VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Dianai Jonaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ENERGUS ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „ENERGUS POWER SOLUTIONS“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5 170,60 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priėmus ieškinį atsakovei buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti. Teismo nustatytu terminu atsakovė pateikė pranešimą dėl skolos ieškovei padengimo ir paprašė bylą nutraukti.
2020 m. rugpjūčio 20 d. byloje gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriame ieškovė pripažino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl pagrindinės skolos sumokėjimo, tačiau atkreipė dėmesį, jog ne visi jos pareikšti reikalavimai buvo įvykdyti, todėl prašo iš atsakovės priteisti 9,35 Eur palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės įvykdymo bei 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi teismas bylos nagrinėjimą skyrė teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 14 d. 8.30 val.
2020 m. rugsėjo 10 d. byloje gautas atsakovės prašymas bylą paskirtame teismo posėdyje nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas buvo įvykdytas, todėl yra visos prielaidos bylos nutraukimui. Pažymėjo, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nebendradarbiavo su ja, neatsakė į jos (atsakovės) 2020 m. liepos 10 d. raštą bei prašymą pateikti reikalavimą pagrindžiančius papildomus dokumentus, ir nepraėjus nei 4 dienoms kreipėsi į teismą su ieškiniu. Todėl mano, jog ieškovė nesiekė ginčo išspręsti ne teismo tvarka, o siekė tiesiog inicijuoti bylą teisme. Atitinkamai mano, jog bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos išimtinai dėl pačios ieškovės nesąžiningų ketinimų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ne visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, todėl negali būti atlygintos.
Į bylos nagrinėjimą atvykusi ieškovės atstovė pareiškė prašymą nutraukti bylą dalyje dėl sumokėtos skolos bei nurodė palaikanti reikalavimą dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Analogiškas prašymas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu gautas byloje per Epp.
Atstovė paaiškino, jog atsakovei buvo gerai žinomas skolos pagrindimas, tačiau atsakovė sąmoningai nesutiko su įskaitymu, nes jai buvo naudinga būti jos kreditore iki bus priimtas sprendimas dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo. Pažymėjo, jog reikšdama reikalavimą restruktūrizavimo byloje atsakovė rėmėsi tais pačiais dokumentai, nepagrįsdama reikalavimo pirminiais dokumentais, tačiau nesutikdama su įskaitymu prašė pirminių dokumentų, kurie jai ir taip yra žinomi, nes abi šalių bendrovės yra susijusios. Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų paaiškino, jog visos jos yra susijusios su ginčo dalyku esančios skolos išieškojimu. Atsakovei nemokant skolos buvo kreiptasi į advokatą, kuris surašė pretenziją, nes buvo tikimasi ginčą išspręsti taikiai. Dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų buvo patirta dėl pretenzijos parengimo.
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio ar jo dalies. Rašytiniu 2020 m. rugsėjo 14 d. pranešimu (į bylą įkeltas per Epp) bei teismo posėdžio metu ieškovės atstovė žodžiu pareiškė, jog atsisako reikalavimo atsakovei dėl 5 170,60 Eur paskolintų lėšų priteisimo, nes atsakovė įsiskolinimą padengė – 2020 m. liepos 28 d. sumokėjo 5 170,60 Eur skolą. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl teismas jį priima ir bylą šioje dalyje nutraukia.
Be minėtų reikalavimų ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu. Remiantis procesinių palūkanų teisiniu reglamentavimu ieškovei priklauso 6 procentų metinės procesinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. liepos17 d. iki skolos padengimo dienos – 2020 m. liepos 28 d. , t. y. 9,35 Eur (5 170,60 * 6 %) *11/365)). Atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas pilnai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 544,50 Eur už ieškinio parengimą bei 181,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų dėl įsiskolinimo analizės ir panešimo apie įskaitymą parengimą.
Susipažinus su ieškovės advokatui sumokėtomis išlaidomis sutiktina su atsakovės pozicija, jog dalis iš išlaidų – 181,50 Eur nėra patirtos nagrinėjamoje byloje, patirtos tikėtina siekiant išspręsti klausimą dėl šalių priešingų prievolių įvykdymo be teismo, t. y. dar nesant ginčo tarp šalių teisme. Todėl tokios išlaidos negali būti vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos CPK 88 straipsnio prasme, jos priskirtinos prie išlaidų, nurodytų CK 6.249 straipsnio 4 dalyje, vertintinos kaip nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 punktas), protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė materialaus, žyminiu mokesčiu apmokėto, reikalavimo dėl nuostolių, patirtų dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, atlyginimo byloje nereiškė, šios išlaidos nėra nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas nepasisako dėl tokių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, reikalavimą dėl 181,50 Eur advokatui sumokėtų išlaidų už kvalifikuotą teisinę pagalbą iki bylos teisme iškėlimo bei pranešimo apie įskaitymą paruošimą, teismas palieka nenagrinėtą.
Kitoje dalyje, vertindamas ieškovės patirtų 544,50 Eur advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Advokato pagalbos išlaidos už ieškinio surašymą neviršija nustatytų rekomendacijų, yra optimalios, todėl tenkintinos pilnai.
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovės priteistinas 25 procentų žyminis mokestis nuo po bylos iškėlimo patenkinto 5 170,60 Eur reikalavimo (nuo procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų žyminis mokestis neskaičiuojamas), t. y. 29 Eur.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
bylą dalyje dėl 5 170,60 Eur skolos priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti pilnai.
Priteisti ieškovei RUAB ENERGUS, juridinio asmens kodas 302571367, iš atsakovės UAB „ENERGUS POWER SOLUTIONS“ 9,35 Eur (devynis eurus ir 35 euro centus) palūkanų ir 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 euro centų ) bylinėjimosi išlaidų.
Prašymą dėl 181,50 Eur advokato pagalbos išlaidų iki bylos teisme iškėlimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „ENERGUS POWER SOLUTIONS“ 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok