Civilinė byla Nr. e2A-156-864/2026
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00593-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5902-758/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų agroservisas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Zarasų rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Zarasų agroservisas“ (toliau – ir pareiškėja) prašė nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus: inžinerinius statinius (kitos paskirties): tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „t“ – 1-16, 3-17, 12-18), kiemo dangą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „b1“, „b2“), kiemo dangą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „b3“), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai).
2. Suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad jame nurodytų Statinių valdymas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytas sąlygas. Suinteresuotas asmuo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė faktą, kad UAB „Zarasų agroservisas“, juridinio asmens kodas 187858769, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – inžinerinius statinius (kitos paskirties): tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „t“ – 1-16, 3-17, 12-18), kiemo dangą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „b1“, „b2“), kiemo dangą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „b3“), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus.
5. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų dokumentų nustatė, kad:
5.1. 1992 m. rugpjūčio 25 d. tuometinė Lietuvos Respublikos Zarasų valstybinė agroserviso įmonė buvo suskaidyta į smulkesnius subjektus – įmones: Zarasų valstybinę agroserviso įmonę, Zarasų valstybinę mechanizavimo paslaugų ir gamybos įmonę, Zarasų valstybinę autotransporto paslaugų įmonę ir Zarasų valstybinę tiekimo įmonę.
5.2. Remiantis 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Zarasų valstybinės agroserviso įmonės įsakymu Nr. 50 (įsakymo 3 punktas), Zarasų valstybinei agroserviso įmonei (šiuo metu – UAB „Zarasų agroservisas“, t. y. pareiškėjai) buvo perduotos remonto dirbtuvės, automobilių techninio aptarnavimo (TA) punktas, sandėlis, pagalbinės patalpos, esantys (duomenys neskelbtini).
5.3. 1996 m. kovo 19 d. Utenos apskrities valdytojo sprendimu Nr. 63 pareiškėja gavo leidimą registruoti pastatus, t. y. traktorių remonto dirbtuves, automobilių remonto dirbtuves, dirbtuves, akumuliatorinę, kompresorinę, ūkio pastatą, degalų sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, yra įregistruoti šie, (duomenys neskelbtini) esantys, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. pastatas – dirbtuvės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – kompresorinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
5.4. Dar 1992 ir 1996 metais minėti pastatai nebuvo identifikuoti, t. y. statiniams nebuvo suteikti unikalūs numeriai, jų pavadinimai skyrėsi, nors tai tie patys statiniai, kurie šiai dienai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pagal 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Zarasų valstybinės agroserviso įmonės įsakyme Nr. 50 nurodytus duomenis (aprašytus statinius), nekilnojamąjį turtą sudaro: pastatas – dirbtuvės, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apimantis remonto dirbtuves, automobilių TA punktą ir pagalbines patalpas; pastatas – kompresorinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka įsakyme nurodytas sandėlis. Pagal 1996-03-19 Utenos apskrities valdytojo sprendimą Nr. 63, nekilnojamąjį turtą sudaro: pastatas – dirbtuvės, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apimantis traktorių remonto dirbtuves, dirbtuves bei akumuliatorinę; pastatas – kompresorinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apimantis kompresorinę; ir pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka sprendime nurodytas degalų sandėlis (ūkio pastatas yra parduotas).
5.5. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatyti minėti statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Zarasų rajono savivaldybė. Žemės sklype yra inžinerinių statinių (kitos paskirties) – kiemo (parkavimo) aikštelės (kiemo danga) ir tvora, kuriuos naudoja ir valdo išimtinai pareiškėjas UAB „Zarasų agroservisas“.
5.6. Visų šių statinių (tiek pastatų, tiek inžinerinių statinių) eksploatacijai, dar 2002 m. spalio 17 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N 43-363, kuria minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjai, o 2022 m. spalio 14 d. sudarytas susitarimas pakeisti sutartį Nr. 42SŽN-249-(14.42.55.).
5.7. Šiuo metu žemės sklypo nuomos sutartis 2023 m. lapkričio 6 d. NŽT sprendimu nebuvo pratęsta, nurodžius, kad jai nėra pateikti duomenys apie inžinerinių statinių – aikštelių (kiemo dangos) savininką, o nuo to priklauso, kokia dalis (koks plotas) žemės sklypo būtų išnuomota pareiškėjui.
5.8. NŽT pasiūlė pareiškėjai įregistruoti savo nuosavybės teises į šiuos inžinerinius statinius, taip išviešinant šią turimą daiktinę teisę ir po to nuomos sutartis bus pratęsta. Tuo tikslu, pareiškėjos iniciatyva VĮ Registrų centras atliko kadastrinius matavimus ir 2025 m. kovo 10 d. suformavo naują nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyti šie inžineriniai statiniai: tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėta plane „t“ – 1-16, 3-17, 12-18), kiemo danga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėta plane „b1“, „b2“), kiemo danga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėta plane „b3“).
5.9. Šiuos inžinerinius statinius kartu su kitais pastatais nuo pat 1992 m. spalio mėn. pareiškėja viena valdo, prižiūri, rūpinasi jais ir naudoja juos pagal paskirtį.
5.10. 2025 m. balandžio 16 d. pareiškėja su visais turimais dokumentais kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras su prašymu įrašyti inžinerinių statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.
6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad UAB „Zarasų agroservisas“ daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – inžinerinius statinius (kitos paskirties): tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „t“ – 1-16, 3-17, 12-18), kiemo dangą, kurios unikalus (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „b1“, „b2“), kiemo dangą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „b3“), esančius (duomenys neskelbtini). Daiktai, kuriems prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nėra registruoti kito asmens vardu, apie bylos nagrinėjimą paskelbus viešai, dėl patraukimo suinteresuotais asmenimis niekas nesikreipė.
7. Įvertinęs tai, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, bei tai, jog nėra įrodymų paneigiančių byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pareiškėjos pareiškimą pirmosios instancijos teismas tenkino ir pripažino nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir NŽT arba apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-5902-758/2025 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, nes netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja Statinius įgijo įgyjamosios senaties būdu, bylą išnagrinėjo neįtraukęs visų suinteresuotų: valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija). Pagrindiniai skundo motyvai:
10. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos siekiamo įteisinti įgyjamosios senaties būdu kiemo dangų užstatyto ploto atitikties kiemo dangų plotui, kurį pareiškėja valdė kaip savo pagal 1993–2002 metų laikotarpiu atliktų inventorizacijų duomenis, kurie patvirtina, kad 1981 m. statybos kiemo asfaltbetonio dangos plotas iki 1993-2002 m. buvo 3201,88 kv. m. Pareiškėja pagal įgyjamą senatį įgyja Statinius pagal 2025 m. balandžio 10 d. VĮ Registrų centro matininkės R. J. parengtą Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodytas kiemo dangų b1, b2, b3 bendras plotas – 6176,45 kv. m (iš jų b1 – 3582,47 kv. m, b2 – 1492,46 kv. m, b3 – 1101,52 kv. m).
11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad Pareiškėja į bylą nėra pateikusi 1993-2002 m. inventorizacijų metų parengtų statinių išdėstymo planų, ir neįsitikimo, ar VĮ Registrų centre tokie duomenys nėra saugomi.
12. Teismas nevertino, kad Lietuvos Respublikos Zarasų valstybinės agroserviso įmonė 1992 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 50 Statinių nebuvo perdavusi Zarasų valstybinei agroserviso įmonei, o pastaroji 1993 m. rugpjūčio 20 d. įsteigtai UAB „Zarasų agroservisas“ (juridinio asmens kodas 187858769) nebuvo perdavusi daugiau statinių, nei buvo teritorijoje.
13. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis VĮ Turto banko ir Statybos inspekcija. Apeliantė teigia, jog VĮ Turto bankas (juridinio asmens kodas 112021042, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) turėjo būti įtraukta į bylą suinteresuotus asmeniu, kad tinkamai būtų atstovaujami valstybės interesai. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 2002 m. sausio mėn. atliktų inventorizacijų duomenis UAB „Zarasų agroservisas“ valdomo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo dangų plotas buvo 3201,88 kv. m, o pareiškėja siekė įteisinti 6176,45 kv. m kiemo dangų plotą, pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Statybos inspekciją, kad tinkamai būtų įvertintas statybos teisėtumas ar pastatytų statinių įteisinimas neteismine tvarka.
14. Pareiškėja atsiliepimu apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-5902-758/2025 bei priteisti iš apeliantės pareiškėjos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjos vertinimu, visi bylos baigtimi suinteresuotus asmenys buvo į procesą įtraukti, tinkamai informuoti, surinkti ir išsamiai ištirti visi rašytiniai įrodymai. Nurodo, jog byloje nebuvo keliamas klausimas, kad ginčo statiniai priklauso valstybei ar kitokiu būdu galimas viešo intereso pažeidimas, todėl jokio pagrindo į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti VĮ Turto banką nebuvo. Kadangi žemės sklypas, ant kurio yra pareiškėjos ir ginčo statiniai, perduotas patikėjimo teise valdyti Zarasų rajono savivaldybei, minėtas asmuo pagrįstai ir dalyvavo procese suinteresuotu asmeniu. Pareiškėja vertina, kad ir Statybų inspekcija nėra trauktina suinteresuotu asmeniu, kadangi, pareiškėja nevykdė Statinių statybų ir nepadidino inžinerinių statinių plotų. O turint duomenų esant kitaip, tą turėtų įrodinėti ne pareiškėja o pati apeliantė. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais paduodamas Statybos inspekcijai, tačiau atkreipia dėmesį, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Ginčo statiniai pastatyti iki 1999 m, taigi, nuo jų statybos meto praėjo ženkliai daugiau nei 20 metų. Taigi Statybos inspekcija nenagrinėja tokių senų statinių statybos teisėtumo ir tai dar vienas pagrindas, rodantis, kad j neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir neturėjo būti įtraukta dalyvauti byloje. Kita vertu, pareiškėja mano, kad apeliantė kelia klausimus, kurie galėjo būti išspręsti pirmosios instancijos teisme, jei apeliantė būtų aktyviai dalyvavusi procese ir pateikusi atsiliepią ar atvykusi į teismo posėdį.
15. Taip pat prašo spręsti, ar apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nelaikytina piktnaudžiavusi procesinėmis teisės normomis, o tokią aplinkybę nustačius – taikyti apeliantei Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - ir CPK) 95 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją.
16. Suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė apeliacinio skundo ribų peržengimo pagrindų.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino pareiškėjos UAB „Zarasų agroservisas“ pareiškimą ir nustatė faktą, kad UAB „Zarasų agroservisas“, juridinio asmens kodas 187858769, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – inžinerinius statinius (kitos paskirties): tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „t“ – 1-16, 3-17, 12-18), kiemo dangą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „b1“, „b2“), kiemo dangą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtą plane „b3“), esančius (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvų kontekste.
19. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).
20. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
21. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011) nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, tai yra pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
22. Šiuo atveju, visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog nei ginčo statiniai, nei nuosavybės teisės į jį VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti ir tik pačios pareiškėjos iniciatyva jie buvo identifikuoti ir jiems suteikti unikalūs numeriai, savaime nepaneigia šio turto galimos priklausomybės valstybei ar savivaldybei, kaip sąlygos, kuriai esant negalimas nekilnojamojo turto įgijimas pagal įgyjamąją senatį.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme įtvirtintas draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-67/2011). Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
24. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, teismas netyrė ir nevertino ginčo statinių sukūrimo aplinkybių (kur tokie dokumentai saugomi ir ar yra išlikę). Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką, kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise laikomi statiniai, kurie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, t. y. sovietiniais metais, ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl statinių galimo neapskaitymo kaip valstybės turto netyrė ir nevertino. Kadangi į bylą nebuvo įtrauktas suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054, „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“, pagrindu atstovauja valstybės interesus bylose dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir kitose bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, kai šis turtas neperduotas kitai valstybės institucijai ar įstaigai; kai minėtas turtas perduotas valdyti, naudoti ar juo disponuoti kitai valstybės institucijai ar įstaigai. Taigi darytina išvada, kad teismas, neįtraukdamas į bylą valstybės interesus atstovaujančio suinteresuoto asmens, negalėjo konstatuoti sąlygų viseto egzistavimo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui nustatyti.
25. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas ir nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos yra pagrindas panaikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 321 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi nustatyti proceso teisės normų pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių buvo netinkamai atskleista bylos esmė, nes teismas byloje neišsprendė klausimo dėl statinių galimo priklausymo valstybei, neįtrakę jos interesus atstovaujančios institucijos suinteresuotu asmeniu. Šių aplinkybių nustatymas ir įvertinimas, apeliacinio teismo vertinimu, reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi. Apeliacinės instancijos vertinimu, šia nutartimi konstatuoti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
26. Tenkinus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, nėra pagrindo pripažinti esant jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-5902-758/2025 panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Mikonienė