Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-128-922/2018

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00210-2018-7

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.2.1.; 14.1.; 21.9.10.; 21.10.4.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. gruodžio 28 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjos) D. K. atstovei advokatei Daliai Averkienei,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus (toliau – ir institucija arba NŽT) atstovei Živilei Akulavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) skundą dėl 2018-10-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018 (toliau – nutarimas) panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

D. K. 2018-10-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018 yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 2 dalį už pakartotinį privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, o konkrečiai dėl to, kad 2018-08-10 patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. K., žemės ūkio naudmenų dalis (apie 1,20 ha) apleista, žemė nesutvarkyta taip, kad būtų galima naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. 2017-11-07 dėl minėto Žemės sklypo dalies (1,20 ha) nesutvarkymo taip, kad būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį D. K. buvo paskirta nuobauda - įspėjimas.

D. K. 2018-10-22 skundu prašo panaikinti 2018 m. spalio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su tokiu nutarimu, nes jis priimtas nenustačius visų faktinių aplinkybių, neįvertinus pareiškėjos kaltės, netinkamai taikant teisės normas. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai D. K. (toliau – Žemės sklypas). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad minėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Žemės sklypo plotas yra 8.51 ha. Iš šio ploto žemės ūkio naudmenų plotas viso: 5.36 ha, iš jo ariamos žemės plotas - 4.16 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas - 1.20 ha; miško žemės plotas: 1 ha, kelių plotas - 0.05 ha, kitos žemės plotas - 2.1 ha. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad žemės sklypo žemės ūkio naudmenų dalis apleista, žemė nesutvarkyta taip, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį. Iš tokio nutarimo visiškai neaišku, kokia sklypo dalis apleista ir kaip ir kokiu teisiniu pagrindu ją reikėtų sutvarkyti. Nutarime nurodoma, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolę 2018-08-10 atliko NŽT Varėnos skyrius. Šis skyrius pareiškėjai yra atsiuntęs 2018-08-10 raštą Nr. 3SD-4568(14.3.104) „Dėl nustatyto galimo administracinio teisės pažeidimo" ir pridėtą 2018-08-10 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 3ŽN-110-(14.3.73). Pastarajame akte nurodyta, kad žemės sklypo pietvakarinė dalis (apie 4 ha) naudojama žemės ūkio veiklai, žemė dirbama. Žemės sklypo plotas, einant šiaurės rytų kryptimi už suarto žemės ploto ir iki šiaurės rytiniame žemės sklypo plote (apie 3 ha) esančio miško - apleistos žemės ūkio naudmenos; sužėlęs medelynas, apleistas plotas šiaurinėje dalyje, dauba; žemė apauganti mišku. Patikrinimo aktu daroma išvada, kad žemės sklypo dalis (apie 1,20 ha) netvarkoma taip, kad būtų tinkama naudoti pagal paskirtį. Iš tokių NŽT išvadų, priimtų Patikrinimo aktu, skundžiamu nutarimu, visiškai neaišku, kurią žemės sklypo dalį reiškia naudoti pagal paskirtį. Patikrinimo aktu nustatyta, kad apie 4 ha žemės yra ariama (kaip ir nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, jog ariama žemė yra 4,16 ha). Kita likusi žemė nėra ariama. Kaip minėta, žemės sklype yra skirtinga žemė: žemės ūkio naudmenų, pievų, miško žemė, kitos žemės plotas. Dalis žemės yra po buvusiais sodybos statiniais, šalia likusių jų pamatų. Neaišku, kuri žemės sklypo dalis negali būti naudojama pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše atskirai indeksuota miško vertė (658 Eur), miško medynų vertė (518 Eur). Taigi, išvada, kad sužėlę medynai šiuo atveju nereiškia, kad sklypas apleistas. Netgi 2,10 ha yra kitos žemės plotas. Nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kur aiškiai nurodyta, kad sklype yra pelkės ir šaltinynai. Šios žemės dalies iš viso negalima kaip nors naudoti. Iš NŽT nutarimo ir kitų minėtų raštų visiškai neaišku, kokius pažeidimus turėtų pašalinti pareiškėja: iškirsti medelyną, užtikrinti buvusios sodybos teritoriją (nes rašoma, kad buvusios sodybos vietoje yra medelynas), nušienauti pievą ir t. t. Patikrinimo aktu nustatyta, kad yra pieva. Vadinasi pieva yra, ji nepanaikinta, ta žemės dalis gali būti naudojama kaip pieva. Tiksliai neįvardijus pažeidimo, nėra jokio pagrindo taikyti sankcijas. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina tiksliai suformuluoti kaltinimus asmeniui, nustatyti ir įrodyti, kad asmuo pažeidė būtent to teisės akto reikalavimus, kurie nurodyti protokole. NŽT 2018-08-10 rašte Nr. 3SD-4568(14.3.104) pareiškėjai nurodyta iki 2018 m. spalio 10 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Informuojama, kad 2018 m. spalio 11 d. bus atliktas pakartotinis patikrinimas. Vis tik, institucija nustačiusi terminą, ir netgi nesulaukusi, kol pasibaigs šis nustatytas terminas, jau 2018 m. spalio 2 d. priima nutarimą ir pareiškėjai skiria baudą. Tai įrodo NŽT veiksmų nenuoseklumą ir prieštaravimą savo pačios nurodymams. Sklypą pareiškėja paveldėjo tik 2015 m. kovo 16 d., dar iki pareiškėjai paveldint sklypą, jo (sklypo) dalyje buvo augantys medžiai. Medžiams, augantiems sklype, yra virš trisdešimt metų, kuriems kirsti būtinas sutikimas ir atitinkamas leidimas. Nesant tokio leidimo, savavališkas medžių kirtimas sudarytų pagrindą teigti, kad pareiškėja padarė dar vieną administracinį nusižengimą. NŽT teiginys, kad sklype auga medelynai ir įpareigojimas sutvarkyti žemės sklypą, yra neteisėtas dar ir dėl to, kad skatina daryti administracinį nusižengimą. Pareiškėjai priklausantį kelią NŽT sprendimais priskyrus kaimyniniam sklypui ir nenustačius jokio servituto, apribotos galimybės patekti į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Ši aplinkybė taip pat svarbi vertinant pareiškėjos kaltę dėl sklypo naudojimo. Didžioji dalis sklypo iki tos dalies, kurioje auga medžiai, sužėlę medynai, yra ariama, auginami javai. Dėl to pareiškėja neturi teisės važiuoti per pasėlius į likusią sklypo dalį, nes tai užtrauktų taip pat administracinę atsakomybę. Nutarimas priimtas neįvertinus pareiškėjos kaltės, kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis, neatsižvelgus į tai, kad ieškovė neturėtų realios galimybės įvykdyti NŽT reikalavimų netgi tuo atveju, jeigu tie reikalavimai - sutvarkyti žemės sklypą - butų teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėjos D. K. atstovė teismo posėdžio metu prašė panaikinti 2018 m. spalio 2 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną bei priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus įrodymus.

Institucijos, kurios atstovas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepimu į pareiškėjos D. K. skundą prašo pareiškėjos skundo reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad 2017-05-26 Varėnos skyrius gavo Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos persiųstą nagrinėti pagal kompetenciją M. C. prašymą dėl netvarkomo ir apleisto gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio D. K.. 2017-06-27 Varėnos skyriaus specialistai atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę Žemės sklype. Patikrinimo metu nustatyta, kad dalyje Žemės sklypo vykdoma žemės ūkio veikla, dalyje žemės sklypo auga miškas (įtraukta į miškų kadastrą), o dalis Žemės sklypo pietrytiniame pakraštyje apleista, vietomis auga medžių savaiminukai, krūmai, dilgėlės, žemė nesutvarkyta taip, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį. 2017-09-21 Varėnos skyrius vėl gavo Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos persiųstą nagrinėti pagal kompetenciją M. C. prašymą, kuriame nurodomos naujas aplinkybes, jog ne tik pietrytinis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pakraštys apleistas, dėl kurio jų prašymu buvo atliekami ankstesni patikrinimai, bet ir pietvakarinė žemės sklypo dalis. 2017-11-07 D. K. atvyko į Varėnos skyrių ir jai dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio pirmoje dalyje numatyto nusižengimo požymius, buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą. Institucija nurodo, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Žemės įstatymo 21 str. 1 punkte, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį (pvz. žemės ūkio, vandens ūkio ar kt.) ir naudojimo budą (ūkinių miškų sklypai, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kt.). Surašant 2017-10-13 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 3SŽN-141-(14.3.73.), buvo parengta situacijos schema, kurioje aiškiai nurodyta, kurios sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys yra apleistos (schemoje tos sklypo dalys apibrauktos juodai ir pažymėtos kaip „netinkama", iš viso 5 plotai). Vidurinėje sklypo dalyje yra du apleisti plotai, kur auga savaiminukai medeliai, pieva nešienaujama. Vidurinėje apleisto ploto dalyje (pievoje) auga žydinčios usnys, dilgėlės, garšvos. Žemės sklypo dalis neprižiūrima ir netvarkoma taip, kad būtų tinkama naudoti pagal paskirtį. Apleisto žemės ploto pietrytinėje dalyje buvusios sodybos liekanos apaugusios labai tankiai sužėlusiais medeliais. Einant šiaurės rytų kryptimi už suarto žemės ploto, yra apleistos žemės naudmenos. Apleisto ploto šiaurinėje dalyje ir juostoje, einančioje palei mišką, bei dauba rytinėje dalyje, kuri ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemė, apauganti mišku. Pareiškėjos teiginys, jog ji nežino, kaip sutvarkyti apleistą sklypo dalį, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teiginį, jog nežino, kaip sutvarkyti apleistą sklypo dalį, paneigia pareiškėjos 2018-10-02 paaiškinimas dėl planuojamų sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbų. Jame nurodoma, kad dėl gamtinių sąlygų (sausros) negalėjo atlikti anksčiau miško ir apleistos sklypo dalies valymo (kirtimo) darbų, tačiau jie bus atlikti iki šių metų lapkričio mėnesio pabaigos. Matyti, kad pareiškėjai nekyla abejonių, kaip pašalinti pažeidimus (valymo (kirtimo) darbai). Kad nekyla abejonių, kaip tai padaryti, patvirtina ir ankstesnis 2017-09-21 D. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad šienauti ir kirsti sumedėjusių augalų negali, nes laiko ir deklaruoja bites, o šie augalai reikalingi bitininkystei. Šios aplinkybės patvirtina, kad pažeidėja suprato ir pripažino, kad padarė pažeidimą, ir žino, kaip juos pašalinti. 2018-10-02 pareiškėja neneigia pažeidimo (paaiškina, kodėl nebuvo atlikti konkretūs veiksmai), o nurodydama, kaip ketina pašalinti pažeidimus (detalizuoja, kad susitarta su miško medienos perdirbėjais dėl miško valymo, kirtimo), parodo, kad jai nekyla abejonių, kaip juos pašalinti (skunde, atvirkščiai, teigiama, kad pareiškėja nežino, kaip tai padaryti.

Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, kad 2018-10-02 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, prašė jį palikti nepakeistą.

Teismas

konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino D. K. pareikštas kaltinimas padarius veiką numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 2 dalyje (pakartotinis privačios nuosavybės žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį).

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių abiejų teisės pažeidimo sudėties elementų – tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės (kaltės) buvimą. Priešingai, - byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. K. nepadarė pažeidimo, dėl kurio ji buvo pripažinta kalta, t. y., nėra aišku už kokį konkrečiai žemės ploto nesutvarkymą (ne tik dydis 1,20 ha, bet ir lokalizacija) jai paskirta bauda, kuo pasireiškė Žemės sklypo dalies nesutvarkymas bei pareiškėjos kaltė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia), todėl jos skundas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Kaip yra nurodžiusi pareiškėja, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Žemės sklypo plotas yra 8.51 ha, iš šio ploto žemės ūkio naudmenų plotas viso: 5.36 ha (iš jo ariamos žemės plotas - 4.16 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas - 1.20 ha); miško žemės plotas: 1 ha, kelių plotas - 0.05 ha, kitos žemės plotas - 2.1 ha, o tai reiškia, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra nemažo ploto (8,51 ha), jis yra nvienalytis, jame yra ir miško, todėl neįmanoma vizualiai vienu metu matyti jo viso, kaip vieno vieneto su visais ribas žyminčiais taškais. Visą sklypo plotą su jo kraštinėmis galima būtų matyti tik iš palydovinės nuotraukos. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime yra nuoroda į 2018-08-10 NŽT raštą, kurio priedai yra dešimt fotonuotraukų (b. l. 52-60). Iš šių fotonuotraukų, kurias galima laikyti sudėtine skundžiamo nutarimo dalimi, galima matyti, jog yra fiksuota 2018-08-10 dienos situacija Žemės sklype (yra nufotografuotas avietynas, daugiametės žolės, usnys, garšvos, dilgėlės). Byloje esančiais duomenimis, pareiškėja yra susipažinusi su šiais dokumentais. Vis dėlto pareiškėjai ir netgi bylą nagrinėjančiam teismui yra neaiški pačio Žemės sklypo apleistos vietos (vietų), jeigu tai laikyti apleidimu, lokalizacija. Paminėtina, kad pareiškėjai privalomai turėjo būti labai aiškiai ir detaliai atskleista jos tariamo nusižengimo esmė – kur konkrečiai ji yra apleidusi žemę, vėliausiai iki 2018-10-02, tada, kai buvo surašytas skundžiamas nutarimas. Tačiau to, pagal byloje esančius duomenis, nebuvo padaryta.

Pripažintina, kad pareiškėja faktiškai negalėjo suprasti ir nesuprato už ką yra nubausta, t. y. neatskleista, neįrodyta objektyvioji pusė. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra konkrečiai atskleista ne tik konkreti nusižengimo vietos lokalizacija, bet ir teisiškai nepagrįstas pats apleidimo, nesutvarkymo faktas. Institucija, kurioje dirba atitinkamos specializacijos (žemės, jos naudojimo) pareigūnai, kuriems taikomi aukštesni, kaip profesionalams, reikalavimai, byloje teisiškai nepagrindė kodėl avietynas, daugiametės žolės, usnys, garšvos, dilgėlės ir kita prilyginama apleistai žemei, tokiu būdu apleidimo, nesutvarkymo fakto atskleidimui neskirdami deramo dėmesio. Teismo vertinimu, pareiškėjai turėjo būti aiškiai atskleista kokie konkrečiai augalai ir panašios aplinkybės lemia tai, kad Žemės sklypo dalis yra laikoma nesutvarkyta. Kaip pavyzdžiui galėjo būti paminėti Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės aprašo reikalavimų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 3D-327) ar kitų analogiškų teisės aktų reikalavimų, konkrečių punktų, straipsnių pažeidimai. Šiuos teisės aktus ne tik privalo žinoti, bet ir savo veikloje naudoti žemės tvarkymą išmanantys pareigūnai, nes jiems taikomi aukštesni reikalavimai. Baudžiant asmenį nepakanka vadovautis paprastam fiziniam asmeniui būdingu supratimu apie tai kaip turi atrodyti apleista žemė. Sklypo dalies apleidimo faktas teisiškai turėjo būti pagrįstas konkrečiam nusižengimo faktui 2018-08-10. Iš skundžiamo nutarimo, iš kurio yra nuoroda į 2018-08-10 NŽT raštą, tarp kurio priedų yra dešimt fotonuotraukų (b. l. 52-60), o ne iš seniau buvusių įvykių pareiškėjai turėjo būti aišku už ką tiksliai ji yra baudžiama. Jeigu skundo nagrinėjimo metu Institucija ir dėjo pastangas ištaisyti padėti, atskleisti nusižengimo esmę, to nepakanka, pripažinti 2018-10-02 nutarimą pagrįstu. Atitinkamai teismas laiko pagrįstu pareiškėjos teiginį, jog ji nežino, kaip sutvarkyti apleistą sklypo dalį, nes nėra aišku kurioje konkrečioje sklypo vietoje, kokius augalus ji turi pašalinti.

Kaip yra nurodžiusi pareiškėja, NŽT 2018-08-10 rašte Nr. 3SD-4568(14.3.104) jai nurodyta iki 2018 m. spalio 10 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, informuojama, kad 2018 m. spalio 11 d. bus atliktas pakartotinis patikrinimas. Pastebėtina, kad Institucija nustačiusi terminą, ir netgi nesulaukusi, kol jis pasibaigs, jau 2018 m. spalio 2 d. priima nutarimą ir pareiškėjai skiria baudą. Teismo vertinimu pareiškėja pagrįstai nurodo šį NŽT veiksmų nenuoseklumą ir dviprasmybę, nes yra duodamas terminas savanoriškai sutvarkyti Žemės sklypą, bet nepaisant šio termino, nelaukiant jo pabaigos, pareiškėja yra nubaudžiama pinigine sankcija už nesutvarkymą. Tai teismas laiko pareiškėjos klaidinimu ir Institucijos veiksmų prieštaravimu savo pačios sprendimams. Tai, kad pareiškėja 2017-11-07 yra nubausta įspėjimu, esą ji viską suprato ir pripažino kaltę niekaip neįtakoja jos teisės skųsti 2018-10-02 priimto nutarimo ir savaime neįrodo Institucijos veiksmų teisėtumo tiriant kitą – 2018-08-10 nusižengimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ATPK 249 straipsnyje buvo nurodyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje patikslinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, konkrečiai nurodant, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. birželio 9 d.) 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; taip pat proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (44 straipsnio 6 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis įstatymas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (nuo 2017 m. sausio 1 d. Administracinių nusižengimų kodeksas) reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, todėl pirmiau nurodytos ABTĮ 44 straipsnio nuostatos dėl proceso išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-1093/2009 yra konstatavęs, jog išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas yra sureguliuotas, todėl panašių ABTĮ VI skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, taikymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negalimas. Šio skirsnio normose nustatyta proceso šalių išlaidų atlyginimo tvarka pagal savo specifiką (proceso šalių padėtį) taikytina tik ginčo administracinėse bylose. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje priimto procesinio sprendimo nustatyta tvarka neapskundus administraciniam teismui, negali būti taikomos ir ABTĮ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Vadovaujantis aukščiau nurodoma teismų praktika, pareiškėjos atstovės 2018-12-11 prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 183) nurodytas teisinis bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindas Administracinių bylos teisenos įstatymas yra nepagrįstas, tačiau teismui pakanka tinkamai suformuluoto prašymo dalyko ir faktinio pagrindo tam, kad būtų nagrinėjamas šis pareiškėjos atstovės prašymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nagrinėjamos faktinės situacijos teisinė reikšmė yra ta, kad yra tenkinamas pareiškėjos skundas, atitinkamai pagal bendruosius teisės principus iš pralaimėjusios šalies laimėjusiai šaliai turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju yra taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios proceso išlaidas ir jų atlyginimą.

Byloje pareiškėja yra pateikusi du mokėjimo dokumentus (b. l. 184, 185), kuriais įrodoma, kad ji 2018-10-21 ir 2018-12-10 yra sumokėjusi 1080 Eur sumą advokatei už jai administracinio nusižengimo byloje teiktą teisinę pagalbą.

Yra būtina nustatyti ar ieškovės patirtos 1080 Eur išlaidos gali būti laikomos proceso išlaidomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro kitos (ekstraordinarinės) išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, šiuo atveju, turėdamas diskrecijos teisę tam tikras išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos aplinkybes, į tai, kad pareiškėja turėjo gintis nuo jai pareikšto kaltinimo, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, ieškovės patirtas 1080 Eur išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis.

Asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Taigi pažeidėjas neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis turi subjektyvią teisę gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs teisės pažeidimą. Tai jis gali daryti pats arba pasirinkdamas gynėją (ATPK 272 str.). Valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą (Konstitucijos 31 straipsnis 6 dalis). <.......> nei ATPK, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas. Tačiau Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos pareigūnai. <......> Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau šioje nutartyje paminėta, tai yra kad įstatymais negalima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė (ir (arba) moralinė) žala neatlyginama, sprendžia, kad Kauno m. Savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala privalo būti atlyginta, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas, o Kauno m. apylinkės teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, nepagrįstai atsisakė patenkinti A. Z. turėtas išlaidas teisinei advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti. Šiuo atveju anksčiau minėtas Konstitucijos nuostatas atitinka CK 6.271 str., todėl juo ir remiamasi šioje byloje. Pažymėtina, kad tokios pačios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimų bylas (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. A63 – 2176/2011) (Kauno apygardos teismas 2012-04-13 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-153-579/2012).

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso teisėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis), lygiai taip pat, kaip ir civilinio proceso teisėje galioja bylos laimėtojo – pralaimėtojo statusai su atitinkamomis pasekmėmis (bylinėjimosi išlaidų priteisimu).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos D. K. administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, tai prilygsta jos išteisinimui, o jos turėtos bylinėjimosi išlaidos prilygsta turtinei žalai, kuri šiuo atveju turi būti atlyginta. Toks atlyginimas (bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš juridinio asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) atitinka Konstituciją, kuri neriboja žalos atlyginimo (priteisimo) galimybių, kai turtinę žalą neteisėtais veiksmais padaro pačios valstybės institucijos pareigūnai, o taip pat atitinka ir Lietuvos teismų praktiką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi, 666 straipsniu

nutaria:

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2018-10-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, pareiškėjos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1080,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme patirtų išlaidų.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja                                        Loreta Janiulytė