabdžius mokestinio patikrinimo procedūros bus patvirtintas
patikrinimo aktas, kurio pagrindu atitinkamai iš jo gali būti išieškoma
mokestinė nepriemoka. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčių
administratoriui priėmus naujus aktus, pareiškėjas juos gali ginčyti ir taip
siekti buvusios padėties atkūrimo, todėl jo argumentas, jog netaikius
reikalavimo užtikrinimo priemonės jis negalės pilnai realizuoti savo teisės
apskųsti patikrinimo akto išvadas, yra nepagrįstas. Juolab, kad, bylos medžiaga
patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra pasinaudojęs teise apskųsti
patikrinimo akto išvadas, o vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110
straipsnio 1 dalimi, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo
ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių prievartinį išieškojimą.
Aukščiau
aptartų aplinkybių pagrindu prieinama prie išvados, kad skundžiama pirmosios instancijos
teismo nutartis yra teisėta, taigi tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame
išdėstytais motyvais ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios
akcinės bendrovės „Trevis & Co“ atskirojo skundo
nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo
2010 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši
nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas
Sutkevičius