Civilinė byla Nr. e2A-1272-555/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16585-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-65-1107/2023 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei R. Z. dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. (P. S. teisių ir pareigų perėmėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. Z. 1 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad J. Z. pateikė teismui 2018 m. spalio 2 d. ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovei R. Z., prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės ir padalinti šalims priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą, esantį Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Advokatas P. S. suteikė R. Z. teisines paslaugas, už kurių dalį ji neatsiskaitė. R. Z. advokatui P. S. liko skolinga 1 520 Eur sumą, kurią sudaro skola pagal sąskaitas už teisines paslaugas: 2020 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. PS308 (995 Eur neapmokėta dalis) bei 2020 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. PS311 (525 Eur). Taip pat 80 Eur materialinių palūkanų (5 procentų metinių palūkanų pagal įstatymą) už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį. Iš viso R. Z. skola advokatui P. S. sudaro 1 600 Eur. Dėl palūkanų skaičiavimo nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos su 2021 m. spalio 12 d. prašymu dėl skolos priteisimo, kuris buvo priimtas teismo, praėjo vienerių metų ir 2/3 mėn. (20 d.) laikotarpis, už kurį nuo 1 520 Eur skolos skaičiuotinos 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal įstatymą: 80 Eur ((1 520 Eur x 0,05 proc. = 76 Eur (palūkanos už metus)) + (1520 Eur x 0,05 proc. / 12 mėn.) x 2/3 = 4,22 Eur (palūkanos už 20 dienų)).
3. Atsakovė R. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. kovo 16 d. tarp atsakovės ir advokato P. S. buvo sudaryta teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis Nr. 190316. Šalys žodžiu sutarė, kad visas civilinės bylos procesas pirmosios instancijos teisme bus 2 000 Eur. Todėl po minėtosios sutarties sudarymo atsakovė 2019 m. kovo 18 d. pervedė sutartą 2 000 Eur sumą. Nors šalys buvo sulygusios advokato honorarą už bylos procesą pirmosios instancijos teisme 2 000 Eur, tačiau advokatas atsakovei nurodė, kad už papildomų procesinių dokumentų parengimą reikia sumokėti papildomai 1 200 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė advokatui papildomai pervedė 1 200 Eur. Atsakovė iš viso advokatui yra sumokėjusi 3 200 Eur, tačiau advokatas atsakovei nurodė, kad reikia atlikti papildomus mokėjimus už dar kitas papildomai atliktas teisines paslaugas. Atsakovė mokėti nesutiko, nes ataskaitą už darbų atlikimą gavo tik 2020 m. rugpjūčio 25 d. Iki to laiko atsakovė nėra gavusi jokių sąskaitų faktūrų, todėl pagrįstai tikėjosi, kad už teisinės paslaugas ji yra pilnai atsiskaičiusi. 2020 m. rugsėjo 14 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. PS311, advokatas teikė teisines paslaugas, kurių neturėjo kompetencijos atlikti. Advokatas teikė konsultacijas apie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) apylinkės teisme) vykstančią santuokos nutraukimo bylą, siuntė prašymus (duomenys neskelbtini) institucijoms ((duomenys neskelbtini) apskrities viršininko tarnybai), dėl patvirtintos separacijos tarp atsakovės ir jos sutuoktinio nutraukimo. Atsakovei kyla abejonių dėl advokato sugaišto laiko atliekant konkrečius darbus nurodytus sąskaitose už teisines paslaugas. Sąskaitoje Nr. S282 matyti, kad už priešieškinio parengimą advokatas sugaišo 20,3 val., o už priešieškinio reikalavimų papildymą sugaišo 4,5 val. 2020 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitoje Nr. PS308 paaiškinimų ir ieškinio papildymo parengimas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sugaišta 11 val. Advokatas iš viso už priešieškinio parengimą ir jo papildymą sugaišo daugiau kaip 35 valandas, tačiau priešieškinis ir priešieškinio papildymas teismo daugelyje punktų (atmesti priešieškinio reikalavimai: 2, 3, 4, 5, 6, 7; patenkinti tik 1 ir 8 priešieškinio reikalavimai) buvo atmestas. Advokatas nuolat vilkino bylą, dėl pastarosios priežasties teismas atsakovei paskyrė 200 Eur baudą. Dėl advokato reikalavimų teismingumo (procesiniuose dokumentuose buvo prašoma padalinti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)), teismas jau buvo pasisakęs net du kartus 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. savo priimtose nutartyse, tačiau advokatas ir toliau teismo nutartis skundė atskiraisiais skundais, dėl ko dirbtinai buvo didinamos bylinėjimosi išlaidos. Kauno apylinkes teismas pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu naudojosi kvalifikuoto advokato paslaugomis, todėl teismo procesiniai dokumentai turėjo būti parengti kvalifikuotai, nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Dėl susidariusios situacijos, teismas rekomendavo atsakovei susirasti naują atstovą, kuris tinkamai teiktų teisines paslaugas. Atsakovė neturi prievolės grąžinti ieškovui jo prašomos skolos, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovės priteisė 1 240 Eur skolos, 65,44 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 305,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 890,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Dėl ginčo teismingumo. Civilinė byla išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, kadangi pirminio ieškovo (advokato P. S.) kreditorinis reikalavimas atsakovei 2021 m. spalio 12 d. buvo pareikštas tuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje santuokos nutraukimo tarp ieškovo J. Z. ir atsakovės R. Z. byloje, tačiau bylą nagrinėjęs teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė išskirti civilinę bylą į dvi atskiras civilines bylas. Tolesnėje šios bylos nagrinėjimo eigoje, nei viena iš šalių nepateikė prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagal teismingumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 1 dalimi bei aplinkybe, jog 2019 m. spalio 1 d. teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartimi, sutarties šalys nustatė sutartinį ginčų, kylančių dėl teisinių paslaugų teikimo sprendimo teismingumą Lietuvos Respublikos teismuose, civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos už teisines paslaugas priteisimo buvo išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
6. Dėl skolos už teisines paslaugas priteisimo. Advokato P. S. ir atsakovės R. Z. sudarytas 2019 m. kovo 16 d. atstovavimo sutartį, 2019 m. kovo 16 d. teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį Nr. 190316, 2019 m. spalio 1 d. teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį Nr. 191001, teismas vertino kaip vartojimo sutartis. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl fakto, jog teisines paslaugas advokatas klientei suteikė, tačiau kilo ginčas dėl sutarto atlyginimo už teikiamas advokato paslaugas dydžio, bei advokato nurodytų suteiktų teisinių paslaugų būtinumo.
7. Teismas nurodė, kad advokato užmokesčio dydį (70 Eur per valandą), bei jo užmokesčio skaičiavimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2019 m. kovo 16 d. atstovavimo sutartis bei 2019 m. spalio 1 d. teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartis Nr. 191001, liudytojo advokato P. S. paaiškinimai, byloje pateiktos teisinių paslaugų suteikimą patvirtinančios darbų ataskaita, sąskaitos. Atsakovės paaiškinimus apie sutartą konkretų 2 000 Eur dydžio atlygį už teisines paslaugas paneigia pačios atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai – banko sąskaitos išrašai, iš kurių nustatyta, jog atsakovė advokatui buvo sumokėjusi ne 2 000 Eur, o 3 200 Eur sumą. Teismas atsakovės paaiškinimus apie sutartą advokato užmokesčio dydį – 2 000 Eur, laikė nepagrįstais ir neįrodytas.
8. Teismas nustatė, jog advokatas ir atsakovė susitarė dėl konkretaus suteiktų paslaugų valandinio atlyginimo ir atsakovė jokių pageidavimų jį mažinti per visą paslaugų teikimo laiką nereiškė. Byloje pateiktoje 2019 m. kovo 16 d. atstovavimo sutartyje bei 2019 m. spalio 1 d. teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutarties 3.1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad už teikiamas teisines ir su jomis susijusias paslaugas klientas moka advokatui po 70 Eur už kiekvieną sugaištą valandą. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad šios sutarčių sąlygos būtų neaiškios ar kitos sutarčių nuostatos prieštarautų tokiai sąlygai. Teismas pripažino, kad atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo sutarčių sąlygos dėl 70 Eur mokesčio už kiekvieną teisinių ir su jomis susijusių paslaugų sugaištą valandą yra aiškios ir suprantamos. Atsakovė pasirašė sutartį, iki pat teisinių paslaugų teikimo pabaigos, kuomet teisinių paslaugų teikimo sutartys buvo nutrauktos 2020 m. rugsėjo 15 d. neprašė advokato keisti šias sutarčių sąlygas ir mažinti nustatytą kainą už paslaugas, taigi su šia kaina sutiko. Sutartyse nustatytą 70 Eur įkainį už vieną valandą nėra pagrindo pripažinti nesąžiningu ar prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatytiems advokato atlygio kriterijams, teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, ir dėl to jį mažinti.
9. Teismas taip pat nustatė, kad advokatas 2020 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. PS308 nurodė tokias paslaugas kaip prašymų teismui parengimas ir pateikimas 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. gegužės 27 d., kurių kiekvieną įvertino po 35 Eur, iš viso 140,00 Eur, taip pat 2020 m. kovo 12 d. atskirojo skundo parengimas ir pateikimas – 140 Eur. Tačiau teismas nustatė, kad tokie prašymai buvo teikiami teismui atidėti bylos nagrinėjimą dėl asmeninių advokato negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežasčių, taip pat advokatas teikė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl asmeninių advokato negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežasčių. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos advokato darbo laiko sąnaudos buvo patirtos dėl asmeninių advokato priežasčių, jam negalint atvykti į teismo posėdį, tokios advokato darbo laiko sąnaudų išlaidos negali būti kvalifikuojamos kaip pagrįstos teisinės paslaugos, už kurias turi atlyginti advokato klientas, atsižvelgiant į aplinkybę, jog klientas tuo metu negalėjo gauti kvalifikuotų advokato atstovavimo paslaugų bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. PS308 nurodyta atsakovės skolos suma sumažinta 280,00 Eur, darant išvadą, jog likusi atsakovės nesumokėta suma iš viso yra 715 Eur (995 Eur – 280 Eur = 715 Eur).
10. Teismas laikė neįrodytomis atsakovės aplinkybes, kad advokatas rašė bereikalingus paaiškinimus byloje, ieškinio papildymus ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad parengtas procesinis dokumentas teismo nebuvo priimtas ar teismui nebuvo pateiktas, nesuderinus atsakovės valios dėl procesinio dokumento teismui pateikimo, negali būti pagrindu nesumokėti advokatui už jo atliktą darbą. 2020 m. liepos 27 d. prašymo parengimo, susitikimų ir konsultacijų bei susirašinėjimo tarp advokato bei atsakovės darbo laiko sąnaudas, nurodytas 2020 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. PS308 teismas laikė pagrįstomis, atsižvelgiant į byloje pateiktus susirašinėjimus elektroniniais laiškais, atsakovės paaiškinimus, liudytojo P. S. paaiškinimus, bylos, kurioje buvo teikiamos advokato teisinės paslaugos (dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės) pobūdį ir apimtį.
11. 2020 m. rugsėjo 14 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. PS311 nurodytas teisines paslaugas – advokato konsultacijas atsakovei dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio separacijos proceso, prašymų (duomenys neskelbtini) institucijoms rengimą, susirašinėjimą ir konsultacijas dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, advokato sugaištą laiką taikos derybose su atsakovės sutuoktiniu bei jo advokatu, teismas laikė pagrįstomis, atsižvelgiant į byloje pateiktą šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, atsakovės bei liudytojo P. S. paaiškinimus. Aplinkybė, jog atsakovė gavo neigiamus atsakymus į paklausimus (duomenys neskelbtini) institucijose, negali būti pagrindu konstatuoti, jog advokatas klientei nesuteikė atstovavimo paslaugų pagal jos pageidavimus. Pažymėtina, jog 2019 m. kovo 16 d. atstovavimo sutartyje advokatas ir atsakovė susitarė dėl plataus pobūdžio advokato atstovavimo paslaugų teikimo, neapsiribojant santuokos nutraukimo byla, todėl teismas padarė išvadą, jog advokatas neviršijo jam atsakovės suteiktų įgaliojimų ją atstovauti, pateikdamas užklausimus ir prašymus (duomenys neskelbtini) institucijoms.
12. Dėl palūkanų priteisimo. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos su 2021 m. spalio 12 d. prašymu dėl skolos priteisimo, kuris buvo priimtas teismo, praėjo vienerių metų ir 2/3 mėn. (20 d.) laikotarpis, už kurį nuo 1 240 Eur skolos skaičiuotinos 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal įstatymą: 65,44 Eur ((1 240 Eur x 0,05 proc. = 62 Eur (palūkanos už metus)) + (1 240 Eur x 0,05 proc. / 12 mėn.) x 2/3 = 3,44 Eur (palūkanos už 20 dienų)).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė R. Z. (buvusi Z.) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir iš esmės netyrė aplinkybės, kodėl buvo sudarytos dvi skirtingos sutartys dėl tų pačių teisinių paslaugų teikimo atsakovei. Nebuvo atsakyti klausimai, kodėl buvo sudarytos dvi sutartys, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu reikėjo sudaryti dar vieną sutartį, kuomet jau buvo galiojanti pirmoji sutartis ir pan. Taip pat visiškai nebuvo analizuotas tarp šalių sudarytų teisinių paslaugų sutarčių turinys ir nebuvo lyginamos jų sąlygos.
13.2. Ieškovas, teikdamas ieškinį, pateikė dvi skirtingas teisinių paslaugų sutartis dėl tų pačių paslaugų suteikimo: 2019 m. kovo 16 d. sudaryta teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis Nr. 190316 dėl teisinių paslaugų teikimo atsakovei. Šioje sutartyje be kita ko buvo numatyta, kad sutartas honoraras už pavedimo įvykdymą nustatomas atskiru šalių susitarimu, ir 2019 m. spalio 1 d. sudaryta teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis Nr. 191001 dėl teisinių paslaugų teikimo atsakovei. Šioje sutartyje be kita ko buvo numatyta, kad sutartas honoraras buvo 70, Eur už vieną advokato darbo valandą (Sutarties 3.1. punktas). Tai patvirtina atsakovės poziciją, kad ginčo šalys susitarė dėl aiškios sumos už advokato teiktų paslaugų teikimą. Šalys susitarė konkrečią piniginių lėšų sumą, kuri sudarė 2 000 Eur sumą. Pareigą tinkamai suforminti sutartį, t. y., kad joje neliktu jokių neaiškumų turėjo ne atsakovė, o advokatas. Jis privalėjo tinkamai ją suforminti, kad nebūtų nesąžiningai ir galimai vėliau apgaulingai pateiktas advokato honoraras už jo suteik tas paslaugas.
13.3. Sistemiškai aiškinant byloje esančius įrodymus ir duotus šalių paaiškinimus, akivaizdu, kad šalys sulygo konkrečią pinigų sumą, o tik vėliau matant sutartį ir pasinaudojant teisinių žinių didesniu supratimu atsakovei buvo pateikta pasirašyti kita teisinių paslaugų sutartis. Ši sutartis buvo pateikta ne 2019 m., o ženkliai vėliau, kuomet jau buvo bekilęs ginčas tarp šalių. Ieškovas netgi kartu su ieškiniu teikdamas priedus nesivargino pervardinti teikiamų priedų pavadinimų ir juose nurodytos aiškios datos. Panašu, kad minėta antra sutartis advokato galimai buvo parengta 2021 m. spalio 1 d. Atsakovės nurodytos aplinkybės nebuvo tirtos. Nebuvo analizuotas nurodytų dviejų teisinių paslaugų sutarčių turinys, o remtasi tik viena sutartimi kurioje numatyta 70 Eur / val. suma.
13.4. Atsakovė nesutinka ir su tuo, kad ji pripažino ir sumokėjo didesnę nei 2 000 Eur sumą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Nors atsakovė buvo sumokėjusi advokatui 3 200 Eur sumą, tačiau ji šias sumas mokėjo ne pagal sąskaitas faktūras, o pagal išankstines sąskaitas kaip avansinį mokėjimą. Vėliau advokatas pats ir nuo nieko nepriklausomas išrašė sąskaitas faktūras. Atsakovė buvo sumokėjusi avansą pagal avansines sąskaitas. Jose buvo nurodytos avansinės sumos. Atsakovės valia tuo metu buvo sumokėti avansą, o ne atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tik pabaigoje turėjo būti išrašyta sąskaita faktūra (- os). Dėl šios priežasties teismas padarė klaidingą išvadą.
13.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuris turi įtakos trečiajam asmeniui, šio asmens neįtraukė trečiuoju asmeniu. Teismo priimtas sprendimas neabejotinai turi ir turės įtakos pradinio kreditoriaus P. S. teisėms ir jo pareigoms. Jeigu teismas būtų įtraukęs šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu pradinį kreditorių P. S. jis būtų galėjęs pateikti savo poziciją dėl pateikto ieškinio, jam būtu kilusios atitinkamos procesinės teisės ir pareigos, tačiau to padaryta nebuvo. Šis asmuo buvo apklaustas tik kaip liudytojas. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.
14. Ieškovas M. B. (P. S. teisių ir pareigų perėmėjas) pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Atsakovė atsisakė savo esminių argumentų, kuriais ji grindė savo poziciją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir su tuo susijusių teismo išvadų nebekvestionuoja apeliaciniame skunde, kas suponuoja vienintelę logišką išvadą – atsakovė pripažįsta, kad argumentai, kuriais atsakovė grindė savo poziciją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra visiškai nepagrįsti. Tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti apeliacinį skundą.
14.2. Priešingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo dar detaliau tirti ir nagrinėti su atsakove sudarytų teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutarčių sąlygas (konkrečių sutarčių sąlygų, kurias tariamai reikėtų tirti, nenurodo ir pati atsakovė) ir, kad teismo išvados dėl teisinių paslaugų teikimo kainos yra klaidingos.
14.3. Iki atsiliepimo į ieškinį teismui pateikimo atsakovė niekur ir niekada nebuvo ieškovui nurodžiusi, pareiškusi pretenzijų, prieštaravimų, pastabų ir pan., kad jai teikiamų paslaugų kaina ribojama 2 000 Eur suma, nors atsakovė gavo visas išankstines ir galutines sąskaitas (dalį jų) apmokėjo 3200 Eur suma, gerokai viršijančią 2 000 Eur sumą. Dėl to nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad šalys žodžiu sutarė, kad visas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo procesas pirmosios instancijos teisme bus apribotas 2 000 Eur arba 3 200 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad advokatas ir atsakovė susitarė dėl fiksuotos teisinių paslaugų kainos – 2000 Eur.
14.4. Avansas niekada neatspindi galutinio apmokėjimo už suteiktas paslaugas, o paprastai sudaro tik dalį šio apmokėjimo. Galutinė už paslaugas mokėtina suma atspindi galutinėje sąskaitoje ir nagrinėjamuoju atveju apskaičiuojama pagal faktiškai suteiktų paslaugų teikimo laiką, taikant 70 Eur / val. įkainį. Apeliacinio skundo teiginys, kad 3 200 Eur sumos sumokėjimas atitiko atsakovės valią apmokėti išankstines sąskaitas, bet neatitiko valios apmokėti galutines sąskaitas, yra visiškai nepagrįstas. Tiek iš 2019 m. kovo 16 d. atstovavimo sutarties, teisinių paslaugų teikimo sutarties, išankstinių sąskaitų ir galutinių sąskaitų matyti, kad šalys neapsiribojo paslaugų teikimo kainos 2000 Eur suma.
14.5. Atsakovė apeliaciniu skundo reikalavimu skundžia sprendimą visa apimtimi. Iš apeliacinio skundo reikalavimo galima daryti išvadą, kad atsakovės netenkina netgi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio dalis buvo atmesta. Dėl to su šia apeliacinio skundo dalimi, kuriama skundžiama sprendimo dalis, kuri atmesta ieškinio dalis, ieškovas sutinka. Iš tikrųjų sutiktina, kad teismas padarė niekuo nepagrįstą advokato suteiktų teisinių paslaugų kainos nuolaidą atsakovei. Sprendime nepagrįstai teigiama, jog procesinių dokumentų parengimas ir pateikimas buvo išimtinai atsakovės advokato interesais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad procesiniai dokumentai buvo rengiami išimtinai atsakovės advokato interesais, bet ir tai, kad procesinių dokumentų rengimo paslaugos pagal įstatymą ir šalių sudarytas teisinių paslaugų teikimo sutartis turėjo būti nemokamos.
14.6. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo dėl advokato P. S. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nors tą padaryti turėjo visas galimybes, kadangi procesas pirmosios instancijos teisme vyko daugiau nei pusantrų metų. Atsakovė net nenurodė, kokią konkrečią įtaką sprendimas turi advokato teisėms ir pareigoms, todėl atsakovės susirūpinimas advokato P. S. interesais ir bandymas jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu jau apeliacinės instancijos teisme gali būti vertinamas tik kaip atsakovės bandymas ir toliau vilkinti bylos nagrinėjimą. Advokatas P. S. nagrinėjamoje byloje dalyvavo kaip pradinis ieškovas, o vėliau savo materialines ir procesines teises perleido ieškovui M. B.. Įstatymas numato, kad procesinis teisių perėmimas gali įvykti bet kurioje proceso stadijoje, tačiau nenumato, kad procesines teises perleidusi šalis turėtų dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu
16. Atsakovė (apeliantė) R. Z. (buvusi Z.) apeliaciniame skunde teigia, kad byloje priimtas procesinis sprendimas neabejotai turi įtakos pradinio kreditoriaus P. S., iš kurio ieškovas yra perėmęs reikalavimo teises į ieškovę, materialiosioms teisėms ir pareigoms, tačiau pirmosios instancijos teismas šio asmens neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
17. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi, šioje normoje pateikta apibendrinta dalyvaujančių byloje asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑175‑1075/2020).
18. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 47 straipsnio nuostatas, yra išskyręs šias būtinas sąlygas dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimo (įtraukimo) į bylą: 1) tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į procesą savo iniciatyva arba būti įtraukti motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva; 2) trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali dalyvauti byloje tik kurios nors iš šalių – ieškovo ar atsakovo pusėje; 3) visais atvejais trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstojimas (įtraukimas) į procesą galimas tik iki baigiamųjų kalbų pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑175‑1075/2020). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu teisinių paslaugų sutartį sudariusį asmenį, kurios pagrindu grindžiamas reikalavimas priteisti skolą, ir kuris reikalavimo sutarties pagrindu savo reikalavimą yra perleidęs ieškovui, pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas. Šis, ginčo sutartį sudaręs asmuo, byloje buvo apklaustas liudytoju.
21. Reikalavimo perelidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesonarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Kadangi reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimų būdų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas įtakos ginčo ir reikalavimo perleidimo sutartis sudariusio asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms neturi.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir apeliantės argumentus, konstatuoja, kad apeliantės nurodytas suinteresuotumo vertinimas neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė ir nepagrindė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti sutartį sudariusį asmenį suinteresuotu asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas prievolės įvykdymo klausimas.
Dėl ginčo esmės
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš advokato su klientu (fiziniu asmeniu) sudarytų teisinių paslaugų sutarčių vykdymo. Apeliantė R. Z. (buvusi Z.), pateikusi apeliacinį skundą, nesutinka su teismo sprendimu priteistu už suteiktas paslaugas dydžiu, teigdama, kad ginčo šalys susitarė dėl aiškios sumos už advokato teiktų paslaugų suteikimą, kurias atsakovė sumokėjo avansu.
24. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad apeliantė R. Z. (buvusi Z.) ir advokatas P. S. sudarė teisinių paslaugų sutartis, kuriomis susitarė, kad advokatas, kurio teises perėmė ieškovas M. B., įsipareigojo apeliantei teikti teisines paslaugas, atstovauti ją civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Šių sutarčių pagrindu apeliantė įsipareigojo sumokėti advokatui honorarą, kurio konkretus dydis buvo nustatytas 2019 m. spalio 1 d. atstovavimo sutarties 3.1 punkte.
25. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojami užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas nustatymo kriterijai: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį; nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
26. Aiškindamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors advokato ir kliento susitarimas dėl užmokesčio dydžio, priklausančio nuo bylos rezultato, yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška, tai savaime nereiškia, kad toks susitarimas, kilus šalių ginčui, negali būti vertinamas atsižvelgiant į pirmiau išvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑28‑421/2016, 22 punktas)
27. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė (ir dėl to ginčo nėra), kad tarp advokato ir apeliantės sudarytos sutartys yra vartojimo sutartys. Teisinių paslaugų sutartyje sutarties sąlyga dėl teisinių paslaugų kainos apibrėžta nurodant, kad advokato honoraras mokamas pagal faktiškai suteiktų paslaugų teikimo laiką, taikant 70 Eur per valandą įkainį. Taigi nurodytose sutartyse teisinių paslaugų kaina nėra fiksuota, ji apibrėžta valandinio įkainio principu ir priklauso nuo faktiškai suteiktų teisinių paslaugų valandų skaičiaus.
28. Teisinių paslaugų sutartis priskirtina atlygintinų paslaugų rūšiai. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi vartotojo pagal teisinių paslaugų sutartį mokėtinas atlygis yra sutarties kaina. Sutarties kainą nustatančios sąlygos laikytinos pagrindinį sutarties dalyką apibrėžiančiomis sąlygomis.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Šiame straipsnyje įtvirtinti kriterijai, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 46 punktas). Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑168-421/2023, Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendime byloje C-395/21 pateiktais išaiškinimais dėl šalių sudarytų teisinių paslaugų teikimo sutarčių sąlygos, kurioje vartotojui – atsakovui, suteiktų paslaugų kaina nustatyta remiantis valandinio įkainio principu, atitikties Europos Sąjungos institucijų priimtuose teisės aktuose įtvirtintiems skaidrumo reikalavimams, konstatavo, kad sutarties sąlyga neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei ji nėra išreikšta aiškiai ir suprantamai. Kasacinis teismas išaiškino, kad skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. Sutarties sąlygos aiškumo ir suprantamumo reikalavimą reikia suprasti kaip reiškiantį ir tai, kad sutartyje turi būti skaidriai nurodyta, kaip konkrečiai veikia atitinkamoje sąlygoje nurodytas mechanizmas, taip pat prireikus šio mechanizmo ryšys su kitose sąlygose nustatytu mechanizmu, kad šiam vartotojui būtų sudaryta galimybė pagal tikslius ir suprantamus kriterijus numatyti ekonomines pasekmes, kurių jam atsiranda dėl tokios sąlygos.
31. Ieškovas, atsikirsdamas į apeliantės byloje išsakytą poziciją, jog teisinių paslaugų kaina buvo aptarta atskiru žodiniu susitarimu ir buvo ribojama 2 000 Eur suma, nurodė, kad apeliantė gavo visas išankstines ir galutines sąskaitas (dalį jų) apmokėjo 3 200 Eur suma, gerokai viršijančią 2 000 Eur sumą. Dėl to, ieškovo teigimu, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šalys žodžiu sutarė, kad visas civilinės bylos procesas pirmosios instancijos teisme bus apribotas 2 000 Eur arba 3 200 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad ginčo teisinių paslaugų sutarties sąlyga, apibrėžianti kainą valandinio įkainio principu, gramatinė išraiška ir konstrukcija iš esmės yra aiški: joje yra nustatytas aiškus valandinę kainą apibrėžiantis skaičius, be kita ko, apibrėžtas ir žodine išraiška, kartu aiškiai apibrėžtas ir pats valandinio įkainio principas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad ši sąlyga gramatiniu atžvilgiu nebūtų aiški vidutiniam vartotojui. Be kita ko, atsakovė ir neįrodinėjo, kad gramatiniu požiūriu ši sąlyga stokoja aiškumo.
32. Šios nutarties 30 punkte įvardintoje kasacinio teismo nutartyje yra pateiktas išaiškinimas, kad vien tos aplinkybės, jog šalys sutartyje aptarė kainą valandinio įkainio principu, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog ši sutarties sąlyga atitinka skaidrumo reikalavimą. Remdamasis Teisingumo Teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimu byloje C‑395/21, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinka advokato su vartotoju sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties sąlyga, kurioje šių paslaugų kaina nustatyta remiantis valandinio įkainio principu, jeigu prieš sudarant sutartį vartotojui nepateikta informacija, kuri jam būtų padėjusi priimti atsargų sprendimą ir suprasti ekonomines šios sutarties sudarymo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023).
33. Apeliantė byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, jog sudarant teisinių paslaugų sutartis, buvo aptarta galutinė paslaugų kaina. Nors apeliantė nepateikė šiuos jos argumentus pagrindžiančių įrodymų, tačiau byloje nėra nustatyta, kad advokatas apeliantei būtų pateikęs numatomų dirbti valandų, siekdamas suteikti tam tikrą paslaugą, skaičių ar minimalaus jų skaičiaus prognozę ar būtų pateikęs bent apytikrį paslaugų biudžetą. Advokato teisių perėmėjas taip pat nenurodė aplinkybių, kad teisines paslaugas teikusio asmens turima informacija apie ginčo ir kitas aplinkybes sutarties sudarymo dieną trukdė jam bent preliminariai įvertinti suteiktinų paslaugų apimtį ir apie tai informuoti vartotoją, kad ši bent apytikriai galėtų įvertinti bendrą šių paslaugų kainą.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien valandiniu įkainiu grindžiamos teisinių paslaugų kainos nustatymo mechanizmas neleidžia vidutiniam pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui įvertinti dėl šios sąlygos atsirandančių finansinių pasekmių, t. y. sužinoti bendros už šias paslaugas mokėtinos sumos. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į paslaugų, dėl kurių sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, pobūdį, dažnai yra sunku ar net neįmanoma, dar tik sudarant sutartį, numatyti, kiek tiksliai valandų reikės dirbti teikiant tokias paslaugas ir atitinkamai bendrą galutinę šių paslaugų kainą. Todėl tai, ar verslininkas laikosi skaidrumo reikalavimo, turi būti vertinama atsižvelgiant į informaciją, kurią šis verslininkas turi sutarties su vartotoju sudarymo dieną. Vis dėlto, nors negalima reikalauti, kad verslininkas informuotų vartotoją apie galutines jo prisiimto įsipareigojimo finansines pasekmes (jos priklauso nuo būsimų, nenumatomų ir nuo verslininko valios nepriklausančių įvykių), informacija, kurią jis privalo pateikti prieš sudarant sutartį, turi padėti vartotojui priimti atsargų sprendimą ir suprasti, kad, pirma, tokie įvykiai galimi ir, antra, jie gali turėti įtakos atitinkamo teisinių paslaugų teikimo trukmei.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties sąlygose aiškiai ir suprantamais kriterijais nebuvo sudaryta galimybė įvertinti apeliantei kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, kad nepakakus avansinių įmokų, atsakovė (ne)išgali vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir tęsti sutartinius santykius,. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad atsirado didelis neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.
36. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vartotoja ne tik nebuvo informuota apie apytikrę suteiktinų paslaugų kainą, bet ir sutartyje nebuvo nustatytas advokato įsipareigojimas pagrįstais intervalais atsiųsti sąskaitas ar periodines ataskaitas, kuriose būtų nurodytas dirbtų valandų skaičius, kuris leistų vartotojui laiku įvertinti jam skirtą ekonominių pasekmių naštą ir laiku priimti informacija paremtą atsargų sprendimą. Pagal ginčo teisinių paslaugų sutartyje nustatytas sąlygas, apeliantė 70 Eur / val. honorarą turėjo apmokėti per penkias dienas, advokatui pateikus sąskaitą už teisines paslaugas, atsižvelgiant į suteiktų konsultacijų ar teisinių paslaugų teikimo valandas. Iš tokios sutarties sąlygos nėra aišku, kokia tvarka, per kokį laikotarpį, po suteiktų teisinių paslaugų, advokatas turėjo apeliantei išrašyti sąskaitas už suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, ar po kiekvieno veiksmo atlikimo ar konsultacijos suteikimo, ar pasibaigus bylų vedimo procesui, sutarčiai). Taigi tokia sutarties nuostata sudaro galimybes pateikti atliktų teisinių paslaugų ataskaitas ir sąskaitas ir po šių paslaugų suteikimo praėjus tam tikram laikui ar kitu laiku, kaip nuspręstų pats teisinių paslaugų teikėjas. Byloje pateikti duomenys, jog sąskaita Nr. PS308 buvo išrašyta už paslaugas suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 24 d., o sąskaita Nr. PS311 buvo išrašyta už paslaugas suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d.
37. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi šioje nutartyje įvardinta kasacinio teismo praktika ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad ginčo teisinių paslaugų sutarties sąlyga, apibrėžianti teisinių paslaugų kainą, nėra išreikšta aiškiai ir suprantamai, t. y. neatitinka skaidrumo reikalavimo. Kadangi sąlygos neskaidrumas nulėmė tai, kad vartotoja neturėjo galimybės susipažinti su sutarties sąlyga iki sutarties sudarymo, tokiu atveju yra pagrindas tokią sąlygą laikyti nesąžininga ir taikyti nesąžiningos sąlygos pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 38 punktas). Esant pagrindui išvadai, kad advokato ir apeliantės sudarytoje atstovavimo sutartyje nustatyta sąlyga dėl advokatui mokėtino honoraro dydžio yra nesąžininga, todėl negali būti taikoma, spręstina, ar apeliantės faktinės ir teisinės padėties atkūrimas atitiktų jos interesus, jei ginčo teisinių paslaugų sutartis būtų pripažinta negaliojančia iš dalies, ar pilnai.
38. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi, už kokias suteiktas teisines paslaugas klientė su advokatu yra atsiskaičiusi, už kurias iš jų neatsiskaityta. Aiškindamasis kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir vertino, kada ir kiek advokatas apeliantei suteikė paslaugų. Apeliantė advokatui pagal sutartis yra sumokėjusi 3 200 Eur užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas. Apeliantė pripažino, kad advokatas teikė jai teisines paslaugas, advokatui sumokėtos sumos pagrįstumo neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, jog teisinės paslaugos apeliantei buvo suteiktos, todėl, nors ir esant pagrindui sutarties sąlygą, kurioje suteiktų paslaugų kaina nustatyta remiantis valandinio įkainio principu, pripažinti negaliojančia, ginčo sutartis su kitomis joje esančiomis sąlygomis paliktina galioti, jos visoje apimtyje nepripažįstant negaliojančia.
39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliantės išdėstytą poziciją dėl jai suteiktų paslaugų apimties, jos išreikštos valios dėl apmokėjimo už jas, sprendžia, kad dėl nesąžininga pripažintinos sąlygos ginčo sutartį pripažinus negaliojančia iš dalies, apeliantei neigiamų pasekmių nekils, pagal jas jau atliktų veiksmų galiojimui jokio poveikio taip pat nebus. Esant pagrindui ginčo teisinių paslaugų sutartį pripažinti negaliojančia iš dalies, t. y. ta apimtimi, kiek ieškovo prašoma priteisti teisinių paslaugų kaina viršija apeliantės advokatui jau sumokėtą 3 200 Eur sumą už teisines paslaugas, ieškovo reikalavimas dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas ir procesines palūkanas atmetamas (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis, CPK 183, 185 straipsniai).
40. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl atstovavimo sutartyje nustatyto honoraro priteisimo, netinkamai taikė vartojimo sutartis reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir netinkamai sprendė sudarytos sutarties sąlygos teisinių pasekmių kilimo klausimą, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliantės R. Z. (buvusios Z.) apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. bei klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys yra atmetamas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Ieškovo ieškinį atmetus, jam tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Apeliantės apeliacinį skundą patenkinus, yra pagrindas jos naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (reg. Nr. DOK‑117053) bei apeliacinės instancijos teisme 29 Eur už sumokėtą žyminį mokestį (reg. Nr. DOK-83419), taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis.
43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovo.
44. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pripažinti iš dalies negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) atsakovės R. Z. (dabar Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir advokato P. S., advokato pažymėjimo numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 1 d. sudarytą teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį Nr. 191001 apimtyje, kuria teisinių paslaugų kaina, apskaičiuota pagal sutarčių 3 straipsnio 1 dalį, viršija atsakovės R. Z. (dabar Z.) sumokėtus 3 200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų 00 ct).
Ieškovo M. B. ieškinį dėl skolos už suteiktas paslaugas atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. (dabar Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 029 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas