Civilinė byla Nr. 2-1520/2014
Teisminio proceso Nr.2-55-3-02621-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 100.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Spectra System AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Spectra Systems AG ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Girotransa“ dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 759 616 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimu atsakovas prašė įpareigoti ieškovą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 20 000 eurų sumą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi nustatė ieškovui Spectra Systems AG terminą iki 2014-06-16 įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 10 000 Lt sumą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui. Nurodė, kad CPK 794 str. 1 d. yra numatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs galimų bylinėjimosi išlaidų dydį, vadovaudamasis CPK 795 str. nustatė ieškovui terminą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Lt dydžio užstatą.
- Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas Spectra Systems AG prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti užstatą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo prašymą įpareigoti apeliantą sumokėti užstatą būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vien faktas, jog apeliantas yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir įpareigoti apeliantą sumokėti užstatą atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Apeliantas yra Šveicarijoje įregistruotas juridinis asmuo, todėl vadovaujantis 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsniu bei 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsniu, yra draudžiama reikalauti užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 794 str. 2 d. 4 p.).
2. Draudimas taikyti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, apelianto teigimu, išplaukia ir iš Europos Sąjungos teisės. E. T. teismas yra išaiškinęs, kad tuomet, kai bylinėjasi Europos Sąjungoje veikiantys teisės subjektai, užstato taikymas vieno asmens atžvilgiu kito asmens galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti reikštų Europos Bendrijos sutarties 59 ir 60 straipsnių nuostatų dėl laisvo paslaugų teikimo ir nediskriminavimo pilietybės pagrindu, pažeidimą.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą užtikrinti atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai ši pareiga netaikoma. Be kitų įstatyme numatytų atvejų, CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga netaikoma ir tuo atveju, jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK794 str. 2 d. 4 p.).
Draudimas taikyti užstatą įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, kuriame numatyta, kad joks užstatas ar įnašas, kad ir kaip pavadintas, negali būti nustatytas vienos iš susitariančiųjų valstybių piliečiams ar juridiniams asmenims, nuolat joje gyvenantiems ar turintiems buveinę, dėl jų priklausymo užsienio valstybei, dėl jų gyvenamosios vietos ar buveinės nebuvimo valstybėje, kurioje vyksta teismo procesas, jei šie asmenys dalyvauja jame kaip ieškovai ar tretieji asmenys. Analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvė (1954 m. kovo 1 d. Hagos Konvencija Lietuvoje įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 16 d., o 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija – 2000 m. gegužės 31 d.). Remiantis Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos tinklapyje pateikiama informacija, Šveicarija taip pat yra abiejų šių konvencijų dalyvė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra Šveicarijoje registruotas juridinis asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal minėtas Hagos konvencijas, iš ieškovo draudžiama reikalauti užstato.
Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto argumentai dėl draudimo taikyti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti vadovaujantis Europos Sąjungos teise atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Šveicarija nėra Europos Sąjungos narė.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 10 000 Lt sumą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsakovo prašymas įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti atsakovo prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.