Civilinė byla Nr. 2-68-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01566-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.3; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-1387-432/2023 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei advokatei N. W. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovės advokatės N. W. turtinės žalos atlyginimą – 846 140,34 Eur ir neturtinės žalos atlyginimą – 50 000 Eur, iš viso – 896 140,34 Eur.

2.       Ieškinyje nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala ieškovui kilo 2012 m. sausio 1 d. ir didėja kiekvieną mėnesį dėl priteistų periodinių sutuoktinės išlaikymo mokėjimų iki 2024 m. gruodžio 31 d., kurie atsirado dėl atsakovės netinkamo teisinių paslaugų teikimo atstovaujant ieškovui Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) dėl išlaikymo prievolių, konkrečiai dėl to, kad atsakovė nepateikė ieškovo apeliacinio skundo dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje dėl išlaikymo prievolių Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.), nepaisant daugybės ieškovo prašymų pateikti apeliacinį skundą, kuriuos ji ignoravo, ir taip praleido terminą pateikti apeliaciją. Todėl ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 846 140,34 Eur turtinę žalą ir 50 000 Eur neturtinę žalą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti sutartį su advokate N. W. dėl teisinės pagalbos ieškinyje nurodytoje byloje teikimo ir konkrečiai nurodyti ir pateikti įrodymus, kokius realius nuostolius patyrė ieškovas.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė sutarties su advokate dėl teisinės pagalbos nurodytoje byloje teikimo, todėl nebuvo galimybės nuspręsti, kokias pareigas turėjo advokatė, teikdama ieškovui teisinę pagalbą. Be to, iš ieškovo pateiktų advokatės elektroninių laiškų teismas sprendė, kad advokato atsakomybė galima, tik esant sudarytai sutarčiai, todėl įpareigojo ieškovą pateikti atsakovės atsakomybės pagrindą patvirtinančią sutartį.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė tik teoriškai apskaičiuotą iš ieškovo išieškotinų išmokų sumą, todėl įpareigojo nurodyti ir pateikti įrodymus, kokius realius nuostolius patyrė (kokio dydžio išmokos iš jo realiai išieškotos pagal sprendimą, su kuriuo jis nesutinka).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ieškovas aiškiai nurodė, kad turtinę žalą šiuo atveju sudaro dėl atsakovės kaltės ieškovui atsiradusi Nyderlandų teismo priteista prievolė – visa ieškovui priteista sutuoktinės ir vaiko išlaikymo skola (kurią sudaro visos periodinės išmokos už visą išlaikymo laikotarpį, indeksavimą, palūkanos), kuri atsirado dėl 2014 m. sausio 29 d. teismo sprendimo paralelinėje išlaikymo pareigų byloje Nyderlanduose, kuri negalėjo apskritai vykti, nes išlaikymo klausimai buvo nagrinėjami anksčiau iškeltoje santuokos nutraukimo byloje Lietuvos teisme. Šiuo metu dėl galutinės turtinės sumos apskaičiavimo (sutuoktinės ir vaiko išlaikymo skolos) Lietuvos centrinė įstaiga – Sodra (Klaipėdos skyrius), kreipėsi į Olandijos Centrinę įstaigą – LBIO, dėl galutinės sumos už visą skolos laikotarpį, įtraukiant indeksavimą ir palūkanas, apskaičiavimo, tačiau atsakymas iki šiol negautas, todėl ieškovas nurodo žalos dydį, kuris tapatus skolos dydžiui, apskaičiavus pagal turimus duomenis – Vokietijos Centrinės įstaigos raštą ir Almelo teismo sprendimą dėl sutuoktinės išlaikymo prievolės.

6.2.                      Paaiškindamas aplinkybes dėl atstovavimo, ieškovas nurodė, kad su N. W. ir jokiu kitu jį Olandijoje atstovavusiu advokatu (P. M., H. L. V. L., ir kt.) rašytinė sutartis nei vienu atveju nebuvo sudaroma, nes to nenumato Olandijos įstatymai, ir tokia yra įprastinė praktika, kuri yra panaši į Lietuvoje esančią tvarką, kai advokatas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovauti klientui, atskirų atstovavimo ir teisinių paslaugų sutarčių nesudaro, nes atstovavimo pagrindas yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskyrimas. Ieškovas prašė ir atsakovė apsiėmė jam atstovauti byloje dėl Almelo teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo panaikinimo, bet pati sprendė, kokius konkrečius procesiniais veiksmus atlikti, todėl ginčo byloje dėl atstovavimo fakto arba apimties nėra. Olandijos teisinės pagalbos sertifikate nurodoma, kad pagal pateiktą atsakovės 2014 m. vasario 19 d. prašymą atsakovė atstovauja ieškovui įvairiais klausimais ir pagal bylos poreikius bei advokato nuožiūra.

6.3.                      Teismas nenustatė jokių trūkumų dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nėra aiškiu, kodėl ši ieškinio dalis galėtų būti palikta nenagrinėta.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra akivaizdūs, dėl kurių bylos nebuvo galima išnagrinėti iš esmės, ypač įvertinus, kad byla yra susijusi su vartotojų teisėmis, kurių interesus gina valstybė, o teismas tokiose bylose yra aktyvus, nes byla turi ir viešą interesą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė esmines ieškinio faktines aplinkybes, o neesminiai ieškinio trūkumai galėjo būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdė ieškinį priimti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

8.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, teikdamas rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, atskirajame skunde neformuluoja prašymo juos priimti, neteikia jokių argumentų šiuo aspektu, todėl vien šios aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti priimti apelianto teikiamus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Be to, apelianto rašytiniuose paaiškinimuose atkartojami atskirojo skundo argumentai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo prie bylos medžiagos pridėti analogiško turinio dokumentą.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė sutarties su atsakove (advokate) dėl teisinės pagalbos jo paminėtoje byloje teikimo ir tik teoriškai nurodė apskaičiuotą iš ieškovo išieškotinų išmokų sumą, todėl įpareigojo pateikti įrodymus, kokius realius nuostolius jis patyrė.

12.       Apeliantas su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka ir teigia, kad pareikštame ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą šiuo atveju sudaro dėl atsakovės kaltės ieškovui atsiradusi Nyderlandų teismo priteista prievolė – visa ieškovui priteista sutuoktinės ir vaiko išlaikymo skola (visos periodinės išmokos už visą išlaikymo laikotarpį, indeksavimas, palūkanos), taip pat aplinkybes dėl atstovavimo: ieškovas nurodė, kad su N. W. ir jokiu kitu jam Olandijoje atstovavusiu advokatu (P. M., H. L. V. L., ir kt.) rašytinė sutartis nebuvo sudaroma, nes to nenumato Olandijos įstatymai, ir tokia yra įprastinė praktika. 

13.       Atkreiptinas dėmesys, kad vien aplinkybė, jog ieškovas, formuluodamas savo reikalavimus, nepateikė teismui įrodymų apie nuostolių sumą, nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia, ar asmuo, pareiškęs ieškinį, turi reikalavimo teisę, ar ją nukreipia tinkamam atsakovui ir kitų materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

14.       Pažymėtina, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje yra galimas naujų įrodymų pateikimas / išreikalavimas, ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas / tikslinimas, todėl pasirengimo bylos nagrinėjimui metu gavus informaciją dėl galutinės sumos už visą skolos laikotarpį, įtraukiant indeksavimą ir palūkanas, paskaičiavimo ieškovas turėtų teisę tikslinti tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui įpareigojimą pateikti atsakovės atsakomybės pagrindą patvirtinančią sutartį, civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš anksto pasisakė dėl įrodymų (ne)pakankamumo klausimo, tačiau, tik nagrinėjant bylą bus išsiaiškinta ir nustatyta, ar pagal ieškovo pareikštą reikalavimą yra atsakinga būtent ieškovo nurodyta atsakovė ir ar ieškovas pasirinko tinkamą atsakovę, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje tokios aplinkybės nesiaiškinamos ir nenustatomos (CPK 45 straipsnis). Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, kad papildomi duomenys, esant poreikiui, gali būti teikiami ir tikslinami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

15.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams ištaisyti, nes teismo nurodyti trūkumai nėra esminiai, t. y. dėl kurių bylos nebūtų galima išnagrinėti iš esmės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 115 ir 137 straipsniai), panaikinus apskųstąją teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė