Administracinė byla Nr. A-4867-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01252-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių perėmėjas Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jam 2017 m. sausio 26 d. buvo leista pasinaudoti ribota interneto prieiga (toliau – ir RIP) pagal jo prašymą, tačiau reikiamos informacijos jam gauti nepavyko, kadangi Lukiškių TI-K buvo užblokavęs prieigą prie atitinkamų interneto tinklalapių. Pareiškėjo nuomone, tokie Lukiškių TI-K veiksmai buvo neteisėti ir apribojo jo teisę gauti reikalingą, nedraudžiamą informaciją.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas išduoti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (toliau – ir Komitetas) peticiją rusų kalba, tačiau 2017 m. vasario 21 d. sprendimu ją išduoti buvo atsisakyta. Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K tyčia trukdė gauti informaciją apie šią peticiją, kadangi per RIP prieiga prie šios peticijos buvo ribojama.

4.       Pareiškėjas teigė, jog Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai nebuvo tvarkomi, dėl to jis 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo leidžiama vaikščioti ir mankštintis, jie buvo apsnigti, aplediję, nepabarstyti smėliu, juose buvo slidu. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinama tinkama mityba, 2017 m. sausio 28 d. jis vietoje makaronų sriubos gavo sultinį be makaronų, o 2017 m. vasario 4 d. vakarienei buvo išduota mažiau kaip 100 g žuvies. Pareiškėjo įsitikinimu, Lukiškių TI-K buvo išduodamos vis mažesnės maisto porcijos, sverti maisto porcijas buvo atsisakoma. Pareiškėjo teigimu, nuo 2017 m. sausio 30 d. vietoje margarino buvo išduodami hidrinti palmių riebalai, kurie kenkia sveikatai. Pareiškėjas dėl netinkamos mitybos teigė prašęs iškviesti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) darbuotojus, tačiau Lukiškių TI-K administracija į šį pareiškėjo prašymą nereagavo. Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. į Tarnybą kreipėsi su skundu, prašydamas ištirti hidrintų palmių riebalų sudėtį, tačiau Tarnyba 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. 69D1-(69.5.)-334 tinkamai neišnagrinėjusi jo pateikto skundo į Lukiškių TI-K patikrinti išduodamo maisto neatvyko. Dėl netinkamos, nepilnavertės mitybos pareiškėjui nebuvo užtikrinama tinkama maistinės bei energetinės vertės paros norma, tai alino pareiškėjo organizmą.

6.       Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Lukiškių TI-K jo pateiktus skundus išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai ir šališkai. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 2S-450 nagrinėjo pažeidimus, padarytus nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., nors buvo skundžiamos visai kitos aplinkybės, pažeidimai ir neteisėti veiksmai nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. vasario 8 d. Pareiškėjas teigė, jog Lukiškių TI-K darbuotojai savo neteisėtais veiksmais žemino jo orumą, sukėlė dvasinius išgyvenimus, jis patyrė nepatogumus, dvasinį bei fizinį skausmą, emocinę depresiją.

7.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl nesuteiktos galimybės apsilankyti pageidaujamose interneto svetainėse. 2017 m. vasario 8 d. Lukiškių TI-K raštu Nr. 96-481 pareiškėją informavo, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji naudojasi riboto interneto prieiga vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1-88 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) kuriame nustatyta, jog prisijungti leidžiama prie atitinkamų interneto svetainių. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kokių tikslų yra siekiama sudarant suimtiesiems ir nuteistiesiems pasinaudoti RIP.

9.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu išduoti jam Komiteto peticiją rusų kalba. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštu pareiškėjui paaiškino, kad peticija jam buvo pateikta anglų kalba 2016 m. sausio 23 d., o 2017 m. vasario 3 d. individualaus pokalbio metu pareiškėją informavo, kad Komiteto peticija buvo rasta tik anglų kalba. Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnams peržiūrėjus Jungtinių Tautų Organizacijos oficialų interneto tinklalapį, Komiteto peticija buvo rasta tik anglų kalba, Lukiškių TI-K bibliotekoje šios peticijos rusų kalba taip pat nėra. Pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė kreiptis į vertimų biurą ir už savo lėšas išsiversti Komiteto peticiją iš anglų į rusų kalbą, arba kreiptis tiesiogiai į Komitetą, kad būtų atsiųsta minėta peticija rusų kalba.

10.       Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelius tvarko nuteistieji, palikti Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti, kurie kiekvieną dieną tvarko kiemelius. Dėl išduodamo maisto atsakovas paaiškino, kad ne kartą informavo pareiškėją, jog išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikiamą svorį. Visas maistas yra sveriamas, porcijos tikrinamos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Visi patiekalai, kurie gaminami Lukiškių TI-K, ruošiami griežtai laikantis gaminimo reikalavimų. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis, pagal kurį pusryčiams buvo išduodamas margarinas, kuris turi atitikties sertifikatą. Hidrinti riebalai valgiaraštyje nedirbantiems vyrams nenumatyti ir nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems nebuvo išduodami. Aplinkybės, susijusios su maitinimu bei pasivaikščiojimo kiemelių tvarkymu, pareiškėjui buvo išaiškintos Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 96-626 „Dėl maitinimo ir laikymo sąlygų“, išsamiai atsakant į pareiškėjo 2017 m. sausio 30 d. (2 skundai), 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. vasario 8 d. skundus. Atsakovo teigimu, Lukiškių TI-K į pareiškėjo skundus atsakė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad pagal Aprašo 7 punktą, Lukiškių TI-K leidžiama prisijungti prie interneto svetainių, kurių sąrašą sudaro bibliotekos darbuotojas ir tvirtina Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas. Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K atsakymo į pareiškėjo skundą dėl nesuteiktos galimybės apsilankyti pageidaujamoje interneto svetainėje matyti, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, kokių tikslų siekiama suteikiant galimybę naudotis RIP. Pareiškėjo nusiskundimas dėl RIP naudojimo nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K nesuteikus pareiškėjui galimybės apsilankyti pageidaujamoje interneto svetainėje, kilo neigiamos pasekmės, kurias galima būtų pripažinti žala.

13.       Teismas nurodė, kad byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog Lukiškių TI-K ėmėsi veiksmų pateikti pareiškėjui Komiteto peticiją rusų kalba, tačiau nei internete, nei įstaigos bibliotekoje šio dokumento nesant rusų kalba, pateikė jo anglišką versiją. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K reagavo į pareiškėjo prašymą, tačiau nesant galimybių visiškai patenkinti prašymo negalėjo, todėl šie Lukiškių TI-K veiksmai nelaikytini pažeidimu.

14.       Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl pasivaikščiojimų kiemelių yra itin abstraktūs, pareiškėjas nekonkretizavo, kada konkrečiai, kuris kiemelis nebuvo tvarkomas ir kuriame kiemelyje jam nebuvo leidžiama vaikščioti ir mankštintis. Byloje nesant duomenų, kad kiemeliai nebuvo tvarkomi ir neatitiko teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

15.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos mitybos, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui pagal gydytojų išvadas būtų buvęs nustatytas specialus maitinimas. Skunde pateikiama niekuo nepagrįsta pareiškėjo nuomonė apie tinkamo maitinimo ginčo laikotarpiu neužtikrinimą, porcijų mažinimą, pareiškėjo teiginiai abstraktūs ir deklaratyvūs. Atsakovas konkrečiai nurodė maitinimo tvarką ir maisto patikrinimo tvarką. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų, visi patiekalai, kurie gaminami Lukiškių TI-K, ruošiami griežtai laikantis technologinių ir gamybinių gaminimo reikalavimų. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis, pagal kurį pusryčiams duodamas margarinas, kuris turi atitikties sertifikatą. Hidrinti riebalai valgiaraštyje nedirbantiems vyrams nenumatyti ir nuteistiesiems (suimtiesiems) nėra išduodami. Aplinkybės, susijusios su maitinimu, pareiškėjui buvo išaiškintos Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 96-626 „Dėl maitinimo ir laikymo sąlygų“, išsamiai atsakant į pareiškėjo 2017 m. sausio 30 d. (du skundai), 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. vasario 8 d. skundus, adresuotus Lukiškių TI-K administracijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė faktinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog dienos maisto davinio energetinė vertė būtų buvusi nepakankama. Nekonkretizavus šių aplinkybių, negalima konstatuoti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino, jog būtų laikomasi nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Teismas priėjo prie išvados, kad nepasitvirtino skundo argumentai dėl netinkamo pareiškėjo maitinimo ginčo laikotarpiu.

16.       Teismas akcentavo, jog iš pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. skundo Lukiškių TI-K turinio matyti, kad jis nėra kategoriškas dėl to, jog jam buvo išduodami palmių aliejaus hidrinti riebalai, o ne margarinas, todėl reikalavo iškviesti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovus ištirti jam išduodamo margarino cheminę sudėtį. Teisės aktai Lukiškių TI-K nenustato pareigos įrodinėti nuteistiesiems teikiamų produktų cheminės sudėties, pareiškėjas, norėdamas įsitikinti jam išduodamo margarino tikrumu, galėjo pats kreiptis į maisto laboratorinius tyrimus atliekančias institucijas, tai jam buvo išaiškinta Lukiškių TI-K atsakyme į jo skundą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktoriaus budintįjį padėjėją dėl maisto kokybės, kiekio, dienotvarkės tiekiant maitinimą nesilaikymo. Skundus dėl maisto receptūros ir svorio pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai teikdavo dažniausiai tik po kelių dienų, todėl jo įvardijamų pažeidimų objektyviai nebuvo galimybės patikrinti nei Lukiškių TI-K administracijai, nei Kalėjimų departamentui, nei teismui. Teismas sprendė, jog vien pareiškėjo skundo teiginių, kad Lukiškių TI-K būtų nesilaikoma patiekalų receptūros ir jų maistinės bei energinės vertės reikalavimų, reikalavimų dėl maisto kokybės ir kiekio, nepakanka įrodyti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

III.

17.       Pareiškėjas J. S.

18.       Pareiškėjas nurodo, kad teismui skundą padavė dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos naudojantis RIP surasti jo norimos informacijos, jam nebuvo išduota Komiteto peticija rusų kalba, nebuvo tvarkomi pasivaikščiojimo kiemeliai, negaudavo tinkamo maitinimo. Pareiškėjas teigia, kad teismas palaikė atsakovo poziciją, neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir įrodymus, nesivadovavo teisės aktais. Pareiškėjo teigimu, teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, buvo šališkas. Pareiškėjas nurodo, kad esant teismų precedentų kolizijai turi būti taikomas tas precedentas, kuris palankesnis suimtajam ar nuteistajam. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio vienodos teismų praktikos formavimą, 56 straipsnio 6 dalies, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, 87 straipsnio 1 dalies, pagal kurią pirmosios instancijos teismas privalo ištirti įrodymus, 80 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teisėjai turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, ir 86 straipsnio, kuris apibrėžia sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikalavimų.

19.       Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20.       Atsakovas nurodo valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir cituoja su tuo susijusią teismų praktiką, akcentuoja, jog apeliacinis skundas grindžiamas samprotavimais, apelianto nusiskundimai abstraktūs, jis nekonkretizuoja, kuo pasireiškė neturtinė žala, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio. Teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje, pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, o teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį panaikinti nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui J. S. dėl pareiškėjo teisės į informaciją ribojimo, nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje, netinkamo maitinimo Lukiškių TI-K.

22.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis, skundą atmetė, nenustatęs Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

23.       Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo pretenzijų, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos naudojantis RIP surasti norimos informacijos, nebuvo išduota Komiteto peticija rusų kalba, nebuvo tvarkomi pasivaikščiojimo kiemeliai, jis negaudavo tinkamo maitinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, o pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus, buvo šališkas, nesivadovavo teisės aktais, nesilaikė reikalavimų, susijusių su vienodos teismų praktikos formavimu.

24.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo teismo išreikalauti iš viešojo administravimo institucijų reikiamus dokumentus. Dėl šio pareiškėjo prašymo pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami, tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą ir pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokių konkrečiai įrodymų teismas neįvertino ar kokius dokumentus turėjo išreikalauti, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nenurodo jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teisme turėtų būti priimami papildomi įrodymai ir jie tiriami.

27.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo teisės į informaciją ribojimo, nesudarant sąlygų naudojantis RIP surasti norimos informacijos, pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad dėl savo prieinamumo ir gebėjimo saugoti ir perduoti didžiulius kiekius informacijos internetas atlieka svarbų vaidmenį gerinant visuomenės galimybes sužinoti naujienas ir apskritai padedant skleisti informaciją (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08).

28.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad jis siekė rasti informacijos apie Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Tarptautinį prigimtinių teisių tribunolą, tačiau šios informacijos jam gauti nepavyko, nes Lukiškių TI-K buvo užblokuoti šių institucijų ir organizacijų interneto tinklalapiai. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą ir 2017 m. vasario 8 d. rašte Nr. 96-481 pareiškėjui nurodė, kad naudojantis RIP draudžiama lankytis interneto tinklalapiuose, kurie nėra nurodyti bibliotekos darbuotojo sudaromame ir Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko tvirtinamame sąraše, ir šiame sąraše nėra pareiškėjo nurodytų organizacijų interneto tinklalapių.

29.       Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esantiems asmenims (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Be to, akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08).

30.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė ir byloje nėra duomenų, kaip lankymasis Tarptautinio prigimtinių teisių tribunolo interneto tinklalapyje susijęs su jo teisių gynimu, taip pat pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių kitokį su teisėtais tikslais sietiną poreikį lankytis Tarptautinio prigimtinių teisių tribunolo interneto tinklalapyje.

31.       Pasisakydama dėl pareiškėjo teisės lankytis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Organizacijos interneto tinklalapiuose, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja asmenų skundus, siekdamas užtikrinti, kad valstybės gerbtų Konvencijoje įtvirtintas teises ir garantijas. EŽTT yra nagrinėjęs nemažai bylų ir prieš Lietuvos Respubliką. Taigi akivaizdu, kad galimybė lankytis Europos Žmogaus Teisių Teismo interneto tinklalapyje glaudžiai susijusi su informacijos apie Konvencijoje įtvirtintų teisių apsaugą ir gynybą gavimu, kuri reikšminga įgyvendinant teisę ginti asmens pažeistas teises ar garantijas, įtvirtintas Konvencijoje. Jungtinių Tautų Organizacija taip pat yra oficiali ir tarptautiniu lygmeniu plačiai žinoma oficiali organizacija, siekianti teisėtų tarptautiniu mastu reikšmingų tikslų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas siekė gauti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto peticiją rusų kalba. Atsižvelgiant į tai, jo siekis prisijungti prie Jungtinių Tautų Organizacijos interneto tinklalapio taip pat pagrįstas teisėtais tikslais, todėl pripažintinas pagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į informacijos, kurią siekė gauti pareiškėjas, pobūdį, nėra pagrindo teigti, jog galimybių jungtis prie Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo interneto tinklalapių sudarymas būtų nesuderinamas su bausmių atlikimo tikslais ar su siekiu vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją.

32.       Lukiškių TI-K nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ar argumentų, kurie pateisintų atsisakymą pareiškėjui leisti naudojantis RIP jungtis prie Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo interneto tinklalapių pagal pareiškėjo prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, naginėjamu atveju draudimas pareiškėjui prisijungti prie Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo interneto tinklalapių nebuvo būtinas ir proporcingas demokratinėje visuomenėje. 

33.       Vertinant pareiškėjo argumentus dėl nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje ir netinkamo maitinimo, pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

34.       Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas iš esmės abstrakčiais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, nepripažįstančių pareiškėjo skunde įvardytų pažeidimų dėl nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje ir netinkamo maitinimo, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje, netinkamo maitinimo Lukiškių TI-K turėtų būti pripažintos neteisingomis.

35.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje ir netinkamo maitinimo, įvertino visus su šiais nusiskundimais susijusius surinktus įrodymus ir padarė išvadas.

36.       Pažymėtina, pagal vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

37.       Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

38.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje nesudarymo ir netinkamo maitinimo, atsakovo atsikirtimus į skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių minėti pareiškėjo nusiskundimai pripažinti nepagrįstais. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje ir netinkamo maitinimo.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo abejoti teismo nešališkumu ar konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais.

40.       Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinti nepagrįstais pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamo maitinimo ir tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje nesudarymo, nenustatė.

41.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl Komiteto peticijos rusų kalba neišdavimo nepagrįsti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. prašyme nurodė, kad jam buvo išduota Komiteto peticija anglų kalba, tačiau prašė išduoti ją rusų kalba. Lukiškių TI-K, kaip savo 2017 m. vasario 21 rašte Nr. 96-691 paaiškino pareiškėjui, ėmėsi veiksmų pateikti pareiškėjui jo prašytą peticiją rusų kalba, tačiau, nei internete, nei įstaigos bibliotekoje šio dokumento nesant rusų kalba, pateikė jo anglišką versiją. Teisės aktuose nėra nustatyta kalinimo įstaigos pareiga pateikti teisės aktų ar dokumentų vertimų į nuteistųjų pageidaujamas kalbas, pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė savo iniciatyva ir lėšomis kreiptis į vertimų biurą ar Komitetą, kad pareiškėjui atsiųstų jo pageidaujamą Komiteto peticiją rusų kalba, taigi šiuo aspektu pagrįstai nenustatyta atsakovo neteisėta veika.

42.       Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas (2017 m. sausio 28 d. pareiškėjas vietoje makaronų sriubos gavo sultinį be makaronų, 2017 m. vasario 4 d. vakarienei buvo išduota mažiau kaip 100 g žuvies, nuo 2017 m. sausio 30 d. vietoje margarino buvo išduodami hidrinti palmių riebalai, per mažos porcijos), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad šie pažeidimai nepasitvirtino ir pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie maisto gaminimą, dalijimą ir tikrinimą. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjui buvo pateikti netinkamos kokybės patiekalai, nepaneigti atsakovo duomenys, kad pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis, pagal kurį pusryčiams duodamas margarinas, hidrinti riebalai nėra išduodami, išduoti maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais, pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas.

43.       Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl teisės naudotis pasivaikščiojimo kiemeliais yra nepagrįsti. Pareiškėjo nusiskundimai nekonkretūs ir abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kada ir kokie kiemeliai buvo nesutvarkyti ar pareiškėjas negalėjo pasivaikščioti juose, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su pasivaikščiojimo kiemeliais ir pareiškėjo teise pasivaikščioti.

44.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri palankesnė atsakovui, ir kad esant teismų precedentų kolizijai turi būti taikomas tas precedentas, kuris palankesnis suimtajam ar nuteistajam, taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė reikalavimų dėl vienodos teismų praktikos formavimo, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokia konkrečiai teismų praktika, pareiškėjo manymu, teismas turėjo vadovautis, nenurodyta, nuo kokios teismų praktikos, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nukrypo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo skundo aplinkybių turėtų būti pripažintos neatitinkančios administracinių teismų praktikos.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

46.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog dėl teisės lankytis EŽTT ir Jungtinių Tautų Organizacijos interneto tinklalapiuose pažeidimo jis patyrė kokias nors konkrečias pasekmes. Atsižvelgusi į byloje nustatyta aplinkybes, remdamasi nurodyta EŽTT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo formos, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepagrindė, jog būtent dėl pažeidimo, susijusio su teisės gauti informaciją ribojimu, jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais, nes kiti skunde nurodyti pažeidimai, kaip jau minėta, nepasitvirtino. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

47.       Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, konstatuojant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė naudojantis ribota interneto prieiga gauti informaciją apie Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Jungtinių Tautų Organizaciją, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė gauti informaciją.

Pareiškėjo J. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė